Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovų P. B. ir D. F. atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria nutarta civilinę bylą perduoti pagal teismingumą nagrinėti kitam teismui, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovų P. B. ir D. F. ieškinį atsakovei A. B. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje - Jurbarko rajono 1-ojo notarų biuro notarė R. P.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Šilutės rajono apylinkės teisme 2017-02-14 priimtas ieškovų P. B. ir D. F. ieškinys atsakovei A. B. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu. Ieškovai ieškiniu teismo prašo pripažinti negaliojančiu P. A. 2016-12-19 sudarytą testamentą, kurį patvirtino Jurbarko rajono 1-ojo notaro biuro notarė R. P.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šilutės rajono apylinkės teismas 2017-04-26 nutartimi civilinę bylą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu pagal teismingumą perdavė nagrinėti Jurbarko rajono apylinkės teismui. Teismas atsižvelgė į tai, kad byloje pareikštu ieškiniu ieškovai ginčija tik testamentą, tačiau nereiškia reikalavimų į testatoriui priklausiusius nekilnojamuosius daiktus ar kitą turtą. Teismas įvertino ir tai, kad atsakovė nuosavybės teisių į jokį testatoriui priklausiusį turtą dar nėra įgijusi, paveldėjimo teisės liudijimas testamento pagrindu jai nėra išduotas. Kadangi atsakovės gyvenamoji vieta yra Jurbarko rajone, teismas konstatavo, jog byla buvo priimta nagrinėti pažeidžiant teismingumo taisykles, todėl perdavė bylą pagal teismingumą nagrinėti Jurbarko rajono apylinkės teismui.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovai P. B. ir D. F. prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-04-26 nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai perdavė bylą nagrinėti Jurbarko rajono apylinkės teismui. Apeliantai nurodė, kad ieškiniu yra ginčijamas testamentu paliktas palikėjo turtas, tai yra žemės sklypai ir gyvenamasis namas, kurie yra Šilutės rajone, todėl ieškinys dėl daiktinių teisių yra teismingas nekilnojamojo turto buvimo vietos apylinkės teismui.Teismas neįvertino, jog ginčijamą testamentą sudaręs P. A. daug metų iki savo mirties gyveno (duomenys neskelbtini), visas jo turtas taip pat yra Šilutės rajone, todėl nagrinėjama byla neturi jokio ryšio su Jurbarko miestu.Priimdamas skundžiamą nutartį teismas nesilaikė šiuo klausimu Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-856-513/2012 suformuotos praktikos.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė A. B. prašo skundą atmesti, Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-04-26 nutartį palikti nepakeistą. Atsakovė nurodė, kad šioje byloje pareikštas ieškinys dėl testamento pripažinimo negaliojančiu nėra susijęs su daiktinėmis teisėmis į nekilnojamąjį turtą, todėl bylos teismingumas turi būti nustatomas pagal atsakovės gyvenamąją vietą. Atsiliepime nurodoma, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas pagrįstai konstatavo, kad ši civilinė byla yra teisminga Jurbarko rajono apylinkės teismui ir nenukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Atskirajame skunde ieškovai nurodė, kad teismas nepagrįstai perdavė bylą nagrinėti Jurbarko rajono apylinkės teismui. Apeliantai teigė, kad ieškiniu yra ginčijamas testamentu paliktas palikėjo turtas, tai yra žemės sklypai ir gyvenamasis namas, kurie yra Šilutės rajone, todėl ieškinys dėl daiktinių teisių yra teismingas nekilnojamojo turto buvimo vietos apylinkės teismui. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš esminių sąlygų tinkamai įgyvendinti asmens teisę kreiptis į teismą. CPK 29 straipsnyje nustatyta, kad ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Išimtinis teismingumas taikomas ieškiniams dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamajam daiktui panaikinimo (CPK 31 straipsnio 1 dalis). Byloje pareikštu ieškiniu ieškovai prašo pripažinti negaliojančiu P. A. 2016-12-19 sudarytą testamentą, kuriuo jis savo turtą paliko atsakovei. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovės gyvenamoji vieta yra Jurbarko rajone. Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad mirusiajam P. A. nuosavybės teise priklausė trys žemės sklypai, esantys Šilutės rajone. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl to, kur turi būti nagrinėjama byla dėl testamento pripažinimo negaliojančiu – pagal nekilnojamojo turto buvimo vietą, tai yra pagal išimtinio teismingumo taisykles (CPK 31 straipsnis), ar pagal atsakovės gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad byloje pareikštu ieškiniu yra ginčijamas vienašalis sandoris, tai yra testamentas, kuriuo atsakovė įgijo teisę paveldėti testatoriaus turtą. Pažymėtina, kad ieškiniu nėra reiškiami reikalavimai dėl testatoriui priklausiusių žemės sklypų ar kito turto priteisimo ieškovams. Dėl to nėra pagrindo sutikti su ieškovų nuostata, kad byloje kilęs ginčas yra tiesiogiai susijęs su daiktinėmis teisėmis į nekilnojamąjį turtą. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai pareikštu ieškiniu neprašoma ieškovui priteisti lėšų ar kito turto, teismo sprendimu ieškovui nebūtų priteista lėšų, kito turto ar suteikta kitos turtinės naudos ir todėl jo turtinė padėtis nepasikeistų, o tiesioginių turtinių padarinių atsirastų tik atsakovui, laikoma neturtiniu ginču. Ginčas, kilęs ne dėl lėšų ar kito konkretaus turto priteisimo, nėra tiesiogiai susijęs su turtu, toks ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis, o jo teismingumas nustatytinas pagal CPK 26, 27 straipsnių taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011). Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šios bylos teismingumui nustatyti turi būti taikomas CPK 29 straipsnis, pagal kurį ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Kadangi atsakovės gyvenamoji vieta yra Jurbarko rajone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė perduoti bylą pagal teismingumą nagrinėti Jurbarko rajono apylinkės teismui (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Ieškovai skunde nurodė ir tai, kad teismas neįvertino, jog ginčijamą testamentą sudaręs P. A. daug metų iki savo mirties gyveno (duomenys neskelbtini), visas jo turtas taip pat yra Šilutės rajone, todėl nagrinėjama byla neturi jokio ryšio su Jurbarko miestu. Ši skundo nuostata taip pat nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teritorinis bylos teismingumas pagal CPK 29 straipsnio nuostatas yra nustatomas pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovė yra P. A. testamentinė įpėdinė A. B., kurios gyvenamoji vieta yra Jurbarko rajone. Pažymėtina, kad mirusiojo P. A. paskutinė gyvenamoji vieta nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšminga aplinkybė nustatant šios bylos teismingumą, todėl priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių aplinkybių nevertino.

