- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-27
- Bylos Nr.
- e2A-897-553/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01521-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Jūratė Varanauskaitė, Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Iksados“
- Atsakovas
- Priešgaisrinės apsaugos
- Kategorijos
- 2.6.2.1Netesybos
- 2.6.11.18Kitos pirkimo-pardavimo sutartys
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Iksados“ gamybinio ir techninio centro ir atsakovės Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Iksados“ gamybinio ir techninio centro ieškinį atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įpareigojimo vykdyti sutartį ir atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Iksados“ gamybiniam ir techniniam centrui dėl delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ginčas kilo dėl įpareigojimo vykdyti viešojo pirkimo sutartį priimant parduodamą daiktą ir delspinigių už prievolės neįvykdymą laiku priteisimo.
2. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Iksados“ gamybinis ir techninis centras pareiškė ieškinį, kuriame prašė įpareigoti atsakovą Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – PAGD) vykdyti 2020 m. gegužės 29 d. sutartį Nr. 35-152: priimti perkamą Tohatsu gaisrinį nešiojamą vandens siurblį sutartyje nustatyta tvarka; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
3. Ieškovė nurodė, kad, vadovaujantis skelbiamos apklausos būdu atlikto viešojo pirkimo „Nešiojamo vandens siurblio pirkimo“ (toliau – Pirkimas) sąlygomis, 2020 m. gegužės 29 d. su atsakovu sudarė sutartį Nr. 35-152 dėl Tohatsu gaisrinio nešiojamo vandens siurblio įgijimo (toliau – Sutartis). Sutarties 1.1 punktu ieškovė įsipareigojo pristatyti ir perduoti atsakovui nuosavybėn Tohatsu gaisrinį nešiojamą vandens siurblį, mod. VE1500, o atsakovas įsipareigojo prekę priimti ir už ją atsiskaityti Sutartyje nustatytomis sąlygomis.
4. Ieškovė paaiškino, kad, teikdama pasiūlymą atsakovui dėl prekės įgijimo, ji pateikė ir prekės gamintojo Tohatsu Corporation prekės atitikties deklaraciją, kuria gamintojas patvirtino, jog prekė atitinka Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus. Atsakovas taip pat prekę pripažino kaip visiškai atitinkančią Pirkimo sąlygas, todėl atsakovo parengtos Sutarties specialiųjų sąlygų priede nurodytos techninės specifikacijos (toliau – Sutarties Techninė specifikacija) lentelės 2 punkte konstatuota, kad Siurblys pernešamas, varomas vidaus degimo varikliu. Siurblys atitinka LST EN 14466 serijos standarto reikalavimus. Siurblio atvamzdžiai STORZ tipo, o šios lentelės 6 punkte konstatuota, jog Siurblys atitinka privalomuosius saugos reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1V- 535 „Dėl gaisrų gesinimo ir gelbėjimo technikos, priemonių ir įrenginių, gaisrų gesinimo medžiagų, gaisrinės saugos ženklų privalomųjų saugos reikalavimų patvirtinimo. Pažymėjo, kad nors atsakovas pripažino prekės atitikimą tiek LST EN 14466 serijos darniojo standarto reikalavimams, tiek privalomiesiems saugos reikalavimams, pristačius prekę atsakovo padaliniui Sutarties 1.3 punkte nurodytu adresu, prekę buvo atsisakyta priimti, nurodant, kad pateiktai prekei nepateiktas PAGD Gaisrinių tyrimų centro (toliau – ir Centras) išduotas atitikties sertifikatas gaisriniam siurbliui.
5. Ieškovė pažymėjo, kad nedelsdama kreipėsi į PAGD Centrą, prašydama nurodyti akredituotas bandymų laboratorijas, kurios gali atlikti nešiojamo gaisrinio siurblio Tohatsu VE1500 bandymus pagal darnųjį standartą LST EN 14466:2005+A1:2008 „Gaisriniai siurbliai. Nešiojamieji siurbliai. Saugos ir eksploatacinių charakteristikų reikalavimai“, kurių pakaktų vykdant minėto siurblio atitikties įvertinimo darbus, tačiau Centras ieškovei prašytos informacijos nepateikė. Atsižvelgiant į tai, ieškovė su prašymu pakartotinai kreipėsi, o Centras atsakė, kad bandymai gali būti atlikti Centrum Naukowo - Badawcze Ochrony Przeciwpozarowej im. Jozefa Tuliszkowskiego (CNBOP) ir / arba Centro Produktų tyrimo skyriuje, kadangi Centro Atitikties įvertinimo skyrius yra pasirašęs bendradarbiavimo sutartis su šiomis laboratorijomis. Nepaisant to, Centro nurodyta laboratorija ieškovę informavo, kad atitikties darniajam standartui LST EN 14466:2005+A1:2008 bandymų neatlieka. Ieškovės vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nėra galimybės atlikti papildomą prekės atitikties įvertinimo procedūrą pagal atsakovo padalinio keliamus papildomus reikalavimus.
6. Ieškovė paaiškino, kad vadovaujantis 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/42/EB dėl mašinų, iš dalies keičiančios Direktyvą 95/16/EB (toliau – Direktyva), ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. 28 „Dėl techninio reglamento „Mašinų sauga“ patvirtinimo“ nuostatomis, jokių reikalavimų pateikti papildomus dokumentus (įrodymus) dėl prekės atitikimo darniajam standartui LST EN 14466:2005+A1:2008, gamintojui pateikus atitikties deklaracijas, negali būti keliama. Ieškovės teigimu, atsakovui pateikta gamintojo deklaracija yra pakankamas įrodymas, patvirtinantis, kad prekė atitinka LST EN 14466:2005+A1:2008 standarte įtvirtintus reikalavimus.
