Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu (naudojant vaizdo konferencijų programą „Zoom“) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui T. K. dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo ir bendravimo tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

- atsakovas T. K. su sūnumis Jokūbu ir Adomu bendrauja du mėnesio savaitgalius (pirmąjį ir trečiąjį), pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo penktadienio 19 val. iki 20 val. ir grąžinant juos į gyvenamąją vietą iki sekmadienio 18 val. Apie numatomą bendravimo laiką iš anksto, ne vėliau kaip 7 dienos iki numatomo susitikimo laiko, informuojant D. K.. Atsakovas privalo užtikrinti, kad jei savaitgalį, kurį vaikai bendraus su tėvu, būtų numatytos vaikų varžybos ir/ar treniruotės, jis privalo užtikrinti vaikų dalyvavimą jose (nuvežti ir parvežti);

- sūnūs J. K. ir A. K. kiekvienais metais praleidžia antrąją Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dieną su tėvu T. K.;

- T. K. turi teisę praleisti su vaikais pusę Kalėdų, Velykų, rudens, pavasario ir žiemos atostogų, tėvui turint teisę pasiimti sūnus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant vaikus ne vėliau kaip priešpaskutinę jų atostogų dieną. Apie tikslų atostogų laiką T. K. privalo informuoti D. K. likus ne mažiau kaip 30 dienų iki numatomo atostogų laiko;

- sūnūs J. K. ir A. K. su tėvu T. K. praleidžia ne mažiau kaip 14 dienų vasaros atostogų, apie tikslų atostogų laiką T. K. privalo informuoti D. K. likus ne mažiau kaip 30 dienų iki numatomo atostogų laiko. D. K. ir T. K. atostogų laikams sutampant arba vaikams užsakius stovyklą, pirmenybė teikiama D. K. bei vaikų stovykloms;

- atsakovas T. K. turi teisę leisti su sūnumis ir aukščiau neaptartą laiką iš anksto susitarus su D. K..

4. Priteisti iš atsakovo T. K. ieškovei D. K. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu ieškovės D. K. (toliau – ieškovė) atstovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-4293-435/2019, buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo T. K. (toliau – atsakovas) santuoka bendru sutikimu. Sprendimu nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina, nustatyta, kad atsakovas teikia nepilnamečiams vaikams po 180 Eur mėnesinį išlaikymą kiekvienam sūnui. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas buvo priimtas šalims gyvenant kartu bei nesant galimybių įvertinti tikslių vaikų poreikių bei atsakovo elgesio po sprendimo priėmimo, atsakovo nenoro eiti į kompromisus, ieškovė yra priversta kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo ir išlaikymo dydžio pakeitimo, kadangi dabar skiriamų lėšų sūnų išlaikymui nepakanka. Ieškovei tenka didžioji dalis vaikų priežiūros išlaidų, atsakovas su vaikais pastovaus ryšio nepalaiko, su vaikais praleidžia vos vieną mėnesio savaitgalį jam patogiu metu, taip nesilaikydamas teismo sprendimo dalyje dėl pareigos dalyvauti vaikų auklėjime pastoviai ir lygiomis dalimis su ieškove. Šiuo metu ieškovė imasi aktyvių priemonių nepilnamečių sūnų interesams įgyvendinti, jai tenka ir kasdienė jų priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Sūnūs sparčiai auga, jų poreikiai kasdien didėja. Šiuo metu maistui, drabužiams, lavinimo priemonėms, laisvalaikiui ir kt. nepilnamečiams vaikams reikalinga apie 1 000 Eur suma. Atsakovas su sūnumis praleidžia itin mažai laiko, pastaruoju metu vos keletą dienų per mėnesį, visiškai neprisideda prie išlaidų sūnums daugiau nei pervedamais teismo priteistu išlaikymu po 180 Eur kiekvienam. Šioje byloje aplinkybės nuo sprendimo, kuriuo buvo nustatytas išlaikymas, pasikeitė iš esmės - ieškovei teko išsikelti iš šeimos būsto, nuomotis butą, o atsakovui nusišalinus nuo pareigos leisti su vaikais laiką, juos auklėti ir bendrauti, jai teko išimtinai visos išlaidos siekiant užtikrinti tinkamą vaikų ugdymą, laisvalaikį. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise prašo paskirti ieškovę D. K.. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad nesant nustatytos konkrečios bendravimo tvarkos atsakovas tiesiog nusišalino nuo pareigos bendrauti ir auklėti vaikus, todėl ieškovė prašo teismo nustatyti konkrečią bendravimo su sūnumis tvarką.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Kauno miesto VTAS) teismui pateiktoje išvadoje nurodė, jog ieškovės ir atsakovo šeima Kauno miesto VTAS nėra žinoma. Ieškovė ieškinyje reiškia reikalavimą padidinti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje 2YT-4293-435/2019 iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteistą išlaikymo dydį po 180 Eur/mėn. kiekvienam. Atsižvelgiant į įstatymo imperatyvų nurodymą, kad nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu jo tėvai, Kauno miesto VTAS nuomone, ieškovės reikalavimas padidinti priteistą išlaikymą ir priteisti iš atsakovo didesnį išlaikymą nepilnamečiams vaikams yra pateiktas nepilnamečių vaikų interesais, tačiau turi būti įvertinta abiejų šalių materialinė padėtis ir priimtas sprendimas iš atsakovo priteisti tokį išlaikymo dydį, kuris tenkintų ne tik minimalius vaiko poreikius, bet nepažeistų ir atsakovo teisių ir interesų. Be to, svarbu įvertinti ir tai, kad vaikai gyvena tik su vienu iš tėvų, tai yra su ieškove, ir jai tenka didesnė atsakomybė už vaikus, nes jai tenka nuolatinė vaikų priežiūra ir kasdienis materialinis vaikų aprūpinimas. Kauno miesto VTAS neturi duomenų, kad atsakovas būtų pažeidęs nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių yra susidarę konfliktiniai ir įtempti santykiai, šalys geranoriškai nesutaria dėl byloje nagrinėjamų klausimų, Kauno miesto VTAS nuomone, tikslinga nustatyti geriausiai vaikų interesus atitinkančią bendravimo tvarką su atsakovu, įvertinus įrodymus dėl vaikų užimtumo, poreikių, interesų, bendravimo tvarka turėtų būti konkreti ir vykdoma realiai. Konkreti ir aiški bendravimo tvarka užkirstų galimybę šalims piktnaudžiauti savo teisėmis, išvengti nesutarimų ir konfliktų, užtikrintų vaikų teisę būti auklėjamiems abiejų tėvų bei jų teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys yra J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvai. (duomenys neskelbtini) sprendimu Kauno apylinkės teismas patvirtino susitarimą atsakovui teikti nepilnamečiams vaikams kas mėnesį išlaikymą po 180 Eur kiekvienam vaikui, bendravimo tvarka su vaikais nustatyta nebuvo.

