- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-16
- Bylos Nr.
- e2A-478-569/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00064-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Lina Muchtarovienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Irena Stasiūnienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vikreda“
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Stasiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vikreda“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vikreda“ dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pateiktu ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Vikreda“ prašė priteisti iš atsakovės 8 941,90 Eur nuostolių atlyginimo, 201,00 Eur žyminį mokestį bei 253,87 Eur už pateikiamų priedų vertimą į valstybinę kalbą, 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2022 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai – priteisė iš atsakovės UAB „Vikreda“ ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai: 8 941,90 Eur nuostolių; 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (8 941,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2022 m. sausio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 479,94 Eur bylinėjimosi išlaidų.
3. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju žalos atlyginimą nukentėjusiam asmeniui administravo Šveicarijos automobilių draudikų biuro agentas V. A. (Switzerland) AG“. Eismo įvykio vietos valstybės biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su eismo įvykio šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalos sureguliavimu (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 3 straipsnio 4 dalis), todėl Šveicarijos automobilių draudikų biuras žalą administravo savarankiškai, vadovaudamasis eismo įvykio šalyje taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, atlyginimą nukentėjusiems asmenims ir (neapdraustos transporto priemonės atveju) transporto priemonės buveinės vietos valstybės draudikų biuro interesais.
4. Teismas pastebėjo, kad atliktos ekspertizės sąmata nėra galutinė suma, kuri realiai gali būti patirta suremontavus automobilį. Galutinė kaina paskaičiuota atlikus automobilio remontą ir iš nustatytų duomenų matyti, kad šiuo atveju eksperto nustatyta galima automobilio remonto išlaidų suma buvo didesnė, nei realiai patirtos išlaidos.
5. Teismas pažymėjo, kad teisingai nurodė ieškovas, jog, įvertinus „LUEG AG“ remonto sąmatoje ir eksperto sąmatoje numatytą valandinį įkainį (nurodytas toks pat 191,00 CHF), nėra pagrindo teigti, kad jis yra per didelis.
6. Teismas darė išvadą, kad žalos dydis yra visiškai pagrįstas byloje esančiais įrodymais. Atsakovė analizuojamu atveju deklaratyviai nurodo, kad nesutinka su žalos dydžiu ir nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių jos argumentą, kad žala buvo neteisingai paskaičiuota. Nenurodo, kokie darbai, jos manymu, buvo atlikti nepagrįstai, ar kokių detalių nebuvo būtina keisti ar taisyti.
7. Teismas sprendė, kad pati atsakovė nesiėmė jokių veiksmų, nesidomėjo žalos administravimo procesu, nesikreipė ne tik į Šveicarijos draudikų biurą, bet ir neteikė jokių prašymų ieškovui, kad pateiktų detalesnę informaciją apie vykdomą žalos administravimo procesą, nustatomą žalos dydį. Be kita ko, pranešimą apie vykdomą žalos administravimo procesą Šveicarijoje, atsakovei tapo žinoma dar iki žalos atlyginimo nukentėjusiajam (draudikų biuro užsakymu ekspertizė, tik 2020 m. sausio 15 d. atlikta, siekiant patikrinti žalos dydžio pagrįstumą).
8. Teismas vertino, kad ieškovo pateiktų duomenų pakanka daryti išvadą, kad nukentėjusysis asmuo dėl eismo įvykio, kurį sukėlė atsakovės darbuotojas, patyrė būtent 8 941,90 Eur (9516,87 CHF) žalą. Atsakovė savo ruožtu teismui nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių šį žalos dydį.
