- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-28
- Bylos Nr.
- 2S-888-357/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02651-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Pareiškėjas
- R. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Šiaulių apskrities VMI
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Rasa Bartašienė Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02651-2013-2
Teisėja Lina Muchtarovienė Procesinio sprendimo kategorija 122.2; 122.4
NUTARTIS
2013m. lapkričio 28 d.
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjo R. V. įmonės atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. įmonės pareiškimą suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities VMI dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjo R. V. įmonės atstovas advokatas A. K. kreipėsi su pareiškimu į Šiaulių apylinkės teismą prašydamas tikslu įregistruoti pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius duomenis Nekilnojamojo turto registre, taip pat įregistruoti nuosavybės teisę į pastatą, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas R. V. įmonė įgijo nuosavybės teisę į pastatą 6 ir 7 modulis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) m., jį nuo 2002-07-04 teisėtai, nepertraukiamai ir sąžiningai valdydama (1-3 b.l.).
Nurodė, kad 2010-04-14 VĮ Registrų centro ginčų komisijos 2010-04-14 sprendimo Nr. 68 pagrindu buvo išregistruotas nekilnojamasis daiktas- 6 ir 7 modulis 12G2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir juridiniai faktai, susiję su šiuo nekilnojamuoju daiktu. Vėliau, R. V. įmonė 2012 m. gegužės mėnesį prašymu kreipėsi į VĮ Registrų centro Šiaulių filialą bei prašė įregistruoti nekilnojamąjį turtą-pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei daiktines teises į jį. 2012-09-21 VĮ Registrų centro Šiaulių filialo sprendimu Nr. (8.8.8) KDT-805 buvo nuspręsta pareiškėjo prašymą dėl pastato kadastrinių duomenų įrašymo atmesti, motyvuojant tuo, jog nėra Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str. numatytų pagrindų šių duomenų įrašymui.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu pareiškė, jog neprieštarauja, kad būtų nustatytas ieškovo nekilnojamo turto nuosavybės teisės pagal įgyjamą senatį įgijimo faktas (59,60 b.l.).
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašė pagal ieškovo pareikštą pareiškimą bylą nutraukti (63-65 b.l.).
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. teismui pateiktu atsiliepimu nesutiko su pareiškėjo pareiškimu, prašė jį atmesti, kaip nepagrįstą (97-100 b.l.).
Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašė atmesti pareiškėjo pareiškimą, kaip nepagrįstą (10-107 b.l.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartimi civilinę bylą pagal pareiškėjo R. V. įmonės pareiškimą suinteresuotiems asmenims Šiaulių miesto savivaldybei, Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, A. K., R. V. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo nutraukė (149-152 b.l.).
Šalies argumentai
Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su reikalavimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas R. V. įmonė įgijo nuosavybės teisę į pastatą 6 ir 7 modulis, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) m., jį nuo 2002-07-04 teisėtai, nepertraukiamai: sąžiningai valdydamas. Teismas byloje esančiais duomenimis nustatė, kad pareiškėjas jau buvo pateikęs teismui pareiškimą, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis gijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į nekilnojamąjį pastatą - 6 ir 7 modulį, esantį (duomenys neskelbtini) m., baigtumas 6 procentai, užstatytas plotas 5247 kv.m., registro Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimą (duomenys neskelbtini), statybos metai (duomenys neskelbtini) m. Teismas konstatavo, kad nutraukiant civilinę bylą CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, svarbu nustatyti pareiškimų tapatumą, tai nustatoma pagal tris kriterijus: šalis, pareiškimo dalyką ir pagrindą. Nagrinėjamu atveju, teismas nustatė, kad šioje byloje ieškovo ieškinio dalykas ir faktinės aplinkybės bei reikalavimo pagrindas tokios pačios, kaip ir nagrinėtoje Šiaulių miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr.2-1947-362/2008, kurioje yra priimta 2009 m. birželio 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos nutartis ir pareiškėjo R. V. įmonės pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, atmestas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo manymu, nagrinėjant iš esmės bylą, pareiškėjo reikalavimas būtų išspręstas du kartus analogiškai arba priimant du skirtingus sprendimus. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors šioje civilinėje byloje dalyvauja daugiau proceso dalyvių, tačiau byla nagrinėjama ypatingos teisenos tvarka, todėl byloje dalyvaujantys asmenys gali identiškai nesutapti. Teismas atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, civilinę bylą nutraukė, kadangi yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu (LR CPK 293 str. 3 p.).Teismas atmetė suinteresuoto asmens A. K. prašymą dėl baudos paskyrimo pareiškėjo atstovui advokatui A. K..
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu apelianto R. V. įmonės atstovas advokatas A. K. teismo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (160, 161 b.l.).
