- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-26
- Bylos Nr.
- e2A-1255-524/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01868-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė, Almantas Padvelskis, Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Infrastruktūra ir tiekimas“, uždarosios akcinės bendrovės „Infrastruktūra ir teikimas“
- Atsakovas
- E. R., L. R.
- Trečiasis asmuo
- J. P., gyvenamųjų namų savininkų bendrijai „Pajūrio miestelis“
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio ir Giedrės Seselskytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Infrastruktūra ir tiekimas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Infrastruktūra ir teikimas“ ieškinį atsakovams E. R. ir L. R., tretiesiems asmenims J. P., J. P., gyvenamųjų namų savininkų bendrijai „Pajūrio miestelis“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Infrastruktūra ir tiekimas“ patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų E. R. ir L. R. 7 260 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovai be ieškovės sutikimo prie ieškovės tinklų yra prijungę gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2016 m. gegužės 17 viešųjų pirkimų būdu iš likviduojamos UAB „Pajūrio miestelis“ įsigijo nekilnojamąjį turtą, t. y. lietaus nuotekų tinklus, vandens rezervuarus, vandentiekio tinklus, buitinių nuotekų tinklus ir žemės sklypus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), ir raštu informavo visus gyvenamųjų namų paskirties žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkus apie komunalinių tinklų savininko pasikeitimą ir su tuo susijusias pasekmes, nurodydama, jog žemės sklypus savininkai įsigijo be komunikacijų, todėl norėdami prisijungti prie inžinerinių tinklų privalo gauti rašytinį ieškovės leidimą. Vieno gyvenamųjų namų paskirties žemės sklypo prijungimo prie komunalinių inžinerinių tinklų kaina yra: iki 2016 m. spalio 1 d. – 4 500 Eur + PVM, nuo 2016 m. spalio 1 d. – 6 000 Eur + PVM. Atsakovams apie prisijungimo prie tinklų sąlygas buvo pranešta. Nurodo, kad 7 260 Eur skolą sudaro 6 000 Eur prisijungimo prie inžinerinių tinklų kaina ir 1 260 Eur (PVM).
Atsiliepimas
2. Atsakovai L. R., E. R. bei tretieji asmenys J. P., J. P. atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Teigė, kad žemės sklypą jie įsigijo iš UAB „Pajūrio miestelis“ su komunikacijomis ir leidimu dėl jungimosi prie inžinerinių tinklų. Tai patvirtina techninės sąlygos, be to, jų namas atiduotas vertinti su visais inžineriniais tinklais anksčiau, negu išsiųstas pranešimas, t. y. ieškovė yra įsigijusi savo turtą. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad šiuo adresu esančiame gyvenamajame name ir sklype vandentiekis ir nuotekų šalinimas yra patvirtinti. Dauguma žemės sklypų savininkų neturėjo techninių prisijungimo sąlygų, nes įsigijo savo nuosavybę vėliau, negu UAB „Infrastruktūra ir tiekimas“ nupirko savo turtą, išvardytą pačios ieškovės pateiktuose prieduose.
3. Trečiasis asmuo GNSB „Pajūrio miestelis“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti, priteisti iš atsakovų trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teigė, jog atsakovai bendrijos teritorijoje valdo tris žemės sklypus, tačiau nemoka bendrijai nustatytų įmokų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė ir iš ieškovės UAB „Infrastruktūra ir teikimas“ priteisė atsakovei E. R. 820 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nurodė, kad į bylą rašytinių įrodymų, jog atsakovai yra neteisėtai prisijungę prie inžinerinės infrastruktūros, kad išduotos techninės sąlygos, statybos leidimas ar kiti statybos darbams užbaigti būtini dokumentai būtų nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, nepateikė. Ieškovė inžinerinės infrastruktūros savininke tapo tik 2016 m. gegužės 17 d., todėl atsižvelgdamas į tai, kad atsakovai tiek prie inžinerinės struktūros prisijungė, tiek namo statybą užbaigė dar iki ieškovei tampant inžinerinės infrastruktūros savininke, turėdami šių tinklų statytojo, tuo metu atstovaujamo administratoriaus G. I., jiems perduotą parengtą bei patvirtintą detalųjį planą, technines sąlygas, statybos leidimą ir visą turėtą dokumentaciją, į tai, kad liudytojas patvirtino, jog mokestis už prisijungimą nebuvo numatytas, ir byloje nesant jokių rašytinių įrodymų, kad atsakovams buvo leidžiama prie tinklų pasijungti tik atlygintinai, teismas padarė išvadą, jog byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad, atsakovams esant prisijungus prie ieškovei priklausančios inžinerinių tinklų infrastruktūros, yra nepagrįstai pažeista šalių interesų pusiausvyra ar kad yra neproporcingai ribojamos ieškovės, kaip inžinerinės infrastruktūros savininkės, teisės. Į bylą pateiktas 2019 m. gegužės 7 d. GNSB „Pajūrio miestelis“ narių susirinkimo protokolas patvirtina, kad bendrijos nariai nutarė pasirašyti infrastruktūros nuomos ir priežiūros sutartį su UAB „Infrastruktūra ir tiekimas“, 540 Eur sumos banko mokėjimo pavedimas patvirtina, kad atsakovai bendrijos mokesčius už 2020 m. 1–6 mėn. laikotarpį yra sumokėję, be to, teismo posėdžio metu atsakovai patvirtino, kad jie moka mokesčius už naudojimąsi magistraline trasa, todėl trečiojo asmens GNSB „Pajūrio miestelis“ atsiliepime nurodyti argumentai, kad atsakovai bendrijai nustatytų įmokų nemoka, atmestini. Teismas nurodė, kad bylą nagrinėja neperžengdamas ieškinio ribų, todėl tiek 2016 m. liepos 28 d. ieškovės pranešime nurodomos aplinkybės, kad ieškovė už surinktas lėšas įsipareigoja atlikti tam tikrus darbus, gerindama esamą infrastruktūrą, tiek 2017 m. lapkričio 6 d. pranešime nurodomos aplinkybės, kad ieškovė į esamą infrastruktūrą jau yra investavusi 120 000 Eur, bylos nagrinėjimo metu šalims nekvestionuojant ieškovės atliktų infrastruktūros gerinimo darbų apimties ir kainos, nesudaro faktinio pagrindo pripažinti, jog atsakovai yra neteisėtai prisijungę prie inžinerinės infrastruktūros, todėl reikalavimas dėl prisijungimo prie inžinerinių tinklų mokesčio, t. y. 7 260 Eur skolos, sumokėjimo yra nepagrįstas ir atmestinas kaip neįrodytas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškovės ieškinį tenkinti ir iš atsakovų priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas teisinės pagalbos išlaidas.
7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas nesuprato ir neatskleidė bylos esmės, klaidingai vertino faktines aplinkybes ir jas pagrindžiančius / paneigiančius įrodymus, netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, supainiojo faktines aplinkybes su teisiniais jų padariniais, tas pačias aplinkybes (statinių registraciją) vertino skirtingai šalių atžvilgiu, taip pat supainiojo vidinius (atsakovų žemės sklype esančius ir jiems nuosavybės teise priklausančius) ir išorinius (ieškovei nuosavybės teise priklausančius) tinklus, prie kurių atskirų žemės sklypų savininkai su ieškovės leidimu jungia vidinius tinklus. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, taip pat pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesinės teisės normas ir nukrypo nuo analogiškose bylose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Todėl sprendimas naikintinas priimant naują – ieškovės ieškinį tenkinant.
8. Apeliaciniame skunde teigiama, jog atsakovų atsikirtimai, neva žemės sklypą iš UAB „Pajūrio miestelis“ jie įgijo jau su komunikacijomis, kad namas atiduotas vertinti su visais inžineriniais tinklais anksčiau, negu išsiųstas ieškovės pranešimas apie prisijungimo mokestį, prieštarauja aktualiems viešo registro duomenims. Atsakovų teiginiai taip pat prieštarauja byloje esančiam rašytiniam įrodymui – UAB „Pajūrio miestelis“ 2014 m. vasario 7 d. kreditorių susirinkime priimtiems sprendimams: 3 klausimu buvo nuspręsta visą nebaigtą statybą parduoti be komunikacijų, susirinkimo protokolo 6 punkte nurodytas šiuo metu atsakovams priklausantis turtas. Atsakovams melagingai teigiant, neva skelbimuose nebuvo nurodyta, kad turtas parduodamas be komunikacijų, ir todėl jie tikėjosi, kad perka turtą su komunikacijomis, ieškovė į bylą pateikė tai paneigiančius rašytinius įrodymus – skelbimus laikraščiuose, kuriuose taip pat nurodyta, kad „visa nebaigta statyba parduodama be komunikacijų“. Byloje nei viešo registro aktualūs, nei ankstesni duomenys, nei atsakovų turto įsigijimo iš varžytynių aktas, nei kiti rašytiniai įrodymai nepatvirtina, o tik paneigia atsakovų teiginius, neva žemės sklypą 2014 m. spalio 17 d. jie pirko jau su vandentiekio ir nuotekų komunikacijomis ir kad jos buvo prijungtos prie ieškovei priklausančių tinklų anksčiau, nei šiuos įsigijo ieškovė. Teismui pripažįstant, kad komunikacijos negalėjo būti laikomos savarankišku teisinių santykių objektu, kartu paneigiamas atsakovų motyvas, kad jie jas įsigijo 2014 m. gegužės 6 d. kartu su žemės sklypu ir nebaigtu statyti namu, o ne statybos būdu sukūrus naują daiktą.
