Telšių apylinkės teismo sprendimas

2022-05-13 · Civilinė byla Nr. e2-647-1139/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-05-13
Bylos Nr.
e2-647-1139/2022
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ilona Rimkuvienė
Ieškovas
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Advokatai
Gediminas Blaškevičius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-647-1139/2022Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00062-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.1; 2.6.10.1; 3.2.4.11; 3.2.6.5 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 13 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Ilona Rimkuvienė,sekretoriaujant Kristinai Abramavičiūtei,

teismo posėdyje žodinio tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB ) „Vikreda“ dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Šalių reikalavimai ir atsikirtimai

1. 2022 m. sausio 24 d. teisme priimtas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinys atsakovei UAB „Vikreda“, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 8941,90 Eur nuostolių atlyginimo, 201 Eur žyminį mokestį bei 253,87 Eur už pateikiamų priedų vertimą į valstybinę kalbą, 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinys grindžiamas tuo, kad 2019-11-22 Šveicarijoje dėl V. L., vairavusio transporto priemonę MERCEDES BENZ ACTROS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Atsakovė buvo transporto priemonės MERCEDES BENZ ACTROS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojas pagal lizingo sutartį, t. y. atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo. Ši transporto priemonė eismo įvykio metu nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas. Lietuva ir kitos ES valstybės narės yra tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos (toliau - žaliosios kortelės sistemos) dalyvės, todėl vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (3 ir 5 straipsniai), eismo įvykio valstybės – Šveicarijos nacionalinis draudikų biuras (SWISS NATIONAL BUREAU OF INSURANCE AND INFORMATION CENTRE) atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 9516,87 CHF sumai ieškovui, t. y. transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui. Ieškovas, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškovas moka išmoką eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atsižvelgdamas į Biurų tarybos Vidaus nuostatus (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 5 straipsnis) ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, sumokėjo Šveicarijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 9516,87 CHF (8941,90 EUR). Todėl vadovaujantis TPVCAPDĮ 23 straipsniu, turi teisę atsakovo reikalauti grąžinti Šveicarijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 8941,91 Eur. Atsakovė šios sumos nėra sumokėjusi.

1.1. Dublike papildomai ieškovė nurodė, kad atsakovui buvo sudarytos visos sąlygos dalyvauti 2019-11-22 eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo, vykusio Šveicarijoje, procese, tačiau jis buvo pasyvus ir nerūpestingas bei žalos administravimo procese nedalyvavo. Remdamasis teismų praktika, nurodo, kad atsakovo prieštaravimai negali būti vertinami regresinio reikalavimo byloje. Teigia, kad ieškovė pateikė visus atsakovo civilinės atsakomybės kilimą pagrindžiančius įrodymus, kurie yra pakankami eismo įvykio valstybėje – Šveicarijoje. O atsakovas apsiriboja vien tik nepagrįstų abejonių dėl Biuro pateiktų faktinį reikalavimą pagrindžiančių įrodymų kėlimu, kurias paremia Lietuvos teisės turiniu, kuris šiuo atveju nėra aktualus, nes eismo įvykis įvyko Šveicarijoje. Pažymėjo, kad vien tik abejonių pagrindu eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo naštos perkėlimas nuo žalą neapdrausta transporto priemone padariusio asmens sąžiningiems draudėjams, kurių mokamų įmokų dalis yra skirta nacionalinių draudikų biurų veiklos užtikrinimui, prieštarautų ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio nuostatose įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

