Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Dianai Marsiševskai

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P. (A. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, vykdantis individualią veiklą - statybininkas tinkuotojas, teistas:

1. Vilniaus apygardos teismo priimtu 2015 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 199 straipsnio 1 dalį ir BK 199² straipsnio 1 dalį. Už BK 199 straipsnio 1 dalį paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už BK 199² straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintos ir paskirtas terminuotas laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, paskirti įpareigojimai.

2. Vilniaus apygardos teismo priimtu 2018 m. sausio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį. Už BK 199² straipsnio 1 dalį paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, pagal 2018 m. sausio 9 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2015 m. gruodžio 30 d. Vilniaus apygardos teismo priimtu nuosprendžiu ir paskirta 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Išteisintas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams ir paskirti įpareigojimai.

3. Lietuvos apeliacinio teismo priimtu 2018 m. kovo 23 d. nuosprendžiu dėl 2018 m. sausio 9 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio, panaikintas išteisinimas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį. Už BK 199 straipsnio 1 dalį paskirta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 dalimi, subendrinta su 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme paskirta už BK 199² straipsnio 1 dalį ir paskirta subendrinta bausmė – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo priimtu 2015 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu ir paskirta 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 6 punktu, 10 punktu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams ir paskirti įpareigojimai. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų priimta 2018 m. lapkričio 20 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. 2021 m. spalio 26 d. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą. 2022 m. birželio 8 d. nutartimi paskirtas papildomas įpareigojimas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. P. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. 2025 m. kovo 23 d. apie 00.05 val., kelio atkarpoje Samarakiškių k. - Vežionių k., Samarakiškių k. ribose, Dainavos sen., Šalčininkų r., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas neblaivus vairavo J. T. priklausantį automobilį „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,58 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais A. P. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad supranta kuo yra kaltinamas, kaltę pripažino, nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir per apklausą ikiteisminio tyrimo metu. Gailėjosi dėl tokio savo poelgio, nurodė, kad taip pasielgė, nes neturėjo, ką veikti, sėsdamas už vairo, suprato, kad yra neblaivus. Kai važiavo, jokio tikslo neturėjo, norėjo tiesiog pasivažinėti, tikriausiai taip pasielgė, kadangi buvo neblaivus. Vairuotojo teisų neturi, vairuoja taip jau ne pirmą kartą, čia trečias kartas, kai jį sustabdė policijos pareigūnai. Sustabdžius policijos pareigūnams, jiems pakluso. Pripažįsta, kad jo iškvėptame ore buvo 1,58 promilės etilo alkoholio koncentracija. Sutinka sumokėti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Prašė teismo neskirti laisvės atėmimo bausmės, kadangi dirba statybininku - tinkuotoju, tuo užsiima maždaug 4 metus. Gailisi, prižada ateityje to nekartoti, pasikeisti.

3. 2025 m. kovo 24 d. įtariamuoju apklaustas A. P. nurodė, kad supranta, kuo yra įtariamas, dėl veikos padarymo prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Parodė, kad 2025 m. kovo 23 d. buvo pas savo seserį R. C. namuose, kuri tuo metu buvo darbe. Jis vartojo alkoholį - degtinę, su sesers vyru I. C. ir draugu J. T.. Jie trise išgėrė apie 3 butelius (0,7 l talpos) degtinės. Alkoholio vartojimas vyko visą dieną. Apie 21 val. J. T. nuėjo miegoti į savo automobilį „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ant galinių automobilio sėdynių. Jis toliau su I. C. pavartojo alkoholį, vėliau šis irgi nuėjo miegoti. R. C. grįžus namo, ji nuėjo miegoti. Tada iš neturėjimo, ką veikti, jis nusprendė pasivažinėti J. T. automobiliu „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Niekada neturėjo vairuotojo teisių, tačiau vairuoti automobilį moka. Automobilis nebuvo užrakintas. J. T. miegojo ant galinių automobilių sėdynių. Automobilio raktai buvo automobilio užvedimo spynelėje. Jis, būdamas neblaivus ir tai suprasdamas, atsisėdo į vairuotojo vietą, užvedė automobilį ir išvažiavo pasivažinėti, J. T. visą laiką miegojo. Sustabdžius pareigūnams, sustojo. Kai prie automobilio priėjo pareigūnai, J. T. dar miegojo. Jis pažadino J. T. pareigūnų akivaizdoje. Buvo patikrintas jo blaivumas, nustatytas 1,58 promilės neblaivumas. Su blaivumo patikrinimo rezultatais sutinka. Pripažįsta, kad vairavo „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį būdamas neblaivus. Kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. J. T. yra automobilio „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas ir jis nežinojo, kad A. P. paėmė jo automobilį, kadangi jis neblaivus miegojo ant galinių automobilio sėdynių. Sutiko, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu arba pagreitinto proceso tvarka į posėdi nekviečiant liudytojų (t. 1, b. l. 85–88).

4. Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, proceso dalyviams sutinkant, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir prokurorui pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

5. Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

6. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ajame skyriuje atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-10237-25, pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį numatytos nusikalstamos veikos požymius, dėl to, kad 2025 m. kovo 23 d. apie 00.05 val., kelio atkarpoje Samarakiškių k. - Vežionių k., Samarakiškių k. ribose, Dainavos sen., Šalčininkų r., A. P., būdamas neblaivus, vairavo J. T. priklausantį automobilį „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,58 promilės etilo alkoholio koncentracija (t. 1, b. l. 1–6).

7. 2025 m. kovo 23 d. neblaivumo nustatymo akte, kuriame užfiksuota, kad 2025 m. kovo 23 d. buvo tikrinamas A. P. blaivumas alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARRK-0054, patikros sertifikatas Nr. 2216096, pirmo pūtimo metu 00.05 val. A. P. iškvėptame ore nustatyta 1,68 promilių alkoholio koncentracija, o antru pūtimu 00.24 val. A. P. iškvėptame ore nustatyta 1,58 promilių alkoholio koncentracija (t. 1, b. l. 15–18).

8. 2025 m. kovo 23 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota automobilio „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra, adresu Samarakiškių k., Dainavos sen., Šalčininkų r. sav. Automobilis iš įvykio vietos paimtas bei uždarytas į saugomąją aikštelę (t. 1, b. l. 21–28).

9. 2025 m. kovo 24 d. informacijoje apie kelių transporto priemonę, gautoje iš AB „Regitra“ duomenų bazės, Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos programinėmis priemonėmis, užfiksuota, kad automobilis „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso J. T. (t. 1, b. l. 31).

10. 2025 metų kovo mėn. VšĮ „Emprekis“ duomenimis automobilio „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė su PVM – 1 300 Eur (t. 1, b. l. 30).

11. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo Andrej Marmyš surašytame 2025 m. kovo 25 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad, patruliuojant tarnybiniu automobiliu „V3011“ kartu su vyr. patruliu Andžela Januškiene, 2025 m. kovo 23 d. apie 00:05 val., Šalčininkų r., Dainavos sen., Samarakiškių k., ribose buvo sustabdytas patikrinimui automobilis „Volvo V70“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Patikrinimo metu nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas. Tikrinant blaivumą vairuotojui, pirmu putimu nustatytas 1.68 promilių girtumas, antru pūtimu – 1.58 promilių girtumas. Taip pat nustatyta, kad A. P. neturi teisės vairuoti transporto priemonių (t. 1, b. l. 19–20).

12. 2025 m. kovo 24 d. liudytoju apklaustas J. T. parodė, kad 2025 m. kovo 23 d., jis blaivus atvažiavo jam priklausančiu automobiliu „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pas draugą I. C., pas kurį tuo metu buvo jo sesuo R. C. ir A. P.. Jie trise (R. C. negėrė) išgėrė apie 3 butelius degtinės, 0,7 l talpos. Maždaug apie 21.00 val. buvo stipriai išgėręs, nusprendė eiti pas save į mašiną miegoti, kadangi niekada girtas už vairo nesėda, pagalvojo išsimiegos ir ryte važiuos. Automobilyje jis atsigulė ant galinių automobilių sėdynių, miegojo vienas, automobilio raktus buvo palikęs automobilio užvedimo spynelėje. Jis negirdėjo, kaip į automobilio vairuotojo sėdynę atsisėdo A. P. ir užvedė automobilį bei išvažiavo pasivažinėti, nes visą tą laiką kietai miegojo. Atsimena, kai jį pažadino, pamatė, kad prie automobilio stovi policijos pareigūnai. Jis nesitikėjo, kad A. P. be jo leidimo, gali paimti jo automobilį pasivažinėti. J. T. A. P. dėl įvykusio pretenzijų neturi (t. 1, b. l. 49–52).

