Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis K. F. kaltės nepripažino ir parodė, kad tą dieną važiavo į darbą, kuris yra AB „Bega“ teritorijoje, adresu Nemuno g. 2A. Viskas vyko ties jo darboviete, bendro naudojimo stovėjimo aikštelėje Nemuno g. 2B. Tą dieną važiavo į darbą, ir suko iš po sunkiasvorio automobilio į lėtėjimo juostą. Kai įsuko į lėtėjimo juostą, pamatė stovintį automobilį be jokių avarinių ženklų, be jokių avarinių šviesų, dėl ko jam teko keisti važiavimo kryptį, nes vos išvengė susidūrimo. Apvažiuodamas tą automobilį, atkreipė vairuotojo dėmesį, paspausdamas garsinį signalą. Vairuotojas iš karto pradėjo rodyti įžeidžiančius gestus ir ėmė mosikuoti rankomis. Jis, pasistatęs automobilį įmonės teritorijoje, išlipo tiesiog pasiklausti, kas negerai. Iš automobilio iš karto lipo ir K. F., nusegė laikrodį, dėjo jį į kišenę, jis pagalvojo, kad kišenėje bus peilis, bet peilio nebuvo. Nukentėjusysis buvo agresyviai nusiteikęs, tada prasidėjo konfliktas, muštynės. Kadangi turi daug sužalojimų iš anksčiau buvusių įvykių, vengė smūgių ir dengė veidą rankomis, stūmė, mosikavo. Staiga pajuto, kad viskas nurimo, atmerkęs akis pamatė, kad Tadas nustūmė nuo jo K. F., kuris pargriuvo. Jis – kaltinamasis, stovėjo ir šiek tiek pasitraukė atgal, tada Konstantinas atsistojo ir buvo labai agresyvus, vėl puolė jį, bet vėl įsikišo ir apgynė jį kolega, dar kartą nustumdamas nukentėjusįjį. Kaip ir konfliktas ėjo į pabaigą. Smūgių, kad žmogus griūtų ir neatsistotų - nebuvo. Konfliktas buvo numalšintas, visi sėdo į automobilius. Konstantinas dar telefonu kažką mėgino filmuoti, fotografuoti, sakė eiti vienas ant vieno, klausė, kodėl jie dviese, bet jie toliau į konfliktą nesivėlė. Kolega Tadas išvažiavo į kitą aikštelę pastatyti automobilio, nes nebuvo įvažiavęs į jų vidinę aikštelę, o jis nuvažiavo toliau pasistatyti automobilio. Praėjus kelioms minutėms, gal po 2-3 minučių. priėjo K. F., atidarė automobilio duris, ir su necenzūrine leksika puolė jį. Įvyko grumtynės, jis bandė išstumti žmogų iš automobilio. Tikrai pamena, kad buvo labai stiprus smūgis su automobilio durimis. Po grumtynių viduj darėsi neaišku kas įvyko ir jis su kojomis išspyrė nukentėjusįjį iš automobilio. Teko ir pačiam išlipti. Tada į darbą ėjo jo kolega J. V. ir tuo pačiu per kameras pamatęs situaciją atėjo apsaugos darbuotojas, kurie padėjo sulaikyti K. F.. Nukentėjusysis priešinosi, todėl paguldė jį ant žemės. Kadangi nukentėjusysis elgėsi agresyviai, J. V. iškvietė policiją. Nežino ar nukentėjusiojo automobilio variklis konflikto pradžioje buvo išjungtas ar įjungtas, Jam sužalojimai nebuvo padaryti, nes dengėsi veidą. Sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti stipriu smūgiu durimis, kai K. F. puolė jį sėdintį automobilyje. Smūgiavo, stūmė su koja nukentėjusįjį iš automobilio ir kartu su J. V. bei apsaugos darbuotoju nukentėjusįjį parvertė ant žemės. Policiją iškvietė iš tarnybinio įmonės telefono J. V.. Policijai atvažiavus jau konflikto dalyviai buvo nurimę ir niekas nieko nelaikė.

