Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-12-12 · Administracinė byla Nr. eI2-16462-931/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-12-12
Bylos Nr.
eI2-16462-931/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05376-2024-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Fausta Vitkienė, Agnė Stankevičienė
Pareiškėjas
Y. T.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 8.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 8.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eI2-16462-931/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05376-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.7; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 12 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės, Agnės Stankevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę pagal pareiškėjo Y. T. patikslintą skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo byloje - Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Y. T. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. 24S209338 atsisakyti išduoti leidimą Y. T. laikinai gyventi Lietuvoje ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.

Pareiškėjas patikslintame skunde nurodo, kad Migracijos departamentas, remdamasis prielaida, kad asmuo gali kelti pavojų, priėmė neproporcingą sprendimą, kuriuo neatsižvelgė į faktines aplinkybes. Migracijos departamentas privalėjo vertinti tai, kad Y. T. dirba ir gyvena Lietuvoje jau dešimt metų (nuo 2014 metų), jo profesinė veikla tiesiogiai prisideda prie Lietuvos ekonomikos, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad jis kelia grėsmę viešajai tvarkai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra išaiškinęs, kad taikomos priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams, jos neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (2017 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1050-756/2017). Sankcijos taikymas turi būti motyvuotas ir proporcingas, o patys sankcijos rūšies, dydžio parinkimo ir jos proporcingumo aspektai turi būti pagrįsti būtent sprendime, kuriuo tokios sankcijos taikomos.

Pareiškėjas pabrėžia, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Europos žmogaus teisių konvenciją, kiekvienas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltė nėra įrodyta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Pažymima, kad Y. T. atžvilgiu pareikštas pranešimas apie įtarimą. Byloje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio kelyje (duomenys neskelbtini), kurio metu Y. T. automobilis susidūrė su kelyje be matomų įspėjamųjų ženklų stovėjusiu sunkvežimiu, kuris, tikėtina, sukėlė eismo įvykį, ir, kuris galimai bus atsakingas už eismo įvykį ir kilusias pasekmes, kai dėl šio įvykio tragiškai žuvo vairuotojas. Nėra jokio sprendimo, kuris patvirtintų Y. T. kaltę. Todėl Migracijos departamento sprendimas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi, remiantis vien tik ikiteisminio tyrimo pradžia yra nepagrįstas ir akivaizdžiai prieštaraujantis nekaltumo prezumpcijai. LVAT praktikoje yra išaiškinta, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo (buvimo) Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais, jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010, 2016 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3784- 662/2016, 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3741-552/2018). Šiuo atveju tyrimas yra pradinėje stadijoje, laukiama autotechninės ekspertizės, kuri padės atsakyti, kurios transporto priemonės valdytojas yra atsakingas už kilusias pasekmes, todėl, kol nėra priimtas teismo sprendimas, tol Y. T. nėra laikomas kaltu ar keliančiu pavojų viešajai tvarkai.

Migracijos departamentas sprendimą atsisakyti išduoti leidimą grindžia ir tuo, kad Y. T. buvo pritaikytos kardomosios priemonės - įpareigojimas periodiškai registruotis policijoje ir neišvykti iš Lietuvos. Tačiau šios priemonės nėra pagrindas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi. Kardomosios priemonės taikomos tik siekiant užtikrinti asmens dalyvavimą procese ir nėra teisinis įrodymas dėl asmens kaltės. Kita vertus, sprendimas iš esmės prieštarauja prokuroro paskirtoms kardomosioms priemonės, kurios įpareigoja pareiškėją būti Lietuvoje. Viešasis interesas įpareigoja Y. T. likti Lietuvoje, kol bus užbaigtas ikiteisminis tyrimas, taip netrukdant baudžiamajam procesui, sudarant galimybę Y. T. dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose. Priešingu atveju, panaikinus leidimą gyventi Lietuvoje Y. T. privalės išvykti iš Lietuvos, kas neabejotinai apsunkins, užvilkins ir galimai padarys neperspektyviu vykstantį ikiteisminį tyrimą.