Atsiliepimas
7. Atsakovas prašė ieškovės ieškinį atmesti. Atsakovas paaiškino, kad Pirkimų sąlygų siurblio techninė specifikacija, be kita ko, numatė, kad siurblys turi būti pernešamas, varomas vidaus degimo varikliu, siurblio atvamzdžiai turi būti STORZ tipo ir našumas ne mažesnis kaip 1500 l/min arba siurblys turi atitikti galiojančiame LST EN 14466 serijos standarte arba lygiaverčiame nurodytiems reikalavimams bei būti priskiriamas normalaus slėgio – PFPN 10-1500 kategorijai. Nurodė, kad, remiantis Pirkimo sąlygomis, tiekėjas kartu su pasiūlymu pateikia užpildytą prekės techninę specifikaciją, kurioje turi įrašyti konkrečią reikšmę arba trumpą aprašymą, patvirtinantį atitikimą techniniam reikalavimui.
8. Atsakovas pažymėjo, kad Pirkimo eigoje pateikė paaiškinimą, jog sertifikatai pateikiami pristatant nešiojamą vandens siurblį, o su pasiūlymu jų teikti nėra būtina, bei nurodė, kad pildydamas techninę specifikaciją tiekėjas tuo pačiu pažymėjo, jog pateiks reikiamus sertifikatus. Paaiškino, kad ieškovė nepateikė jokių klausimų atsakovui (perkančiajai organizacijai) dėl siurbliui nustatytų reikalavimų, taip pat ieškovei nekilo klausimų, kas Lietuvos Respublikoje ar užsienio valstybėse atlieka sertifikavimo paslaugas, kokia šių paslaugų kaina bei trukmė, o Pirkimo sąlygų 14 punktas numato, kad pateikdamas pasiūlymą tiekėjas sutinka su šiomis Pirkimo sąlygomis ir patvirtina, kad jo pasiūlyme pateikta informacija yra teisinga ir apima viską, ko reikia tinkamam Pirkimo sutarties vykdymui. Atsakovas nurodė, kad ieškovei laimėjus Pirkimą su ieškove buvo sudaryta Sutartis, į kurią buvo perkelta ieškovės kartu su pasiūlymu pateikta užpildyta techninė specifikacija, tačiau ieškovė, pateikusi atsakovui prekę (siurblį), nepateikė atitikties deklaracijos, todėl prekę, kaip neatitinkančią Sutarties sąlygų, buvo atsisakyta priimti.
9. Atsakovo vertinimu, ieškovė netinkamai interpretuoja Centro raštus, nurodydama, kad nėra galimybės atlikti papildomą prekės įvertinimo procedūrą pagal atsakovo padalinio reikalavimus. Atsakovas paaiškino, kad būtent Centrui yra pavesta vykdyti gaisrinės įrangos atitikties įvertinimą ir išduoti gaisrinės įrangos atitikties sertifikatus, tačiau ieškovė į Centro Produktų tyrimo skyrių dėl bandymų atlikimo nesikreipė, o tik prašė nurodyti bandymus atliekančias laboratorijas. Taip pat atsakovas nesutiko su ieškovės argumentais, kad gamintojo parengta atitikties deklaracija įrodo, jog siurblys atitinka standarto LST EN 14466 reikalavimams – atsakovo teigimu, Direktyva, kuria vadovaujasi ieškovė, nenustato visų kategorijų mašinoms keliamų specialiųjų (techninių) reikalavimų, o apibrėžia tik esminius bendrai taikomus sveikatos ir saugos reikalavimus.
10. Atsakovas taip pat pareiškė priešieškinį ieškovei dėl delspinigių priteisimo pagal Sutartį, kuriuo prašė iš ieškovės priteisti 0,02 procento dydžio delspinigius nuo nepristatytų prekių vertės už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną nuo 2020 m. rugpjūčio 30 d. iki visiško sutartinių įsipareigojimų įvykdymo dienos; taip pat priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Paaiškino, kad ieškovė nėra įvykdžiusi iš sutarties kilusios prievolės – nėra pristačiusi Sutarties sąlygas atitinkančios prekės, todėl turi pareigą mokėti atsakovui Sutartyje nustatytus delspinigius ir įstatyme įtvirtintas procesines palūkanas.
Šalies argumentai
11. Ieškovė su priešieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė priešieškinį atmesti. Ieškovės vertinimu, būtent atsakovo atsisakymas vykdyti teisėtą ir galiojančią Sutartį yra nepagrįstas, todėl delspinigiai visais atvejais negali būti skaičiuojami ir priteisiami iš ieškovės. Be to, net ir teismui atmetus ieškovės ieškinį ir ieškovei įvykdžius sutartį tokiu būdu, kokiu reikalauja atsakovas, pagrindas delspinigiams skaičiuoti išnyktų ir Sutartis būtų vykdoma joje numatytomis sąlygomis – atsakovo priskaičiuoti delspinigiai būtų išskaičiuoti iš ieškovei mokėtinos sumos, o ne priteistini atskirai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 4 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė.
13. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad gamintojo pateikta deklaracija atitinka darnųjį standartą LST EN 14466:2005+A1:2008, tačiau pažymėjo, jog vien pastarosios pateikimas savaime neįrodo, kad prekė atitinka ir kitus – techninio pobūdžio – prekei keliamus reikalavimus. Direktyva apibrėžia tik pagrindinius sveikatos ir saugos reikalavimus, kuriuos turi atitikti direktyvoje apibrėžtos mašinos, ir atitinkamus specialiuosius reikalavimus, skirtus tik konkrečioms mašinų kategorijoms. Teismas darė išvadą, kad Direktyva nenustato absoliučiai visų kategorijų mašinoms keliamų specialiųjų (įskaitant techninius) reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad šią išvadą patvirtina ir ieškovės pateiktoje gamintojo atitikties deklaracijoje nurodyta informacija, jog prekė atitinka tik pagrindinius ir saugos reikalavimus: „EN 1028—1:2002+A1:2008 Gaisriniai siurbliai – Gaisrinis išcentrinis siurblys su pasiurbimu. 1 dalis: Klasifikacija - Pagrindiniai ir saugos reikalavimai“; „EN 1028-2: 2002+A1:2008 Gaisriniai siurbliai – Gaisrinis išcentrinis siurblys su pasiurbimu. 2 dalis: Patvirtinimas pagrindinių ir saugos reikalavimų”; „EN 14466:2005+A1:2008 Gaisriniai siurbliai – Nešiojami siurbliai – Saugos ir eksploatacijos reikalavimai, bandymai. 2 dalis: Patvirtinimas pagrindinių ir saugos reikalavimų“.
14. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1V-535 patvirtintų Gaisrų gesinimo ir gelbėjimo technikos, priemonių ir įrenginių, gaisrų gesinimo medžiagų, gaisrinės saugos ženklų privalomųjų saugos reikalavimų (toliau – Reikalavimai) 5-ajame eilės numeryje nustatyti reikalavimai nešiojamiems gaisriniams siurbliams, reikalavimuose nurodant, jog pastarajam įrenginiui keliami saugos ir eksploatacinių charakteristikų reikalavimai, ženklinimas. Teismo vertinimu, tai sudaro pagrindą spręsti, kad vien deklaracija, nurodanti privalomuosius ir saugos reikalavimus, nėra pakankamas įrodymas, patvirtinantis siūlomos prekės (siurblio) atitiktį Pirkimo dokumentams. Duomenų, kad ieškovė atsakovui būtų pateikusi eksploatacinių charakteristikų reikalavimus patvirtinantį sertifikatą (ar kitą lygiavertį eksploatacinių charakteristikų reikalavimus patvirtinantį dokumentą), byloje nėra. Teismas taip pat pažymėjo, kad vien tai, kad techninės specifikacijos lentelė, užpildyta ieškovės, buvo perkelta į sutarties specialiąsias sąlygas, nereiškia, jog atsakovė iš esmės įsitikino ieškovės parduodamos prekės atitiktimi Pirkimo sąlygoms, o tik parodo, kad ieškovė buvo įsipareigojusi, pristatant nešiojamą vandens siurblį, pateikti nurodytus dokumentus.
15. Spręsdamas dėl priešieškinio reikalavimų pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė apskaičiuotų delspinigių dydžio; be to, prašydamas priteisti delspinigius iki visiško sutartinių įsipareigojimų įvykdymo dienos (prašydamas priteisti delspinigius į priekį) iš esmės pateikė neapibrėžtą ir hipotetinį reikalavimą, kadangi šalių sudaryta sutartis gali pasibaigti ne vien tinkamai ją įvykdžius, bet ir kitais Sutartyje bei įstatyme nustatytais pagrindais (pavyzdžiui, Sutartį nutraukus). Atsakovui nenutraukus šalių sudarytos Sutarties, jos vykdymo klausimais bendradarbiaujant su ieškove ir iki priešieškinio pareiškimo momento nepareiškus ieškovei reikalavimų dėl netesybų, atsakovas savo veiksmais patvirtino siekį išsaugoti šalių sudarytą sutartį ir daiktą priimti netgi po sutartyje nurodytų terminų, todėl, teismo vertinimu, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kada tiksliai buvo pažeista prievolė tinkamai pristatyti prekę. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė pristatė atsakovui siurblį, kurį buvo atsisakyta priimti; byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė nedelsdama kreipėsi į Centrą dėl informacijos pateikimo; teikė atsakovui pretenzijas; pati kreipėsi į teismą, prašydama, jog teismas įpareigotų atsakovą tęsti sutarties vykdymą, šių duomenų pagrindu teismas padarė išvadą, jog ieškovė buvo suinteresuota kuo operatyviau įvykdyti Sutartį bei dėjo pastangas, kad Sutartis būtų įvykdyta. Dėl nurodytų priežasčių teismas nusprendė priešieškinio reikalavimą dėl delspinigių priteisimo atmesti visa apimtimi.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
16. Apeliaciniame skunde atsakovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 4 d. sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinio reikalavimas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti iš ieškovės 0,02 procento dydžio delspinigius nuo nepristatytų prekių vertės už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną nuo 2020 m. rugpjūčio 30 d. iki 2021 m. vasario 19 d., kas sudaro 481,98 Eur už 174 dienas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Sutarties sąlygos aiškiai išreiškė ir nedviprasmiškai numatė kokioms sąlygoms esant mokami delspinigiai, nuo kokios sumos jie skaičiuojami ir koks jų dydis. Ieškovei 2021 m. vasario 23 d. el. paštu buvo pateikta sąskaita faktūra dėl delspinigių apmokėjimo, kuri iki šiol nėra apmokėta. Ieškovė iki šiol nėra įvykdžiusi iš Sutarties kilusios prievolės pristatyti Sutarties sąlygas atitinkančios prekės.
16.2. Siekis išsaugoti Sutartį ir bendradarbiauti nepanaikina ieškovės prievolės sumokėti Sutartimi nustatytus delspinigius.
17. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 4 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Teismas be jokio pagrindo nurodė, kad gamintojo pateikta deklaracija patvirtina prekės atitiktį tik privalomiesiems ir saugos reikalavimams, nes tokių duomenų byloje nėra. Prekės gamintojas patvirtino prekės atitiktį tiek eksploataciniams (t. y. techniniams), tiek pagrindiniams (t. y. ten esantiems) reikalavimams (įskaitant ir techniniams). Deklaracijoje žodžio „tik“ apskritai nėra. Teismas niekuo nepagrindė kokiu pagrindu ir teisiniais argumentais jis padarė takoskyrą tarp teismo įvardytų specialiųjų (įskaitant techninius) reikalavimų nuo eksploatacinių ir pagrindinių reikalavimų, kaip nurodo pats standartas ir prekės gamintojo deklaracija. Tokias teisinę reikšmę turinčias išvadas teismas daro net neturėdamas pačio darniojo standarto LST EN 14466:2005+Al:2008 reikalavimus apibrėžiančio dokumento.