9. Teismas konstatavo, kad atsakovė valdė ir leido vairuoti transporto priemonę savo darbuotojui, dėl kurio kaltės įvyko eismo įvykis, žinodama, jog transporto priemonė nėra apdrausta privalomuoju draudimu, pažeidė TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą draudimą transporto priemonės valdytojui nesinaudoti ir neleisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės, todėl privalo atsakyti už eismo įvykio metu sukeltą žalą, kuri yra 8 941,90 Eur ir ieškinys tenkintinas visiškai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
10. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Vikreda“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gegužės 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-647-1139/2022 ir priimti naują sprendimą – ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka atmesti; priteisti iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro visas atsakovės UAB „Vikreda“ turėtas bylinėjimosi išlaidas tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Skundžiamame sprendime pažymėta, kad ,,nagrinėjamu atveju žalos atlyginimą nukentėjusiam asmeniui administravo Šveicarijos automobilių draudikų biuro agentas V. A. (Switzerland) AG. Eismo įvykio vietos valstybės biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su eismo įvykio šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalos sureguliavimu (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 3 straipsnio 4 dalis), todėl Šveicarijos automobilių draudikų biuras žalą administravo savarankiškai, vadovaudamasis eismo įvykio šalyje taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, atlyginimą nukentėjusiems asmenims, ir (neapdraustos transporto priemonės atveju) transporto priemonės buveinės vietos valstybės draudikų biuro interesais“. Minėtas teiginys yra deklaratyvaus pobūdžio, neatitinkantis faktinių bylos aplinkybių bei padarytas neįvertinus atsakovės nurodytų aplinkybių ir pateiktų kasacinio teismo išaiškinimų tokio pobūdžio bylose.
10.2. Skundžiamas sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes jame nurodyti ieškovo ieškinio tenkinimo motyvai yra tik deklaratyvūs, vadovaujamasi išskirtinai tik ieškovo pateiktais teiginiais dėl Šveicarijos biuro išimtinės teisės spręsti žalos klausimus, visiškai neatsižvelgiant į atsakovės atsiliepime į ieškovo ieškinį bei triplike, taip pat ir šiame apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, jog Biurų vidaus nuostatai reguliuoja tik biurų veiklą ir negali būti taikomi atsakovei.
10.3. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino to fakto, kad atsakovė draudikų biurų tarpusavio santykiuose nedalyvauja ir todėl neturėjo galimybės išdėstyti savo pozicijos dėl Šveicarijoje įvykusio eismo įvykio, ir Šveicarijos teisės aktų taikymo bei teikti prieštaravimus dėl Šveicarijos biuro nustatyto žalos dydžio.
10.4. Pirmosios instancijos teismas dėl logiškai nesuprantamų ir nepaaiškinamų priežasčių, tenkindamas ieškovo ieškinį visiškai, nepagrįstai skundžiamą sprendimą motyvuoja tuo, kad atsakovė neva tai galėjo dalyvauti žalos administravime, tokiais savo veiksmais visiškai nepagrįstai išplėsdamas Biurų vidaus nuostatus ir atsakovės atžvilgiu.
10.5. Teismas visiškai netyrė ir neanalizavo reikalaujamo priteisti nuostolių dydžio. Tenkindamas ieškinį visiškai, ignoravo atsakovės nurodytus argumentus dėl žalos dydžio nustatymo, visiškai jais nesivadovavo ir jų nevertino, o tik remdamasis deklaratyviais teiginiais apie tariamą atsakovės pareigą dalyvauti žalos administravime priėmė skundžiamą sprendimą.
10.6. Teismas privalėjo tirti visas eismo įvykio aplinkybes iš naujo, tirti žalos faktą ir dydį patvirtinančius dokumentus iš esmės, tačiau to nedarė, todėl visiškai nepagrįstai Šveicarijos biuro pateiktiems dokumentams suteikė prejudicinę galią, nors tai yra tik rašytiniai įrodymai.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Nagrinėjamu atveju atsakovė neįvykdė pareigos per 3 darbo dienas nuo (duomenys neskelbtini) įvykio dienos apie žalos neapdrausta transporto priemone padarymą raštu pranešti Biurui (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) 12 straipsnio 3 dalis).
11.2. Nežiūrint į tai, atsakovei buvo sudarytos visos sąlygos dalyvauti (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo, vykusio Šveicarijoje, procese, tačiau ji buvo pasyvi ir nerūpestinga bei žalos administravimo procese nedalyvavo.
11.3. Šiuo atveju Biuras pateikė visus atsakovo civilinės atsakovo civilinės atsakomybės kilimą pagrindžiančius įrodymus, kurie yra pakankami eismo įvykio valstybėje – Šveicarijoje.