9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovė nepretenduoja į atsakovų žemės sklype esančius tinklus ir įrenginius, tačiau ieškinys pareikštas ieškovės daiktinių teisių gynimo pagrindu, t. y. kad atsakovai neturėdami tam teisėto pagrindo neatlygintinai prijungė savo tinklus prie ieškovės. Minėta atsakovų įranga yra nepakankama, t. y. nesudaro jiems galimybių eksploatuoti savo tinklus atsijungus nuo ieškovės tinklų. Šioje byloje nesprendžiamas ginčas dėl atsakovų atliktų statybų atitikties statybą reglamentuojantiems teisės aktams. Pats pavadinimas „techninės sąlygos“ atskleidžia, kad šiuo dokumentu nustatomi techniniai, o ne savininko teisių ribojimo klausimai. 2007 metais pati UAB „Pajūrio miestelis“ vykdė statybos darbus visuose sklypuose, pati sau formaliai išdavė technines sąlygas, taip pat ir statybos leidimai išduoti pačios UAB „Pajūrio miestelis“ vardu, tačiau sklypai buvo parduoti aiškiai nurodant, kad be komunikacijų. Netgi jeigu UAB „Pajūrio miestelis“ technines sąlygas jungtis prie jos išorinių tinklų būtų išdavusi ne pati sau, o tiesiogiai atsakovams, tai vis tiek nesudarytų pagrindo tinklų savininko nuosavybės teisių ribojimui, nesukurtų atsakovams jokių teisių į svetimą turtą. Pirmosios instancijos teismas legalizavo ieškovės nuosavybės teisių ribojimą, to nepagrindęs jokia materialinės teisės norma. Visiškai neaišku, kokiu teisiniu pagrindu suvaržytas atsakovų turtas, t. y. įstatymu ar sutartimi (pavyzdžiui, nuomos, panaudos), kokiu teisiniu pagrindu atsakovai laikomi įgiję teisę iki gyvos galvos sujungti savo turtą su ieškovės turtu taip apribojant ieškovės nuosavybės teises (servitutas, uzufruktas, emphyteusis ar kt.). Atsakovai nei su ieškove, nei su ankstesne tinklų savininke UAB „Pajūrio miestelis“ dėl tinklų naudojimo neturi sudarę jokių sutarčių. Pačiai sau 2007 metais UAB „Pajūrio miestelis“ išduotos techninės sąlygos nelaikytinos sutartimi su atsakovais, kurie žemės sklypą įsigijo tik 2014 metais be komunikacijų. Ir netgi jei tokia būtų laikoma, tai nereikštų ieškovės nuosavybės teisių apribojimo neribotam terminui, kadangi sutartis gali pasibaigti įstatyme nustatytais pagrindais, būti nutraukta ir kt., be to, tokia sutartis galėtų būti panaudota prieš naują savininką, tik jeigu ji būtų įregistruota viešame registre. Tačiau iš viešo registro duomenų matyti, kad ieškovės tinklams nenustatyta jokių ribojimų / suvaržymų atsakovų naudai nei tinklų pirkimo iš UAB „Pajūrio miestelis“ momentu, nei šiuo metu, taip pat ir atsakovų vidaus tinklams, kurie žemės sklypo su nebaigta statyba pirkimo iš UAB „Pajūrio miestelis“ momentu net nebuvo pabaigti statyti ir įregistruoti, nebuvo ir nėra nustatyta jokių teisių dėl ieškovės turto. Tokiomis aplinkybėmis akivaizdu, kad neatlygintinis ieškovės nuosavybės teisų suvaržymas neturi jokio teisinio pagrindo. Atsakovai nesąžiningai, neatlygintinai naudojasi ieškovės turtu, taip pat kita ieškovės lėšomis, gautomis iš kitų asmenų už prisijungimą, sukurta infrastruktūra ir aplinka.
