- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-06
- Bylos Nr.
- e2A-913-302/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01521-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Vigintas Višinskis, Tomas Venckus
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Iksados“
- Atsakovas
- Priešgaisrinės apsaugos
- Kategorijos
- 2.6.2.1Netesybos
- 2.6.11.4.5Kiti klausimai dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Venckaus ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Iksados“ gamybinio ir techninio centro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Iksados“ gamybinio ir techninio centro ieškinį atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įpareigojimo vykdyti sutartį ir atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Iksados“ gamybiniam ir techniniam centrui dėl delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Iksados“ gamybinis ir techninis centras (toliau – ieškovas) pareiškė ieškinį, kuriame prašė įpareigoti atsakovą Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – atsakovas) vykdyti 2020 m. gegužės 29 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini): priimti perkamą „(duomenys neskelbtini)“ gaisrinį nešiojamą vandens siurblį sutartyje nustatyta tvarka; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovas nurodė, kad, vadovaujantis skelbiamos apklausos būdu atlikto viešojo pirkimo „Nešiojamo vandens siurblio pirkimo“ (toliau – Pirkimas) sąlygomis, 2020 m. gegužės 29 d. su atsakovu sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl „(duomenys neskelbtini)“ gaisrinio nešiojamo vandens siurblio įgijimo (toliau – Sutartis), kurios 1.1 punktu ieškovas įsipareigojo pristatyti ir perduoti atsakovui nuosavybėn „Tohatsu“ gaisrinį nešiojamą vandens siurblį, mod. (duomenys neskelbtini) (toliau – Prekė), o atsakovas įsipareigojo Prekę priimti ir už ją atsiskaityti Sutartyje nustatytomis sąlygomis. Ieškovas, teikdamas pasiūlymą atsakovui dėl Prekės įgijimo, pateikė ir prekės gamintojo „(duomenys neskelbtini)“ prekės atitikties deklaraciją, kuria gamintojas patvirtino, jog prekė atitinka Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus. Atsakovas Prekę pripažino kaip visiškai atitinkančią Pirkimo sąlygas, todėl atsakovo parengtos Sutarties specialiųjų sąlygų priede nurodytos techninės specifikacijos (toliau – Sutarties Techninė specifikacija) lentelės 2 punkte konstatuota, kad Siurblys pernešamas, varomas vidaus degimo varikliu. Siurblys atitinka LST EN 14466 serijos standarto reikalavimus. Siurblio atvamzdžiai STORZ tipo, o šios lentelės 6 punkte konstatuota, jog Siurblys atitinka privalomuosius saugos reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1V- 535 „Dėl gaisrų gesinimo ir gelbėjimo technikos, priemonių ir įrenginių, gaisrų gesinimo medžiagų, gaisrinės saugos ženklų privalomųjų saugos reikalavimų patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas). Pristačius Prekę atsakovo padaliniui Sutarties 1.3 punkte nurodytu adresu, Prekę buvo atsisakyta priimti, nurodant, kad neįvykdytas Sutarties 2 priedo 6 punktas – siurblys turi atitikti privalomuosius saugos reikalavimus, nustatytus Įsakyme, t. y. nepateiktas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Gaisrinių tyrimų centro (toliau – Centras) išduotas atitikties sertifikatas gaisriniam siurbliui. Paaiškino, kad vadovaujantis 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/42/EB dėl mašinų, iš dalies keičiančios Direktyvą 95/16/EB (toliau – Direktyva), ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. 28 „Dėl techninio reglamento „Mašinų sauga“ patvirtinimo“ nuostatomis, jokių reikalavimų pateikti papildomus dokumentus (įrodymus) dėl prekės atitikimo darniajam standartui LST EN 14466:2005+A1:2008, gamintojui pateikus atitikties deklaracijas, negali būti keliama. Ieškovo teigimu, atsakovui pateikta gamintojo deklaracija yra pakankamas įrodymas, patvirtinantis, kad Prekė atitinka LST EN 14466:2005+A1:2008 standarte įtvirtintus reikalavimus.