13. 2025 m. kovo 25 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota 2025 m. kovo 24 d. raštu Nr. IBPS-S-177396-25 pateikto vaizdo įrašas pavadinimu „BODY įrašas 01-1-10237-25“ apžiūra. Užfiksuotas įvykis yra tamsiu paros metu, šalia kelio. Asmenys bendrauja užsienio kalba (rusų k.). Matoma, kaip asmeniui tikrinamas blaivumas (ikiteisminio tyrimo duomenimis – A. P.). Daugiau tyrimui reikšmingų duomenų nenustatyta (t. 1, b. l. 54–56).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir veikos vertinimo

14. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

15. BK 281¹straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už kiekvienos iš šių alternatyvių veikų, kuri atitinka savarankišką nusikaltimo sudėtį, padarymą. Tai reiškia, kad teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už bet kurį iš trijų neblaivaus asmens pavojingą vairavimą apibrėžiančių ir tokios veikos nusikalstamumą nustatančių požymių: 1) kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; 2) kas vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) kas vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, byloje privalo nustatyti ir pagrįsti įrodymais jos padarymo faktą.

16. Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus vienas kitą papildančius ir tarpusavyje sutampančius įrodymus, kurie vadovaujantis BPK 20 straipsniu pripažintini įrodymais, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad įrodymų visuma yra pakankama kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Surinkti įrodymai: paties kaltinamojo parodymai, neblaivumo patikrinimo aktas, kuriame nustatyta pirmu ir antru putimu iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija, įvykio vietos apžiūros protokolas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, liudytojo parodymai, objektų apžiūros protokolas – vaizdo įrašo, yra neprieštaringi ir visiškai įrodo kaltinamojo A. P. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, dėl kurių teismui neaiškumų nekyla, o būtent, kad kaltinamasis A. P. 2025 m. kovo 23 d. apie 00.05 val., kelio atkarpoje Samarakiškių k. - Vežionių k., Samarakiškių k. ribose, Dainavos sen., Šalčininkų r., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas neblaivus vairavo J. T. priklausantį automobilį „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,58 promilės etilo alkoholio koncentracija.

17. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai, todėl teismas sprendžia, kad A. P. inkriminuota nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį

18. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

19. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

21. Taigi, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga ir proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.

22. Nagrinėjamu atveju prokuroras prašė pripažinti A. P. baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

23. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 27 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573), šio straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Taigi įsigaliojus naujai baudžiamojo įstatymo redakcijai, teismas asmenį recidyvistu pripažįsta ne savaime (nustačius pakartotinės nusikalstamos tyčinės veikos padarymo faktą), tačiau įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, tarpusavio ryšį, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes, t. y. motyvuotu sprendimu.

24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas tame pačiame nuosprendyje gali konstatuoti nusikaltimų recidyvą, o asmenį, padariusį tokius nusikaltimus, laikyti recidyvistu ir į tai atsižvelgti jam individualizuodamas bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-303/2017; Nr. 2K-231-495/2019).

25. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išraše apie fizinį asmenį užfiksuotais duomenimis (t. 1, b. l. 60–64) nustatyta, kad nusikalstamą veiką A. P. padarė, esant neišnykusiam teistumui už tyčinio nusikaltimo padarymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 23 d. nuosprendžiu nuteistas už nusikaltimų, numatytų BK 199 straipsnio 1 dalyje ir BK 199² straipsnio 1 dalyje, padarymą). Pažymėtina, kad kaltinamasis ne pirmą kartą yra teistas už tyčinius nusikaltimus ir jam buvo paskirta griežčiausia laisvės atėmimo bausmė. Kaltinamasis laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio mėn. iki 2024 m. rugsėjo mėn. baustas administracine tvarka 7 kartus, iš kurių 1 kartą baustas už vairavimą esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti – 2024 m. birželio 7 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 427 straipsnio 1 dalį, t. y. pakartotinai vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti ir vairavo būdamas neblaivus, kai po paklaidos nustatytas 0,80 promilės girtumo laipsnis, jam paskirta 1 600 Eur bauda, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra (t. 1, b. l. 68–73).

26. Teismo vertinimu, šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad anksčiau A. P. paskirtos bausmės jam teigiamos įtakos nepadarė. Kaltinamasis ir toliau atsisako rinktis teisėtais būdais ir priemonėmis grįstą gyvenimo kelią, savo elgesio nekeičia, daro nusikaltimus. Įvertinęs bylos duomenis aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste, teismas pritaria prokurorui, kad šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, jog nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas A. P. pripažinti recidyvistu, kartu nustatant ir atitinkamą jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

27. Prokuroras teisiamojo posėdžio metu už nusikalstamą veiką numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje kaltinamajam siūlė skirti 60 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 40 parų arešto bausmę. Kaltinamojo gynėjas siūlė atsižvelgti į visas byloje esančias aplinkybes ir skirti švelnesnę bausmę – bausmę su bausmės vykdymo atidėjimu.