Atsiliepimas
10. Atsakovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovės 300 Eur atsakovų patirtų apeliacinės instancijos teisme išlaidų už advokato pagalbą.
11. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad ankstesnės tinklų savininkės perduotos atsakovams 2007 m. lapkričio 15 d. techninės sąlygos patvirtina, kad atsakovai prie inžinerinių tinklų prisijungė teisėtai, su savininko leidimu, todėl jie neprivalo už prisijungimą mokėti ieškovui. UAB „Georamas“ 2016 m. sausio 20 d. atliktoje vandentiekio ir buitinių nuotekų geodezinėje nuotraukoje, kurią 2016 m. sausio 27 d. suderino Klaipėdos rajono savivaldybės Geodezijos ir GIS skyrius, atsakovų žemės sklype buvo užfiksuoti šie inžineriniai tinklai, pažymėti raidėmis V, L ir F, kaip egzistuojantys natūra. Inžineriniai tinklai žemės sklypuose buvo įrengti, tačiau neužbaigti, t. y. neįregistruoti viešajame registre. Tam reikėjo papildomų investicijų, kurių likviduojama bendrovė neturėjo, todėl ir buvo priimtas nutarimas visą nebaigtą statybą parduoti be komunikacijų. Liudytojas G. I. patvirtino atsakovų atsikirtimus, kad, jiems įsigyjant šį žemės sklypą, jame jau buvo įrengtos komunikacijos. Šią aplinkybę teisme taip pat patvirtino trečiasis suinteresuotasis asmuo J. P.
12. Atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat nurodoma, kad skundžiamame sprendime teismas išdėstė visus šalių – tiek ieškovės, tiek atsakovų pateiktus argumentus ir juos įvertino, tačiau tai nereiškia, kad teismas nesuprato ar neatskleidė bylos esmės. Bylos esmė yra atskleista teismo išvadoje, kad ieškovų reikalavimas yra nepagrįstas todėl, kad atsakovai prie inžinerinės infrastruktūros prisijungė dar iki ieškovei tampant inžinerinės infrastruktūros savininke, turėdami šių tinklų statytojo jiems perduotą parengtą bei patvirtintą detalųjį planą, technines sąlygas, statybos leidimą ir kitą dokumentaciją. Be to, buvo konstatuota, kad nėra įrodymų, jog atsakovams buvo leista prie tinklų prisijungti tik atlygintinai. Techninių prisijungimo sąlygų perdavimą atsakovams teismas įvertino kaip pardavėjo sutikimą neatlygintinai prisijungti prie išorinių tinklų. Tokia išvada atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką. Apeliacinio skundo teiginys, kad šioje byloje teismas esą legalizavo ieškovės teisių ribojimą, yra nesuprantamas ir nepagrįstas konkrečiais argumentais bei ieškovės teisių apribojimo įrodymais. Niekas neginčija ieškovės nuosavybės teisės ir jos nevaržo. Atsakovai nėra ir nebuvo sudarę su ieškove bei ankstesne tinklų savininke UAB „Pajūrio miestelis“ rašytinių sutarčių dėl tinklų naudojimo. Reikalavimą ieškovė atsakovams pareiškė ne dėl mokėjimo už ieškovės tinklų naudojimą, o dėl prisijungimo prie tinklų kainos sumokėjimo. Nėra ginčo, kad atsakovai turi mokėti (ir moka) už naudojimąsi vandentiekio ir kitais inžinerinės infrastruktūros tinklais, priklausančiais ieškovei. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo analogiškose bylose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo praktikos. Atsakovams ankstesnė tinklų savininkė leido prisijungti prie tinklų neatlygintinai, kitokių įrodymų ieškovė nepateikė. Mokestis už naudojimąsi tinklais ir naudojimosi tvarkos nustatymas nėra šios bylos dalykas. Dėl naudojimosi tinklais ieškovė yra sudariusi nuomos sutartį su GNSB „Pajūrio miestelis“, o bendrija nustatė atitinkamą mokestį naudotojams – šios teritorijos žemės sklypų ir gyvenamųjų namų savininkams.
