- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-17
- Bylos Nr.
- 2-3665-569/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02651-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Suinteresuotas asmuo
- A. K., Šiaulių miesto savivaldybei, Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, R. V.
- Pareiškėjas
- R. V.
- Advokatai
- Arūnas Koskus
- Kategorijos
- 30.8pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. V. įmonės pareiškimą suinteresuotiems asmenims Šiaulių miesto savivaldybei, Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, A. K., R. V. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas Arūnas Koskus nurodė, kad R. V. įmonė pareiškimu prašo nustatyti faktą, jog pareiškėjas R. V. įmonė įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į pastatą 6 ir 7 modulis, unikalus Nr. 4400-0583-6695, esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. 2000-03-08 pirkimo pardavimo sutartimi R. V. įmonė iš likviduojamos AB „Nuklonas“ nupirko pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kurį sudaro modulis 6 ( inv. Nr. 39); modulis 7 ( inv. Nr. 32); modulis 8 ( inv. Nr. 321), pažymėtą numeriu 12 G 2/p inventorinėje byloje Nr. 10750. Ši sutartis 2000-03-09 dieną buvo patvirtinta AB „Nuklonas“ kreditorių susirinkimo pirmininko, tačiau pagal 1964 m. Civilinio kodekso 149 str., nuosavybės teisei į įsigytą nekilnojamąjį turtą atsirasti buvo būtina sutartį įregistruoti viešame registre per 3 mėnesių terminą, tačiau pareiškėjas to nepadarė. Dėl šios priežasties pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo pardavimo sutarčiai įregistruoti. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-05-24 nutartimi tenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą terminą, nutartis įsiteisėjo 2007-09-06. Dėl šių priežasčių 2000-03-08 pastato pirkimo - pardavimo sutartis buvo neįregistruota ir nesukūrė pareiškėjui nuosavybės teisės į įsigytą pastatą. 2000 metų pavasarį, nors ir neturėdama nuosavybės teisės, įmonė kreipėsi į architektus dėl pastato tolesnės statybos bei rekonstrukcijos, paruošti rekonstrukcijos projektą, jį patvirtinti, siekiant atlikti pastato statybą ir rekonstrukciją galutinai priduoti pastatą, tačiau dėl įvairių nesklandumų, nepavykus paruošti statybos ir rekonstrukcijos projekto bei atlikti rekonstrukcijos, pastato stogo metalinės konstrukcijos 2002-07-04 pirkimo - pardavimo sutartimi buvo parduotos AB „Neaustinių medžiagų fabrikas“. 2009-11-19 VĮ Registrų centro Šiaulių filialas žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., atliko pastato 6 ir 7 modulis, unikalus Nr. 4400-0583-6695, kadastrinius matavimus, kurių metu nustatyti šio pastato kadastriniai duomenys, nustatytas 6 procentų pastato baigtumas. 2010-04-14 VĮ Registrų centro ginčų komisijos 2010-04-14 sprendimo Nr. 68 pagrindu buvo išregistruotas nekilnojamasis daiktas - 6 ir 7 modulis ir juridiniai faktai, susiję su šiuo nekilnojamuoju daiktu. Pareiškėjas 2012 m. gegužės mėn. prašymu kreipėsi į VĮ Registrų centro Šiaulių filialą bei prašė įregistruoti nekilnojamąjį turtą - pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., kurio unikalus Nr. 4400-0583-6695, bei daiktines teises į jį. 2012-09-21 VĮ Registrų centro Šiaulių filialo sprendimu Nr. (8.8.8) KDT-805 buvo nuspręsta pareiškėjo prašymą dėl pastato kadastrinių duomenų įrašymo atmesti, motyvuojant tuo, jog nėra Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str. numatytų pagrindų šių duomenų įrašymui. Pareiškėjas teisėtai, sąžiningai, nepertraukiamai kaip savo nuo 2002-07-04 iki šiol valdė, naudojosi ir disponavo nekilnojamuoju daiktu ir įgyvendino visas savininko teises. Nuo tada pastatas buvo atvirai ir nepertraukiamai valdomas, valdymo teisė nebuvo ginčijama. Pastatas yra valdomas jau daugiau nei 10 metų, todėl prašo, tikslu įregistruoti pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., unikalus Nr. 4400-0583-6695 kadastrinius duomenis Nekilnojamojo turto registre, taip pat įregistruoti nuosavybės teisę į pastatą, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas R. V. įmonė įgijo nuosavybės teisę į pastatą 6 ir 7 modulis, unikalus Nr. 4400-0583-6695, esantį (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., jį nuo 2002-07-04 teisėtai, nepertraukiamai ir sąžiningai valdydamas.