Migracijos departamento sprendimas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje pažeidžia Y. T. teisę gyventi ir dirbti Lietuvoje, kurioje jis gyvena ir dirba nuo 2014 metų. Pareiškėjas dirba (duomenys neskelbtini) ir, esant ribojimams, jis netenka galimybės vykdyti savo profesinės veiklos. Šis sprendimas taip pat gali turėti neigiamų pasekmių jo darbdaviui ir jo šeimai. Priimant sprendimą neatsižvelgta į itin reikšmingas aplinkybes, t. y. kad pareiškėją su Lietuvos Respublika sieja glaudūs ekonominiai ryšiai, pareiškėjas jau nuo 2014 metų teisėtai gyvena Lietuvos Respublikoje, dirba (duomenys neskelbtini) ir įmonės vadovo yra teigiamai charakterizuojamas.

Migracijos departamentas remiasi prielaida, kad Y. T. gali kelti grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei dėl pradėto ikiteisminio tyrimo. Tačiau vien ikiteisminio tyrimo pradžia nėra pakankama priežastis riboti asmens teisę gyventi ir dirbti šalyje. LVAT yra aiškiai išaiškinęs, kad sprendžiant dėl leidimų užsieniečiams, turi būti vertinamos tik realios ir akivaizdžios grėsmės, kurios turi būti pagrįstos objektyviais faktais. Migracijos departamentas priėmė sprendimą remdamasis vien prielaidomis, kad asmuo gali kelti grėsmę, o ne objektyviais duomenimis. LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad teisės teorijos aspektu, šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas. Jeigu teisė tapatinama su įstatymu, tai teisės praktikos požiūriu pirmenybė būtų teikiama ne teisingumui, o teisėtumui. Formalus įstatymų taikymas nulemtų teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas. Turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio disputo atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai.

Šalies argumentai

Atsakovas Migracijos departamentas su skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į patikslintą skundą nurodo, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodo, kad ginčijamas sprendimas yra neproporcingas ir nėra atsižvelgta į visas faktines aplinkybes. Ginčijamame sprendime yra įvertinta Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) išvada, pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika ir nenustatyta, kad Lietuvoje gyventų pareiškėjo šeimos nariai, o patį pareiškėją su Lietuvą sieja vien ekonominiai ryšiai (darbas), įvertintas pareiškėjo elgesys (administraciniai nusižengimai, pareikšti įtarimai) ir priimtas proporcingas bei teisėtas sprendimas.

Teisėtas Lietuvos visuomenės interesas yra, kad į Lietuvą atvykstantys užsieniečiai būtų nepriekaištingos reputacijos, jų praeityje atlikti veiksmai ir rizika, jog ir ateityje gali daryti teisės pažeidimus, nesudarytų prielaidų galimam pavojui Lietuvos visuomenės narių sveikatai, turtui bei gyvybei, o įgyvendindami savo teisę gyventi Lietuvoje, kartu paisytų ir pareigos laikytis Lietuvos įstatymų ir viešosios tvarkos normų. Įvertinus visas nustatytas aplinkybes ir siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką bei efektyvią užsieniečių kontrolę, būtina apriboti pareiškėją, kaip grėsmę keliančio ar galinčio kelti užsieniečio, laikino ar nuolatinio apsigyvenimo Lietuvos Respublikoje galimybę, todėl ir uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką laikytina proporcinga priemone, siekiant apsaugoti visuomenės interesą. Grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenei yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, t. y. dėl galimybės užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, būti ar gyventi joje.