13. Tretieji asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
15. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
16. Byloje nustatyta, kad 2016-05-17 tarp likviduojamos UAB „Pajūrio miestelis“ ir ieškovės buvo pasirašytas viešųjų varžytynių aktas Nr. 29, kurio pagrindu UAB „Infrastruktūra ir teikimas“ už 66 550,00 Eur įsigijo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini): lietaus nuotekų tinklus KL, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); vandens rezervuarą r1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); vandens rezervuarą r2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); vandentiekio tinklus V, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); vandentiekio tinklus 1V, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); vandentiekio tinklus 2V, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); buitinių nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 73–74). Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad nekilnojamasis turtas – statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), t. y. nuotekų šalinimo tinklai – lietaus nuotekų tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai statiniai – vandens rezervuaras, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – vandens rezervuaras, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); vandentiekio tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); vandentiekio tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); vandentiekio tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nuotekų šalinimo tinklai – buitinių nuotekų tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
17. Ieškovė prašo priteisti 7 260 Eur skolą, nurodydama, kad atsakovai be ieškovės sutikimo prie ieškovės tinklų yra prijungę gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ieškovė neiškėlė ginčo dėl rašytinės sutarties dėl prisijungimo prie vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo inžinerinių tinklų sudarymo, nustatant vienkartinį mokestį už prisijungimą prie tinklų.
18. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad vieno gyvenamųjų namų paskirties žemės sklypo prijungimo prie komunalinių inžinerinių tinklų kaina yra: iki 2016 m. spalio 1 d. – 4 500 Eur + PVM, nuo 2016 m. spalio 1 d. – 6 000 Eur + PVM. Atsakovams apie prisijungimo prie tinklų sąlygas buvo pranešta. Nurodo, kad 7 260 Eur skolą sudaro 6 000 Eur prisijungimo prie inžinerinių tinklų kaina ir 1 260 Eur (PVM).
19. Šio prisijungimo mokesčio dydį grindžia pateiktais su ieškiniu ieškovės paruoštais raštais, 2016 m. liepos 29 d. pranešimu dėl komunalinių tinklų savininko pasikeitimo, raštu dėl investicijų į inžinerinius tinklus.
20. Ieškovė nurodo, kad atsakovai žemės sklypą įsigijo be komunikacijų, todėl atsakovai turi sumokėti prisijungimo prie inžinerinių tinklų mokestį, ir savo reikalavimą grindžia 2014-02-07 LUAB „Pajūrio miestelis“ kreditorių susirinkimo protokolu, kuriame nurodyta, kad visa nebaigta statyba parduodama be komunikacijų, ir skelbimų laikraščiuose ištraukomis.
21. Byloje nustatyta, kad 2007-11-15 UAB „Pajūrio miestelis“ išdavė technines sąlygas Nr. 1-16, kuriose nurodyta, kad UAB „Pajūrio miestelis“, inžinerinių tinklų savininkė, pagal parengtus planus ir išduotas patvirtintas technines sąlygas išduoda inžinerinių tinklų technines sąlygas sklypui 16, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dvibučio namo statybai 60 gyvenamųjų namų kvartalas (duomenys neskelbtini), jungtis prie: buitinių nuotekų šulinio F1-19; prie sklype esančio vandentiekio įvado; lietaus nuotekų šulinio L1-18, elektros apskaitos spintos (t.1, b. l. 167).
22. Pardavėjos LUAB „Pajūrio miestelis“ atstovas bankroto administratorius G. I., sudarydamas su atsakovais 2014-10-17 viešo pardavimo aktą, perdavė atsakovams parengtą bei patvirtintą detalųjį planą, projektavimo sąlygų sąvadą, namo projektą ir 2007 m. lapkričio 15 d. išduotas technines sąlygas Nr. 1-16 dėl jungimosi prie buitinių nuotekų šulinio F1-19, sklype esančio vandentiekio įvado, lietaus nuotekų šulinio ir elektros apskaitos spintos (t. 1, b. l. 123).
23. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad atsakovei E. R. priklausančio nekilnojamojo turto – žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės įregistravimo pagrindu nurodytas 2014-10-17 aktas Nr. 9 ir 2016-05-10 deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 (t. 1, b. l. 168–170).
24. Byloje paminėtos faktinės aplinkybės įrodo, kad ieškovė tapo šios nutarties 16 punkte nurodytų inžinerinių tinklų savininke po atsakovų įvykusio prisijungimo prie šių tinklų.
25. Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nesuprato ir neatskleidė bylos esmės, klaidingai vertino faktines aplinkybes ir jas pagrindžiančius / paneigiančius įrodymus, netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, supainiojo faktines aplinkybes su teisiniais jų padariniais, taip pat supainiojo vidinius (atsakovų žemės sklype esančius ir jiems nuosavybės teise priklausančius) ir išorinius (ieškovei nuosavybės teise priklausančius) tinklus, prie kurių atskirų žemės sklypų savininkai su ieškovės leidimu jungia vidinius tinklus.
26. Įvertinus ieškovės apeliacinio skundo motyvus šioje byloje pasisakytina, ar šios bylos ieškovė, vėliau tapusi inžinerinių tinklų savininke, nei atsakovai prisijungė prie ieškovės įsigytų inžinerinių tinklų, turi teisę reikalauti iš atsakovų ieškovės nustatyto prisijungimo prie šių tinklų mokesčio.
Dėl skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo
27. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-533-684/2016, 15 punktas).
28. Iš ieškovės procesinių dokumentų ieškinio, 2020 m. sausio 21 d. prašymo pridėti papildomus rašytinius įrodymus nustatyta, jog ieškovė savo reikalavimą grindžia CK 4.93 str. 2 d. 2 p. pagrindu ir nurodo, jog atsakovai be pagrindo praturtėjo ieškovės sąskaita.
29. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Dispozityvių civilinių bylų procese be išimčių taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą.
30. Šioje byloje ieškovė turėjo įrodyti, kad atsakovai neteisėtai prisijungė prie jos tik 2016-05-17 iš likviduojamos UAB „Pajūrio miestelis“ įsigytų inžinerinių tinklų, ir pagrindą, jog ji turi teisę reikalauti iš atsakovų jos nurodomo prisijungimo mokesčio, tačiau tokių įrodymų byloje nėra.
31. Byloje atsakovai įrodė, jog ieškovės įsigytų inžinerinių tinklų statytoja buvo jau likviduota UAB ,,Pajūrio miestelis“ ir šie inžineriniai tinklai atsakovų prisijungimo metu turėjo nebaigtos statybos statusą.
32. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 10 dalį inžineriniai tinklai – tai statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, dujų, naftos ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos bei elektroninių ryšių tinklai su jų maitinimo šaltiniais ir įrenginiais. Komunaliniai inžineriniai tinklai – tai inžineriniai tinklai, skirti miesto, miestelio, kaimo (ar atskirų jų dalių, zonų) vartotojų poreikiams tenkinti, su bendrais tinklų maitinimo šaltiniais (Statybos įstatymo 2 straipsnio 65 dalis); vietiniai inžineriniai tinklai – inžineriniai tinklai (su jų maitinimo šaltiniais), skirti vieno vartotojo ar grupės vartotojų poreikiams tenkinti (Statybos įstatymo 2 straipsnio 66 dalis).
33. 2007-11-15 inžinerinių tinklų statytoja UAB „Pajūrio miestelis“ išdavė technines sąlygas Nr. 1-16, kuriose nurodyta, kad UAB „Pajūrio miestelis“, inžinerinių tinklų savininkė, pagal parengtus planus ir išduotas patvirtintas technines sąlygas išduoda inžinerinių tinklų technines sąlygas sklypui 16, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dvibučio namo statybai 60 gyvenamųjų namų kvartale, (duomenys neskelbtini), jungtis prie: buitinių nuotekų šulinio F1-19; prie sklype esančio vandentiekio įvado; lietaus nuotekų šulinio L1-18, elektros apskaitos spintos (t. 1, b. l. 167).
34. Pardavėjos LUAB „Pajūrio miestelis“ atstovas bankroto administratorius G. I., sudarydamas su atsakovais 2014-10-17 viešo pardavimo aktą, perdavė atsakovams parengtą bei patvirtintą detalųjį planą, projektavimo sąlygų sąvadą, namo projektą ir 2007 m. lapkričio 15 d. išduotas technines sąlygas Nr. 1-16 dėl jungimosi prie buitinių nuotekų šulinio F1-19, sklype esančio vandentiekio įvado, lietaus nuotekų šulinio ir elektros apskaitos spintos (t. 1, b. l. 123).