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė D. A. nurodė, kad civilinė byla turėtų būti nutraukta, nes pareiškėjas jau kreipėsi į teismą su tuo pačiu prašymu, byla baigta nagrinėti kasacinėje instancijoje. Nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba, atsižvelgiant į sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį 2000-03-08, kurioje nurodyta, kad AB „Nuklonas“ pardavė R. V. įmonei daiktą, neabejoja, jog to daikto savininkas yra pareiškėjas. Ginčas kyla dėl to, ar pareiškėjas įgijo kilnojamąjį daiktą, ar ne, o tai nustatyti yra ne Nacionalinės žemės tarnybos kompetencija. Nacionalinės žemės tarnyba vykdo nuosavybės teisių atkūrimą, vadovaujantis LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą, įstatymo nuostatomis. Pagal nuosavybės teisių atkūrimo įstatymą, kadangi žemė iki 1995-06-01 yra priskirta miesto teritorijai, pripažinus, kad žemės sklypas yra laisvas ir neužstatytas, nuosavybės teisės piliečiui gali būti atkuriamos natūra. Jeigu yra pripažįstama, kad sklypas yra užstatytas statiniais, žemė priskiriama valstybės išperkamai žemei. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2009-06-15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3k-3-209/2009 pareiškėjo įsigytus statinius įvertino kaip kilnojamąjį daiktą, skirtą nugriovimui. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2007-06-28 d. sprendimu Nr. T-265 šita žemė buvo apskaityta, žemės sklypas, kuriame randasi pareiškėjo statiniai, buvo apskaitytas kaip laisvas ir neužstatytas. Savivaldybei pradėjus procedūras, buvo suprojektuotas žemės sklypas ir savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo pagrindu sklypo plotas 9531 kv.m., kuris apima ir R. V. įmonės pastato vietą. Dabar Nacionalinės žemės tarnyba yra gavusi Šiaulių miesto savivaldybės administracijos dokumentus apie tokio sklypo suprojektavimą ir nėra jokių kliūčių priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Procesas yra sustabdytas tik todėl, kad iš pretendento į atkuriamą žemės sklypą A. K. buvo gautas pareiškimas, jog jis nesutinka priimti šio žemės sklypo, nes tame žemės sklype yra likusio statybinio laužo po statinio nugriovimo, statinio pamatų liekanos. Nacionalinė žemės tarnyba dėl statybinio laužo pašalinimo iš žemės sklypo kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją. Žemės sklypas, kuriame yra pareiškėjo statinių liekanos, šiuo metu yra suprojektuotas, žemės sklypo planas nustatyta tvarka patvirtintas, jau yra nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2012-04-05 sprendimas dėl žemės sklypo suformavimo, o sklypas laikomas suformuotu nuo sprendimo priėmimo.
Suinteresuotas asmuo A. K. su pareiškimu nesutinka. Nurodė, kad jam yra atkurta nuosavybės teisė į žemę tame sklype, kur stovi pareiškėjo statinių liekanos, žemės sklypas jau yra suformuotas. Tačiau šio žemės sklypo jis nepriima todėl, kad jo plotas nesutvarkytas. Pareiškėjas jau kreipėsi vieną kartą su analogišku pareiškimu į teismą, tačiau kasacinėje instancijoje buvo priimta nutartis, kuria konstatuota, jog pareiškėjas įsigijo pastatą nugriovimui. Mano, kad civilinę bylą pagal šį R. V. įmonės pareiškimą riekia nutraukti. Už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis prašo skirti pareiškėjo atstovui advokatui Arūnui Koskui baudą.
Suinteresuoto asmens Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, Šiaulių miesto savivaldybės atstovai, suinteresuotas asmuo R. V. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Byla nutrauktina.
CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo teisme pareikšti tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, o CPK 293 straipsnio 3 punkte – kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Tuo pripažįstama, kad subjektinė teisė kreiptis į teismą laikoma įgyvendinta.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su reikalavimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas R. V. įmonė įgijo nuosavybės teisę į pastatą 6 ir 7 modulis, unikalus Nr. 4400-0583-6695, esantį (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., jį nuo 2002-07-04 teisėtai, nepertraukiamai ir sąžiningai valdydamas. Iš byloje esančio pareiškimo matyti (b.l. 55-57), kad pareiškėjas jau buvo pateikęs teismui pareiškimą, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į nekilnojamąjį pastatą – 6 ir 7 modulį, unikalus Nr. 4400-0583-6695, esantį (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., baigtumas 6 procentai, užstatytas plotas 3247 kv.m., registro Nr. 40/52287, plane žymimą 12G2p, statybos metai 1989m. Pareiškėjo atstovas nurodė, kad abiem atvejais pareiškimo pagrindas yra netapatus – šioje byloje pareiškėjas teigia, kad faktiškai turtą jis pradėjo valdyti ne nuo jo pastatymo, o nuo statinio metalinių konstrukcijų pardavimo 2002-07-04 AB ,,Neaustinių medžiagų fabrikas‘‘, be to, skiriasi ir pareiškimo dalykas. Nutraukiant civilinę bylą CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, svarbu nustatyti pareiškimų tapatumą. Tai nustatoma pagal tris kriterijus: šalis, pareiškimo dalyką ir pagrindą. Vertinant, ar pareiškimų dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir gynybos