Atsiliepimas

2. Atsakovė UAB „Vikreda“, atstovaujama advokato Gedimino Blaškevičiaus, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisi iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad draudikų biurų tarpusavio bendradarbiavimas, dėl kurio biuras pasitiki kitos valstybės narės biuro atliktu žalos administravimu, jo atliktu eismo įvykio šalies teisės aktų taikymu ir dėl to automatiškai atlygina visas mokėtinas sumas, negali būti besąlygiškai išplėstas ir dėl trečiųjų asmenų, nedalyvaujančių biurų tarpusavio santykiuose. Faktas, kad kitos valstybės nacionalinis draudikų biuras pareiškia atgręžtinį reikalavimą, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį, vien ieškovo pateikti duomenys apie faktą, kad kitos valstybės nacionalinis draudikų biuras išmokėjo nukentėjusiems asmenims žalą, negali būti pripažinti pakankamais ir patikimai pagrindžiančiais padarytos žalos sudedamąsias dalis ir atitinkamai žalos dydį, kada atsakingas už žalą asmuo draudikų biurų tarpusavio santykiuose nedalyvauja ir žalos dydžio nepripažįsta. Biuras akivaizdžiai nepatikrino ir nevertino jam pateiktų dviejų remonto sąmatų, joje nurodytų darbų būtinumo ir keistinų dalių reikalingumo. Pažymi, kad byloje yra pateiktos kelios sąmatos, kuriose galimai pertekliniai darbai, taip nepagrįstai išdidinant atlygintinos žalos sumą, pateiktų sąmatų remonto išlaidų dydžiai skiriasi, todėl akivaizdu, kad byloje nėra nustatytas tikrasis atlygintinos žalos dydis. Teigiama, kad atsakovas neturėjo jokių galimybių dalyvauti žalos administravimo procese Šveicarijoje. Atsakovo įsitikinimu, žalos administravimo procese turėjo būti atlikta nepriklausoma ekspertizė, kad būtų nustatytas tikrasis žalos dydis, nustatant ar visi ekspertizės sąmatoje nurodyti darbai yra būtini, taip pat įvertinant ir tas aplinkybes, ar dalis nukentėjusiojo automobilio pažeidimų galėjo atsirasti ir iki įvykusio eismo įvykio, tačiau siekiant naudos sau, šie apgadinimai galimai buvo įtraukti kaip kilę dėl Atsakovo vairuotojo kaltės. Toks besąlygiškas nacionalinio draudiko biuro pateikto reikalavimo atlyginimas, net nesigilinant ir nesiaiškinant ar tikrai visi nustatyti apgadinimai kilę dėl įvykusio eismo įvykio pažeidžia Atsakovo interesu. Daro išvadą, kad atlyginant žalą būtina atsižvelgti į automobilio detalių ar dalių nuvertėjimą dėl eksploatavimo iki įvykio, nes žalos atlyginimo institutas negali būti praturtėjimo šaltiniu. Tuo atveju, jei nukentėjęs asmuo gavo daugiau, nei patyrė žalos, tai prieštarauja visiško nuostolių atlyginimo principui. Dėl Šveicarijos pateiktų ekspertizių nurodo, kad nėra duomenų, jog remonto darbai buvo faktiškai atlikti ir kad ekspertizėse nurodyti remonto darbai turėjo būti atlikti visi. Ekspertizės akte ir yra nurodoma, kad ekspertų sąmatos paskaičiavimai atlikti vadovaujantis AUDATEX, tačiau kai kuriose vietose darbų kiekis į sistemą yra įvestas ranka, o ne parenkama iš sistemos, kurioje yra nurodomi ir naudojami visose Europos šalyse naudojamų atsarginių dalių kainų ir laiko normatyvai, tokiais veiksmais yra sąmoningai sukeliamos darbų ir dalių kainos, nepagrįstai didinant mokėtinas draudimų išmokas ir vėliau jų pagrindu reiškiant regresinius reikalavimus. Papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad darbų kaina už vieną valandą 2020-01-20 ekspertizėje yra nepagrįstai didelė, net 191,00 Eur/val., todėl akivaizdu, kad tikrasis žalos dydis byloje nėra nustatytas ir negali būti tenkinamas Ieškovo ieškinys. Ieškovo reikalavimas dėl 8 941,90 Eur nuostolių atlyginimo yra nepagrįstas ir pažeidžiantis teisingumo principą, kadangi reikalaujama atlyginti daugiau nuostolių negu galimai Atsakovas sukėlė, tokiais veiksmais bandoma praturtėti Atsakovo sąskaita.