Kaltinamasis T. A. kaltės nepripažino ir parodė, kad tos dienos rytą, maždaug apie 8.30 val. važiavo su kolega N. R. į darbą. Privažiavus įmonės teritoriją, pamatė du stovinčius automobilius. K. F. automobilis stovėjo Minijos g. ir kreivai pastatytas Kirilo automobilis jų AB „Bega“ teritorijos aikštelėje. Matė kaip jie vienas prie kito ėjo ir Konstantinas pirmas stūmė Kirilą, kuris atšoko atgal. Įvažinėjant į teritoriją, pamatė kaip Konstantinas pirmas susmūgiavo Kirilui ir pradėjo maltis rankomis. Išsigando, nes žino Kirilo traumas, nes patys jį parsivežė sužalotą iš Kinijos, todėl puolė juos išskirti. Pribėgus prie jų, Konstantinas stovėjo veidu į jį – T. A.. Jis nukentėjusįjį nustūmė, ir šis nuvirto ant žemės. Tuo metu atsisuko į Kirilą pasižiūrėti ar jam viskas gerai. Konstantinas buvo agresyvus, judėjo pirmyn atgal, norėjo kaip ir pulti, todėl jis nukentėjusįjį dar kartą nustūmė. Tuo metu nukentėjusysis išsitraukė telefoną, pradėjo grasinti, kad pamatys, kas bus, siūlė aiškintis „vienas ant vieno“, pradėjo filmuoti. Kad nesivelti į konfliktą, atsitraukė atgal. Jo – T. A., automobilis buvo užstatęs šlagbaumą, buvo atvažiavusios kitos mašinos ir nuvažiavo į šalia esančią aikštelę. Pastatęs automobilį, kolega Nerijus paskambino Kirilui, kad įsitikinti ar viskas gerai ir tada išgirdo triukšmą, grumtynes. Skubėjo eiti link teritorijos, tada pamatė kaip apsaugos darbuotojas, Kirilas ir buvęs kolega J. V. laiko prispaustą Konstantiną prie žemės. Priėjus arčiau nukentėjusysis atsistojo ant kojų, jie paklausė ar reikia pagalbos. Kažkas pasakė, kad nebereikia, todėl jie nuėjo į darbą. Veiksmų, kurie vyko automobilyje, jis nematė. Nukentėjusiajam jokių smūgių nesudavė. Nesivaikė K. F. apie jo automobilį. Policijos nekvietė, nes viskas vyko labai greitai. Sužalojimai gali būti, kai nukentėjusysis pešėsi su Kirilu. Jis – T. A., lanko fizinio pasirengimo treniruotes, kartais nueina į bokso treniruotes dėl savigynos. Prieš septynis metus dalyvavo dvejose mėgėjų varžybose.