Atsakovas pabrėžia, kad LVAT praktika patvirtina, jog sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi gali būti priimtas nesant įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio užsieniečių atžvilgiu (LVAT 2014 m. gruodžio 29 d. nutartis adm. byloje Nr. A858-2720/2014, 2023 m. liepos 26 d. nutartis adm. byloje Nr. eA-2003-815/2023, 2023 m. liepos 26 d. nutartis adm. byloje Nr. eA-1978-821/2023 ir kt.). Pagal suformuotą teismų praktiką Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) vartojama sąvoka „buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai“ apima net ir neįsiteisėjusius apkaltinamuosius sprendimus, t. y. grėsmė gali apimti ir galimą pavojų, kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje viešajai tvarkai ar visuomenei iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės galimybė.

Ginčijamas sprendimas nebuvo grindžiamas atskiruoju pagrindu, kad pareiškėjo atžvilgiu yra pritaikytos kardomosios priemonės. Ginčijamu sprendimu nėra panaikinamas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi. Pareiškėjas nėra įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos, nes vadovaujantis Įstatymo 124 str. 3 d. užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos neleidžiama, jeigu jam paskirta kardomoji priemonė arba taikoma laikinoji apsaugos priemonė, kurios apriboja jo teisę išvykti iš Lietuvos Respublikos, o atsakingos institucijos negali priimti sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykto ar išsiuntimo.

Atsakovas pažymi, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (pvz.: LVAT 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014). Antra, teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2625-492/2019; kt.). Todėl pareiškėjo nurodomos aplinkybės (ekonominiai ryšiai, gyvena Lietuvoje nuo 2014 m., dirba (duomenys neskelbtini), teigiamos charakteristikos) nereiškia, kad jis turėjo ir teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jam bus išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatymo įtvirtintais pagrindais. Šiuo aspektu pabrėžtina, jog Lietuvos Respublika neturi pareigos išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu toks leidimo išdavimas neatitinka valstybės saugumo interesų.

Šalies argumentai

Pareiškėjo skunde nurodoma Įstatymo 128 str. 1 d. 3 p. nuostata, nėra aktuali nagrinėjamu atveju, nes kaip jau minėta, ginčijamu sprendimu nėra sprendžiamas pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos klausimas.

Aplinkybė, kad pareiškėjas įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, kuri pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str. 5 d. klasifikuojama kaip sunkus nusikaltimas leidžia teigti, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Įvykdytas nusikaltimas, kuriuo pareiškėjas įtariamas nebuvo netyčiniai ir neatliktas spontaniškai ar dėl nežinojimo, pareiškėjas galėjo valdyti savo veiksmu ir privalėjo suprasti savo veiksmų pasekmes.

Šalies argumentai

Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas su patikslintu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į patikslintą skundą nurodo, kad Policijos departamentas 2024 m. liepos 19 d. gavo Migracijos departamento paklausimą, ar (duomenys neskelbtini) pilietis Y. T. nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei. Policijos departamentas, įvertinęs Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre esančią informaciją apie Y. T., nustatė, kad (duomenys neskelbtini) vyriausiame policijos komisariate Y. T. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio „Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas“ 5 dalį („<...> vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų“). (duomenys neskelbtini) Y. T. pripažintas įtariamuoju ir (duomenys neskelbtini) jam paskirta kardomoji priemonė - periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad vairuodamas (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus atstumo ir važiuodamas (duomenys neskelbtini) kryptimi nepastebėjo šalikelėje stovinčio kito vilkiko, trenkėsi į jo puspriekabę ir dėl patirtų sužalojimų eismo įvykio metu žuvo vilkiko keleivis.

Policijos departamentas nustatė, kad pareiškėjas įtariamas sunkaus nusikaltimo pagal BK 281 straipsnio padarymu ir atitinka Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo ir konsultacijos dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtintu Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-758 12 punkto („Užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad yra bent vienas iš šių kriterijų:“) 12.4 papunkčiu („jis įtariamas padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą“) nustatytą grėsmės vertinimo kriterijų bei 2024 m. rugpjūčio 12 d. Migracijos departamentui pateikė išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Išvada), kad (duomenys neskelbtini) pilietis Y. T. kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