17.2. Byloje nebuvo ginčo, kad ieškovės pateiktoje gamintojo deklaracijoje yra deklaruojama prekės atitiktis LST EN 14466:2005+A1:2008 standarte įtvirtintiems reikalavimams. Atsakovas ginčijo tai, kad šia deklaracija ieškovė tinkamai įrodo prekės atitiktį atitinkamam standartui. Ieškovės vertinimu, Europos Sąjungos teisės aktai draudžia neigti paties gamintojo atliekamą deklaravimą atitikties darniuosiuose standartuose įtvirtintiems reikalavimams. Bylą nagrinėjęs teismas šiuo klausimu nepasisakė, nors tai buvo esminis ieškinio pagrindas.
17.3. Direktyvos taikymo vadove pažymėta, kad atitikties deklaracijas kvestionuoti turi teisę tik rinkos priežiūros institucijos. Jei gamintojas netaikė visų darniojo standarto specifikacijų, jis vis tiek gali pateikti standarto nuorodą EB atitikties deklaracijoje, tačiau tokiu atveju jis turi nurodyti, kurias standarto specifikacijas jis taikė ir kurių netaikė.
17.4. Ieškovas taip pat pateikė nepriklausomo trečiojo asmens UAB „Sertika“, teikiančio atitikties vertinimo, techninio įvertinimo, bandymų / testavimo, mokymo, sertifikavimo paslaugas, išaiškinimą, kuriame yra išaiškinta, kad gamintojui atitikties deklaracijoje pateikiant nuorodą į darnųjį standartą, laikoma, jog gamintojas taikė visas to standarto specifikacijas.
17.5. Ieškovė pateikė Pirkime pasiūlymą, atsakovas jį patvirtino ir nurodė, kad jis atitinka Pirkimo sąlygas. Pirkimo sąlygose nebuvo reikalavimo pateikti atitikties sertifikatą, o ieškovė to neįsipareigojo padaryti pasiūlymu ar Sutartimi. Pirkimo sąlygose buvo numatytas reikalavimas, kad prekė atitinka reikalavimus, nustatytus Reikalavimuose, bet nebuvo nenumatyta jokio reikalavimo pateikti atitikties sertifikatą. Reikalavimuose nėra apibrėžta, kokiu būdu galima įrodyti atitiktį LST EN 14466:2005+A1:2008 standartui. Ieškovė pateikė gamintojo išduotą atitikties deklaraciją, kuri pagal Europos Sąjungos teisę yra laikytina tinkama atitikties įrodinėjimo priemone.
Atsiliepimas
18. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:
18.1. Ieškovei buvo žinomos Pirkimo sąlygos, įskaitant, kad Pirkimo objektas (siurblys) turi atitikti vidaus reikalų ministro 2019 m. birželio 11 d. įsakyme nurodytus, be kita ko, eksploatacinių charakteristikų reikalavimus. Šių sąlygų ieškovė neginčijo.
18.2. Tai, kad techninės specifikacijos lentelė, užpildyta ieškovės, buvo perkelta į Sutarties specialiąsias sąlygas, nereiškia, jog atsakovas iš esmės įsitikino ieškovės siurblio atitiktimi Pirkimo sąlygoms, o tik parodo, kad ieškovė buvo įsipareigojusi, pristatant siurblį, pateikti nurodytus dokumentus.
18.3. Nebuvo išskirta reikalavimo Sutarties techninėje specifikacijoje pateikti atitikties sertifikatą, tačiau šis reikalavimas yra išvestinis iš Sutarties techninės specifikacijos 6 punkto.
18.4. Ieškovė kreipėsi į PAGD Centrą dėl informacijos, susijusios su atitikties įvertinimu (sertifikavimu), pateikimo, šiais savo veiksmais patvirtindama, kad tinkamai suprato Pirkimo sąlygose nurodytus reikalavimus.
18.5. Direktyva apibrėžia tik pagrindinius sveikatos ir saugos reikalavimus, kuriuos turi atitikti visos Direktyvoje apibrėžtos mašinos, tačiau nenustato absoliučiai visų keliamų specialiųjų reikalavimų.
19. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:
19.1. Ieškovei buvo žinomos Pirkimo sąlygos, įskaitant, kad Pirkimo objektas (siurblys) turi atitikti Reikalavimuose nurodytus, be kita ko, eksploatacinių charakteristikų reikalavimus. Šių sąlygų ieškovė neginčijo.
19.2. Sutarties 4.2. punkte numatyta, kad pirkėjas vienašališkai išskaičiuoja priskaičiuotas netesybas iš pardavėjui mokėtinų sumų. Tai reiškia, kad atsakovo priskaičiuoti delspinigiai iki prekės priėmimo–perdavimo turėtų būti išskaičiuoti iš ieškovei mokėtinos už prekę sumos. Priešieškinio tenkinimas tokiu atveju prieštarautų Sutarties 4.2. punktui. Sutartis jos šalims turi įstatymo galią, todėl Sutarčiai prieštaraujantis priešieškinio reikalavimas tokiu atveju negali būti tenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
21. Teisėjų kolegija, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta
Dėl pareigos priimti gaisrinį nešiojamą vandens siurblį
22. Šiuo atveju ginčo dalykas yra ieškovės pareiga perduoti Sutarties sąlygas atitinkantį daiktą – Tohatsu gaisrinį nešiojamą vandens siurblį – ir atsakovo pareiga Sutarties sąlygas atitinkantį daiktą priimti. Šalys byloje nesutaria, ar ieškovė pateikė pakankamai duomenų, įrodančių Sutarties dalyko – Tohatsu gaisrinio nešiojamo vandens siurblio – atitiktį darniajam standartui LST EN 14466:2005+A1:2008.