3. Atsakovas pareiškė byloje priešieškinį ieškovei dėl delspinigių priteisimo pagal Sutartį, kuriuo prašė iš ieškovės priteisti 0,02 procento dydžio delspinigius nuo nepristatytų prekių vertės už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną nuo 2020 m. rugpjūčio 30 d. iki 2021 m. vasario 19 d. už praleistas 174 dienas, t. y. 481,98 Eur, bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
4. Paaiškino, kad ieškovas nėra įvykdęs iš Sutarties kilusios prievolės – nėra Sutartyje nustatytu laiku, t. y. iki 2020 m. rugpjūčio 29 d., pristatęs Sutarties sąlygas atitinkančios Prekės, t. y. kartu su pristatyta Preke nebuvo pateiktas Prekės sertifikatas, todėl ieškovas turi pareigą mokėti atsakovui Sutarties 7.2 papunktyje nustatyto dydžio delspinigius ir įstatyme įtvirtintas procesines palūkanas. Nurodė, kad 2021 m. birželio 22 d. Sutarties šalys pasirašė Prekių priėmimo–perdavimo aktą, kuriuo atsakovo nuosavybėm perduota Prekė, atitinkanti Sutartį, tačiau ieškovas iki šiol nėra įvykdęs iš Sutarties kilusios prievolės – nesumokėjęs 481,98 Eur delspinigių pagal 2021 m. vasario 23 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 2 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė.
6. Teismas nustatęs, kad ieškovo reikalavimas priimti Prekę yra įvykdytas, padarė išvadą, kad ieškovas nebeturi materialinio suinteresuotumo dėl ginčo baigties, todėl ieškinį atmetė.
7. Spręsdamas dėl priešieškinio reikalavimų, teismas, įvertinęs bylose nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad byloje yra kilęs ginčas dėl to, ar ieškovas tinkamai įvykdė iš Sutarties kylančią prievolę, o ne dėl Sutarties sąlygų teisėtumo. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovės pateiktas pasiūlymas ir prie jo pridėti kokybę patvirtinantys įrodymai atitiko Pirkimo dokumentų reikalavimus; atsakovas neįrodinėjo, kad ieškovo pateikta gamintojo atitikties deklaracija neįrodo Prekės atitikties kokybės reikalavimams, ginčas kilo dėl ieškovo pareigos pagal Pirkimo dokumentus ir viešojo pirkimo sąlygas pateikti Prekės sertifikatą vadovaujantis Įsakymu.
8. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas teismo posėdžio metu pripažino, kad pirkimo sąlygose (Techninės specifikacijos Bendrųjų reikalavimų 2 eilė) nebuvo aiškiai suformuluotas reikalavimas pateikti atitikties deklaraciją, tačiau nurodė, kad šis neaiškumas buvo pašalintas atsakant į tiekėjo klausimą. Teismas su tokia atsakovo pozicija nesutiko, kadangi iš tiekėjo klausimo matyti, kad tiekėjas galimai siekė įrodinėti prekių kokybę būtent Centro sertifikatu, be to, nei pateikdamas pasiūlymą, nei sudarydamas viešojo pirkimo sutartį ieškovas Techninėje specifikacijoje nebuvo įsipareigojęs tokį sertifikatą pateikti, kaip buvo nurodyta atsakovo atsakyme į paklausimą. Atsižvelgdamas į tai teismas konstatavo, kad toks Pirkimo sąlygų netikslumas (pateikti atitikties deklaraciją) negali būti vertinamas tiekėjo (ieškovo) nenaudai, todėl šioje situacijoje atsakovas, kuris yra atsakingas už pirkimo dokumentų tinkamą parengimą, negali reikalauti tiekėjo civilinės atsakomybės už prekių perdavimo vėlavimą, kai atsakovo suformuluotos prekių kokybės patvirtinimo reikalavimai pirkimo dokumentuose yra suformuluoti nevisiškai aiškiai. Teismas padarė išvadą, kad byloje tarp šalių kilęs ginčas ir įrodinėjamos aplinkybes, keliamų nacionalinės ir tarptautinės teisės taikymo klausimų sudėtingumas, byloje pateikti Gaisrinio tyrimo centro 2020 m. spalio 29 d., 2021 sausio mėn. išaiškinimai, suponuoja išvadą, kad tiekėjas, kurio pasiūlymas atitiko viešojo pirkimo reikalavimus ir kuris pagal pirkimo sąlygas turėjo pateikti atitikties deklaraciją, o ne konkretų sertifikatą, galėjo sąžiningai nesuprasti, jog šiuo konkrečiu atveju jis kartu su prekėmis turėjo pateikti ir Gaisrinio tyrimo centro sertifikatą.