Skunde nurodoma ir tai, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas nesilaikė šiuo klausimu Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-856-513/2012 suformuotos praktikos. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje išaiškinta, kad kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės aiškinimas gali būti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymą, yra tapačios ar iš esmės panašios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2014 ir kt.). Ieškovų atskirajame skunde nurodytoje Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-856-513/2012 buvo sprendžiamas ne tik testamento, bet ir paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo klausimas, todėl minėta civilinė byla savo faktinėmis aplinkybėmis ir pareikštais reikalavimais negali būti laikoma analogiška su šia civiline byla. Atsižvelgtina ir į tai, kad teismų praktikoje sprendžiant analogiškus ginčus yra laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai byloje pareikštu ieškiniu yra ginčijamas testamentas, bylos teritorinis teismingumas yra nustatomas pagal CPK 29 straipsnio nuostatas (pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2017-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-399-513/2017; Panevėžio apygardos teismo 2013-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-422-102/2013; Kauno apygardos teismo 2011-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2358-527/2011). Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kadangi ieškovų atskirasis skundas atmetamas, atsakovei iš ieškovų lygiomis dalimis priteisiama 150 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, tai yra po 75 Eur iš kiekvieno ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335-339 straipsniais, teismas

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei A. B. iš ieškovo P. B. 75 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinėje instancijoje atlyginti.

Priteisti atsakovei A. B. iš ieškovės D. F. 75 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinėje instancijoje atlyginti.