23. Kaip matyti iš bylos duomenų, Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos Bendrųjų reikalavimų 2 eilutėje buvo nustatyta, kad Siurblys turi būti pernešamas, varomas vidaus degimo varikliu. Siurblys turi atitikti LST EN 14466 serijos standarto arba lygiaverčio reikalavimus, bei šiose sąlygose nurodytiems reikalavimams. Siurblio atvamzdžiai turi būti STORZ tipo. (pateikiama atitikties deklaracija); 6 eilutėje nustatyta, kad Siurblys turi atitikti privalomuosius saugos reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1V-535 „Dėl gaisrų gesinimo ir gelbėjimo technikos, priemonių ir įrenginių, gaisrų gesinimo medžiagų, gaisrinės saugos ženklų privalomųjų saugos reikalavimų patvirtinimo“; 7 eilutėje nustatyta, kad Našumas ne mažesnis kaip 1500 l/min (prie 10 bar slėgio ir 3 m. pasiurbimo gylio) arba siurblys turi atitikti galiojančiame LST EN 14466 serijos standarte arba lygiaverčiame nurodytiems reikalavimams bei būti priskiriamas normalaus slėgio – PFPN 10-1500 kategorijai. (pateikiama atitikties deklaracija). Analogiški reikalavimai nustatyti Sutarties Techninės specifikacijos 2, 6 ir 7 eilutėse.
24. Kaip matyti iš ieškovės Pirkime pateiktos gamintojo Tohatsu atitikties deklaracijos, joje deklaruojamas Direktyvos taikymas ir nurodyti atitinkami trys atitinkami standartai: EN 1028-1:2002+A1:2008, EN 1028-2:2002+A1:2008, EN 14466:2005+Al:2008. Ginčo nėra, kad deklaracijoje nurodytas darnusis standartas EN 14466:2005+Al:2008 Lietuvos Respublikoje yra perimtas kaip darnusis standartas LST EN 14466:2005+A1:2008 (Lietuvos standartizacijos departamento 2020 m. lapkričio 12 d. raštas Nr. (1.7E)S-221).
25. Reikalavimų 5-ajame eilės numeryje nustatyta, kad techninės specifikacijos, nustatančios reikalavimus gaisrinei įrangai, nešiojamiems gaisriniams siurbliams yra nustatytos darniajame standarte LST EN 14466:2005+A1:2008 „Gaisriniai siurbliai. Nešiojamieji siurbliai. Saugos ir eksploatacinių charakteristikų reikalavimai, bandymai“, o privalomuosius saugos reikalavimus sudaro saugos ir eksploatacinių charakteristikų reikalavimai, ženklinimas.
26. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Reikalavimų 5-ajame eilės numeryje nustatyti reikalavimai nešiojamiems gaisriniams siurbliams, reikalavimuose nurodant, kad pastarajam įrenginiui keliami saugos ir eksploatacinių charakteristikų reikalavimai, ženklinimas, iš ko spręstina, kad vien deklaracija, nurodanti privalomuosius ir saugos reikalavimus, nėra pakankamas įrodymas, patvirtinantis siūlomos prekės (siurblio) atitikimą pirkimo dokumentams. Teismo vertinimu, duomenų, kad ieškovė atsakovui būtų pateikusi eksploatacinių charakteristikų reikalavimus patvirtinantį sertifikatą (ar kitą lygiavertį eksploatacinių charakteristikų reikalavimus patvirtinantį dokumentą), byloje nėra.
27. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis ir skundžiamo sprendimo motyvus, dėl toliau nurodomų priežasčių daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės.
28. Teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad nagrinėjamu atveju nepagrįstai pirmosios instancijos teismas atskyrė eksploatacinius reikalavimus nuo darniojo standarto EN 14466:2005+A1:2008, ir, atitinkamai, nuo ieškovės pateiktos gamintojo atitikties deklaracijos. Vis tik, teisėjų kolegijos vertinimu, tokią teismo išvadą galėjo lemti ir tikėtinai ydingas pateiktos gamintojo atitikties deklaracijos vertimas į lietuvių kalbą.
29. Gamintojo atitikties deklaracijos originalus tekstas anglų kalba nurodytas toks: Fire-fighting pumps - Portable pumps - Safety and performance requirements, tests - Part 2: Verification of general and safety requirements. Į lietuvių kalbą išverstoje gamintojo atitikties deklaracijoje nurodyta: Gaisriniai siurbliai – Nešiojami siurbliai – Saugos ir eksploatacijos reikalavimai, bandymai – 2 dalis: Patvirtinimas pagrindinių ir saugos reikalavimų.
30. Kaip matyti iš Europos Komisijos komunikato Nr. (2016/C 014/01), parengto įgyvendinant 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/42/EB dėl mašinų, iš dalies keičiančią Direktyvą 95/16/EB (nauja redakcija; toliau – Komunikatas), pirmiau nurodytas ginčo gamintojo atitikties deklaracijos originalus tekstas anglų kalba (Fire-fighting pumps - Portable pumps - Safety and performance requirements, tests) atitinka oficialų komunikate nurodytą darniojo standarto EN 14466:2005+A1:2008 pavadinimą, kuris lietuviu kalba yra verčiamas kaip Gaisriniai siurbliai. Nešiojamieji siurbliai. Saugos ir eksploatacinių charakteristikų reikalavimai, bandymai, t. y. taip, kaip ir nurodyta Reikalavimuose.