2.1. Triplike atsakovė papildomai nurodė, kad ieškovas tik deklaratyviais argumentais grindžia aplinkybę, jog atsakovei buvo sudaryta galimybė dalyvauti žalos administravimo procese. Atsakovas, gavęs Ieškovo prašymą dėl informacijos pateikimo, savalaikiai užpildė ir pateikė paaiškinimus dėl eismo įvykio aplinkybių, tačiau pačiame žalos administravime Atsakovas neturėjo jokių objektyvių galimybių dalyvauti ir ginčyti žalos dydį ar jos nustatymo būdą, todėl akivaizdu, kad Atsakovo prieštaravimai turi būti vertinami regresinio reikalavimo metu. Be to, teigia, kad objektyviai Atsakovas net ir negalėjo reikšti jokių pastebėjimų ar prieštaravimų dėl nustatyto žalos dydžio, kadangi žalos administravimo Šveicarijoje metu, dalyvauja tik Ieškovas, o Atsakovas nėra įtraukiamas į žalos administravimo procesą. Atsakovo dalyvavimas žalos administravimo procese apsiriboja tik paaiškinimo dėl įvykusio eismo įvykio pateikimu. Akcentuoja tai, kad iki pretenzijos pateikimo Atsakovui nėra žinoma apie nustatytą žalos dydį, todėl jis neturi jokių objektyvių galimybių teikti paaiškinimus dėl žalos dydžio ar jo nustatymo, siūlyti užsakyti nepriklausomų ekspertų paslaugas dėl žalos dydžio nustatymo. Taigi atsakovė nebuvo pasyvi žalos administravimo procese, o tiesiog neturėjo galimybės dalyvauti šiame procese, kadangi jis nėra įtraukiamas į žalos administravimo procesą, todėl eliminuojama jo teisė kreiptis į nepriklausomus turto vertintojus dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo. Nesutinka, kad atsakovo prieštaravimai negali būti vertinamo regresinio ieškinio byloje ir remdamasis kasacinio teismo praktika, teigia, kad tokią teisę atsakovė turi. Dėl reikalavimo pagrįstumo teigiama, kad ieškovas nepagrįstai remiasi Šveicarijos biuro išimtine teise spręsti dėl žalos dydžio ir regresinio ieškinio pateikimo metu. Ieškovas, reikšdamas regresinį ieškinį, privalėjo įrodyti visas Atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, tačiau to nepadarė ir net neįrodinėjo šių sąlygų viseto, todėl Ieškovo ieškinys yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Byloje nėra visiškai jokių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovo argumentus dėl žalos dydžio pagrįstumo. Išimtinai vadovautis Šveicarijos biuro pateiktais duomenimis, negalima, turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis.

3. Ieškovo ir atsakovės atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai, gauti prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės ir įrodymų vertinimas

Ieškinys tenkintinas.

4. Byloje kilo ginčas dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustos transporto priemonės savininko (valdytojo) civilinės teisinės atsakomybės pagrindų ir sąlygų, kai Biuras, išmokėjęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar kitos valstybės, kuriai taip pat taikomas 2002 m. gegužės 30 d. Europos ekonominės erdvės valstybių narių ir kitų asocijuotų valstybių nacionalinių draudikų biurų susitarimas (Šveicarija), transporto priemonių draudikų biurui reikalaujamą sumą, pareiškė regresinį reikalavimą dėl išmokėtos sumos grąžinimo iš neapdrausto ir atsakingo už žalą transporto priemonės valdytojo.

Žemesnės instancijos teismas

5. Kadangi transporto priemonės savininko (valdytojo) ir biuro nesieja sutartiniai santykiai, transporto priemonės savininko atsakomybė už biurui padarytą žalą yra deliktinė, todėl turi būti nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė. Transporto priemonės savininko kaltė yra preziumuojama, o kitas transporto priemonės savininko civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį – turi įrodyti biuras.

6. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 22 d. Šveicarijoje dėl V. L., vairavusio transporto priemonę MERCEDES BENZ ACTROS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Iš pateiktos eismo įvykio deklaracijos ir 2019 m. gruodžio 6 d. atsakovės pranešimo apie eismo įvykį, siųsto ieškovui, matyti, kad eismo įvykio kaltininkas yra V. L., vairavę transporto priemonę MERCEDES BENZ ACTROS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios naudotoja yra UAB „Vikreda“. Iš informacijos apie transporto priemonę nustatyta, kad minėtas automobilio savininkas yra Luminor bankas. Ginčo, kad su atsakovei priklausančia transporto priemone (jos naudotoja) buvo sukeltas eismo įvykis, nėra. Taip pat nėra ginčo, kad transporto priemonė MERCEDES BENZ ACTROS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kaip tai numatyta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalyje, 41 straipsnio 8 dalyje. Taip pat atsakovė neginčija ir jai kylančios atsakomybės už jos darbuotojo sukelto eismo įvykio metu padarytą žalą su nepadrausta atsakovei priklausančia transporto priemone.

7. Ginčas yra kilęs dėl žalos dydžio. Ieškovas reikalauja iš atsakovės regreso tvarka priteisti jo Šveicarijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtą žalą 8 941,90 Eur, tačiau atsakovės teigimu, šis žalos dydis yra niekuo nepagrįstas. Abejonių atsakovei kelia pateiktos dvi ekspertizės, kurių metu nustatytos remonto darbų kainos skiriasi. Mano, kad būtent ieškovas turi dalyvauti žalos administravimo procese ir imtis veiksmų, kad būtų nustatyta tikras žalos dydis, nes atsakovė nėra įtraukiama į žalos administravimo procesą.

8. Lietuvos Respublika ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės yra žaliosios kortelės sistemos dalyvės. Pagrindinis teisės aktas, kuriuo, sprendžiant eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo, atlyginimo bei tarpusavio atsiskaitymo už atlygintas žalas klausimus, vadovaujasi žaliosios kortelės valstybių nacionaliniai draudikų biurai yra Biurų tarybos Vidaus nuostatai, paskelbti su 2003 m. liepos 28 d. Komisijos sprendimu dėl Direktyvos 72/166/EEB, susijusios su priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo (2003/564/EB). Pagrindinis teisės aktas, kuriais sprendžiamas eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo, atlyginimo bei tarpusavio atsiskaitymo už atlygintas žalas klausimus yra Biurų tarybos Vidaus nuostatai. Iš 2003 m. liepos 28 d. Komisijos sprendimo dėl Direktyvos 72/166/EEB, 1 straipsnio matyti, kad ir Šveicarijoje taikomas 2002 m. gegužės 30 d. Europos ekonominės erdvės valstybių narių ir kitų asocijuotų valstybių nacionalinių draudikų biurų susitarimas, kuriuo susitarta, kad biurai tarpusavio santykiuose įsipareigoja laikytis 2002 m. gegužės 30 d. Biurų tarybos priimtų vidaus nuostatų privalomųjų nuostatų (Priedo Papildymo 1 straipsnis). Šveicarija yra pasirašiusi Biurų tarybos Vidaus nuostatus.

9. Esant neapdraustai įvykio kaltininko vairuojamai transporto priemonei, eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras, šiuo atveju Šveicarijos draudikų biuras, vadovaudamasis minėtais nuostatais, administruoja žalą ir atlygina ją nukentėjusiems. Atlyginęs žalą, pateikia reikalavimą grąžinti išmokėtas sumas bei atlyginti administravimo išlaidas žalą sukėlusios neapdraustos transporto priemonės registracijos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, šiuo atveju ieškovui, kuris atlygina išmokėtą žalą.