9. Taip pat teismas, spręsdamas dėl priešieškinio pagrįstumo atsižvelgė į ieškovo elgesį sprendžiant prekių perdavimo klausimą: ieškovas laiku pristatė atsakovui prekes, kurias buvo atsisakyta priimti; kilus ginčui dėl sertifikato pateikimo, nedelsdamas kreipėsi į Gaisrinių tyrimų centrą dėl informacijos pateikimo, taip pat teikė ieškovui pretenzijas, kuriose motyvuotai išsamiai išaiškino, dėl kokių priežasčių sertifikato nepateikė, bei padarė išvadą, kad ieškovas nevilkino prekių perdavimo, elgėsi įmanomai operatyviai siekdamas išspręsti prekės sertifikato pateikimo klausimą ir vėliau tokį sertifikatą atsakovui pateikė, nors ir nesutiko su atsakovo atsisakymo priimti prekes pagrindu.
10. Teismas, atmetęs ir ieškinį, ir priešieškinį, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų neskirstė.
I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Ieškovas UAB „Iksados“ gamybinis ir techninis centras apeliaciniame skunde prašo priteisti iš atsakovo ieškovui byloje patirtas 4 500 Eur bylinėjimosi išlaidas; atskleisti bylos esmę ir pagal byloje pateiktus įrodymus išnagrinėti bylą dėl atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos reikalavimo pateikti atitikties sertifikatą suderinamumo su Europos Sąjungos teisiniu reglamentavimu, įgyvendintu nacionalinėje teisėje, ir vienu iš pagrindinių principų – laisvu prekių judėjimu. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas netinkamai taikė ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatas, kadangi skirstydamas bylinėjimosi išlaidas neatsižvelgė nei į šalių procesinį elgesį, nei į priežastis, dėl kurių bylinėjimosi išlaidos susidarė. Ieškovo ieškinys buvo atmestas tuo pagrindu, kad ieškovo reikalavimas priimti prekes jau yra įvykdytas. Atsakovo priešieškinį teismas atmetė kaip teisiškai nepagrįstą ir neįrodytą, motyvuodamas, kad Sutartis nenustatė aiškios pareigos ieškovui perduodant Prekę papildomai pateikti Gaisrinių tyrimų centro išduotą Atitikties sertifikatą gaisriniam siurbliui, kas iš esmės reiškia, kad atsakovas nepagrįstai nevykdė savo pareigos priimti Prekę, t. y. pažeidė Sutartį. Pažymėjo, kad ieškovas ieškinio reikalavimą grindė būtent šiuo pagrindu, t. y. atsakovo įsipareigojimo priimti Prekę neteisėtu nevykdymu, pažeidžiant Sutartį. Todėl aplinkybė, kad ieškinį atsakovas iš esmės įvykdė bylos nagrinėjimo metu, nelemia, kad ieškovas bylą pralaimėjo materialine prasme, nepaisant to, kad procesine prasme ieškinys buvo atmestas. Kadangi tiek ieškovo, tiek ir atsakovo pozicijos buvo susijusios su Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimų įgyvendinimu nacionalinėje teisėje (ar atsakovo reikalavimas papildomai įrodyti gamintojo išduotą Prekės atitikties deklaraciją, kurį atsakovas grindė nacionaline teise, yra teisėtas pagal Europos Sąjungos teisę), byloje išliko aktualus šio santykio išaiškinimo poreikis. Dėl to ieškovas ieškinio ir neatsisakė.