Nukentėjusysis K. F. parodė, kad važiuodamas į darbą savo automobiliu išgirdo skambutį. Buvo vaiką paleidęs prie M. Gorkio vidurinės mokyklos ir matė, kad jis skambina. Kadangi neturi laisvų rankų sistemos mašinoje, buvo priverstas greit sustoti, galvojo, kad kažkas atsitiko, nes ką tik paleido vaiką prie mokyklos, o jis turi problemų su sveikata. Staigiai sustojo, kad paklausti, kas atsitiko. Išgirdo verkiantį vaiką. Klausiant, kas nutiko, tuo metu išgirdo garsinį signalą. Signalas buvo kelis kartus. Jis stengėsi netrukdyti eismui. Matė, kad pravažiuoja mašina. Vaikui pasakė, kad perskambins jo mamai ir jie pakalbės, išsiaiškins kas atsitiko. Mašina, kuri signalizavo, sustojo prie pakeliamos užkardos įvažiavimo į teritoriją. Už vairo sėdėjo žmogus, kurio nepažinojo, ir kuris jam mojavo ir rėkė iš mašinos. Negirdėjo ką, tas žmogus jam rėkė, nes sėdėjo savo automobilyje. Pamatė, kad žmogus lipa iš mašinos, tada jis parodė, jam, kad važiuotų toliau. Tas žmogus išlipęs ėjo link jo. Jis pagalvojo, kad išlips iš automobilio ir paklaus, kas atsitiko. Išlipo ir padarė kelis žingsnius paklaust, kas atsitiko. Tada išgirdo keiksmažodžius, tas žmogus įvairiai vadino jį ir bandė griebti bei smūgiuoti. Jis paklausė jo, kodėl jis nori jį mušti. Bet tas žmogus nieko neatsakęs vis tiek pradėjo jį pulti. Pirmas jo smūgis nepasiekė tikslo, nes jis atsitraukė. Antru smūgiu smogė jam į veidą. Nuo smūgio nukrito akiniai nuo galvos, jie buvo uždėti ant galvos, nes buvo saulėta diena. Jei būtų norėjęs muštynių, tai tikrai nebūtų su akiniais priėjęs prie žmogaus. Jis pakėlęs akinius, pradėjo judėti link savo mašinos, bet žmogus vis tiek ėjo jam iš paskos, bandė smogti. Dėdamas akinius ant mašinos, pajuto stiprų smūgį į žandikaulį iš dešinės pusės, iš galo. Atsisukdamas pamatė, kad prieš jį stovi du vaikinai. Vienas iš jų buvo T. A.. Jis paklausė vaikinų, kodėl jie jį muša ir pradėjo bėgti aplink savo automobilį, galvodamas atsisėsti į mašiną, kad jie jo neužmuštų. Vaikinai elgėsi labai agresyviai sakydami, kad tuoj jį užmuš. Bėgdamas prie savo automobilio, jis prie vairuotojo durelių suklupo. Nukrito ant sėdmenų ir su ranka atsirėmė į žemę. Pribėgdamas T. A. su koja spyrė į dešinę žandikaulio pusę, sakydamas „važiuok iš čia nes tuoj užmušiu“. Prašė kaltinamojo, kad nustotų mušti. Tada jie apsisuko ir nuėjo link savo automobilio. Jis išsigandęs, pradėjo skambinti 112, bet pamatė, kad jie išvažiuoja į skirtingas puses. Pagalvojo, kad reikia nufotografuoti bent mašinas ir puolė fotografuoti automobilio numerius. Vienas BMW apsisuko ir nuvažiavo link antros perkėlos teritorijos, o kitas važiavo link jo ir sustojo. Pagalvojo, kad ir antra mašina gali trauktis iš įvykio vietos. Prieidamas prie mašinos paklausė, kodėl jie jį sumušė ir kur nuvažiavo antras žmogus. Kirilas labai keikėsi ir sugriebė jį už šaliko. Kaltinamasis tuo metu sėdėjo automobilyje. Durys automobilio buvo atidarytos. Jis stovėjo prie automobilio durų ir Kirilas sugriebęs jį už šaliko, bandė smūgiuoti, sakydamas ar „mažai gavai“. Jis atsispyrė nuo jo kojos ir pasitraukė nuo mašinos. Tada Kirilas išlipo iš mašinos ir griebė jį už kaklo ir pradėjo smaugti. Jis prašė, kad kaltinamasis jį paleistų, bet tuo metu priėjo dar vienas žmogus iš galo. Siūlė kaltinamiesiems kviesti policiją. Kirilas bandė jį paguldyti ant žemės kartu su antru žmogumi. Jis nesipriešino, bet bandė stovėti ant kojų. Paskui priėjo dar vienas vaikinas ir jį pasodino ant šaligatvio laužiant rankas. Kirilas laikė jį iš nugaros už kaklo ir kelis kartus smūgiavo į žandikaulį iš dešinės pusės. Antras vaikinas stovėjo šalia. Po kiek laiko jie apsiramino ir jau atvažiavo policija. Konflikto pradžioje jis išsigando, kai pirmuosius smūgius gavo. T. A. sudavė ranka, kai stovėjo prie savo mašinos. Iš galo į dešinę žandikaulio pusę pajuto stiprų smūgį. Į tą žandikaulį ir T. A. ir K. T. smūgiavo. Jis nėjo aiškintis, tik nusifotografavo vieną mašiną ir norėjo kitą mašiną nufotografuoti, baimindamasis, kad užpuolikai gali pasišalinti. Jis buvo pasimetęs, stresinėj būsenoj. Nenorėjo, kad antras žmogus pasišalintų. Po šio įvykio gulėjo ligoninėj 1,5 savaitės, buvo daroma rimta operacija. Vėliau nedarbingumas ir iki šiol daro pratimus, vyksta reabilitacija. Ieškiniu jis įvertina savo sveikatą, iki šiol negali pilnai reabilituotis. Kaltinamieji nebandė su juo susisiekti. K. T. turėjo matyti, kaip smūgiavo T. A., nes stovėjo šalia. K. T. sako, kad gynėsi nuo jo smūgio, bet iš tikrųjų jis – nukentėjusysis, nebandė suduoti nei vieno smūgio. Jokių nepagarbių žestų nebuvo iš jo pusės. Kai pajuto smūgį į žandikaulį iš už nugaros, atsisukęs pamatė T. A. ir kitą vaikiną, kuris stovėjo šalia, šiek tiek toliau nuo T. A.. Atvykusiems policijos pareigūnams kaltinamieji pasakojo, kad įvyko konfliktas, jie sudavė ir pretenzijų jokių nukentėjusiajam neturėjo. Tada jis pasakė, kad pretenzijų turi.