31. Pirmiau nurodytos išvados reiškia, kad tiek pagal Pirkimo sąlygas, tiek pagal Reikalavimus, standartas EN 14466:2005+A1:2008 apima ir Pirkimui aktualius eksploatacinių charakteristikų reikalavimus. Vis tik teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti, kad byloje patikimai nustatyta, jog ginčo gamintojo atitikties deklaracija patvirtina ieškovės siekiamo perduoti gaisrinio siurblio atitiktį darniajam standartui EN 14466:2005+A1:2008 ir Direktyvai. Teisėjų kolegija pažymi, kad Direktyvos II priedo A dalies 4 punktas reikalauja, kad deklaracijoje būtų sakinys, aiškiai patvirtinantis, jog mašina atitinka visas jai taikytinas Direktyvos nuostatas ir, jei reikia, panašus sakinys, patvirtinantis mašinos atitiktį kitoms Bendrijos direktyvoms ir (arba) jai taikytinoms nuostatoms. Šiuo atveju ginčo gamintojo atitikties deklaracijoje yra išskirti trys taikomi standartai ir nėra sakinio, aiškiai patvirtinančio, kad mašina atitinka visas jai taikytinas šios Direktyvos nuostatas.
32. Šiuo aspektu yra aktualūs Komunikato išaiškinimai. Kaip matyti iš Komunikato, standartas EN 14466:2005+A1:2008 yra laikytinas C tipo standartu. C tipo standartuose pateikiamos specifikacijos konkrečiai mašinų kategorijai. Įvairių tipų mašinos, priklausančios C tipo standarto reglamentuojamai kategorijai, turi panašią paskirtį ir kelia panašius pavojus. C tipo standartuose gali būti nurodomi A arba B tipo standartai, nurodant, kurios A arba B tipo standarto specifikacijos taikomos atitinkamai mašinų kategorijai. Kai konkrečiu mašinų saugos aspektu C tipo standartas skiriasi nuo A arba B tipo standarto specifikacijų, C tipo standarto specifikacijos turi viršenybę prieš A arba B tipo standarto specifikacijas. C tipo standarto specifikacijų taikymas remiantis gamintojo rizikos įvertinimu sudaro atitikties Direktyvos esminiams sveikatos ir saugos reikalavimams, kuriuos reglamentuoja standartas, prezumpciją. Tam tikri C tipo standartai yra parengti kaip keleto dalių serija, kurios 1 dalyje pateikiamos bendrosios mašinų grupei taikomos specifikacijos, o kitose standarto dalyse pateikiamos atskirų grupei priklausančių mašinų kategorijų specifikacijos, papildančios arba patikslinančios 1 dalies specifikacijas. Tokiu būdu parengtų C tipo standartų atveju atitikties Mašinų direktyvos esminiams sveikatos ir saugos reikalavimams prezumpcija sudaroma taikant standarto bendrąją 1 dalį ir atitinkamą specialią jo dalį.
33. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau išdėstytą, neturi pagrindo patikimai nustatyti, kad ginčo gamintojo atitikties deklaracija yra patvirtinama atitiktis visam standartui EN 14466:2005+A1:2008. Tokią išvadą teisėjų kolegija priėjo visų pirma atsižvelgusi į tai, kad gamintojo atitikties deklaracijoje deklaruojama atliktis tik antrai daliai standarto EN 14466:2005+A1:2008. Jeigu standartas susideda iš kelių dalių, byloje nebuvo įrodinėjama, kad 1 standarto dalis (ar kitos potencialios jo dalys) nagrinėjamu atveju yra neaktualios. Be to, šiuo aspektu vėlgi abejotinas gamintojo atitikties deklaracijos vertimo patikimumas, kadangi anglų kalboje žodis Verification gali reikšti tiek patvirtinimą, tiek patikrinimą. Tokias abejones patvirtina kito darniojo standarto EN 1028-2:2002+A1:2008 2 dalies (angl. Verification of general and safety requirements) vertimas, kuris deklaracijos vertime nurodomas kaip Patvirtinimas pagrindinių ir saugos reikalavimų, nors Komunikate nurodytas teisingas vertimas yra Bendrųjų ir saugos reikalavimų tikrinimas. Analogiškai šis standartas nurodomas ir Lietuvos standartizacijos departamento 2017 m. biuletenyje Nr. 10. Šių duomenų pagrindu darytina išvada, kad standarto EN 1028-2:2002+A1:2008 2 dalis tikėtinai nustato ne reikalavimus mašinai, bet tokių reikalavimų patikrinimo taisykles.
34. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokių duomenų kontekste pritartina ieškovės apeliacinio skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas išvadas apie deklaracijos atitiktį standartui padarė, nevertinęs paties darniojo standarto EN 14466:2005+A1:2008 turinio. Patvirtinti ar paneigti anksčiau nurodytas pagrįstas abejones galima tik susipažinus su darniojo standarto EN 14466:2005+A1:2008 turiniu. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju šalims turėjo būti pasiūlyta šį standartą pateikti, kadangi byloje nėra galimybės padaryti įrodymais pagrįstų išvadų apie gamintojo atitikties deklaracija įrodinėjamos prekės atitikties Direktyvai ir standartui EN 14466:2005+A1:2008. Šis esminis trūkstamas įrodymas byloje leistų atsakyti į visus byloje keliamus teisinius klausimus, įskaitant, bet neapsiribojant, ir dėl standarto bei Direktyvos santykio.
35. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į pasyvų šalių elgesį įrodinėjimo procese. Nei ieškovė, nei atsakovas nepateikė standarto EN 14466:2005+A1:2008, nors abiem šalims turėjo būti aišku, kad šio darniojo standarto turinys atskleis, kokioms standarto dalims ir turiniui (ar jam visam) yra deklaruota atitiktis ieškovės pateiktoje gamintojo deklaracijoje (CPK 42 straipsnio 5 dalis).