11.2. Ieškovo byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis – 4 500 Eur yra pagrįstas į bylą pateiktais įrodymais, jos akivaizdžiai nėra per didelės ir mažiausiai 6 kartus yra mažesnės nei nustatyta Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių advokato įkainių už teisinę pagalbą.
11.3. Teismas, konstatuodamas, kad Sutarties sąlygos nebuvo visiškai aiškios, dėl ko ieškovas, nepateikdamas Centro sertifikato, nepažeidė Sutarties, taip ir neatsakė į klausimą, ar atsakovo reikalavimas pateikti tokį sertifikatą, kurį atsakovas grindė nacionalinių teisės aktų nuostatomis (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. birželio 11 d. įsakymas Nr. 1V-535 „Dėl gaisrų gesinimo ir gelbėjimo technikos, priemonių ir įrenginių, gaisrų gesinimo medžiagų, gaisrinės saugos ženklų privalomųjų saugos reikalavimų patvirtinimo“), apskritai yra teisėtas Europos Sąjungos teisinio reglamentavimo, draudžiančio reikalauti papildomai įrodyti Prekės atitiktį darniesiems standartams, esant tokią atitiktį patvirtinančiai gamintojo deklaracijai, prasme. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad šis klausimas nepatenka į bylos nagrinėjimo ribas. Taigi teismas, nagrinėdamas bylą pakartotinai, neįvykdė Lietuvos apeliacinio teismo nutarties ir neatskleidė bylos esmės.
Atsiliepimas
12. Atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Tarp šalių nėra ginčo, nes ieškovo reikalavimas priimti prekę yra įvykdytas. Ieškovas nebeturi materialinio suinteresuotumo dėl ginčo baigties.
12.2. Bylos dalykas nėra susijęs su Pirkimo sąlygų teisėtumo aiškinimu, įskaitant ieškovo keliamą klausimą, ar Įsakymas prieštarauja Europos sąjungos teisės aktams. Bylos esmines aplinkybes sudaro faktas – ar ieškovas tinkamai įvykdė savo sutartinę prievolę pagal Sutartyje numatytas sąlygas. Dėl Įsakyme nustatyto reikalavimo pateikti sertifikatą suderinamumo su Europos Sąjungos teisiniu reglamentavimu, įgyvendintu nacionalinėje teisėje, ir vienu iš pagrindinių principų – laisvu prekių judėjimu, turėtų būti sprendžiama kitoje byloje, kurioje atsakovas turėtų būtų teisės aktą išleidusi įstaiga ir (arba) Centras, kuriam teisės aktais yra pavesta atlikti sertifikavimą.
12.3. Suformuluotas apeliacinio skundo reikalavimas yra eilinis ieškovo bandymas keisti ieškinio dalyką, bylos esmę ir toliau tęsti (vilkinti) ir taip jau ilgai trunkantį bylinėjimosi procesą.
Šalies argumentai
12.4. Ieškovo teiginiai, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovo kaltės, o ieškovas yra bylą laimėjusi šalis, yra nepagrįsti. Ne atsakovo, o ieškovo elgesys laikytinas pažeidžiančiu ekonomiškumo ir koncentruotumo principus. Pažymėjo, kad tik atsakovo iniciatyva, net ir atlikus Prekės sertifikavimą ir atsakovui priėmus Prekę, ginčas buvo tęsiamas toliau, ieškovas sąmoningai nepateikė teismui pasirašyto Prekių priėmimo–perdavimo akto, kas tikėtina lėmė būtent tokį Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą (civilinė byla e2A-897-553/2021). Pabrėžė, kad atsakovas priėmė Prekę todėl, kad atsakovas atliko sertifikavimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl esminių faktinių aplinkybių ir bylos nagrinėjimo ribų
14. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas sudarė 2020 m. gegužės 29 d. viešojo pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nešiojamo vandens siurblio pirkimo–pardavimo, kurios specialiosios dalies 1.1 punktu Pardavėjas (ieškovas) įsipareigojo pristatyti ir perduoti Pirkėjo (atsakovo) nuosavybėn 1 (vieną) „(duomenys neskelbtini)“ gaisrinį nešiojamą vandens siurblį, o Pirkėjas (atsakovas) įsipareigojo priimti Prekes ir atsiskaityti Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Sutarties specialiosios dalies 1.2 punktu šalys susitarė, kad techniniai reikalavimai Prekėms nurodyti Sutarties Specialiųjų sąlygų priede, kuris yra neatskiriama Sutarties dalis.