11.4. Atsakovė apsiribojo vien tik nepagrįstų abejonių dėl Biuro pateiktų faktinį reikalavimą pagrindžiančių įrodymų kėlimu, kurias grindė Lietuvos teisės turiniu, kuris šiuo atveju nėra aktualus, nes eismo įvykis įvyko Šveicarijoje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
13. Byloje apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas tenkino regresinį ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro reikalavimą atsakovei UAB „Vikreda“ dėl išmokėtos sumos grąžinimo iš neapdrausto ir atsakingo už žalą transporto priemonės valdytojo, pagrįstumo ir teisėtumo.
Faktinės bylos aplinkybės
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Šveicarijoje dėl V. L., vairavusio transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Iš pateiktos eismo įvykio deklaracijos ir 2019 m. gruodžio 6 d. atsakovės pranešimo apie eismo įvykį, siųsto ieškovui, matyti, kad eismo įvykio kaltininkas yra V. L., vairavęs transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios naudotoja yra UAB „Vikreda“. Iš informacijos apie transporto priemonę nustatyta, kad minėtas automobilio savininkas yra Luminor bankas. Ginčo, kad su atsakovei priklausančia transporto priemone (jos naudotoja) buvo sukeltas eismo įvykis, nėra. Transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kaip tai numatyta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalyje, 41 straipsnio 8 dalyje. Atsakovė neginčija jai kylančios atsakomybės už jos darbuotojo sukelto eismo įvykio metu padarytą žalą su nepadrausta atsakovei priklausančia transporto priemone.
15. Žalos atlyginimą nukentėjusiam asmeniui administravo Šveicarijos automobilių draudikų biuro agentas V. A. (Switzerland) AG. Ieškovui 2020 m. gegužės 15 d. Šveicarijos draudikų biuras atsiuntė sąskaitą bendrai 9 516,87 CHF (8 941,90 Eur) sumai dėl eismo įvykio, įvykusio (duomenys neskelbtini) Šveicarijoje. 2020 m. liepos 8 d. ieškovas Šveicarijos draudikų biuro agentui pervedė 9 516,87 CHF (Šveicarijos frankų). Žalą sudaro: 8 113,97 CHF mokėjimas už žalą ir 185,80 CHF išlaidos/tyrimo išlaidos, administravimo mokestis - 1217,10 Eur. 2020 m. liepos 20 d., 2021 m. kovo 30 d. ir 2021m. rugpjūčio 5 d. ieškovas atsakovei išsiuntė pretenzijas dėl 8 941,90 Eur grąžinimo.
16. Iš Šveicarijos draudikų biuro pateiktų duomenų apie žalos administravimo procesą nustatyta, kad nuketėjusiajam AB „MSD Merck Sharp + Dolme“ atlyginta 8 113,97 CHF žalos. Iš 2019 m. gruodžio 12 d. „LUEG AG“ sąskaitos matyti, kad automobilio remonto išlaidos iš viso sudarė 8 114 CHF (sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)). Automobilio (duomenys neskelbtini) remontą atlikusios įmonės „LUEG AG“ 2019-12-03 ekspertas buvo sudaręs automobilio (duomenys neskelbtini) remonto sąmatą Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškinio 2 priedo 57-61 psl.), tačiau, kaip matyti, atlikus faktinį automobilio (duomenys neskelbtini) remontą, jo kaina pagal išrašytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), yra 8 114,00 CHF (neįskaitant PVM).