10. Nagrinėjamu atveju žalos atlyginimą nukentėjusiam asmeniui administravo Šveicarijos automobilių draudikų biuro agentas V. A. (Switzerland) AG“. Eismo įvykio vietos valstybės biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su eismo įvykio šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalos sureguliavimu (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 3 straipsnio 4 dalis), todėl Šveicarijos automobilių draudikų biuras žalą administravo savarankiškai, vadovaudamasis eismo įvykio šalyje taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, atlyginimą nukentėjusiems asmenims, ir (neapdraustos transporto priemonės atveju) transporto priemonės buveinės vietos valstybės draudikų biuro interesais.

11. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovui 2020 m. gegužės 15 d. Šveicarijos draudikų biuras atsiuntė sąskaitą bendrai 9 516,87 CHF (8 941,90 Eur) sumai dėl eismo įvykio, įvykusio 2019 m. lapkričio 22 d. Šveicarijoje. 2020 m. liepos 8 d. ieškovas Šveicarijos draudikų biuro agentui pervedė 9 516,87 CHF (Šveicarijos frankų). Žalą sudaro: 8 113,97 CHF mokėjimas už žalą ir 185,80 CHF išlaidos/tyrimo išlaidos, administravimo mokestis - 1217,10 Eur. 2020 m. liepos 20 d. ir 2021 m. kovo 30 d. ir 2021m. rugpjūčio 5 d., ieškovas atsakovei išsiuntė pretenzijas dėl 8 941,90 Eur grąžinimo.

12. Iš Šveicarijos draudikų biuro pateiktų duomenų apie žalos administravimo procesą nustatyta, kad nuketėjusiajam AB „MSD Merck Sharp + Dolme“ atlyginta 8 113,97 CHF žalos. Iš 2019 m. gruodžio 12 d. „LUEG AG“ sąskaitos matyti, kad automobilio remonto išlaidos iš viso sudarė 8 114 CHF (sąskaita Nr. 782175/1181). Automobilio BMW remontą atlikusi įmonės „LUEG AG“ 2019-12-03 ekspertas buvo sudaręs automobilio BMW remonto sąmatą Nr. LU203692 (ieškinio 2 priedo 57-61 psl.), tačiau, kaip matyti, atlikus faktinį automobilio BMW remontą, jo kaina, pagal išrašytą sąskaitą Nr. 782175/ 1181, yra 8 114,00 CHF (neįskaitant PVM).

13. Iš eksperto „Rheintal Experten“ 2020 m. sausio 15 d. ataskaitos Nr. 850711 nustatyta, kad nukentėjusiojo automobilio BMW 318d, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto išlaidos gali būti 7 754,00 CHF, pakaitinis automobilis (remontas) – 375.00 CGŽHF, iš viso žalos suma - 8 129,00 CHF (ekspertas „Rhex GmbH“). Prie ekspertizės akto yra pateikti visi duomenys, tarp jų ir ekspertizės sąmata, kurioje detaliai nurodytos reikalingos atsarginės detalės ir jų kaina, darbo užmokestis, automobilio dažymo išlaidos, papildomos išlaidos, remonto iš laidos ir nurodytos bendros remonto išlaidos su PVM – 8351,05 CHF. Nurodyta, kad remonto trukmė yra apytiksliai 4 darbo dienos ir 1 prastovos dienos, iš viso 5 prarastos penkios dienos. Pakaitinės transporto priemonės davimas – 375 CHF. Taip pat pažymėta, kad remontas nepagerina transporto priemonės vertės. Be kita ko, nurodyta, kad ekspertizės ataskaita nėra remonto užsakymas ar išlaidų garantija. Už ekspertizės atlikimą išrašyt sąskaita 185,80 CHF, mokėjimą atliko Šveicarijos draudikų biuro agentas „V. A. (Switzerland AG“).