15. Iš byloje esančio 2020 m. rugsėjo 8 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prekių kokybės patikrinimo akto matyti, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, patikrinęs ieškovo pagal Sutartį pateiktą Prekę, nustatė, kad nepateiktas Centro išduotas atitikties sertifikatas gaisriniam siurbliui; neįvykdytas Sutarties 2 priedo 6 punktas – siurblys turi atitikti privalomuosius saugos reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. l V-535 „Dėl gaisrų gesinimo ir gelbėjimo technikos, priemonių ir įrenginių, gaisrų gesinimo medžiagų, gaisrinės saugos ženklų privalomųjų saugos reikalavimų patvirtinimo“.
16. Iš byloje esančio 2021 m. birželio 22 d. prekių priėmimo–perdavimo akto nustatyta, kad vadovaudamiesi 2020 m. gegužės 29 d. sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) Pardavėjas (ieškovas) perdavė Pirkėjo (atsakovo) nuosavybėn 1 (vieną) „(duomenys neskelbtini)“ gaisrinį nešiojamą vandens siurblį, mod. (duomenys neskelbtini). Akte nurodyta, kad Prekė yra nauja, be defektų, atitinka Pirkėjo (ieškovo) techninę specifikaciją pagal sutarties priedą ir Pardavėjo (ieškovo) pasiūlymą; pretenzijų neturime.
17. Kaip matyti iš šalių procesinių dokumentų turinio, tarp šalių kilo ginčas dėl Sutarties tinkamo vykdymo pagal Sutartyje nustatytas sąlygas, t. y. ar ieškovas pristatydamas Prekę kartu privalėjo pateikti Centro išduotą atitikties sertifikatą gaisriniam siurbliui, patvirtinantį, kad siurblys atitinka privalomuosius saugos reikalavimus, nustatytus Įsakyme. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovo reikalavimas priimti prekę yra įvykdytas, sprendė, jog ieškovė nebeturi materialinio suinteresuotumo dėl ginčo baigties, ieškovo ieškinį atmetė. Spręsdamas dėl atsakovo priešieškinio, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Pirkimo sąlygas, šalių paaiškinimus bei byloje esančius duomenis, konstatavo, kad Pirkimo sąlygos, susijusios su reikalavimu pristatant Prekę pateikti Centro išduotą sertifikatą dėl Prekės atitikties Įsakymui, yra netikslios, ir šis neaiškumas paaiškėjo Sutarties vykdymo metu, todėl nusprendė, kad atsakovas, kaip perkančioji organizacija, turintis pareigą tinkamai parengti pirkimo dokumentus, negali reikalauti taikyti atsakovui sutartinės atsakomybės už vėlavimą perduoti prekes, ir priešieškinį atmetė.
18. Ieškovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: pirma, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, nepagrįstai nevertino bei nenustatė bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių; antra, neatskleidė bylos esmės, t. y. nepateikė esminę reikšmę bylos teisingam išnagrinėjimui turinčio išaiškinimo dėl Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimų įgyvendinimo nacionalinėje teisėje.
Dėl bylos esmės atskleidimo (neatskleidimo)
19. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo atskleisti bylos esmę ir pagal byloje pateiktus įrodymus išnagrinėti bylą dėl atsakovo reikalavimo pateikti atitikties sertifikatą suderinamumo su Europos Sąjungos teisiniu reglamentavimu, įgyvendinimu nacionalinėje teisėje, ir vienu iš pagrindinių principų – laisvu prekių judėjimu.
20. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi turintis asmuo, įgyvendindamas teisę į teisminę gynybą, siekia, kad būtų sukurtos, pakeistos ar panaikintos jo teisės ir pareigos. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad yra pareikštas asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-248-2020, 49 punktas). Taigi teisė į teisminę gynybą yra siejama su materialinio reikalavimo, kurį patenkinus būtų pašalintas teisių pažeidimas, t. y. būtų apginta pažeista teisė, turėjimu.