36. Pirmosios instancijos teismo išvados šiuo atveju nėra grindžiamos patikimais bylos duomenimis, o ieškovės pateiktos gamintojo deklaracijos turinys lietuvių kalba, kaip matyti iš anksčiau nurodyto, turėtų būti iš naujo įvertintas ir atitinkamai patikslintas. Spręsdamas dėl eksploatacinių charakteristikų reikalavimų teismas nenustatė jų turinio, nes darnusis standartas EN 14466:2005+A1:2008 (LST EN 14466:2005+A1:2008) byloje nepateiktas, o kiti duomenys (pvz. Reikalavimai) tik pateikia blanketines nuorodas į šį standartą. Šių procesinių trūkumų mastas lemia, kad nebuvo atskleista bylos esmė ir byla apeliacinės instancijos teisme beveik visa apimtimi turėtų būti nagrinėjama naujais aspektais, o tai prieštarautų ne tik apeliacijos paskirčiai, bet ir nepagrįstai apribotų dalyvaujančių byloje asmenų teisę pasisakyti dėl minimų aplinkybių, teikti patikslintus ar papildomus faktinius duomenis ir teisinius argumentus. Dėl šios priežasties yra pagrindas skundžiamą sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
37. Atsakovo vertinimu, byloje būtų tikslinga gauti Centro nuomonę. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, neturi pagrindo pritarti pastarajam atsakovo siūlymui. Esminis įrodinėjimo dalykas nagrinėjamu atveju yra ieškovės pateiktos gamintojo deklaracijos turinys ir joje deklaruotos atitikties darniesiems standartams ir Direktyvai apimtis. Šiuo atveju, kadangi apskritai nebuvo įvertintas standarto EN 14466:2005+A1:2008 turinys, kuris yra esminis įrodymas byloje ir potencialiai suteiktų galimybę iš esmės įvertinti visus šioje ginčo dalyje kylančius klausimus, todėl šiame proceso etape nėra reikalinga kompetentingos institucijos išvada dėl Direktyvos ir darniųjų standartų santykio. Pateikus į bylą standartą EN 14466:2005+A1:2008 ir įvertinus jo turinį, šis klausimas, kilus poreikiui, gali būti svarstomas iš naujo.
Dėl priešieškinio reikalavimo
38. Atsakovo priešieškinio reikalavimas priteisti delspinigius už laiku neperduotą Sutarties objektą – Tohatsu gaisrinį nešiojamą vandens siurblį – tiesiogiai priklauso nuo ieškovės reikalavimo išnagrinėjimo rezultato, todėl byla šioje dalyje taip pat grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
39. Nors dėl priešieškinio reikalavimo pagrįstumo iš esmės spręstina tik išnagrinėjus ieškovės reikalavimą, vis tik, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas plačiau panagrinėti kai kuriuos pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus ir atsakovo apeliacinio skundo argumentus, nes jie bus aktualūs nagrinėjant šią bylos dalį iš naujo ir sprendžiant dėl atsakovo pareikšto reikalavimo pagrįstumo.
40. Teisėjų kolegija pirmiausia nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad reikalavimas priteisti 0,02 procento dydžio delspinigius nuo nepristatytų prekių vertės už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną nuo 2020 m. rugpjūčio 30 d. iki visiško sutartinių įsipareigojimų įvykdymo dienos yra abstraktaus pobūdžio. Atsakovo pareikštas reikalavimas šiuo atveju yra aiškus ir apibrėžtas, nes priešieškinyje nurodyta tiek delspinigių dydis ir skaičiavimo tvarka (Sutarties 7.2 punktas), tiek nepristatytos prekės vertė, nuo kurios skaičiuojami delspinigiai (Sutarties 2.2 punktas), tiek prievolės atsiradimo pradžios ir pabaigos momentai. Nors šalis gali pateikti apskaičiuotų delspinigių dydį, tokio apskaičiavimo nepateikimas nėra pagrindas atmesti reikalavimą dėl netesybų pritesimo, kadangi teismas bet kuriuo atveju spręsdamas dėl reikalavimo pagrįstumo turi pirmiausia vadovautis Sutartyje nustatyta delspinigių apskaičiavimo tvarka, o ne šalies pateiktu apskaičiuotu delspinigių dydžiu.
41. Teisėjų kolegija savo ruožtu neturi pagrindo sutikti su ieškove, kad atsakovo apeliaciniame skunde nurodytas reikalavimas priteisti 0,02 procento dydžio delspinigius nuo nepristatytų Prekių vertės už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną nuo 2020 m. rugpjūčio 30 d. iki 2021 m. vasario 19 d., kas sudaro 481,98 Eur už 174 dienas, yra pirmosios instancijos teisme pareikšto priešieškinio reikalavimo pakeitimas arba patikslinimas. Vien kitokia lingvistinė reikalavimo išraiška ir nurodymas delspinigių dydžio šiuo atveju nelemia reikalavimo pakeitimo ar patikslinimo. Pareikšto materialaus reikalavimo esmė šiuo atveju nepakito ir nebuvo tikslinama – atsakovas toliau reikalauja delspinigių nuo 2020 m. rugpjūčio 30 d. iki visiško sutartinių įsipareigojimų įvykdymo dienos. Konkretaus delspinigių dydžio nurodymas šiuo atveju laikytinas tik papildomų duomenų pateikimu, atsižvelgus į pirmosios instancijos teismo pastabas dėl nepateikto apskaičiuoto delspinigių dydžio. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai, nei nurodo ieškovė, Sutartyje numatyta delspinigių mokėjimo tvarka (juos vienašališkai išskaičiuojant iš ieškovei mokėtinos sumos) kilus ginčui dėl jų mokėjimo pagrindo nevaržo atsakovo teisės į teisminę gynybą reikalaujant juos priteisti.