17. Iš eksperto „Rheintal Experten“ 2020 m. sausio 15 d. ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nukentėjusiojo automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto išlaidos gali būti 7 754,00 CHF, pakaitinis automobilis (remontas) – 375.00 (duomenys neskelbtini), iš viso žalos suma - 8 129,00 CHF (ekspertas „Rhex GmbH“). Prie ekspertizės akto yra pateikti visi duomenys, tarp jų ir ekspertizės sąmata, kurioje detaliai nurodytos reikalingos atsarginės detalės ir jų kaina, darbo užmokestis, automobilio dažymo išlaidos, papildomos išlaidos, remonto iš laidos ir nurodytos bendros remonto išlaidos su PVM – 8351,05 CHF. Nurodyta, kad remonto trukmė yra apytiksliai 4 darbo dienos ir 1 prastovos dienos, iš viso 5 prarastos penkios dienos. Pakaitinės transporto priemonės davimas – 375,00 CHF. Nurodyta, kad remontas nepagerina transporto priemonės vertės. Už ekspertizės atlikimą išrašyta sąskaita 185,80 CHF, mokėjimą atliko Šveicarijos draudikų biuro agentas „V. A.(Switzerland AG“).
Dėl vidaus nuostatų taisyklių taikymo, jų galiojimo tretiesiems asmenims
18. Apeliantas teigia, kad teismas neatsižvelgė į atsakovės nurodytas aplinkybes, jog Biurų vidaus nuostatai reguliuoja tik biurų veiklą ir negali būti taikomi atsakovei. Teigia, kad teismas pritaikė biurų vidaus nuostatus ir atsakovei, kas akivaizdžiai pažeidžia atsakovės teises ir teisėtus interesus.
19. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagrindinis teisės aktas, kuriuo, sprendžiant eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo, atlyginimo bei tarpusavio atsiskaitymo už atlygintas žalas klausimus, vadovaujasi žaliosios kortelės valstybių nacionaliniai draudikų biurai yra Biurų tarybos Vidaus nuostatai, paskelbti su 2003 m. liepos 28 d. Komisijos sprendimu dėl Direktyvos 72/166/EEB, susijusios su priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo (2003/564/EB). Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad eismo įvykis, dėl kurio ieškovo buvo prašoma atlyginti žalą, įvyko Šveicarijoje. Šveicarija yra pasirašiusi Biurų tarybos Vidaus nuostatus. Taigi Šveicarijos draudikų biuras veikia pagal žaliosios kortelės sistemą, todėl Lietuvos draudikų biuras regresinį reikalavimą atsakovei dėl nuostolių atlyginimo reiškia vadovaudamasis žaliosios kortelės sistemą reguliuojančiais teisės aktais.
20. Remiantis Vidaus nuostatų 1 straipsniu, šių nuostatų tikslas yra reglamentuoti nacionalinių draudikų biurų tarpusavio santykius. Pagal Vidaus nuostatų 3 straipsnio 1 dalį, kai eismo įvykio vietos draudikų biurui pranešama apie eismo įvykį, į kurį pateko kitos valstybės transporto priemonė, jis, nelaukdamas oficialaus reikalavimo atlyginti žalą, ima tirti autoavarijos aplinkybes. Neapdraustos transporto priemonės atveju apie tokį eismo įvykį jis praneša transporto priemonės registracijos vietos draudikų biurui, tačiau negali būti kaltinamas dėl šių veiksmų neatlikimo. Visas žalas eismo įvykio vietos draudikų biuras administruoja visiškai savarankiškai, vadovaudamasis autoavarijos šalyje taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, atlyginimą nukentėjusiems asmenims, ir (neapdraustos transporto priemonės atveju) transporto priemonės buveinės vietos valstybės draudikų biuro interesais. Eismo įvykio vietos valstybės biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su autoavarijos šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalos sureguliavimu (Vidaus nuostatų 3 straipsnio 4 dalis). Pagal Vidaus nuostatų 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienas biuras garantuoja, kad jo nariai atlygins bet kokias sumas, kurių 5 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikalauti autoavarijos šalies biuras (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017).