būdas. Iš 2009-06-15 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje (b.l. 111-113) ir pareiškėjo reikalavimų šioje byloje matyti, kad abiem atvejais pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį nustatymo į statinius 6 ir 7 modulį, unikalus Nr. 4400-0583-6695, esančius Architektų g. 1, Šiaulių m. Tai, kad formuluodamas savo reikalavimą pareiškėjas papildė, jog nuosavybės teisę į statinius įgijo nuo 2002-07-04 teisėtai, nepertraukiamai ir sąžiningai juos valdydamas, nekeičia dalyko esmės. Momentas, nuo kada pareiškėjas pradėjo turtą valdyti, yra faktinė aplinkybė. Bylos nagrinėjimo dalykas šiuo atveju lieka tas pats. Pareiškėjo atstovas taip pat teigia, kad skiriasi faktinis pareiškimo pagrindas – pareiškėjas šį kartą kreipdamasis į teismą daikto valdymo momentą sieja su 2002-07-04 data, kada jis pardavė statinių metalines konstrukcijas AB ,,Neaustinių medžiagų fabrikas‘‘. Kadangi pareiškimo pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, todėl naujas pareiškimas galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėtoje byloje. Pareiškimo pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai pareiškimas grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus pareiškimo situaciją. Iš minėtos 2009-06-15 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo reikalavimas dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį nustatymo, matyti, kad teismui nagrinėjant bylą buvo žinoma aplinkybė, jog pareiškėjas 2002-07-04 sutartimi pardavė AB ,,Neaustinių medžiagų fabrikas‘‘ metalines konstrukcijas. Ši sutartis teismo buvo vertinama priimant nutartį. Tačiau iš nutarties matyti, kad pareiškimas buvo atmestas visai dėl kitos priežasties - teismas laikė, kad pareiškėjas įgijo kilnojamąjį daiktą - statinius nusigriovimui, t. sudarė pastato konstrukcijų ir statybinių medžiagų pirkimo-pardavimo sutartį, sutartis įsigaliojo perdavus pastatą pareiškėjui ir jis nupirktą daiktą valdė, juo naudojosi ir disponavo. Teismas konstatavo, kad įgyjamosios senaties institutas taikomas tik tuo atveju, kai pareiškėjas nuosavybės teisių į daiktą nėra įgijęs kitu CK 4.47str. nurodytu būdu, o 2002-07-04 sutarties sudarymą su AB ,,Neaustinių medžiagų fabrikas‘‘ dėl pastatų metalinių konstrukcijų pardavimo vertino kaip aplinkybę, kuri patvirtino, kad pareiškėjas įsigijo statybines medžiagas, o ne nekilojamąjį daiktą, kaip jis teigia. Jei teismas nagrinėtų šią bylą iš esmės, pareiškėjo reikalavimas būtų išspręstas du kartus analogiškai arba priimant du skirtingus sprendimus. Nors šioje civilinę byloje dalyvauja daugiau proceso dalyvių, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad byla nagrinėjama ypatingos teisenos tvarka, todėl byloje dalyvaujantis asmenys gali identiškai nesutapti.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, civilinė byla nutrauktina, kadangi yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu (LR CPK 293str. 3p.).
Suinteresuotas asmuo A. K. pareiškė teismui prašymą dėl baudos skyrimo pareiškėjo atstovui advokatui Arūnui Koskui, vadovaujantis LR CPK 95str., už piktnaudžiavimą procesu. Savo prašymą jis motyvuoja tuo, kad pareiškėjo atstovas iš esmės pateikė tapatų pareiškimą teismui, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui. LR CPK 95str. numato, kad šiame straipsnyje numatytos pasekmės kyla už nepagrįstai pareikštą ieškinį, apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą ar kitą procesinį dokumentą. Tačiau, kaip jau buvo minėta, CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pareiškėjas pateikė teismui pakartotiną prašymą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, teigdamas, jog teikia pareiškimą kitu pagrindu ir dėl kito dalyko. Todėl, kad bylos nagrinėjimo metu būtų galima išsamiai išsiaiškinti, ar teisinis pareiškimo pagrindas ir dalykas yra tapatus, teismas priėmė pareiškimą ir nagrinėjo jį žodinio proceso tvarka. Teisė nuspręsti dėl pareiškimo priėmimo ir teismo posėdžio formos yra suteikta teismui, todėl pareiškimo priėmimo stadijoje nebuvo priimta nutartis atsisakyti priimti pareiškimą. Teisė kreiptis pareiškėjui į teismą su pareiškimu (šiuo atveju pakeitus pareiškimo dalyką ir pagrindą) yra numatyta CPK 5str. 1d. Todėl prašymas dėl baudos paskyrimo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Civilinę bylą pagal pareiškėjo R. V. įmonės pareiškimą suinteresuotiems asmenims Šiaulių miesto savivaldybei, Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, A. K., R. V. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo nutraukti.
Atmesti suinteresuoto asmens A. K. prašymą dėl baudos skyrimo pareiškėjo atstovui advokatui Arūnui Koskui.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą, paduodant atskirąjį skundą.