Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis, 1A-63-795/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2021-01-28
Bylos Nr.: 1A-63-795/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-00701-2020-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Savinijus Katauskas, Regina Bertašienė, Kristina Kakurinė
Nuteistasis: V. S.
Advokatai: Marius Navickas

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-63-795/2021Proceso Nr. 1-01-1-00701-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.10.1; 1.2.22.1.1; 2.4.6.4.1; 2.4.7 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 28 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Savinijaus Katausko,

sekretoriaujant Alinai Bružienei,dalyvaujant prokurorei Snieguolei Lukošienei,nuteistajam V. S. ir jo gynėjui advokatui Mariui Navickui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. gynėjo advokato Mariaus Navicko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtas 60 (šešiasdešimties) parų areštas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. S. paskirta galutinė bausmė – 40 (keturiasdešimties) parų areštas.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2020 m. sausio 4 d. 6 val. iki 2020 m. sausio 5 d. 16.10 val. (1 diena).

V. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. S. nuteistas už tai, kad, neturėdamas leidimo, įgijo, laikė, nešiojo šaunamąjį ginklą: jis nenustatytu laiku, neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo, laikė bei nešiojo pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą „C“ kategorijos šaunamiesiems ginklams priskiriamą šaunamąjį ginklą – dujinį pistoletą „(duomenys neskelbtini): Nr. (duomenys neskelbtini)“, skirtą šaudyti 8 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais, kurį laikė su savimi iki 2020 m. sausio 4 d. 6 val., kol ginklą rado ir paėmė policijos pareigūnai prie (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini).

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Nuteistojo V. S. gynėjas advokatas M. Navickas apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. nuosprendį pakeisti – taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti V. S. paskirtos arešto bausmės vykdymą.

2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nuo 2020 m. liepos 1 d., t. y. kitą dieną po teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, įsigaliojusi BK 75 straipsnio redakcija numato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą. Kadangi V. S. veika padaryta iki šios normos įsigaliojimo, o naujos redakcijos BK 75 straipsnio nuostatos švelnina nuteistojo teisinę padėtį, todėl turėtų būti taikomos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos, įsigaliojusios nuo 2020 m. liepos 1 d. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuluota taisyklė, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, taikomas ir tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta iki naujos BK 75 straipsnio redakcijos įsigaliojimo, tačiau tik tuomet, jei tokios bylos teisminis nagrinėjimas pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme nėra pasibaigęs. Nuteistojo gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas, neatidėdamas paskirtos bausmės vykdymo V. S., netinkamai taikė BK 75 straipsnio 1 dalies (įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.) nuostatas.

2.2. Nuteistojo gynėjo manymu, pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, jog V. S. bausmės vykdymo atidėjimo taikymas negalimas, pernelyg sureikšmino jo ankstesnius teistumus, o būtent šiuo metu net neįsiteisėjusį teismo nuosprendį. Apeliaciniame skunde pažymėta, jog neįsiteisėjęs teismo nuosprendis yra priimtas dėl nusikalstamų veikų, kurios galbūt buvo padarytos net beveik prieš 2,5 metų, t. y. teismas, nebūdamas susipažinęs su kita baudžiamąja byla, vertino, kad V. S. nesiekia taisytis. Vis dėlto tiek ankstesni teistumai (paskutinį kartą V. S. buvo teistas prieš daugiau kaip 9 metus), tiek ir prasidėjęs kitas baudžiamasis procesas dėl beveik prieš 2,5 metų įvykusių įvykių niekaip nepaneigia, kad V. S. yra padaręs išvadas dėl savo elgesio. Atkreiptas dėmesys, kad ir nagrinėjamoje byloje teismas, 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi paleisdamas V. S. iš suėmimo, pažymėjo, kad V. S. pripažįsta savo kaltę, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra pažyma iš būsimos darbovietės UAB „A.“, kurioje nurodyta, kad sutinkama nuteistąjį priimti į darbą. Be to, pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 29 d. priimtą nuosprendį V. S., jeigu jo skundas apeliacinės instancijos teisme būtų tenkintas, paskirtą bausmę būtų visiškai atlikęs. Paleistas iš suėmimo, V. S. per beveik metus laiko jokių nusikalstamų veikų nėra padaręs, jokie baudžiamieji procesai jam taip pat nebuvo pradėti. V. S. pradėjo savo gyvenimą keisti išimtinai tik teigiama linkme – dirba net dviejuose darbuose, charakterizuojamas išimtinai teigiamai, o tai patvirtina tiek jo aktyvų dalyvavimą visuomeniniame gyvenime, tiek ir siekį padėti labiau socialiai pažeidžiamiems asmenims.