21. TPVCAPDĮ 2 straipsnio 13 dalis įtvirtina, kad nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatai (Vidaus nuostatai) yra Biurų tarybos patvirtintos nacionalinių draudikų biurų tarpusavio santykių taisyklės. Kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į Vidaus nuostatų tikslą, juose įtvirtintas žalos administravimo taisykles, transporto buveinės vietos draudikų biurui nustatytas pareigas ir kt., taip pat atsižvelgiant į TPVCAPDĮ 2 straipsnio 13 dalies nuostatas, yra ne sykį pažymėta, kad Vidaus nuostatų taisyklės yra susijusios išimtinai su santykių tarp pačių draudikų biurų reguliavimu, nes būtent jiems Vidaus nuostatais nustatomos tam tikros teisės ir pareigos administruojant žalą dėl transporto priemone, kurios registracijos vieta yra kitoje žaliosios kortelės valstybėje nei eismo įvykio vieta, padarytos žalos, nustatoma tokios žalos administravimo procedūra. Vidaus nuostatai yra dokumentas, skirtas nacionalinių draudikų biurų tarpusavio bendradarbiavimui, kuris saisto nacionalinius draudikų biurus, o kitų asmenų teisės ar pareigos juose neįtvirtintos ir biurų santykių su tokiais asmenimis nereguliuoja, todėl Vidaus nuostatai negali būti taikomi tretiesiems (galimai už eismo įvykį atsakingiems) asmenims (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2014; kt.).
22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, taikydamas Vidaus nuostatus, teisingai nustatė, kad eismo įvykio vietos draudikų biuras administravo žalą ir kad eismo įvykio vietos valstybės draudikų biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su autoavarijos šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalos sureguliavimu, o Lietuvos draudikų biuras, vadovaujantis Vidaus nuostatais, yra įpareigotas atlyginti eismo įvykio vietos valstybės biuro nukentėjusiems asmenims išmokėtas sumas (Vidaus nuostatų 3 straipsnio 4 dalis, 6 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnis). Apeliacinės instancijos nenustatė apeliantės nurodytos aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė teismų praktiką ir Vidaus nuostatas taikė atsakovei, priešingai, pirmosios instancijos teismas vadovavosi Vidaus nuostatais, vertindamas valstybių draudikų biurų santykius ir vertindamas, ar ieškovė turėjo pareigą atlyginti žalą Šveicarijos draudikų biurui.
Dėl apeliantės nedalyvavimo žalos administravime
23. Apeliantė teigia, jog teismas nevertino to fakto, kad atsakovė draudikų biurų tarpusavio santykiuose nedalyvauja ir todėl neturėjo galimybės išdėstyti savo pozicijos dėl Šveicarijoje įvykusio eismo įvykio ir Šveicarijos teisės aktų taikymo bei teikti prieštaravimus dėl Šveicarijos biuro nustatyto žalos dydžio.
24. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinius santykius reglamentuoja TPVCAPDĮ, kurio 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji įregistruota. Atsakingas už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, asmuo privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos apie žalos padarymą raštu pranešti Biurui, priešingu atveju žalos administravimo ir atlyginimo klausimas bus sprendžiamas jam nedalyvaujant. Asmuo, dėl kurio sukelto eismo įvykio yra mokama išmoka, turi pateikti Biurui eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes (TPVCAPDĮ 12 straipsnio 3 dalis).
25. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad nei Vidaus nuostatuose, nei Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nėra nustatytos eismo įvykio vietos draudikų biuro ar Lietuvos draudikų biuro pareigos informuoti eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės valdytoją apie eismo įvykio vietos valstybėje vykstančią žalos administravimo procedūrą, galima situacija, kai į eismo įvykį patekęs transporto priemonės valdytojas nemano esąs atsakingas už eismo įvykį, o apie įvykusią žalos administravimo procedūrą, jos metu priimtus sprendimus ir nukentėjusiems asmenims sumokėtas sumas sužino tik Lietuvos draudikų biurui pateikus reikalavimą jas grąžinti ir (ar) pareiškus regresinį reikalavimą teisme (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017).