Ekspertas Diomenas Vitkus parodė, kad nukentėjusiajam buvo lūžę kaulai dvejose veido vietose: dešinysis skruostikaulis jo lankas, įspaustinis skeveldrinis lūžis ir apatinio žandikaulio dešinės šakos sąnarinė atauga-irgi skeveldrinis lūžis. Medicininiuose dokumentuose užfiksuoti veido odos nubrozdinimai, reikia suprasti, kad jų- tų nubrozdinimų buvo daug, ne vienas ir ne du. Trenkiant durelėmis, iš savo 47 metų praktikos, neatsimena, kad su durelėmis būtų padaryti tokie sužalojimai. Eismo įvykių metu kartais taip pasitaiko, bet eismo įvykio metu susidūrus automobiliams. Čia visai netinka, nes niekur kitur nebuvo sužalota, išskyrus galvą, veidą, nei krūtinė, nei keliai, nei kojos. Specialisto išvada surašyta remiantis tik pateiktais medicininiais dokumentais, nukentėjusiojo neapžiūrėjo. Medicininiuose dokumentuose nurodyti veido nubrozdinimai, įvardinta lakoniškai- veido nubrozdinimai, nenurodyta konkrečiai vieta. Pirminės išvados 6 punkte nurodyta, kad spręsti veido odos nubrozdinimo mechanizmo negalima, nes ligos istorijoje nubrozdinimai įvertinti lakoniški, dėl tos pačios priežasties negalima spręsti, ar veido odos nubrozdinimai gavosi nuo tų pačių smūgių, ar jie atsirado dėl kito poveikio. Jei būtų apibraižymai, tai būtų įvardinti kaip įdrėskimai. Bet kuriuo atveju, tai neesminiai, nežymūs veido nubrozdinimai, pagrindiniai yra dešinio skruostikaulio lanko skeveldrinis įspaustinis lūžis ir apatinio žandikaulio dešinės šakos sąnarinės ataugos skeveldrinis lūžis su sąnarinės galvutės panirimu. Abu lūžiai trinktelėjus durelėmis niekaip negalėjo būti, negalėjo būti tokie sužalojimai. Tokie sužalojimai galėjo gautis spiriant, bet abu šie lūžiai nuo vieno spyrio taip pat negalėjo būti padaryti, turėjo būti mažiausiai 2 smūgiai. Neaišku dėl nubrozdinimų, gal dar daugiau buvo smūgių. Dar užfiksuota kraujosruva dešinio skruosto srityje, patinimas, bet tai atsirado nuo lūžių. Galėjo lūžiai atsirasti spiriant, bet kokia tuo metu buvo nukentėjusiojo padėtis, ar tupėjo, ar pargriautas buvo, ar automobilyje sėdėjo, vien pagal tą sužalojimą spręsti negali. Mažai tikėtina, kad buvo spirta kojomis, o po to trinktelėjo durelėmis. Tyrėjų kaip ir nustatytas tas mechanizmas.

