- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-16
- Bylos Nr.
- 2S-399-513/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-01034-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- R. P.
- Trečiasis asmuo
- V. G., Palangos miesto 1-ajam notaro biurui
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės V. S. atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą, civilinėje byloje Nr. 2-1381-549/2016 pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovei R. P., tretiesiems asmenims V. G., Palangos miesto 1-ajam notaro biurui dėl testamento pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė V. S. pateikė teismui ieškinį atsakovei R. P., tretiesiems asmenims V. G., Palangos miesto 1-ajam notaro biurui dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir prašo pripažinti negaliojančiu E. G. sudarytą testamentą, patvirtintą Palangos miesto 1-ojo notaro biuro notarės A. B.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Palangos miesto apylinkės teismas 2016-12-13 nutartimi ieškovės ieškinį atsisakė priimti. Išaiškino ieškovei, kad ieškinys dėl testamento pripažinimo negaliojančiu gali būti paduotas Vilniaus miesto apylinkės teismui.Teismas nurodė, kad atsakovė R. P., kuriai mirusioji E. G. paliko visą savo turtą, gyvena Vilniuje.Iš ieškinio turinio matyti, jog ieškovė ginčija tik testamentą, kuriuo atsakovė R. P. įgijo teisę paveldėti testatorės turtą, t. y. ieškinys reiškiamas CK 5.17 straipsnio pagrindu dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tačiau ieškovė nekelia jokių reikalavimų, kylančių dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, dėl arešto nekilnojamajam daiktui panaikinimo. Duomenų, kad R. P. jau yra įgijusi nuosavybės teises į testatorei priklausantį turtą – (duomenys neskelbtini), ar kitą nekilnojamąjį turtą, byloje nėra. Taip pat nėra duomenų, jog R. P. testamento pagrindu išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Be to, neaišku, koks kitas paveldimas turtas liko po testatorės mirties.Įpėdinis testamentu įgyja tik teisę paveldėti testatoriaus turtą, tačiau paties turto juo neįgyja. Darė išvadą, kad ieškovės ieškinio reikalavimas nėra tiesiogiai susijęs su turtu, jis kilo ne dėl lėšų ar kito konkretaus turto priteisimo, o dėl siekio pripažinti vienašalį sandorį negaliojančiu, todėl ieškinį kvalifikavo kaip neturtinį ir nurodė, kad jo teismingumas nustatytinas pagal CPK 26, 27 straipsnių taisykles, išimtinio teismingumo taisyklės, nustatytos CPK 31 straipsnio 1 dalyje, netaikytinos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė V. S. prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2016-12-13 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.Nurodo, kad po mamos E. G. mirties paveldimas nekilnojamasis turtas yra likęs išimtinai tik Palangos m. savivaldybės teritorijoje, t. y. dalis žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais (duomenys neskelbtini), ir 500/9100 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Palangoje, ir kito turto mirusioji neturėjo.Nurodo, kad mirusiosios sūnui V. G., kaip įstatyminiam paveldėtojui, pereina ir įstatymiškoji privalomoji dalis, nes jis visiškai neįgalus ir pripažintas neveiksniu, gyveno kartu su mama (duomenys neskelbtini), ir buvo mamos išlaikomas iki pat jos mirties.Mano, kad byla teisminga teismui, kurio veiklos teritorijoje yra paveldimas turtas (CPK 31 straipsnio 1 dalis). Mamos E. G. paveldimo turto Vilniaus mieste nėra.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).CPK 29 straipsnyje nustatyta, kad ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Išimtinis teismingumas taikomas ieškiniams dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamajam daiktui panaikinimo (CPK 31 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad ieškovė Palangos miesto apylinkės teismui 2016-12-05 pareiškė ieškinį atsakovei R. P., gyvenančiai Vilniaus mieste, dėl (duomenys neskelbtini) mirusios mamos E. G. testamento, kuriuo ji savo dukrai atsakovei R. P. paliko visą savo turtą, pripažinimo negaliojančiu, nes, ieškovės teigimu, testamento sudarymo ir jo patvirtinimo metu motina negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Iš byloje pateikto VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad E. G. priklausė dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dalis inžinerinių statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), taip pat dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Šioje byloje kilo ginčas dėl to, kur turi būti nagrinėjama byla dėl testamento pripažinimo negaliojančiu – pagal nekilnojamojo turto buvimo vietą, t. y. pagal išimtinio teismingumo taisykles (CPK 31 straipsnis), ar pagal atsakovės gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovė šioje byloje pareikštu ieškiniu ginčija tik testamentą, kuriuo atsakovė įgijo teisę paveldėti testatorės turtą, tačiau ieškiniu nereiškia reikalavimų į testatorei priklausiusius nekilnojamuosius daiktus ar kitą turtą. Atsakovė R. P. nuosavybės teisių į jokį testatorei priklausiusį turtą dar nėra įgijusi, paveldėjimo teisės liudijimas testamento pagrindu neišduotas. Taigi šioje proceso stadijoje teigti, kad ieškinys yra dėl daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, nėra pagrindo (CPK 185, 31 str.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką dėl turtinių ir neturtinių reikalavimų tuo atveju, kai pareikštu ieškiniu neprašoma ieškovui priteisti lėšų ar kito turto, teismo sprendimu ieškovui nebūtų priteista lėšų, kito turto ar suteikta kitos turtinės naudos ir todėl jo turtinė padėtis nepasikeistų, o tiesioginių turtinių padarinių atsirastų tik atsakovui laikoma neturtiniu ginču. Ginčas, kilęs ne dėl lėšų ar kito konkretaus turto priteisimo, nėra tiesiogiai susijęs su turtu, toks ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis, o jo teismingumas nustatytinas pagal CPK 26, 27 straipsnių taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011).Kadangi nagrinėjamoje byloje pareikštas neturtinis ieškinys dėl testamento – vienašalio sandorio – pripažinimo negaliojančiu, nekeliant reikalavimų dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą, ir nėra tiesiogiai susijęs su konkrečiu nekilnojamuoju turtu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byla teisminga pirmosios instancijos teismui pagal atsakovės gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnis). Atsakovė gyvena Vilniaus mieste, todėl byla teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui. Apeliantė nurodo, kad teismas nagrinėdamas analogišką civilinę bylą nusprendė, jog byloje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ieškiniui taikytinas išimtinis teismingumas pagal CPK 31 straipsnio 1 dalį (civ. byla Nr. 2S-856-513/2012). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nurodyta aplinkybe, nes nurodytoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas ne tik testamento, bet ir paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo klausimas, t. y. buvo keliamas klausimas dėl daiktinių teisių į konkretų nekilnojamąjį daiktą. Konstatuotina, kad bylų faktinės aplinkybės nesutampa, todėl civilinės bylos negali būti laikomos analogiškomis ir joms turi būti taikomos skirtingos teismingumo taisyklės.
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo jos naikinti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.