26. Nagrinėjamu atveju ieškovas 2019 m. gruodžio 6 d. išsiuntė atsakovei raštą Nr. (duomenys neskelbtini), pranešant apie pradėtą žalos administravimą, nurodant eismo įvykio datą, žalą administruojančio Šveicarijos biuro kontaktus. Atsakovė tik gavusi šį pranešimą 2021 m. gruodžio 6 d. pranešė Biurui apie žalą, eismo įvykį, atsiųsdama užpildytą Biuro formą. Pritartina pirmosios instancijos teismui, jog tai įrodo, kad atsakovei buvo žinoma apie Šveicarijoje vykdomą žalos administravimo procesą dar iki ieškovo jai atsiųstos pretenzijos dėl žalos sumokėjimo. Taip pat atsakovė tuo pačiu raštu buvo informuota, kad eismo įvykio metu padarytą žalą administruoja Šveicarijos nacionalinis draudikų biuras, į kurį atsakovė turi teisę nedelsiant kreiptis, jei nelaiko savęs atsakinga už žalą, dalyvauti žalos administravimo procese, nurodė visu šio biuro kontaktus. Be kita ko, minėtame pranešime ieškovė atsakovei išaiškino ir pasekmes dėl jos pasyvumo.
27. Byloje nustatyta, kad atsakovė neteikė paaiškinimų Šveicarijos draudikų biurui nei tiesiogiai, nei per ieškovą. Taigi, nustatytos aplinkybės lemia, jog žalos administravimo ir atlyginimo klausimas pagrįstai buvo sprendžiamas nedalyvaujant apeliantei ir nelaikytina, kad, apeliantei nedalyvaujant žalos administravimo procese, buvo pažeistas teisingumo principas, juo labiau, kad pagal Vidaus nuostatus, trečiasis asmuo į žalos administravimą nėra įtraukiamas. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantė turėjo galimybę pasinaudoti procesine teise teikti byloje įrodymus atsikirtimams pagrįsti (CPK 142 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis).
Dėl žalos atlyginimo dydžio
28. Apeliantė teigia, jog teismas visiškai netyrė ir neanalizavo reikalaujamo priteisti nuostolių dydžio. Tenkindamas ieškinį visiškai, teismas ignoravo atsakovės nurodytus argumentus dėl žalos dydžio nustatymo, visiškai jais nesivadovavo ir jų nevertino, o tik remdamasis deklaratyviais teiginiais apie tariamą atsakovės pareigą dalyvauti žalos administravime priėmė skundžiamą sprendimą.
29. Pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto 5 dalį nacionalinis draudikų biuras išmoka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kai žala padaryta Europos Sąjungos (ES) valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikoje, kaip yra nustatyta nagrinėjamu atveju. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras išmoką dėl kitoje ES valstybėje narėje nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos ir administruotos žalos išmoka žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atsižvelgdamas į Bendradarbiavimo nuostatus ir valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad biuras turi atgręžtinio reikalavimo teisę reikalauti iš atsakingo už eismo įvykio metu padarytą žalą asmens išmokėtos pinigų sumos.
30. Kasacinis teismas yra taip pat yra išaiškinęs, kad Lietuvos transporto priemonių draudikų biuras, TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies pagrindu reikalaudamas eismo įvykio vietos draudikų biurui sumokėtų sumų iš atsakovo, pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, t. y. dvi sąlygas: 1) transporto priemonės savininko civilinės teisinės atsakomybės sąlygas, 2) aplinkybę, kad išmoka buvo išmokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Šių sąlygų egzistavimas sudaro faktinį Lietuvos draudikų biuro regresinio ieškinio pagrindą. Tai, kad išmoka buvo išmokėta, atsižvelgiant į eismo įvykio vietos privalomąjį transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimą reglamentuojančius teisės aktus, esant neapdraustos transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei pagal eismo įvykio vietos teisę, yra Lietuvos draudikų biuro reikalavimo pagrindas, kurį nulemia specialusis transporto priemonių valdytojų privalomąjį draudimą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintas reguliavimas. Tais atvejais, kai Lietuvos transporto priemonių draudikų biuras pareiškia regresinį reikalavimą dėl kitos žaliosios kortelės sistemos valstybės draudikų biurui atlygintos žalos išsiieškojimo iš galimai už eismo įvykį atsakingo asmens, o toks asmuo neigia savo civilinę atsakomybę dėl eismo įvykio ir jis nedalyvavo (nebuvo informuotas, jam nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus, kt.) eismo įvykio vietos valstybės teisme vykusiame procese, teismas atsakovo prieštaravimus vertina regresinio ieškinio byloje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017; 2018 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2018). Lietuvos draudikų biuras eismo įvykio vietos draudikų biurui išmokėtas sumas atlygina tarpusavio pasitikėjimo principo pagrindu ir, kai yra įvykdytos TPVCAPDĮ nurodytos sąlygos, įstatymo pagrindu įgyja teisę reikalauti, kad eismo įvykio vietos draudikų biurui atlygintas sumas grąžintų atsakingas asmuo (asmenys).