Liudytojas A. M. parodė, kad dirba apsaugos darbuotoju. Nematė konflikto pradžios, tik paskui per monitorių apie 9 val. pamatė, kad jo saugomojoje „Begos“ aikštelėje du vyrai buvo susikabinę. Išbėgo į lauką išsiaiškinti, kas nutiko, bet vyrai jam neatsakė. Jam buvo susidaręs toks įspūdis, kad kažkas norėjo užsirūkyti, tačiau nedavė, iš pykčio buvo spirta į mašiną. Susidarė įspūdis, kad tas vaikinas prie mašinos buvo užpultas. Jis paėmė nukentėjusiajam už riešo, kad ko nors iš kišenės neišsitrauktų. Po 2 min. pro šalį ėjo bendradarbis J. V., kuriam perdavė nukentėjusįjį ir pasakė, kad eina iškviesti policiją. Kai nukentėjusysis pasakė, kad jokių veiksmų nesiims, tada jis buvo paleistas. J. V. iškvietė policiją, o jis išėjo į savo darbo vietą. Jis žinojo, kad Kirilas buvo stipriai sužalotas, jis buvo iškritęs iš viešbučio, pas jį buvo viskas sulaužyta. Matė, kad pas nukentėjusįjį buvo apibraižytas veidas. Klausė po kiek laiko, kas įvyko. Minėtas asmuo (nukentėjusysis) sustojo po draudžiamu ženklu, nors ten sustoti negalima, tuomet Kirilas norėjo įvažiuoti į „Begos“ aikštelę, bet nukentėjusiojo automobilis ten stovėjo, vos avarija neįvyko. Tada Kirilas ėjo paklausti, kodėl nukentėjusysis sustojo neleistinoje vietoje. Jis nematė jokių konkrečių smūgių. Kamera Nr. 8, kuri filmuoja ant tilto, suveikė. Matė per monitorių asmenų kojas. Išėjo iš pastato, pamatė juos aikštelėje. Kaltinamasis Kirilas mašiną buvo pasistatęs aikštelėje, pamatė jį susikabinusį su nukentėjusiuoju, suprato, kad kažkas vyksta.

Liudytojas N. R. parodė, kad važiavo su kolega T. A., jo BMW pilkos spalvos automobiliu į darbą. Suko iš Minijos g. į „Begos“ teritoriją, pamatė stovintį BMW automobilį. Automobilis buvo kaip Tado, tai prisimena. Tas automobilis stovėjo neleistinoje zonoje, trukdė įsukti į „Begos“ teritoriją. Matė, kaip prie to automobilio stovėjo Kirilas su nukentėjusiuoju. Jie išlipę iš automobilio aiškinosi prie to BMW. Jis su Tadu nieko neįtarė, suko į teritoriją. Tada pamatė, kad tarp Kirilo ir kito asmens prasideda kivirčas ir apsistumdymai. Jie išlipo iš mašinos, jis pasiliko stovėti prie T. A. automobilio, o Tadas nubėgo išskirti Kirilo ir nukentėjusiojo. Tadas žinojo, kad Kirilas buvo patyręs didelę traumą, kad nebūtų problemų, ėjo juos išskirti, nes jau buvo prasidėjęs tarp vaikinų susistumdymas. Tadas išskyrė įsiterpdamas tarp jų ir nustumdamas nukentėjusįjį nuo Kirilo. Pastūmė dar nukentėjusįjį nuo Kirilo ir antrą kartą, nes nukentėjusysis puolė dar kartą. Kai jie aprimo, Tadas parėjo į mašiną. Jie pastatė automobilį kitoje aikštelėje, šalia „Begos“ aikštelės ir ėjo į darbą. Jis paskambino Kirilui, paklausti, ar viskas gerai, kaip ten situacija. Kirilas pakėlė telefono ragelį, tačiau niekas nekalbėjo, girdėjosi triukšmas ir grūmimasis. Niekas nešnekėjo. Tada jis su Tadu ėjo vėl atgal. Kai atėjo, situacija buvo nurimusi, J. V. stovėjo prie Kirilo ir Konstantino. Jie buvo šalia „Begos“ aikštelės, ant žolės. Atėjo, tuo metu, kai jau buvo iškviesta policija. Praeidamas nematė jokių sužalojimų. Teko kalbėti su Kirilu, šis pasakojo, kad vėl kilo konfliktas, nes Konstantinas vėl ėjo aiškintis į Kirilo mašiną. T. A. nuolat matė, šis nesmogė nukentėjusiajam, nei koja, nei kumščiu, tik 2 kartus nustūmė nuo Kirilo. Ant nugaros nugriuvo nukentėjusysis, bet atsistojo ir vėl ėjo aiškintis.