14. Iš šių duomenų matyti, kad Šveicarijos draudikų biuro užsakymu ekspertizė atlikta po to, kai buvo „LUEG AG“ išrašyta automobilio remonto sąmata sąskaita ir jau buvo atliktas automobilio remontas. Ekspertas nurodė, kad remonto išlaidų ir esamos transporto priemonės vertės palyginimas leidžia daryti išvadą, kad transporto priemonės remontas yra pagrįstas. Pažymėtina, kad ieškovas, siekdamas atsakyti į atsakovo argumentus dėl dviejų ekspertizių atlikimo, užklausė Šveicarijos draudikų biuro agentą ir 2022 m. kovo 2 d. gavo atsakymą, kuriame nurodyta, kad gavę pranešimą apie žalą, BMW jau buvo suremontuotas, todėl vėliau žalos dydį patikrino jų vertintojas, kuris patvirtino žalos dydį (priedas prie Dubliko), todėl atlygino žalą pagal eksperto patarimą. Taigi iš duomenų matyti, kad eksperto sąmatoje nurodyta galima remonto išlaidų suma yra didesnė nei realiai buvo sumokėta už automobilio remontą. Be to, kaip matyti, buvo imtasi veiksmų siekiant patikrinti automobiliui BMW padarytos žalos dydžio pagrįstumą.

15. Įvertinus šiuos duomenis, atsakovo argumentai, kad buvo atliktos dvi visiškai skirtingos ekspertizės ir kad dėl to nėra aiškus tikrasis žalos dydis, yra niekuo nepagrįstas.

16. Atsakovė kelia abejones ir dėl atliktos ekspertizės pagrįstumo. Nurodo, kad ekspertų sąmatos paskaičiavimai atlikti vadovaujantis AUDATEX, tačiau kai kuriose vietose darbų kiekis į sistemą yra įvestas ranka, o ne parenkama iš sistemos, todėl mano, kad tikiu būdu kainos gali būti nepagrįstai padidintos. Tačiau pastebėtina, kad atliktos ekspertizės sąmata nėra galutinė suma, kuri realiai gali būti patirta suremontavus automobilį. Galutinė kaina paskaičiuota atlikus automobilio remontą ir iš nustatytų duomenų matyti, kad šiuo atveju eksperto nustatyta galima automobilio remonto išlaidų suma buvo didesnė nei realiai patirtos išlaidos.

17. Atsakovas kėlė abejones ir dėl darbų valandinio įkainio, teigė, kad 191,00 CHF yra per didelis valandinis įkainis, tačiau jokių šią aplinkybę pagrindžiančių duomenų taip pat nepateikė. Be kita ko, kaip teisingai nurodė ieškovas, įvertinus „LUEG AG“ remonto sąmatoje ir eksperto sąmatoje numatytą valandinį įkainį (nurodytas toks pat 191,00 CHF) nėra pagrindo teigti, kad jis yra per didelis.

18. Atsakovė, nors ir nurodo, kad šiuo atveju prašoma priteisti žala yra nepagrįsta, tačiau pati jokių jos argumentus pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas atlygino Šveicarijos Biuro agento „V. A.(Switzerland) AG“ išlaidas, kurios yra pagristos išlaidas įrodančiais dokumentais. Byloje pateiktos sąskaitos faktūros, kuriose detalizuoti atlikti darbai, medžiagų kainos ir kitos patirtos išlaidos šalinant padarytos žalos padarinius, susidariusios dėl atsakovės vairuotojo V. L. kaltės padaryto eismo įvykio. Jokių duomenų, kad apskaičiuotas žalos dydis yra neteisingas, nepateikta, todėl darytina išvada, kad žalos dydis yra visiškai pagrįstas byloje esančiais įrodymais. Atsakovė analizuojamu atveju deklaratyviai nurodo, kad nesutinka su žalos dydžiu ir nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių jos argumentą, kad žala buvo neteisingai paskaičiuota. Nenurodo, kokie darbai, jos manymu, buvo atlikti nepagrįstai, ar kokių detalių nebuvo būtina keisti ar taisyti.