Teismas pažymi, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Taigi CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Pagal CK 3.201 straipsnį priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimas siejamas su dviem sąlygomis, t. y. iš esmės pasikeitusia tėvų turtine padėtimi, taip pat atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms. Teismai formuodami praktiką dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams pakeitimo, kaip pagrindą išlaikymui pakeisti vertina ir pasikeitusius vaiko poreikius, susijusius su amžiumi, mokslais, pomėgiais ir pan. Darytina išvada, kad dėl pasikeitusių nepilnamečio vaiko poreikių galima kreiptis į teismą ir prašyti padidinti priteisto išlaikymo sumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013; 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Ieškiniu prašydama padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymą, ieškovė savo reikalavimą grindžia vaikų poreikių pasikeitimu bei, santuoką nutraukus, padidėjusiomis išlaidomis, kadangi ieškovei tenka nuomotis būstą, o ieškovas yra visiškai nusišalinęs nuo pareigos leisti su vaikais laiką, juos auklėti ir bendrauti, dėl ko jai tenka visos išlaidos siekiant užtikrinti tinkamą vaikų ugdymą ir laisvalaikį. Ieškovė nurodo, kad nepilnamečių sūnų išlaikymui reikalinga apie 1 000 Eur suma per mėnesį abiem vaikams, t. y. apie 500 Eur per mėnesį kiekvienam, iš atsakovo vaikų išlaikymui priteista po 180 Eur mėnesiui, todėl ieškovė prašo padidinti priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumą iš atsakovo priteisiant po 225 Eur kiekvienam.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Teismui pateiktoje vaikų poreikių lentelėje ieškovė nurodė tokias išlaidas mėnesiui: maistas – 300 Eur, transporto išlaidos – 38 Eur; apranga – 50 Eur; vaistai, vitaminai, gydytojo, odontologo paslaugos – 35 Eur; kanceliarinės prekės – 20 Eur; pratybos – 30 Eur; žaislai, žaidimai, pramogos – 20 Eur; papildomas užimtumas – 25 Eur (krepšinio treniruotės, prailginta grupė); atostogos – 17 Eur; stovyklos - 21 Eur; gimtadieniai, kitos šventės – 50 Eur; kirpykla – 14 Eur; higienos prekės –20 Eur; rinkliavos mokykloje, konkursai, olimpiados, rinkliavos darželyje, konkursai, paramos – 17 Eur, komunalinės paslaugos – 52 Eur; kitos išlaidos ir planuojami ilgalaikiai pirkiniai – 50 Eur, viso vienam mėnesiui nurodytos išlaidos sudaro apie 800 Eur. Taip pat ieškovė nurodo, kad keturmečiui reikalingas bus ateityje logopedas, šiuo metu paslaugos teikiamos nemokamai, taip pat ieškovė moko pagal rekomendacijas pati. Taip pat nurodo, kad vyresniam sūnui reikalinga ortodonto pagalba. Ieškovė nuomoja būstą, vaikams tenkanti nuomos dalis sudaro 100 Eur, be to teigia, jog reikalingos išlaidos transporto priemonės išlaikymui. Įvertinus visas nurodytas išlaidas, ieškovės teigimu abiejų vaikų poreikiams patenkinti mėnesiui reikalinga suma yra apie 1 000 Eur.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį, laikoma Civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Tačiau pažymėtina, kad išlaikymas turi būti priteisiamas realus ir atitinkantis tėvų galimybes.