Liudytoja R. E. parodė, kad prašo remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais – tada tiksliau viską nurodė. Kiek pamena, greitėjimo juostoje vairuotojas važiavo lėtai, dėl juostos buvo pažeidimas. Ant vieno asmens veido matėsi išoriniai pažeidimai, o pas kitą nesimatė. Konfliktas, kiek atsimena, kilo dėl vairuotojo, kuris užstabdė pravažiavimą, už jo važiavęs konflikto dalyvis susinervino, kam užtvėrė kelią. Dėl eismo stabdymo, kad negalėjo pravažiuoti, kilo konfliktas, buvo sužalotas asmuo, smulkiai nepapasakos, buvo sužalotas asmens žandas. Kiek pamena, važiavo kita kelio puse dar kitas bendradarbis, kuris sustojo. Ant asmens veido buvo nubrozdinimai ir žandas ištinęs, nubrozdinimai ant dešinio veido skruosto buvo. Kokie nubraižymai, negali pasakyti, nepamena.

Liudytoja H. O. parodė, kad važiavo į darbą ir prie socialinių mokslų kolegijos prie šviesoforo prie traukinių bėgių pamatė vaikinus. Pradėjus važiuoti, pamatė kaip du ar trys vaikinai ėjo prie vieno vaikino. Matė mašiną, sustojusią prie kitos mašinos. Vaikinai ėjo prie mašinos stovinčio vaikino. Buvo dviese ar trise, dabar nepamena. Vaikinai buvo ne gatvėje, kaip ant žolyno. Ji važiavo nuo centro, matė įvykį iš dešinės, pravažiavo nesustojus. Suprato, kad jie ne šiaip susitiko pasikalbėti. Matė, kaip vaikinai ėjo link to vieno vaikino, o tas vaikinas ėjo atgal ir gūžėsi, suprato, kad kažkas negerai, kad reikia skambinti policijai. Ji paskambino policijai. Smūgių nematė, bet matė kaip eidami vaikinai supo tą vieną vaikiną. Trys asmenys buvo, o tas, kuris gūžėsi vienas. Jie ėjo link to vieno vaikino. Smūgių nematė, bet iš situacijos suprato, kad tą vieną vaikiną arba įsitemps į mašiną, arba sumuš. Ryte, kai pilna mašinų, tokiu metu muštis, kažkas negerai buvo. Buvo automobilių spūstys, ji nevažiavo greitai, todėl aiškiausiai matė situaciją.

R. E. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2018-04-09 iš Klaipėdos AVPK budėtojo buvo gautas pranešimas dėl įvykio. Nuvykus, pasitiko du vyrai, kurių vienas K. F., paaiškino, kad jį užpuolė ir sumušė nepažįstamas, kuris sutrenkė veidą, sumušė dešinį skruostą, spyrė į galvą. K. T. paaiškino, kad įvyko žodinis konfliktas dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, o su jo kolega įvyko susistumdymas. Taip pat teigė, kad buvo subraižytas automobilis, suplėšytos kelnės, tačiau apžiūrėjus, nei automobilio, nei drabužių sugadinimų nesimatė. Ant K. F. veido matėsi švieži nubrozdinimai ir ištinęs dešinio veido skruostas (t. 1 b. l. 10).