18.1. Pažymėtina, kad CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas suponuoja, kad bylose, kuriose Lietuvos Biuras reiškia atgręžtinį reikalavimą pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį, o atsakovas ginčija šio reikalavimo pagrįstumą, atsakovas, siekdamas paneigti ieškinio pagrįstumą, taip pat teikia savo poziciją pagrindžiančius įrodymus, kuriais gali būti ir su eismo įvykio vietos teise (jos aiškinimu) susiję įrodymai. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad atsakovui paprastai nepakanka reikšti abejonę dėl ieškovo įrodinėjamo užsienio teisės turinio, jis turi teikti kitokį užsienio teisės turinį, nei įrodinėja ieškovas, pagrindžiančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2018).

19. Taigi nors atsakovė ir prašo jos prieštaravimus vertinti regreso byloje, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių jos argumentus neteikia. Vien deklaratyvus atsakovės nurodymas, kad nesutinka su žalos dydžiu, neteikiant jokių kitų įrodymų, nesudaro pagrindo savaime abejoti dėl žalos dydžio tinkamo nustatymo. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad nagrinėjamu atveju žalos dydis yra aiškiai per didelis, neatitinkantis tikrovės ir kad šiuo atveju buvo pasipelnyta.

20. Atsakant į atsakovės argumentą, kad ji nėra įtraukiama į žalos administravimo procesą Šveicarijoje, ir apie žalos dydį sužino tik gavęs pretenziją iš ieškovo, todėl ji neturi jokių objektyvių galimybių teikti paaiškinimus dėl žalos dydžio ar jo nustatymo, pirmausia nurodytina, kad pati atsakovė pirmiausia neįvykdė TPVCAPDĮ 12 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos apie žalos neapdrausta transporto priemone padarymą pranešti Biurui. Ši aplinkybė leidžia žalos administravimo klausimą spręsti šiam asmeniui nedalyvaujant. Tačiau ieškovas, nepaisant to, kad neturėjo pareigos pranešti apie vykdomą žalos administravimo procesą, 2019 m. gruodžio 6 d. išsiuntė atsakovui raštą Nr. S00-22994-19-(5.10.), pranešant apie pradėtą žalos administravimą, nurodant eismo įvykio datą, žalą administruojančio Šveicarijos biuro kontaktus. Atsakovė tik gavusi šį pranešimą 2021 m. gruodžio 6 d. pranešė Biurui apie žalą, eismo įvykį, atsiųsdama užpildytą Biuro formą ir tai įrodo, kad atsakovei buvo žinoma apie Šveicarijoje vykdomą žalos administravimo procesą dar iki ieškovo jai atsiųstos pretenzijos dėl žalos sumokėjimo. Be to, atsakovė tuo pačiu raštu buvo informuota, kad eismo įvykio metu padarytą žalą administruoja Šveicarijos nacionalinis draudikų biuras, į kurį atsakovė turi teisę nedelsiant kreiptis, jei nelaiko savęs atsakinga už žalą, dalyvauti žalos administravimo procese, nurodė visu šio biuro kontaktus. Be kita ko, minėtame pranešime ieškovė atsakovei išaiškino ir pasekmes dėl jos pasyvumo. Nurodė, kad pasyvumas gali turėti neigiamą įtaką, galimo regresinio ieškinio bylos nagrinėjimo metu jūsų pateiktų prieštaravimų vertinimui. Tačiau pati atsakovė nesiėmė jokių veiksmų, nesidomėjo žalos administravimo procesu, nesikreipė ne tik į Šveicarijos draudikų biurą, bet ir neteikė jokių prašymų ieškovui, kad pateiktų detalesnę informaciją apie vykdomą žalos administravimo procesą, nustatomą žalos dydį. Be kita ko, pažymėtina, kad pranešimą apie vykdomą žalos administravimo procesą Šveicarijoje, atsakovei tapo žinoma dar iki žalos atlyginimo nukentėjusiajam (draudikų biuro užsakymu ekspertizė, tik 2020 m. sausio 15 d. atlikta, siekiant patikrinti žalos dydžio pagrįstumą.).