Pagal ieškovės nurodomas sumas, išleidžiamas vaiko poreikiams patenkinti, didžiausia dalis tenka maistui, rūbams, būstui išlaikyti, ilgalaikiams pirkiniams, t. y. būtiniesiems vaiko poreikiams. Ieškovės nurodytos sumos būtiniesiems vaiko poreikiams tenkinti teismo vertinimu nėra padidintos bei laikytinos realiomis. Teismo nuomone siekiant vaikus maitinti visaverčiu, kokybišku maistu ieškovės nurodytos išlaidos maistui 5 Eur dienai kiekvienam vaikui yra protingos ir atitinkančios vaikų amžių. Taip pat reikalingos išlaidos būsto nuomai, išlaikymui, ilgalaikiams pirkiniams, kadangi tėvų pareiga vaikams užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas. Kaip teismas nurodė anksčiau, išlaidos būstui išlaikyti yra reikalingos būtiniesiems vaiko poreikiams tenkinti, todėl yra pagrįstos. Pagrįstos išlaidos telefonui, telefonas yra galimybė su vaikais susisiekti, taip pat ir bendravimo priemonė, todėl ieškovės nurodytos išlaidos telefonui laikytinos taip pat pagrįstomis. Taip pat būtiniesiems vaiko poreikiams užtikrinti priskirtinos išlaidos vaistams, vitaminams, odontologo paslaugoms.

Taip pat pagrįstomis teismas laiko išlaidas neformaliam vaikų ugdymui. Pažymėtina, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013), todėl pagrįstomis laikytinos ieškovės nurodytos išlaidos pramogoms, ekskursijoms, kanceliarinėms prekėms, knygoms, žaidimams, žaislams, dailės priemonėms, gimtadieniams, kitoms šventėms. Atsižvelgiant, jog vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, tokiu atveju ieškovė didžiąją laiko dalį skiria vaikų poreikiams tenkinti, juos užimti, sudaryti galimybes lankyti būrelius, spektaklius, vykti į ekskursijas, stovyklas, bendrauti su draugais, kartu leisti atostogas bei laisvalaikį, kas taip pat reikalauja išlaidų. Pažymėtina, kad Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 1, 4 dalys, 3.175 straipsnio 2 dalis nurodo, kad tiek kartu su vaiku gyvenantis, tiek skyrium gyvenantis tėvas turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais. Vaikai turi teisę bendrauti su abiem tėvais, abiejų tėvų dalyvavimas vaikų gyvenime yra būtinas, kad vaikai pilnaverčiai vystytųsi. Europos Žmogaus Teisių Teismas nurodęs, kad tėvo (motinos) ir vaiko mėgavimasis vienas kito draugija yra esminė šeimos gyvenimo dalis netgi tais atvejais, kai tėvų tarpusavio santykiai nutrūko. Bendravimas su vaiku yra tėvų asmeninio pobūdžio teisė ir pareiga.