35. Byloje atsakovų pateikta 2016 m. gegužės 10 d. deklaracija apie statybos užbaigimą įrodo, jog atsakovai namą, kaip nebaigtą statybą įsigiję iš likviduotos UAB ,,Pajūrio miestelis“, baigė statyti pagal 2008 m. gegužės 8 d. išduotą statybos leidimą, kuriame buvo nurodyta, kad statomas gyvenamasis namas buvo prijungtas prie vietinių inžinerinių tinklų, buitinių nuotekų ir lietaus nuotekų įvadų, todėl paneigtas ieškovės motyvas, jog atsakovai neteisėtai prisijungė prie jos vėliau įsigytų inžinerinių tinklų. Atsakovai, įsigydami nebaigtą statybą iš LUAB ,,Pajūrio miestelis“, perėmė visas statytojo teises ir pareigas pagal išduotą statybos leidimą.
36. Byloje nėra įrodymų, jog likviduojama UAB ,,Pajūrio miestelis“ už šių prisijungimo sąlygų perdavimą reikalavo atlygio ar atsakovai vengė sudaryti atlygintinį susitarimą dėl ieškovės nurodomo prisijungimo mokesčio.
37. Paminėtų techninių sąlygų perdavimas kartu su 2014-10-17 viešo pardavimo aktu atsakovams paneigia ieškovės poziciją, jog atsakovai prie ieškovės vėliau įsigytų inžinerinių tinklų prisijungė savavališkai. Byloje įrodyta, kad tokį sutikimą tinklų statytojas atsakovams suteikė ir tai atitinka tokio prisijungimo teisinį reglamentavimą. Byloje įrodyta, kad atsakovai iš likviduojamos UAB ,,Pajūrio miestelis“ įsigijo nebaigtą statyti namą. Statytojas, ketindamas naudotis esamais komunaliniais inžineriniais tinklais, turi kreiptis į inžinerinių tinklų savininką ar naudotoją dėl prisijungimo sąlygų, pagal kurias rengiamas statinio projektas, išdavimo (Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalis).
38. Prisijungimo sąlygomis yra laikomos statinio, žemės sklype esančių inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų prijungimo prie kitiems savininkams priklausančių inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų sąlygos, jeigu jos nenustatytos teritorijų planavimo dokumentuose (Statybos įstatymo 2 straipsnio 32 dalis). Inžinerinių tinklų savininkas ar naudotojas išduoda prisijungimo sąlygas ar specialiuosius reikalavimus per 15 darbo dienų nuo statytojo (užsakovo) prašymo išduoti šias sąlygas ar specialiuosius reikalavimus gavimo dienos (Statybos įstatymo 20 straipsnio 8 dalis).
39. Statybos įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti, ar jis naudosis komunaliniais inžineriniais tinklais, ar ties vietinius, jeigu pasirinkti galima pagal teritorijų planavimo dokumentus arba jeigu teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, kuriuose nustatomas komunalinių tinklų tiesimas, dar nėra įgyvendinti.
40. Šioje byloje įrodyta, kad atsakovai atliko šiuos veiksmus iki ieškovei įsigyjant nuosavybės teise jos nurodomus inžinerinius tinklus, todėl byloje paneigta ieškovės pozicija, jog atsakovai pažeidė jos nuosavybės teises, nes byloje nustatyta, jog atsakovai ieškovės nurodomą prisijungimą atliko iki ieškovės nuosavybės teisių įsigijimo.
41. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).
42. Ieškovės nurodomas 2014-02-07 LUAB ,,Pajūrio miestelis“ kreditorių susirinkimo protokolas neįrodo ieškovės nurodomos aplinkybės, jog ieškovė perėmė iš šios likviduotos bendrovės teisę reikalauti jos nurodomo prisijungimo mokesčio. Paminėtas kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą visą nebaigtą statybą, taip pat ir atsakovams priklausantį žemės sklypą bei gyvenamąjį namą, parduoti be komunikacijų. Kaip matyti iš 2014-02-07 protokolo Nr. 10 turinio, šiame susirinkime buvo svarstomas klausimas dėl LUAB „Pajūrio miestelis“ inžinerinių tinklų, kaip žemės sklypų priklausinių, įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Tiek iš šiame protokole esančių duomenų, tiek iš liudytojo G. I. parodymų pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovams perkant nekilnojamąjį turtą ieškovės nurodomi inžineriniai tinklai buvo pastatyti, tačiau ši statyba Statybos įstatymo prasme nebuvo baigta. Tai reiškia, kad inžineriniai tinklai žemės sklypuose buvo įrengti, tačiau neužbaigti, t. y. neįregistruoti viešajame registre. Tam reikėjo papildomų investicijų, kurių likviduojama bendrovė neturėjo.