21. Tokia atsakovės pozicija negali būti laikoma tinkamu savo interesų gynimu. Pastebėtina, kad ir teismui atsakovė neteikė jokių įrodymų, nors teismas 2022 m. kovo 8 d. pranešime nurodė atsakovei pateikti jos argumentus pagrindžiančius įrodymus.

22. Iš žalos dydžio matyti, kad dalį jos sudaro ir administravimo mokestis bei kitos patirtos išlaidos (užmokestis ekspertui). Žalos administravimą šiuo atveju atliko Šveicarijos nacionalinio draudikų biuras, o ieškovas ją atlygino. Remiantis Biurų tarybos Vidaus nuostatais, eismo įvykio vietos draudikų biuras gali reikalauti atlyginti tiek sumas, susijusias su eismo įvykio metu padaryta žala, tiek su administravimo procesu, tiek teisminio ar neteisminio proceso metu patirtas išlaidas (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 5 straipsnio 1 dalis). Administruojant žalą neabejotinai yra patiriamos išlaidos, susijusios su žalos administravimo procesu. Biuro tarybos 37-oji generalinė asamblėja sprendimų ir rekomendacijų 1, 2 punktais patvirtino mokėtinų administravimo mokesčių dydį, kuris apskaičiuojamas remiantis 15 procentų dydžio nuo konkrečiai nustatytos žalos sumos, kuris siekia minimalų 200 Eur arba maksimalų 3500 Eur dydį. Šveicarijos nacionalinis draudikų biuras šiuo atveju taikė mažesnį nei nustatytas maksimalus administravimo dydį t. y. 1 217,10 Eur. Ieškovas, remdamasis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalimi ir atsižvelgdamas Biurų tarybos Vidaus nuostatus, Šveicarijos nacionalinis draudikų biurui sumokėjo reikalaujamą žalos administravimo mokestį – 1217,10 Eur, todėl pagrįstai ieškovas šią sumą reikalauja priteisti iš atsakovės.

23. Teismo vertinimu, ieškovo pateiktų duomenų pakanka daryti išvadai, kad nukentėjusysis asmuo dėl eismo įvykio, kurį sukėlė atsakovės darbuotojas, patyrė būtent 8 941,90 Eur (9516,87 CHF) žalą. O atsakovė savo ruožtu teismui nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių šį žalos dydį (CPK 178 straipsnis).

24. Esant išdėstytiems argumentams, konstatuotina, kad atsakovė valdė ir leido vairuoti transporto priemonę savo darbuotojui, dėl kurio kaltės įvyko eismo įvykis, žinodama, jog transporto priemonė nėra apdrausta privalomuoju draudimu, pažeidė TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą draudimą transporto priemonės valdytojui nesinaudoti ir neleisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės, todėl privalo atsakyti už eismo įvykio metu sukeltą žalą, kuri yra 8 941,90 Eur, todėl ieškinys tenkintinas visiškai.

25. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatomis, iš atsakovės taip pat priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas 201 Eur žyminis mokestis ir 253,87 Eur už pateikiamų priedų vertimą į valstybinę kalbą, pagal pateiktą sąskaitą – faktūrą Nr. 2-2022, išrašytą 2022 m. sausio 4 d. (apmokėta 2022-01-05), ir 25,07 Eur už vertimą pagal 2022 m. kovo 31 d. išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. 29-2022 (apmokėta mokėjimo pavedimu 2022-04-04), iš viso 278,94 Eur už vertimą. Todėl šios išlaidos - 479,94 Eur priteistinos iš atsakovės (201 +278,94) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270, 282 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB „Vikreda“, juridinio asmens kodas 302318339, ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, juridinio asmens kodas 125709291, naudai:

- 8 941,90 Eur (aštuonis tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt vieną Eur 90 ct) nuostolių;

- 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (8 941,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2022 m. sausio 24 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

- 479,94 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt devynis Eur 94 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Ilona Rimkuvienė