1990 m. birželio 19 d. Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo, sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo (Šengeno konvencija) 96 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad grėsmė viešajai tvarkai gali susidaryti, kai užsienietis yra pagrįstai įtariamas padaręs sunkias nusikalstamas veikas. LVAT praktikoje yra išaiškinta, kad grėsmės sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų - kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar sveikatai iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės galimybė (LVAT 2015 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1814-858/2015). LVAT yra pripažinęs, kad užsieniečių grėsmė viešajai tvarkai gali būti konstatuojama ir nesant apkaltinamojo teismo nuosprendžio (LVAT 2017 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2603-756/2017, 2017 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2920-858/2017). Atsižvelgiant į minėtą LVAT praktiką, į tai, kad Y. T. yra įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, pagrįstai galima daryti išvadą, kad Y. T. gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai ir visuomenei. Įvertinus tai ir siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką bei efektyvią užsieniečių kontrolę, būtina apriboti jo, kaip riziką keliančio ar galinčio kelti užsieniečio, laikino ar nuolatinio apsigyvenimo Lietuvos Respublikoje galimybę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr. 24S209338 teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Y. T. yra (duomenys neskelbtini) pilietis.

Pareiškėjas 2024 m. birželio 13 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), ketindamas dirbti bendrovėje (duomenys neskelbtini).

Migracijos departamentas 2024 m. liepos 19 d. kreipėsi į Policijos departamentą siekdamas nustatyti, ar (duomenys neskelbtini) pilietis Y. T. nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei.

Policijos departamentas 2024 m. rugpjūčio 12 d. Migracijos departamentui pateikė išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kad (duomenys neskelbtini) pilietis Y. T. kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

Išvadoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) vyriausiame policijos komisariate Y. T. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281 straipsnio „Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas“ 5 dalį („<...> vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų“). (duomenys neskelbtini) Y. T. pripažintas įtariamuoju ir (duomenys neskelbtini) jam paskirta kardomoji priemonė - periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad vairuodamas (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus atstumo ir važiuodamas (duomenys neskelbtini) kryptimi nepastebėjo šalikelėje stovinčio kito vilkiko, trenkėsi į jo puspriekabę ir dėl patirtų sužalojimų eismo įvykio metu žuvo vilkiko keleivis.

Policijos departamentas nustatė, kad pareiškėjas įtariamas sunkaus nusikaltimo pagal BK 281 straipsnio padarymu ir atitinka Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo ir konsultacijos dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtintu Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-758 12 punkto („Užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad yra bent vienas iš šių kriterijų:“) 12.4 papunkčiu („jis įtariamas padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą“) nustatytą grėsmės vertinimo kriterijų bei 2024 m. rugpjūčio 12 d. Migracijos departamentui pateikė išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Išvada), kad (duomenys neskelbtini) pilietis Y. T. kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

Migracijos departamentas 2024 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. 23S209338 atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai.

Pareiškėjas su skundžiamu Sprendimu nesutinka ir prašo panaikinti kaip nepagrįstą.

Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui išduodamas, kai yra Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytos leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygos ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas leidimas laikinai gyventi. Šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad leidimą laikinai gyventi Lietuvoje išduoti ar pakeisti atsisakoma, jei užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

Vadovaujantis Įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja policija, Migracijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimą pagal kompetenciją atlieka Policijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba (Įstatymo 4 str. 4 d.). Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi, privalo kreiptis į Policijos departamentą ir Valstybės sienos apsaugos tarnybą – šios institucijos pagal kompetenciją įvertina, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei; leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus Policijos departamento ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei (Įstatymo 4 str. 5 d.).

Taigi nagrinėjamu atveju Policijos departamento išvada buvo priimta pagal Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatytą tvarką, po to, kai pareiškėjui 2024 m. birželio 13 d. pateikus prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, į Policijos departamentą kreipėsi Migracijos departamentas.

Pasisakydama dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai, teisėjų kolegija nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017). Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5322-520/2019).