43. Ieškovės nurodomas protokolas šioje byloje neįrodo ieškovės nurodomų aplinkybių, jog atsakovai buvo įsipareigoję inžinerinių tinklų statytojai sumokėti ieškovės nurodomą prisijungimo mokestį. Šioje byloje ginčas kyla dėl prisijungimo mokesčio, o ne dėl nuosavybės teisių į ieškovės įsigytus inžinerinius tinklus.
44. Apeliacinio skundo motyvais dėl nurodomų vidinių ir išorinių inžinerinių tinklų nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes šioje byloje įrodyta, kad iki ieškovei įsigyjant inžinerinius tinklus atsakovams buvo perduotos šių tinklų statytojos prisijungimo sąlygos neatlygintinai ar už tam tikrų darbų atlikimą, t. y. inžinerinių tinklų statytojas sutiko, kad atsakovai, įsigiję nebaigtą statybą, prisijungtų prie buitinių nuotekų šulinio F1-19, sklype esančio vandentiekio įvado, lietaus nuotekų šulinio ir elektros apskaitos spintos pagal 2007 m. lapkričio 15 d. išduotas technines sąlygas Nr. 1-16 (t. 1, b. l. 123).
45. Šioje byloje iškeltas ginčas dėl prisijungimo prie vandentiekio ir nuotekų tinklų mokesčio dydžio ir pagrįstumo. Taigi ši prisijungimo prie inžinerinių tinklų suma pagrįsta tik ieškovės nurodomu skaičiavimu ir neaptarta su atsakovais, kaip to reikalauja CK 6.189 str. 1 d. nuostatos.
46. Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Tokių sutartinių santykių ieškovė neįrodė.
47. Šioje byloje nėra pagrindo remtis apeliantės nurodytomis Lietuvos kasacinio teismo nutartimis. Kasacinio teismo konkrečioje kasacine tvarka priimtoje nutartyje pateikti teisės aiškinimo ir taikymo išaiškinimai turi precedentinę reikšmę tik teismams nagrinėjant bylas, kurios pagal faktines aplinkybes yra analogiškos ar iš esmės panašios į tos bylos, kurią nagrinėdamas kasacinis teismas išaiškino atitinkamą teisės normą. Taigi teismai turi vadovautis kasacinio teismo suformuota vienoda teisės aiškinimo ir taikymo praktika, atsižvelgdami į visas konkrečioje nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes. Apeliantės nurodomojoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012-04-10 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2012 buvo sprendžiamas ginčas pagal aptartas įstatymo nuostatas dėl infrastuktūros, reikalingos viešajam vandens tiekimui, naudojimo tvarkos nustatymo. Šioje byloje iškeltas ginčas dėl prisijungimo prie vandentiekio ir nuotekų tinklų mokesčio dydžio ir pagrįstumo.
48. Daikto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, reikšdamas negatorinį ieškinį CK 4.98 straipsnio pagrindu. Dėl negatorinio ieškinio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad savininkas, pareiškęs tokį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, atsakovai turi įrodyti, jog jų elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Paminėti bylos įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad atsakovai dar iki ieškovei įsigyjant inžinerinius tinklus leidus šių tinklų statytojai prisijungė prie ieškovės nurodomų tinklų ir tai atitiko šioje nutartyje nurodytą teisinį reglamentavimą, todėl ieškovės nuosavybės teisių nepažeidė, nes ieškovė įsigijo šiuos tinklus su nurodomu prisijungimu.
49. Byloje nustačius, jog atsakovams buvo išduotos prisijungimo sąlygos prie statytojo inžinerinių tinklų neatlygintinai, darytina išvada, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės atsakovams. Ieškovė, kaip naujoji turto savininkė, įgijo į perduotą daiktą tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs turto savininkas (CK 4.48 straipsnis). Byloje nustatyta, kad inžinerinių tinklų nuomos sutartis yra sudaryta tarp ieškovės ir GNSB „Pajūrio miestelis“, tačiau eksploatacinės išlaidos, susijusios su naudojimusi tinklais (nuoma), nėra šios bylos dalykas.
50. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apelianto teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
51. Išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, todėl apeliantės argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
52. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus apeliacinį skundą iš ieškovės atsakovei E. R. priteistini 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš UAB ,,Infrastruktūra ir tiekimas“ 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti, E. R.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.