Taip pat atsižvelgiant į tai, jog tėvai privalo užtikrinti ir vaiko poreikius poilsiui, įvertinus vaikų atostogų laikotarpius, darytina išvada, jog ieškovės prašomos priteisti išlaidos vaikų atostogoms yra taip pat pagrįstos. Taip pat pažymėtina, kad vaikams likus su vienu iš tėvų, šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Tėvai, su kuriais nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, taip pat patiria ir neplanuotas išlaidas, kurios, kaip nurodyta, būtinos kasdieniam materialiniam aprūpinimui užtikrinti.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes laikytina, jog vaikų išlaikymui mėnesiui reikalinga 1 000 Eur suma, po 500 Eur kiekvienam vaikui, laikytina, jog ši suma yra reali, būtina ir neviršija vaiko poreikių (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Neįrodytomis išlaidomis teismas laiko ieškovės nurodytas išlaidas reikalingas vienam sūnui mokamoms logopedo paslaugoms, kitam sūnui – ortodonto paslaugoms. Tai patvirtinančių duomenų ieškovė teismui nepateikė, nėra aišku ar šios paslaugos ateityje bus būtinos.

Atmestini atsakovo argumentai, jog ieškovė nurodo nepagrįstas, per dideles išlaidas būtinas vaikų poreikiams patenkinti. Šiems argumentams pagrįsti atsakovas teismui jokių duomenų ar paskaičiavimų teismui nepateikė, todėl atsakovo argumentai laikytini deklaratyviais bei atmestini, kaip neįrodyti.

Išlaikymo dydį lemia ne vien vaiko poreikiai, bet ir tėvų turtinė padėtis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog ieškovė turi jai nuosavybės teise priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), pirmoji registracija 2003 metai, jos gaunamos pajamos per mėnesį šiuo metu sudaro apie 600 Eur.

Atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais, gaunamos pajamos per mėnesį šiuo metu sudaro apie 700 Eur, daugiau išlaikytinių neturi.

Įvertinus šalių turtinę padėtį laikytina, jog šalys turi galimybę teikti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymo dydį lygiomis dalimis iš kiekvieno iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Taip pat teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio atsižvelgtina į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotą teisės aiškinimo taisyklę: „<...> pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį <...>“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Šiuo metu universali išmoka vaikui padidinta nuo iki 70 Eur.

Nagrinėjamos bylos atveju teismui nustačius, jog teiktino išlaikymo dydis yra 500 Eur kiekvienam vaikui, įvertinus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, išlaikymo dydis mažintinas išmokos vaikui dydžiu (70 Eur).

Įvertinus teismo aukščiau nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, į šiuo metu teikiamo išlaikymo dydį, į valstybės mokamas išmokas ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistina po 215 Eur (500 Eur – 70 Eur = 430 Eur; 430 Eur : 2 = 215 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. spalio 27 d.) iki vaikų pilnametystės (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, 197 straipsnis, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Išlaikymas indeksuotinas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikam tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnis).

Sprendimas dėl priteisto išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos. Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, kadangi atsakovas nevykdo pareigos su vaikais bendrauti, leisti laiką, juos auklėti. Tuo tarpu atsakovas teigia, jog bendravimo tvarkos nustatyti nebūtina, nes su vaikais bendrauja, o ieškovės teiginiai yra melagingi. Tačiau tuo pat metu teigia, jog ieškovė su vaikais bendrauti neleidžia, trukdo ir teikia tai teismui patvirtinančius įrodymus – susirašinėjimą trumposiomis žinutėmis.

CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnis, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).Taigi bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais.

Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis), t. y. įstatymo leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad labiausiai nepilnamečio vaiko interesams atitinka maksimalus, kiek tai įmanoma, bendravimas su abiem tėvais. Lietuvos teisės sistemoje įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) reiškia, kad tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Nustatant vaiko interesų turinį, atsižvelgiama į objektyvius kriterijus, ir teismas ex officio kiekvienoje byloje turi nustatyti konkretaus vaiko interesus. Kaip jau minėta, CK 3.156 straipsnis numato, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Taigi įstatymas vienareikšmiškai įtvirtinta tėvų pareigų vaiko atžvilgiu lygybę.