42. Nepaisant to, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pareikštas reikalavimas dėl netesybų nebuvo tinkamai ir visapusiškai įvertintas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl netesybų priteisimo, neatskleidė, kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu jis vertino šalių elgesį, siekį išsaugoti Sutartį ir atmetė reikalavimą priteisti delspinigius.
43. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo nurodytas šalių siekis išsaugoti Sutartį bei anksčiau nepareikštas reikalavimas dėl delspinigių nėra nei tiesiogiai, nei netiesiogiai susiję su klausimu, kada buvo pažeista prievolė tinkamai pristatyti prekę. Tai yra fakto klausimas, kuris nustatytinas sprendžiant dėl ieškovės reikalavimo pagrįstumo. Sutiktina ir su atsakovu, kad siekis išsaugoti Sutartį ir bendradarbiauti nepanaikina ieškovės prievolės sumokėti Sutartyje nustatytus delspinigius. Primintina, kad kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.256 straipsnio 4 dalis). Vis tik, įmonei (verslininkui), pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą atsakančiai be kaltės, gali būti taikomi atsakomybės sumažinimo ar atleidimo nuo atsakomybės institutai, jei nustatoma ir kreditoriaus kaltė. Dėl to sutartinės atsakomybės taikymo atveju svarbu vertinti ne tik sutartinę prievolę galbūt pažeidusio asmens, bet ir kitos santykių šalies, turinčios pareigą elgtis rūpestingai, sąžiningai ir apdairiai, veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2012; 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2013). Atsižvelgiant į tai, teismas, spręsdamas dėl pareikšto reikalavimo priteisti netesybas gali ir turi atsižvelgti į tai, kaip buvo vykdoma Sutartis (be kita ko, CK 6.200 straipsnis), tačiau atsisakydamas priteisti netesybas turi aiškiai motyvuoti taikomus atleidimo nuo sutartinės atsakomybės ar delspinigių sumažinimo faktinius ir teisinius pagrindus (CPK 185 straipsnis), o to nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepadarė.
44. Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia, kad nebuvo vertintas ir atsakovo pateiktas netesybų skaičiavimo pabaigos momento (t. y. delspinigių priteisimo iki visiško sutartinių įsipareigojimų įvykdymo dienos) pagrįstumas.
45. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos pradedamos skaičiuoti nuo tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai. Sutarties neįvykdymas gali pasireikšti bet kokios iš sutarties kylančios prievolės neįvykdymu, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).
46. Šiuo aspektu teisėjų kolegija primena, kad netesybų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatyme arba šalių sutartyje. Netesybos (delspinigiai) ir (arba) palūkanos skaičiuojamos iki bylos iškėlimo teisme, išskyrus šalių susitarime ar įstatyme nustatytus atvejus, kai netesybos (delspinigiai) ar palūkanos skaičiuojamos iki visiško prievolės įvykdymo. Jeigu šalių sutartyje nenustatyta, kad netesybos mokamos iki visiško prievolės įvykdymo, tai nuo kreipimosi į teismą dienos kreditoriaus minimalūs nuostoliai padengiami procesinių palūkanų pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skaičiavimu ir priteisimu, jeigu yra pareikštas reikalavimas dėl šių palūkanų priteisimo, o nuo kreipimosi į teismą dienos netesybos (delspinigiai) nepriteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 59 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
47. Atsižvelgiant į tai, šalys sutartyje gali sulygti, kad, skolininkui nevykdant savo prievolės, netesybų (delspinigių) mokėjimas po bylos iškėlimo nenutrūksta, tačiau tokia sąlyga turi būti tiesiogiai įtvirtinta sutartyje.
48. Šiuo atveju Sutarties 7.2 punkte nustatyta, kad Pardavėjas, uždelsęs pristatyti Prekes arba įvykdyti garantinius įsipareigojimus Sutarties Specialiųjų sąlygų 3.1. papunktyje nustatyta tvarka ir terminais, Pirkėjo reikalavimu moka Pirkėjui 0,02 procento dydžio delspinigius nuo nepristatytų (nepataisytų) Prekių vertės už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną.
49. Teisėjų kolegijos vertinimu, be anksčiau nurodyto, bylą nagrinėjant iš naujo turėtų būti atsižvelgta ir į tai, kad kasacinio teismo praktikoje panašios sutarčių nuostatos (t. y. delspinigių mokėjimas už kiekvieną uždelstą dieną) nebuvo laikomos sutartine išlyga iš bendrosios taisyklės, kad netesybos (delspinigiai) skaičiuojamos iki bylos iškėlimo teisme (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovas nagrinėjamoje byloje prašo priteisti tiek delspinigius po bylos iškėlimo, tiek ir procesines palūkanas (2 priešieškinio reikalavimas).
50. Atsakovas kartu su apeliacinius skundu pridėjo ir naują įrodymą – 2021 m. vasario 19 d. sąskaitą faktūrą Serija FM Nr. 0003432. Atsakovas šiuo įrodymu ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, jog priešieškinio reikalavimas priteisti 0,02 procento dydžio delspinigius yra abstraktaus pobūdžio, neapibrėžtas. Ieškovė nesutinka su įrodymo pridėjimu prie bylos, nes jis galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgusi į tai, kad nagrinėjamu atveju reikalavimas dėl netesybų priteisimo negali būti nagrinėjamas iš esmės, teisėjų kolegija šio rašytinio įrodymo pridėjimo prie bylos klausimą palieka bylą iš naujo nagrinėsiančiam pirmosios instancijos teismui.
Dėl procesinės bylos baigties
51. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl neatskleistos bylos esmės skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tokiu atveju šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliekamas išspręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis). Teisėjų kolegija išsamiau nepasisako dėl šioje bylos proceso stadijoje tapusių neaktualiomis šalių pozicijų.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 4 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.