31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas suponuoja, jog bylose, kuriose Lietuvos draudikų biuras reiškia atgręžtinį reikalavimą pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį, o atsakovas ginčija šio reikalavimo pagrįstumą, atsakovas, siekdamas nuneigti ieškinio pagrįstumą, taip pat teikia savo poziciją pagrindžiančius įrodymus, kuriais gali būti ir su eismo įvykio vietos teise (jos aiškinimu) susiję įrodymai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis Nr. 3K-3-393-313/2017). Taigi atsakovui paprastai nepakanka reikšti abejonę dėl ieškovo įrodinėjamo užsienio teisės turinio, jis turi teikti kitokį užsienio teisės turinį, nei įrodinėja ieškovas, pagrindžiančius įrodymus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-915/2017).
32. Atsakovė UAB „Vikreda“ nepagrįstai teigia, kad ieškovas neįrodė prašomos priteisti žalos dydžio. Kaip teisingai nurodo ieškovas, jis pateikė į bylą visus atsakovės civilinės atsakomybės kilimą bei žalos dydį pagrindžiančius įrodymus, kurie yra pakankami Šveicarijoje. Kad atsakovės darbuotojas kaltas dėl eismo įvykio, byloje patvirtina eismo įvykio deklaracija.
33. Siekdamas pagrįsti žalos dydį, biuras pateikė eksperto „Rheintal Experten“ 2020 m. sausio 15 d. ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta, kad nukentėjusiojo automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto išlaidos gali būti 7 754,00 CHF, pakaitinis automobilis (remontas) – 375,00 CGŽHF, iš viso žalos suma - 8 129,00 CHF (ekspertas „Rhex GmbH“). Prie ekspertizės akto yra pateikti visi duomenys, tarp jų ir ekspertizės sąmata, kurioje detaliai nurodytos reikalingos atsarginės detalės ir jų kaina, darbo užmokestis, automobilio dažymo išlaidos, papildomos išlaidos, remonto išlaidos ir nurodytos bendros remonto išlaidos su PVM – 8351,05 CHF. Pakaitinės transporto priemonės suteikimas – 375,00 CHF. Už ekspertizės atlikimą išrašyta sąskaita 185,80 CHF, mokėjimą atliko Šveicarijos draudikų biuro agentas „V. A. (Switzerland AG“).
34. Nagrinėjamu atveju atsakovei buvo sudarytos sąlygos teikti įrodymus, pagrindžiančius, kad ieškovo išmokėtas žalos dydis buvo nepagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, jog, nors apeliantė tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde nesutiko su žalos dydžiu, tačiau į bylą nepateikė savo žalos paskaičiavimo, tik išreiškė abejonę, jog nurodyta žala viršija realius nuostolius. Pirmosios instancijos teismas ištyręs bylos medžiagą teisingai konstatavo, kad nukentėjusysis asmuo dėl eismo įvykio, kurį sukėlė atsakovės darbuotojas, patyrė būtent 8 941,90 Eur (9516,87 CHF) žalą, todėl pagrįstai sprendė, kad ieškovas įrodė savo regresinio reikalavimo pagrįstumą ir teisėtumą, ir ieškovui iš apeliantės priteisė 8 941,90 Eur nuostolių.
35. Teisėjų kolegijos anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
36. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo pareikšto ieškinio pagrįstumo, teisingai aiškino ir taikė nagrinėjamam klausimui aktualias materialiosios teisės normas, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių nepažeidė, todėl, tenkindamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti arba naikinti atsakovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
37. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus atsakovės apeliacinį skundą, atsakovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis). Ieškovas neprašė priteisi patirtų bylinėjimosi išlaidų ir nepateikė jas pagrindžiančių duomenų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.