Apelianto atstovas advokatas A. K. pateiktu atskiruoju skundu mano, kad Šiaulių apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta, todėl naikintina dėl tokių motyvų: 1) priimant skundžiamą nutartį buvo būtina nustatyti tris pareiškimo tapatumo kriterijus, t.y. šalių, pareiškimo dalyko ir pareiškimo pagrindo tapatumą. Nesutinka, jog pareiškimas buvo pareikštas tuo pačiu pagrindu, nes pagal LR CK 4.68 str. fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Pagal suformuotą teismų praktiką įgyjamosios senaties instituto taikymui būtina nustatyti šių sąlygų visumą, ieškinio (pareiškimo) faktinis pagrindas - tai faktinių aplinkybių, kuriomis ieškovas (pareiškėjas) grindžia savo reikalavimą, visuma. 2) pažymėjo, jog ankstesnėje civilinėje byloje pareikštu pareiškimu buvo įrodinėjama, jog daiktas buvo ir yra atvirai, nepertraukiamai valdomas AB „Nuklonas" nuo 1989 m. iki 2000-03-08 bei nuo 2000-03-08 iki pareiškimo pateikimo dienos, t.y. 2008-02-26, o abiejų subjektų valdymo laikas skaičiuotinas kartu. Tuo tarpu šioje civilinėje byloje pareikštu pareiškimu pastato 6 ir 7 modulio valdymo trukmė skaičiuojama jau ne kartu su AB „Nuklonas" , termino pradžia siejama nebe su 1989 m., o su 2002-07-04 diena. Visa tai šioje civilinėje byloje pareikštą pareiškimą leidžia vertinti naujai nurodytų faktinių aplinkybių ir rašytinių įrodymų kontekste, dėl ko pareiškimas negali būti laikomas kaip tapatus kitoje civilinėje byloje išnagrinėtam pareiškimui. Dėl šios priežasties Šiaulių apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį pažeidė LR CPK 293 str.3 d. bei apribojo pareiškėjo teisę į teisminę gynybą, kuri numatyta LR CPK 5 str.1 d.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo A. K. nurodo, jog nesutinka su pareiškėjo R. V. įmonės atstovo advokato A. K. atskiruoju skundu. Suinteresuotas asmuo pabrėžė, jog pirmos instancijos teismas nutartimi bylą nutraukė ne todėl kad pareiškėjas kreipėsi į teismą antrą kartą tuo pačiu pagrindu, o todėl kad pareiškėjas R. V. įmonė į teismą kreipėsi antrą kartą dėl to paties dalyko. Taip pat pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartyje buvo konstatuota, jog pareiškėjo R. V. įmonė įgijo kilnojamąjį daiktą, t. y. nupirko pastato konstrukcijas ir statybines medžiagas, pirkimo pardavimo sutartis įsigaliojo perdavus pastatą pareiškėjui ir jis nupirktą daiktą valdė, juo naudojosi ir disponavo (168-170 b.l.).
Suinteresuotas asmuo Šiaulių miesto savivaldybės administracija teismui pateiktame atsiliepime nurodo, jog apeliantas atskiruoju skundu nurodydamas byloje dalyvaujančius asmenis, kaip vieną iš jų nurodo Šiaulių miesto savivaldybės administraciją, nors pradiniu pareiškimu suinteresuotu asmeniu buvo Šiaulių miesto savivaldybė, ir būtent Šiaulių miesto savivaldybės, kaip suinteresuoto asmens atžvilgiu Šiaulių apylinkės teismas priėmė skundžiamą nutartį, kita vertus, suinteresuotu asmeniu pirminiame pareiškime buvo įvardytas ir pilietis A. K., tuo tarpu atskirajame skunde šis asmuo nenurodytas, nors bylos baigtimi pastarasis turi tiesioginį suinteresuotumą, kadangi jis yra pretendentas atkurti nuosavybės teisę į ginčo teritoriją. Šiaulių miesto savivaldybės manymu, pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog vadovaujantis LR CPK 279 straipsnio dalimi, sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo teisme pareikšti tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Pažymėjo, kad reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus pareiškimo situaciją. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. birželio 15 d. nutartyje pasisakė, jog R. V. įmonė įgijo išimtinių nuosavybės teisių į daiktą kitu pagrindu, t.y. 2000m.kovo 8d.pirkimo-pardavimo sutartimi (170, 171 b.l.).
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, nesutiko su apelianto atskirojo skundo argumentais. Nurodė, jog pareiškimas civilinėje byloje Nr. 2-3665-569/2013 grindžiamas iš esmės tais pačiais juridiniais faktais. Pažymėjo, kad pareiškėjo R. V. įmonės pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo į tą patį pastatą, kurį sudarė modulis Nr. 6 ir modulis Nr. 7 jau įvertino teismai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. birželio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2009 pasisakė dėl pastato, sprendė, kad pareiškėjas 2000 m. kovo 8 d. sutartimi įgijo nuosavybės teisių į nupirktą daiktą visumą bei tapo šio daikto savininku, pažymėjo, kad įgyjamosios senaties institutas gali būti taikomas tik tuo atveju, kai nuosavybės teisių į daiktą pareiškėjas nėra įgijęs kitu Civilinio kodekso 4.47 straipsnyje nustatytu būdu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija vertino, kad įgyjamosios senaties normos šiuo atveju negali būti taikomos (173,174 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Atsižvelgiant į CPK 320 str. 1 d. nuostatą, teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų.
Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai pabrėžtina, kad teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pabrėžtina, jog priimdamas ginčijamą nutartį, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Atskirajame skunde nėra jokių naujų argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo nutartį naikinti.
Byloje nustatyta, kad skundžiamoje Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartyje teismas nurodė, jog šioje byloje ieškovo ieškinio dalykas ir faktinės aplinkybės bei reikalavimo pagrindas tokie patys, kaip ir nagrinėtoje Šiaulių miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr.2-1947-362/2008, kurioje yra priimta 2009 m. birželio 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos nutartis ir pareiškėjo R. V. įmonės pareiškimas suinteresuotiems asmenims R. D., VĮ Registrų centro Šiaulių filialui dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, atmestas.
CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas vienas civilinės bylos nutraukimo pagrindų: teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Ši taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata teisine galia, reiškiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą. Draudimas iš naujo nagrinėti teismo išspręstą ginčą įtvirtintas ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte, pagal kurį teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Draudimo kelti tapatų teismo išspręstam civilinį ginčą turinys detaliau atskleistas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išsamiai pasisakyta dėl kriterijų tapačiam ieškiniui konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Techninių paslaugų kooperatinė bendrovė „Kotenas“, bylos Nr. 3K-3-486/2007; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šakių agroservisas“ v. UAB „Ampolis“, bylos Nr.3K-3-494/2010; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje A. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-476/2010; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „ŽVC“ v. MG AB „Precizika“, bylos Nr. 3K-3-123/2011; 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Ping fan“ v. L. W., kt. bylos Nr. 3K-3-137/2013; kt.). Dėl to, priėmus ieškinį ir nustačius, kad yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas priimtas dėl reikalavimo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, taikomos CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytos procesinės pasekmės ir byla nutraukiama. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškinių tapatumas nustatomas remiantis trimis kriterijais, t.y. ar ginčas kilęs tarp tų pačių šalių, ar ieškiniais yra siekiama to paties rezultato (ieškinio dalykai), ar šie reikalavimai grindžiami tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis. Nenustačius bent vieno iš šių kriterijų, taikyti CPK 293 straipsnio 3 punkto nuostatą ir nutraukti bylą teismas negali. Nagrinėjamu atveju apeliantas neginčija bylos šalių tapatumo. Sprendžiant dėl ieškinio dalyko ir pagrindo tapatumo būtina įvertinti reikalavimų abejose bylose turinį. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Naujas ieškinys galimas tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalyku ankstesnėje civilinėje byloje. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. Nr.2-1947-362/2008 ir šioje byloje pareiškėjo reikalavimas yra pripažinti nuosavybės teisę pagal įgyjamą senatį į statinius 6 ir 7 modulį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) m.
Šioje byloje formuluodamas savo reikalavimą pareiškėjo atstovas advokatas papildė, jog nuosavybės teisę į statinius įgijo nuo 2002-07-04 teisėtai, nepertraukiamai ir sąžiningai juos valdydamas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15d. nutartyje yra konstatuota, kad pareiškėjo ir likviduojamos AB ,,Nuklonas” 2000 m. kovo 8 d. sudaryta sutartis aiškintina kaip sudaryta ne dėl pastato, kurį ketinta naudoti pagal jo paskirtį, o dėl pastato konstrukcijų ir statybinių medžiagų pirkimo-pardavimo. Pažymėta, kad pareiškėjas nuosavybės teises į daiktą, dėl kurio prašo taikyti įgyjamą senatį reglamentuojančias teisės normas, yra įgijęs 2000 m. kovo 8 d. pirkimo - pardavimo sutartimi, ir nupirktą daiktą valdo savininko teisėmis. Apeliantas šioje byloje įrodinėja, kad nekilnojamą daiktą teisėtai, nepertraukiamai ir sąžiningai valdo ne mažiau kaip dešimt metų, t.y. nuo 2002 m. liepos 4 d. Tokios faktinės aplinkybės dėl daikto valdymo, buvo nagrinėjamos ir anksčiau minėtoje civilinėje byloje ir nėra nauji faktai, kurie galėtų sudaryti naujo, nenagrinėto ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką. Taigi, pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nagrinėjamoje byloje nenurodo jokių naujų aplinkybių, o iš naujo analizuoja ir ginčija baigtoje byloje nustatytas aplinkybes, kurios, įsiteisėjus 2009 m, birželio 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčiai, tapo prejudiciniais faktais (CPK 132 straipsnio 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vis dėlto šalių, pareiškimo dalyko ir pareiškimo pagrindo tapatumo vertinimui svarbus ne formalusis pagrindas ir dalykas, o tai, ar siejasi ir yra išspęsta byla dėl to paties materialiojo teisinio santykio. Esant išdėstytoms aplinkybėms spręstina, kad pirmos instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti pagrindo nėra, todėl atskirasis skundas atmestinas, teismo nutartis dalyje dėl bylos nutraukimo paliktina galioti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1punktu,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.