2.3. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog V. S. tokio pobūdžio veiką padarė pirmą kartą. Taigi, BK 75 straipsnio nuostatų taikymo kontekste, teismas neįvertino kai kurių reikšmingų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas pripažino V. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nenustatė jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Vis dėlto, vertindamas galimybę taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, pirmosios instancijos teismas iš esmės nebevertino nuteistojo elgesio po inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo. Tą aplinkybę, kad V. S. turi būti paskirta reali arešto bausmė, pirmosios instancijos teismas grindė tos pačios nusikalstamos veikos padarymu ir ankstesniais nuosprendžiais. Tai gali būti reikšminga, vertinant, koks anksčiau buvo V. S. gyvenimo būdas, tačiau negalima ankstesnėmis gyvenimo klaidomis grįsti vėlesnės nusikalstamos veikos padarymo ir už ją skirtinos bausmės rūšies ar dydžio. Tiek darbovietės, tiek ir (duomenys neskelbtini) itin teigiamai atsiliepia apie V. S., kaip apie pareigingą, rūpestingą, komunikabilų asmenį, atsakingai atliekantį jam paskirtas užduotis. Šios aplinkybės įrodo, jog V. S. itin siekia pasikeisti tiek pats, kaip asmenybė, tiek ir keisti savo gyvenimo būdą. V. S. šiuo metu turi gyvenimo draugę. Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog arešto bausmė padarytų nepataisomą žalą tiek V. S. pastangoms keisti gyvenimą, tiek jį sužlugdytų emociškai, kadangi jis prarastų abu darbus, nebegalėtų dalyvauti visuomeninėje veikloje, būtų atskirtas nuo savo draugės. Šios aplinkybės įrodo, jog paskirta 39 parų arešto bausmė, jos neatidedant, yra neteisinga ir neproporcinga.

2.4. Sprendžiant klausimą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, reikšminga įvertinti kaltininko požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, būsimą probacijos procesą. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad V. S. nuoširdžiai ir iš karto prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei gailėjosi, iš karto pradėjo ieškotis darbo ir sėkmingai įsidarbino. Iš gaunamo atlyginimo V. S. stengiasi padengti praeityje atsiradusias skolas antstoliams, kad galėtų gyvenime viską pradėti iš naujo be jokių įsiskolinimų. Taip pat V. S. pradėjo dalyvauti visuomeninėje veikloje, kurioje tik dar labiau suvokia tiek pagarbos visuomenei, tiek ir gyvenimiškų vertybių svarbą bei reikšmę. Galiausiai V. S. susirado gyvenimo draugę, su kuria ketina kurti šeimą, susilaukti vaikų. Šios aplinkybės patvirtina, jog V. S. po nusikalstamos veikos padarymo pašalino savo nusikaltimų pasekmes ir stengiasi gyventi teisingai, todėl yra tiek faktinis, tiek juridinis pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir arešto bausmę V. S. atidėti.

2.5. Apeliaciniame skunde pažymima, jog reikšminga tai, kad, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, teismas turi plačias galimybes taikyti baudžiamojo poveikio priemones ir BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytus įpareigojimus, kurių visuma leidžia asmens, kurio bausmės vykdymas atidėtas, elgesį koreguoti taip, kad būtų pasiekti bausmės tikslai, netaikant realaus laisvės suvaržymo, o probacijos procesą vykdančioms institucijoms – efektyviai kontroliuoti asmens elgesį bausmės vykdymo atidėjimo metu ir reaguoti į galimus pažeidimus.

Atsiliepimas

3. (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros prokurorė S. Lukošienė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo nuteistojo V. S. gynėjo advokato M. Navicko apeliacinį skundą atmesti.

3.1. Atsiliepime nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino visas aplinkybes, kurios rodo, kad V. S. iš ankstesnių teistumų tinkamų išvadų nepadarė ir tokiu savo elgesiu demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų, piktybinį polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, kita vertus, jis prisipažino nusikaltęs, dėl to gailisi, dirba, tokio pobūdžio nusikaltimą padarė pirmą kartą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsiliepime padaryta išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką V. S. paskiriant už laisvės atėmimą švelnesnę BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – areštą.

3.2. Atsiliepime į apeliacinį skundą prokurorė konstatuoja, jog nėra jokio pagrindo manyti, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo.