Teismas pažymi, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog nustačius ieškovės prašomą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką bus pažeisti šalių nepilnamečių vaikų interesai, nebus neužtikrinta vaikų interesų apsauga (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad vaiko interesas yra turėti abu tėvus, todėl mažamečiai vaikai negali būti atskirti nuo tėvo, jie turi pažinti jį, jausti jo meilę ir šilumą, rūpinimąsi juo. Tai, kad ieškovė su atsakovu nesugeba išspręsti tarpusavio konfliktų taikiai, neturi nukentėti vaikų interesai. Vaikams emociškai yra reikšmingi abu tėvai, dėl kurių tarpusavio konfliktų paprastai vaikai patiria neigiamus jausmus, todėl vardan vaikų gerovės, tėvams turi būti svarbesni vaikų, o ne jų pačių interesai. Kaip jau nurodyta, tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas, turi pareigą užtikrinti vaiko bendravimą su kartu negyvenančiu tėvu ar motina. Ieškovė, būdama nepilnamečių vaikų motina, turėtų prioritetiškai ginti vaikų interesus, netrukdyti tėvo ir sūnų bendravimui, priešingai, skatinti tėvo ir sūnų bendravimą. Kauno miesto VTAS pateiktoje išvadoje nurodė, jog tikslinga nustatyti geriausiai vaikų interesus atitinkančią bendravimo tvarką su atsakovu, įvertinus įrodymus dėl vaikų užimtumo, poreikių, interesų, bendravimo tvarka turėtų būti konkreti ir vykdoma realiai. Konkreti ir aiški bendravimo tvarka užkirstų galimybę šalims piktnaudžiauti savo teisėmis, išvengti nesutarimų ir konfliktų, užtikrintų vaikų teisę būti auklėjamiems abiejų tėvų bei jų teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu.

Atsižvelgiant į šalių nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog tarp šalių kyla ginčai dėl vaikų bendravimo tvarkos, o bendravimo tvarkos nenustačius šalims santuokos nutraukimo momentu bei siekiant išvengti galimybės kilti tarp šalių ginčams ateityje, ieškinys dalyje dėl bendravimo tvarkos tenkintinas ir nustatytina nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovė byloje patyrė 280 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti ir 75 Eur žyminio mokesčio išlaidas. Ieškovės reikalavimus patenkinus iš atsakovo ieškovei priteistinos 355 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 str., 93 str. 1 d.).

Ieškovė kreipiantis į teismą dėl išlaikymo buvo atleista nuo žyminio mokesčio, todėl iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis (LR CPK 83 str. 1 d. 3 p.). Mokėtinas žyminis mokestis valstybei skaičiuotinas nuo priteistos sumos ir sudaro 15 Eur, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 19 Eur žyminio mokesčio suma (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-4293-435/2019, bei priteisti iš atsakovo T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sūnaus J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 215 Eur (du šimtus penkiolika eurų) išlaikymą kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo dokumentų pateikimo teismui (2020 m. spalio 27 d.) dienos iki jo pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Sūnaus lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Pakeisti Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-4293-435/2019, bei priteisti iš atsakovo T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sūnaus A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 215 Eur (du šimtus penkiolika eurų) išlaikymą kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo dokumentų pateikimo teismui dienos (2020 m. spalio 27 d.) iki jo pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Sūnaus lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti Ieškovę D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti atsakovo T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką:

- atsakovas T. K. su sūnumis Jokūbu ir Adomu bendrauja du mėnesio savaitgalius (pirmąjį ir trečiąjį), pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo penktadienio 19 val. iki 20 val. ir grąžinant juos į gyvenamąją vietą iki sekmadienio 18 val. Apie numatomą bendravimo laiką iš anksto, ne vėliau kaip 7 dienos iki numatomo susitikimo laiko, informuojant D. K.. Atsakovas privalo užtikrinti, kad jei savaitgalį, kurį vaikai bendraus su tėvu, būtų numatytos vaikų varžybos ir/ar treniruotės, jis privalo užtikrinti vaikų dalyvavimą jose (nuvežti ir parvežti);

- sūnūs J. K. ir A. K. kiekvienais metais praleidžia antrąją Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dieną su tėvu T. K.;

- T. K. turi teisę praleisti su vaikais pusę Kalėdų, Velykų, rudens, pavasario ir žiemos atostogų, tėvui turint teisę pasiimti sūnus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant vaikus ne vėliau kaip priešpaskutinę jų atostogų dieną. Apie tikslų atostogų laiką T. K. privalo informuoti D. K. likus ne mažiau kaip 30 dienų iki numatomo atostogų laiko;

- sūnūs J. K. ir A. K. su tėvu T. K. praleidžia ne mažiau kaip 14 dienų vasaros atostogų, apie tikslų atostogų laiką T. K. privalo informuoti D. K. likus ne mažiau kaip 30 dienų iki numatomo atostogų laiko. D. K. ir T. K. atostogų laikams sutampant arba vaikams užsakius stovyklą, pirmenybė teikiama D. K. bei vaikų stovykloms;

- atsakovas T. K. turi teisę leisti su sūnumis ir aukščiau neaptartą laiką iš anksto susitarus su D. K..

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 355 Eur (tris šimtus penkiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 19 Eur (devyniolika eurų) žyminio mokesčio, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.