LVAT praktikoje yra išaiškinta, kad grėsmės sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar sveikatai iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės galimybė (LVAT 2015 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1814-858/2015).

Pažymėtina ir tai, kad Įstatyme vartojama sąvoka užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei nėra aiškinama kaip reikalaujanti, kad asmuo, kurį siekiama išsiųsti, teismo būtų pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, juo labiau, konkrečios kategorijos nusikaltimą, o asmens keliamos grėsmės vertinimui neturi būti taikomi baudžiamosios teisės nustatyti kriterijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3381-556/2019).

1990 m. birželio 19 d. Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo, sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo (Šengeno konvencija) 96 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad grėsmė viešajai tvarkai gali susidaryti, kai užsienietis yra pagrįstai įtariamas padaręs sunkias nusikalstamas veikas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjui inkriminuojama nusikalstama veika, už kurią atsakomybė nustatyta Baudžiamojo kodekso 281straipsnio 5 dalyje kvalifikuojama kaip sunkus nusikaltimas. Be kita ko, pareiškėjui (duomenys neskelbtini) buvo paskirta kardomoji priemonė – periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) nurodytų kardomųjų priemonių paskirtis – užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėjui inkriminuojamos nusikalstamos veikos kvalifikavimas kaip sunkus nusikalimas, bei skirta kardomoji priemonė, rodo, kad pareiškėjo veiksmai ir elgesys ateityje gali būti pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenei. Migracijos departamentas taip pat įvertino Y. T. įvykdytus administracinius teisės pažeidimus: asmuo (duomenys neskelbtini) buvo baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio (Nustatyto greičio viršijimas) 2 dalį.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovas, priimdamas Sprendimą, pagrįstai sprendė esant Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi.

Nors pareiškėjas skunde akcentuoja ryšius su Lietuvos Respublika dėl jo teisėto gyvenimo ir darbo Lietuvoje nuo 2014 metų, vien tik šios aplinkybės savaime nesudaro pagrindo spręsti dėl Sprendimo ne proporcingumo.

Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas įvertino pareiškėjo ryšius su Lietuva ir nustatė, kad pareiškėjui buvo išduota viza, galiojusi nuo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui buvo išduoti leidimai laikinai gyventi, paskutinis leidimas laikinai gyventi galiojo iki 2024 m. rugsėjo 9 d. (išduotas darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu), jokių šeimyninių ryšių Lietuvoje nenustatyta. Nors prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodė, kad yra vedęs, tačiau duomenų, kad jo sutuoktinė (ar jo vaikai) kartu būtų atvykę į Lietuvos Respubliką, nenurodė. Atsakovas įvertino ir tai, kad dėl (duomenys neskelbtini) darbo pobūdžio pareiškėjas nepertraukiamai Lietuvoje negyveno ir nepertraukiamų socialinių ryšių nepalaikė. Teismo vertinimu yra pagrindas išvadai, kad pareiškėjo su Lietuvos Respublika nesieja ilgalaikiai socialiniai ir ekonominiai ryšiai, taip pat šeimyniniai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Todėl atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi laikytinas proporcinga ir būtina priemone siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką – pasiekti.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės normų taikymo aspektu, konstatuoja, kad Migracijos departamento Sprendimas yra pagrįstas teisės normomis ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pareiškėjui taikytos priemonės proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams ir nevaržo pareiškėjo teisių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Nors pareiškėjas nurodo, kad Migracijos departamento Sprendimas prieštarauja paskirtoms kardomosioms priemonėms, teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamu Sprendimu pareiškėjas nėra išsiunčiamas ar įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos.

Migracijos departamentas Sprendime taip pat išaiškino pareiškėjui, kad pripažinus, jog jis nebekelia grėsmės visuomenei, bei jam atitinkant Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytus leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindus, jis galėtų kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo Y. T. skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Jūratė Bliznikaitė-PovilanskienėAgnė StankevičienėFausta Vitkienė