28. Teismas, skirdamas kaltinamajam A. P. bausmę, atsižvelgia ir į tai, kad jis padarė vieną nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria prie tyčinių nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis), anksčiau yra teistas, jam buvo skiriamos griežčiausios bausmės – laisvės atėmimo bausmė, kaltinamojo teistumas pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 23 d. nuosprendį nėra išvykęs, administracine tvarka nuo 2022 m. lapkričio mėn. iki 2024 m. rugsėjo mėn. baustas 7 kartus, taip pat ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimą – transporto priemonių vairavimą būnant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti, paskirtos administracinės baudos ne visos sumokėtos (t. 1, b. l. 68–74), nevedęs, nepilnamečių vaikų neturi, vykdo individualią veiklą – statybininkas tinkuotojas. Byloje nėra duomenų apie A. P. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą (pasak kaltinamojo, nesigydė). Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kaip jau minėta, yra ta, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

29. Įvertinęs visas pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, taip pat, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas, teistumui neišnykus padarė naują nusikalstamą veiką, t. y. išvadų nepadarė ir vėl pažeidė įstatymus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, prokuroro siūlomą bausmę – 60 parų areštą. Pažymėtina, kad, nustatydamas kaltinamajam skirtinos bausmės dydį teismas, be kita ko, atsižvelgia į nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, jo padarymo faktines aplinkybes, nustatyto etilo alkoholio koncentracijos kiekį.

30. Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę ir byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. P. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant jam galutinę subendrintą bausmę 40 (keturiasdešimties) parų areštą.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

31. Kaltinamojo gynėjas teisiamojo posėdžio metu prašė kaltinamajam skirti bausmės vykdymo atidėjimą.

32. BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

33. Pagal teismų praktiką teismui, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-143-1073/2020, 2K-53-697/2021 ir kt.).

34. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis nebe pirmą kartą yra teisiamas už tyčinius nusikaltimus. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, jam jau ne kartą buvo skirtas bausmės vykdymo atidėjimas (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nuosprendis, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 23 d. nuosprendis). Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 23 d. nuosprendžiu kaltinamajam buvo skirta laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu 3 metams, tačiau Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir kaltinamasis buvo pasiųstas atlikti nuosprendžiu paskirtą 2 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taigi, kaltinamajam paskyrus bausmės vykdymo atidėjimą, jis nepadarė išvadų, nesilaikė teismo skirtų įpareigojimų ir darydavo administracinius pažeidimus. Maža to, neišnykus teistumui pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 23 d. nuosprendį, kaltinamasis padarė naują nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2024 m. birželio 7 d. kaltinamasis už tokio paties pobūdžio veiką buvo baustas administracine tvarka pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį, t. y. pakartotinai vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti ir vairavo būdamas neblaivus, kai po paklaidos nustatytas 0,80 promilės girtumo laipsnis.

35. Įvertinęs minėtus aktualius spręstinam klausimui duomenis, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus jam šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo, todėl šiuo atveju A. P. bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančios teisės normos netaikytinos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

36. BK 42 straipsnio 6 dalyje, 67 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – uždraudimas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis bei turto konfiskavimas. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, tai yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

37. Pagal BK 68 straipsnio 1 dalį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriamas kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).

38. Vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis).

39. Nagrinėjamu atveju transporto priemonę vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 1.58 promilių girtumas, kad tokie A. P. veiksmai, t. y. vairavimas esant neblaiviam, kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, jis rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe, nors kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, tačiau jis buvo abejingas bet kokiems gresiantiems padariniams.

40. Teismas, siekdamas baudžiamosios teisės priemonėmis apginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų (BK 1 straipsnio 1 dalis) bei įvertinęs A. P. padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes – tyčia vairavo automobilį neblaivus, esant vidutiniam neblaivumo laipsniui, sprendžia, kad šiuo atveju tikslinga kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. kovo 24 d., kai prokuroro nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas.

41. Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje pripažįstama, kad kelių transporto priemonė, kuri buvo panaudota darant nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, Nr. 2K-79-511/2018 ir kt.). Šiuo atveju turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-114-628/2019).

42. Nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis A. P. vairavo transporto priemonę – automobilį „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pagal 2025 m. kovo 24 d. informaciją apie kelių transporto priemonę, gautą iš AB „Regitra“ duomenų bazės, Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos programinėmis priemonėmis, nuosavybės teise priklauso J. T. (t. 1, b. l. 31).

43. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

44. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad konfiskuotino turto vertė turi būti nustatoma su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis Nr. 2K-7-12-495/2020). Tačiau teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-17-788/2019, Nr. 2K-195-788/2019; Nr. 2K-50-303/2020).

45. Iš byloje esančios VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad konfiskuotino automobilio „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė su PVM yra 1 300 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė naudodamasis trečiajam asmeniui priklausančia transporto priemone, kurios negalima konfiskuoti, o transporto priemonės vertė yra proporcinga kaltinamojo turtinei padėčiai, kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu sutiko susimokėti minėtą sumą, todėl spręstina, jog yra pagrindas, taikant BK 72 straipsnio 5 dalį, išieškoti iš kaltinamojo automobilio „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) piniginę vertę atitinkančią sumą, t. y. 1 300 Eur.

46. Atkreiptinas dėmesys, kad nei BK, nei BPK, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas nenumato galimybės išdėstyti iš asmens išieškotos konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui ar nustatyti terminą, per kurį asmuo privalo sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. BVK6 straipsnyje numatyta tik baudos bausmės ilgesnio sumokėjimo termino nustatymo galimybė, o turto konfiskavimas (šiuo atveju – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas) kaip baudžiamojo poveikio priemonė negali būti prilyginama baudai kaip bausmei ir negali būti vykdoma BVK nustatyta tvarka.

47. BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punkte nurodyta, kad įsiteisėjęs nuosprendis dėl baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimo ir išplėstinio turto konfiskavimo – pateikiamas vykdyti antstoliui arba ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai. Vadovaujantis BPK 357 straipsnio 6 dalimi, teismui nusprendus išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuoto turto dokumentų nuorašus ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui. Turto konfiskavimą ir pinigų sumų išieškojimą antstolis vykdo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka. CPK 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Vadovaujantis CPK 625 straipsnio 1 dalimi, vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Taigi, įstatymas numato, kad antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo. Tokiu būdu A. P., neturėdamas galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi galimybę kreiptis į antstolį dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, taip pat ir dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko vykdomojoje byloje. Aktyviai bendradarbiaudamas su antstoliu, jis gali sumažinti priverstinio vykdymo neigiamas pasekmes.

Dėl proceso išlaidų ir kitų procesinių klausimų

48. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą kaltinamajam A. P. gynėjas buvo paskirtas, remiantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. bylą nagrinėjant pagreitinto proceso tvarka.

49. Į bylą pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. balandžio 3 d. pažyma Nr. APD-2025-05240 patvirtina, kad, 2025 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. KTS-2025-02299 pagrindu teikiant A. P. antrinę teisinę pagalbą, buvo patirta 135,42 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

50. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

51. Kaltinamojo gynėjo dalyvavimas šioje byloje buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, siekiant tinkamai įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos šiuo atveju iš jo nepriteisiamos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

52. 2025 m. kovo 24 d. prokuroro nutarimu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinos iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

53. Civilinis ieškinys šioje byloje nėra pateiktas, todėl šis klausimas nėra sprendžiamas.

54. Automobilis grąžintas savininkui ikiteisminio tyrimo metu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsniu, 106 straipsnio 2 dalimi, 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 dalimis, 422 straipsniu,

nusprendžia:

A. P. (A. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistatęs A. P. (A. P.) faktiškai pradės atlikti arešto bausmę arba nuo faktinio A. P. (A. P.) sulaikymo pagal šį įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti, kad A. P. (A. P.) yra recidyvistas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, A. P. (A. P.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. uždrausti 2 (dvejus) metus naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones. Šį terminą skaičiuoti nuo 2025 m. kovo 24 d.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, pranešti apie šią A. P. (A. P.) paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę akcinei bendrovei „Regitra“, išaiškinant, kad per teismo paskirtą laikotarpį – 2 (dvejus) metus, A. P. (A. P.) draudžiama įgyti specialiąją teisę – teisę vairuoti kelių transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu ir 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, skirti A. P. (A. P.) baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti iš A. P. (A. P.) valstybės naudai automobilio „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) piniginę vertę atitinkančią sumą, t. y. 1 300 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus Eur).

A. P. (A. P.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.