Šalies argumentai

4. Teismo posėdžio metu nuteistasis V. S. ir jo gynėjas M. Navickas prašė tenkinti apeliacinį skundą ir nurodė, jog nuteistasis per metus nuo nusikalstamos veikos padarymo pasitaisė, subrendo, pasikeitė jo požiūris, todėl arešto bausmė labiau pakenktų negu padėtų pasiekti teigiamų rezultatų, be to, atidėdamas bausmės vykdymą, teismas turi platesnes galimybes kontroliuoti asmenį. Prokurorė S. Lukošienė prašė apeliacinį skundą atmesti, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo V. S. gynėjo advokato M. Navicko apeliacinis skundas tenkinamas, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas).

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

7. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

8. Šiuo atveju apeliaciniame skunde nėra keliami įrodymų vertinimo, padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagrįstumo ir nuteistojo kaltės klausimai. Taigi apeliacinės instancijos teismas savo nuosprendyje nei dėl veikų kvalifikavimo, nei dėl V. S. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo nuteistas skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nepasisako. Apeliaciniame skunde yra aiškiai išdėstyta, jog prašoma taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti. Taigi teisėjų kolegija nuosprendyje aptaria būtent šį esminį apeliacinio skundo klausimą, t. y. ar nuteistajam V. S. buvo paskirta proporcinga bausmė ir jos vykdymas neturėtų būti atidedamas.

9. BK 75 straipsnio 1 dalyje (redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d., 2019 m. birželio 27 d. įstatymas Nr. XIII-2263) yra numatyta, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Teismui sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika ir su nuteistojo asmenybe. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnyje, bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias pagrindą manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ir ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų.

10. Teismas, svarstydamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad socialinio statuso ir vertingumo grąžinimas ugdymo priemonėmis nuteistajam, kuris buvo praradęs aplinkos socialinį pasitikėjimą, galimas be realaus bausmės atlikimo. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2009). Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstai abejonei, šis institutas neturi būti taikomas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2012). Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytos nuostatos, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikymą. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, be to, kaip jau minėta, teismas turi vertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115-648/2016).

11. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, skirdamas bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Vis dėlto būtina pažymėti, kad teismas iš esmės nesvarstė bausmės vykdymo atidėjimo klausimo, o arešto skyrimą motyvavo anksčiau padarytais V. S. nusikaltimais. Pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje yra pažymėta, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog V. S. šiuo metu dar neįsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 29 d. nuosprendžiu yra pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 1 metams 6 mėnesiams bausmė. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu pakeitė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 29 d. nuosprendį ir, pritaikęs BK 75 straipsnio 1 dalį, V. S. paskirtos galutinės subendrintos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo 1 metams. Taigi matyti, kad, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, V. S. yra vertas teismo pasitikėjimo ir bausmės tikslai gali būti pasiekti, neizoliuojant jo nuo visuomenės. Minimame 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendyje buvo pažymėta, kad V. S. asmenybę, jo elgesį visuomenėje apibūdinančių aplinkybių visuma ir kartu tai, jog jo padarytos nusikalstamos veikos nesukėlė sunkesnių padarinių, nusikalstami veiksmai truko neilgai, jis iš esmės sutiko su civiliniais ieškiniais, leido teisėjų kolegijai padaryti išvadą, kad nuteistasis nėra toks pavojingas, jog tik realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas leis pasiekti bausmės tikslus.

12. Laikydamasis nuoseklumo, siekdamas išvengti prieštaravimų tarp skirtingų procesinių sprendimų ir neapsunkinti skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių vykdymo tvarkos, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju taip pat įvertina visas reikšmingas aplinkybes, susijusias tiek su nuteistojo padarytu nusikaltimu, tiek su išsamia V. S. asmenybės analize. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai pažymėjo, jog V. S. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, susijusį su visuomenės saugumu, praėjus vos 5 dienoms, kai buvo paleistas iš suėmimo kitoje baudžiamojoje byloje, anksčiau teistas už tyčines nusikalstamas veikas. Tačiau būtina pažymėti, jog nuo šioje byloje tiriamo nusikaltimo padarymo V. S. gyvenimo būdas pasikeitė, o socialiniai ir ekonominiai ryšiai sustiprėjo. Jis per vienerius metus laiko naujų nusikalstamų veikų ar nusižengimų nepadarė. V. S. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, davė parodymus, atitinkančius esmines įvykio aplinkybes, kritiškai įvertino savo elgesį ir nuoširdžiai gailėjosi. Ši aplinkybė lengvina nuteistojo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Atkreiptinas dėmesys, jog tokio pobūdžio nusikaltimą V. S. padarė pirmą kartą, be to, įvertinus jo elgesio ir asmenybės pokyčius, negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nuteistasis V. S. iš ankstesnių teistumų tinkamų išvadų nepadarė ir savo elgesiu demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią.