21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, jei ieškovo teisinio suinteresuotumo neturėjimas (išnykimas) konkrečiu atveju sietinas su materialinio teisinio pobūdžio motyvais (ieškovas neįrodo, kad jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, arba ieškovo teisės pažeidimas išnyksta iki teismo sprendimo priėmimo), teismas turi nagrinėti bylą iš esmės ir ieškinį atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020 30 punktas). Taigi atsakovui bylos nagrinėjimo metu patenkinus ieškinio reikalavimus, išnyksta ieškovo subjektinės teisės, dėl kurios gynimo buvo kreiptasi į teismą, pažeidimas ir poreikis šią teisę ginti teismine tvarka (ieškovo teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi), o ieškovas įgyja teisę atsisakyti nuo pareikšto ieškinio (CPK 140 straipsnis), o to nepadarius, teismas ieškinį atmeta. Pažymėtina, kad teismas aiškina teisę, teisės normų turinį bei jų taikymo sąlygas tik spręsdamas konkretų šalių ginčą ir tiek, kiek tai būtina konkrečiai bylai teisingai išnagrinėti, t. y. konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste (CPK 3 straipsnis).
22. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovą priimti prekę atmetė dėl to, kad ieškovo reikalavimas bylos nagrinėjimo metu buvo įvykdytas, todėl ieškovas nebeturi materialinio suinteresuotumo dėl ginčo baigties; priešieškinį atmetė konstatavęs, atsakovas, kaip perkančioji organizacija, neaiškiai suformulavusi Pirkimo sąlygas dėl Centro išduoto sertifikato Prekei pateikimo, neturi teisės reikalauti taikyti ieškovui sutartinės atsakomybės. Pažymėtina, kad ieškovas apeliaciniame skunde nepareiškė jokių reikalavimų, susijusių su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti ieškinį ir priešieškinį, t. y. neprašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl ieškinio ir priešieškinio ir priimti kitokį sprendimą, tačiau kelia klausimą dėl atsakovo reikalavimo pateikti atitikties sertifikatą suderinamumo su Europos Sąjungos teisiniu reglamentavimu, įgyvendinimu nacionalinėje teisėje, ir vienu iš pagrindinių principų – laisvu prekių judėjimu.
23. Teisme nagrinėjamos bylos ribas apibrėžia šalių keliami reikalavimai, aplinkybės, kuriomis šalys grindžia savo reikalavimus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Nagrinėjamu atveju, kaip minėta ieškovas ieškiniu reiškė reikalavimą įpareigoti atsakovą vykdyti 2020 m. gegužės 29 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini): priimti perkamą „(duomenys neskelbtini)“ gaisrinį nešiojamą vandens siurblį sutartyje nustatyta tvarka. Ieškinį grindė tuo, kad vadovaujantis 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/42/EB dėl mašinų, iš dalies keičiančia Direktyvą 95/16/EB, ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 28 „Dėl techninio reglamento „Mašinų sauga“ patvirtinimo“, kuriuo įgyvendinta minėta Direktyva, jokių reikalavimų pateikti papildomus dokumentus (įrodymus) gamintojui dėl Prekės atitikimo darniajam standartui (šiuo atveju LST EN 14466:2005+A1:2008) pastarajam pateikus atitikties deklaraciją, kad jo gaminys atitinka darniajame standarte numatytus reikalavimus, keliama būti negali, bei tuo, kad ieškovas tinkamai įrodė Prekės atitiktį Sutartyje nustatytoms techninėms specifikacijoms. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, pareiškė byloje priešieškinį dėl delspinigių priteisimo ieškovui Sutartyje nustatytu terminu nepateikus Sutarties reikalavimus atitinkančios Prekės, t. y. nepateikus Prekei Centro išduoto sertifikato. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas 2021 m. birželio 22 d. prekių priėmimo–perdavimo aktu Prekę priėmė, t. y. įvykdė ieškovo reikalavimą pagal ieškinį. Ieškovas neginčija pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytos aplinkybės, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu priėmė Prekę dėl to, kad ieškovas pateikė Prekei Centro išduotą sertifikatą, t. y. įvykdė atsakovo reikalavimą pateikti Centro išduotą sertifikatą.
24. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybės, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu pateikė atsakovui Prekei Centro išduotą sertifikatą ir atsakovas Prekę priėmė, nagrinėjamu atveju sudaro pagrindą daryti išvadą, kad išnyko ieškovo subjektinė teisė dėl ieškinyje pareikštų reikalavimų, todėl su šiuo reikalavimu susijusių ieškovo argumentų bei motyvų, įskaitant ir atsakovo reikalavimo pateikti atitikties sertifikatą suderinamumo su Europos Sąjungos teisiniu reglamentavimu, įgyvendinimu nacionalinėje teisėje, ir vienu iš pagrindinių principų – laisvu prekių judėjimu, vertinimas teisiškai tapo nereikšmingas sprendžiant nagrinėjamą bylą ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuo klausimu sprendime nepasisakė.
25. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad reikalavimas pateikti Prekei Centro išduotą sertifikatą yra įtvirtintas Pirkimo sąlygose ir atitinkamai Sutartyje, o byloje nėra keliamas ginčas dėl Pirkimo sąlygų bei Sutarties atitinkamų sąlygų teisėtumo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje susiklosčiusias aplinkybes (atsakovo teiginius, kad ieškovas pagal Sutarties sąlygas privalo pateikti Centro išduotą Prekei sertifikatą dėl Prekės atitikties Įsakyme nustatytiems reikalavimams; ieškovas savo valia ir rizika Sutartį sudarė joje nustatytomis sąlygomis, nekėlė klausimo dėl Sutarties sąlygų neaiškumo, neginčijo Pirkimo sąlygų), nagrinėjamos bylos dalykas (reikalavimas priteisti delspinigius) nėra susijęs su Pirkimo sąlygų teisėtumo aiškinimu, o yra susijęs su tuo, ar ieškovas tinkamai įvykdė savo prievolę pagal Sutartį. Priešingai, nei apeliaciniame skunde nurodo ieškovas, pirmosios instancijos teismas nekonstatavo, kad ieškovas, nepateikdamas Prekei Centro išduoto sertifikato, nepažeidė Sutarties, teismas konstatavo, kad dėl Pirkimo sąlygų, už kurių tinkamą parengimą yra atsakingas atsakovas, netikslumo atsakovas neturi teisė taikyti ieškovui sutartinės atsakomybės dėl netinkamo prievolės pagal Sutartį vykdymo.
26. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos nagrinėjimo ribas ir išnykus ieškovo subjektinei teisei reikalauti įpareigoti atsakovą priimti Prekę, pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus bei pagrįstai nevertino su šiuo reikalavimu susijusių ieškovo ieškinyje nurodytų argumentų, o spręsdamas dėl priešieškinio reikalavimo vertino aplinkybes, susijusias su Sutarties sąlygų vykdymu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovui (ne)priteisimo
27. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą – nepagrįstai nevertino bei nenustatinėjo bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių.
28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
29. CPK 93 straipsnio 1–2 dalyse yra įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis pati padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 14 punktas).
30. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
31. Kadangi bylinėjimosi išlaidų, susijusių su civiliniu procesu, atsiradimą tiesiogiai lemia šalių procesinis elgesys, galimi atvejai, kai bylinėjimosi išlaidos gali atsirasti ar padidėti dėl nesąžiningo šalių procesinio elgesio, todėl proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, asmenų lygybės prieš įstatymą ir bendrieji teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai tam tikrais atvejais reikalauja, kad, net ir visiškai patenkinus arba atmetus materialiuosius teisinius vienos šalies reikalavimus, būtų atsižvelgta į konkrečias bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis.
32. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylos šalims taisyklės išimtis yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Šios teisės normos tikslas – neleisti turinčiai teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šaliai gauti tų išlaidų, kurios atsirado dėl pačios šalies nesąžiningų procesinių veiksmų, atlyginimą. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų našta turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus (nesąžiningus) veiksmus. Įstatymų leidėjas tokiu būdu įtvirtina piktnaudžiavimo procesu teisinių padarinių taikymą, kaip drausminimo priemonę, per bylinėjimosi išlaidų paskirstymo institutą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 17 punktas).
33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 28 punktas; 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019, 24 punktas).
34. Taigi tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant nagrinėjamu atveju aktualią CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Be to, atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės normos išimtinį pobūdį, jos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo.
35. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atmetęs ir ieškovo pareikštą ieškinį įpareigoti atsakovą priimti Prekę, ir atsakovo priešieškinį priteisti delspinigius, laikė, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos yra lygios, todėl jų neskirstė. Ieškovas su tokiu teismo sprendimu nesutiko, motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas dėl bylinėjimosi išlaidų sprendė neatsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį, nei į priežastis, dėl kurių bylinėjimosi išlaidos susidarė. Nurodė, kad ieškinys buvo atmestas dėl to, kad ieškinio reikalavimas bylos nagrinėjimo metu buvo įvykdytas, ieškovas ieškinio neatsisakė dėl to, kad ieškovo procesinė pozicija buvo neatsiejama nuo Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimų įgyvendinimo nacionalinėje teisėje; tuo tarpu atsakovo priešieškinis buvo atmestas kaip nepagrįstas, konstatavus, kad Sutartis nenustatė aiškios pareigos ieškovui perduodant Prekę pateikti Centro išduotą sertifikatą, kas iš esmės reiškia, kad atsakovas nepagrįstai nevykdė pareigos priimti Prekę. Dėl nurodytų priežasčių ieškovas negali būti laikomas pralaimėjusiu byla materialine prasme, o bylinėjimosi išlaidų susidarymą lėmė būtent neteisėti atsakovo veiksmai.
36. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniu bei CPK 5 straipsniu, asmenys turi įstatymo garantuojamą teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, kuri negali būti ribojama. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą vykdyti Sutartį – priimti Prekę Sutartyje nustatyta tvarka. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti, taip pat pareiškė priešieškinį dėl delspinigių priteisimo. Byloje nėra ginčo dėl to, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas patenkino ieškinio reikalavimą priimti Prekę ir 2021 m. birželio 22 d. prekių priėmimo–perdavimo aktu priėmė Prekę. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina aplinkybę, kad atsakovas Prekę priėmė dėl to, kad ieškovas atliko Centre Prekės privalomą sertifikavimą ir pateikė atsakovui Prekei Centro išduotą sertifikatą. Ieškovas šios aplinkybės neginčija. Taigi, pagal Sutarties sąlygas ieškovui atlikus Prekės sertifikavimą ir pateikus Prekei Centro išduotą sertifikatą atsakovui, išnyko kliūtis atsakovui priimti Prekę ir atsakovas Prekę priėmė. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su ieškovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos susidarė išskirtinai dėl atsakovo kaltės, bei kad teismo sprendimas, nepaisant to, kad procesine prasme ieškinys atmestas, yra priimtas ieškovo naudai.
37. Taigi nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių atsakovo netinkamo procesinio elgesio apraiškų, nenustatyta, kad bylinėjimosi išlaidų susidarymą lėmė išskirtinai atsakovo veiksmai, taip pat nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, nepaisant bylos procesinės baigties, materialine prasme yra priimtas ieškovo naudai, todėl nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės nėra jokio pagrindo.
38. Nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjamu atveju nenukrypo nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir, atmetęs tiek ieškovo ieškinį, tiek atsakovo priešieškinį, bylinėjimosi išlaidų neskirstė.
Dėl bylos procesinės baigties
39. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-403/2018, 26 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
40. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė procesinės bei materialinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir skundžiamame sprendime pateiktais motyvais, kurių apeliacinio skundo argumentai nepaneigia, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
41. Kadangi šalys neprašo priteisti viena iš kitos apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų ir nepateikė jas pagrindžiančių rašytinių įrodymų, teisėjų kolegija bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.