13. Ankstesniais teismo nuosprendžiais V. S. buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė (t. 1, b. l. 170–180), tačiau ši aplinkybė negali būti suabsoliutinama, skiriant bausmę už naujas nusikalstamas veikas, tuo labiau, jog Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu, kaip jau minėta, realios laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam buvo atidėtas, o tai rodo, kad nuteistojo resocializacija galima. Nuteistasis V. S. nusikalto ne pirmą kartą, tačiau po šioje byloje tiriamo nusikaltimo padarymo jis teigiamai pakeitė savo gyvenimo būdą: V. S. dirba net dviejuose darbuose – UAB „A.“ ir VšĮ „S.“ (t. 2, b. l. 14–15, 35), taip pat neseniai pradėjo dirbti UAB „V.“, charakterizuojamas išimtinai teigiamai, o tai patvirtina tiek jo aktyvų dalyvavimą visuomeniniame gyvenime, tiek ir siekį savo iniciatyva resocializuotis. V. S. itin siekia pasikeisti tiek pats, kaip asmenybė, tiek ir keisti savo gyvenimo būdą, šiuo metu turi gyvenimo draugę, su kuria planuoja kurti šeimą. Tai, kad anksčiau V. S. buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme ir ilgą laiką praleido įkalinimo įstaigoje, o tik išėjęs į laisvę padarė naują nusikalstamą veiką, visapusiškai nuteistojo asmenybės neapibūdina, o tik atskleidžia, jog V. S. neturėjo reikiamų socialinių įgūdžių ir prireikė atitinkamo laiko tarpo, kad jie susiformuotų. Tačiau dabartinis V. S. elgesys, ypač jo siekis dirbti, noras prisidėti prie socialiai jautrių žmonių grupių gerovės ir planai kurti šeimą parodo, kad V. S. padarė tinkamas išvadas, savo ankstesnį nusikalstamą elgesį vertina kritiškai ir prie jo grįžti neketina, o siekia laikytis įstatymuose įtvirtintų reikalavimų bei paisyti nustatytų draudimų ir taip tapti pavyzdingu visuomenės nariu. Taigi net ir trumpalaikis laisvės suvaržymas gali sukelti daugiau žalos negu teigiamų rezultatų, kadangi būtų tinkamai neįvertintos nuteistojo V. S. pastangos gyventi socialiai teisingai, o jo susikurti socialiniai ir ekonominiai ryšiai galėtų būti negrįžtamai suardyti.

14. Įvertindamas visas nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo sunkumą, nuteistojo asmenybę, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad V. S. resocializacija (kompleksinė pagalba siekiant pozityvaus nuteistojo sugrįžimo į visuomeninį gyvenimą) už vieno apysunkio nusikaltimo padarymą galima ir be realaus arešto bausmės atlikimo. Konstatuojama, kad V. S. atitinka visas BK 75 straipsnio taikymo sąlygas, todėl yra pagrindas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. nuosprendį pakeisti ir V. S. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad V. S. padarė apysunkį nusikaltimą, anksčiau buvo teistas, bausmės vykdymas atidėtinas 6 mėnesiams su intensyvia priežiūra bei paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6 ir 8 punktuose numatytas pareigas. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmės vykdymo atidėjimas 6 mėnesiams su suderintomis pareigomis nenutrauks nuteistojo socialinių ryšių, be to, ne tik jį nubaus, bet ir paskatins maksimaliai keisti savo elgesį teigiama linkme, taip pat maksimaliai užtikrins, kad V. S. toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Pastebėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas nėra atleidimas nuo bausmės ir, nesilaikant teismo paskirtų įpareigojimų ar net ir už nedidelius (nenusikalstamus) pažeidimus, nuteistajam gresia tokia bausmė, kokią paskyrė teismas, nepriklausomai nuo praėjusio probacijos laikotarpio. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinis skundas dėl V. S. paskirtos arešto bausmės atlikimo formos pakeitimo tenkinamas – bausmės vykdymas atidedamas, nustatant atitinkamas pareigas. Nuosprendžiu nenustatytinas konkretus nuteistojo gyvenamosios vietos adresas, kuriuo bus taikoma intensyvi priežiūra, kadangi nuosprendžio vykdymo metu gyvenamosios vietos adresą nustatys probaciją vykdanti institucija.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

tenkinti nuteistojo V. S. gynėjo advokato Mariaus Navicko apeliacinį skundą.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 6 ir 8 punktais, V. S. paskirtos 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį taikyti jam intensyvią priežiūrą, įpareigojant V. S. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės: neišeiti iš gyvenamosios vietos nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, taip pat įpareigoti V. S. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Regina BertašienėKristina KakurinėSavinijus Katauskas