Iš pranešimo gauto iš Klaipėdos universitetinės ligoninės nustatyta, kad 2018-04-09 apie 09.45 val. į ligoninę kreipėsi K. F., bei medikams nurodė, kad jį 2018-04-09 apie 08.40 val. Nemuno 2,Klaipėdoje, sužalojo nepažįstami asmenys.(1t., b.l.21-22)

Iš policijos registro apie įvykį matyti, kad 2018-04-09 08.40 val. apie įvykį pranešė H. A., nurodydama, kad gatvėje 3 vaikinai muša vieną (t. 1 b. l. 23-24).

Iš pranešimo gauto iš bendrojo pagalbos centro nustatyta, kad 2018-04-09 08.44 val. paskambinęs J. V. informavo, kad darbo vietoje pranešėją užsipuolė kolega, vyksta konfliktas. (1t., b.l.25-26)

Iš K. F. pateiktos telefono išklotinės nustatyta, kad 2018-04-09 nuo 8.36.46 val. 26 sekundes abonentas kurio numeris 867340170 bendravo su abonentu 868602414. (1t., b.l.53)

Specialisto išvada Nr. G845/2018(03) nustatyta, kad K. F. buvo padarytas apatinio žandikaulio dešiniosios sąnarinės ataugos kaklo srities skeveldrinis lūžis su sąnarinės galvos išnirimu, dešiniojo skruostikaulio lanko skeveldrinis įspaustinis lūžis, dešinio skruosto poodinė kraujosruva ir veido odos nubrozdinimas, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. (1t., b.l.113-114)

2018-07-04 akistatos protokolu nustatyta, kad akistatos metu nukentėjusysis K. F. nurodė prie kokių aplinkybių patyrė sužalojimus, kaltinamasis K. T. neigė nukentėjusiojo aplinkybes ir liko prie savo parodymų (t. 2 b. l. 31-36).

2018-07-04 akistatos protokolu nustatyta, kad akistatos metu nukentėjusysis K. F. nurodė, prie kokių aplinkybių patyrė sužalojimus, kaltinamasis T. A. neigė nukentėjusiojo aplinkybes, ir liko prie savo parodymų (t. 2 b. l. 57-59).

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014). Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-120/2014, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018). Veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir tada, kai kaltininkas, pažeisdamas viešąją tvarką, smūgį nukentėjusiajam į veidą suduoda bent vieno pašalinio asmens akivaizdoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-452/2011). Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242/2011, 2K-164-976/2015, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018). Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-384-788/2018).

Taip pat pažymėtina, kad jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ir tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus arba sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, t.y. pagal BK 138 straipsnį arba pagal 135 straipsnį.

Byloje nustatyta, kad 2019-04-09, 08:40 val., ties įmone „Bega“ Nemuno g. 2B, Klaipėda, tarp nukentėjusiojo K. F. ir kaltinamojo K. T. kilo konfliktas dėl to, kad nukentėjusysis buvo sustojęs ir kalbėjo telefonu įvažiavimui į įmonių teritorijos aikštelę skirtoje lėtėjimo eismo juostoje, dėl ko kaltinamasis K. T. buvo priverstas keisti važiavimo kryptį. Tiek kaltinamasis K. T., tiek nukentėjusysis patvirtino, kad dėl K. F. sustojimo lėtėjimo juostoje, K. T. pravažiuodamas signalizavo ir po to, įvažiavęs į įmonių teritoriją ir palikęs automobilį, priėjo prie nukentėjusiojo aiškintis. Tačiau kaltinamasis K. T. neigia sudavęs smūgius nukentėjusiajam ir tvirtina, kad tai jį užsipuolė nukentėjusysis, dėl ko jis buvo priverstas gintis. Kaltinamojo teigimu, nukentėjusiajam sužalojimai atsirado trenkiantis į automobilio dureles (t. 2 b. l. 143-145). Kaip matyti iš kaltinamojo T. A. parodymų, jis važiuodamas į darbą ir pamatęs, kad nukentėjusysis užsipuolė jo draugą – K. T., pribėgęs iš nugaros stipriai nukentėjusįjį nustūmė, tokiu būdu išskirdamas K. F. ir K. T., vėliau nukentėjusįjį dar kartą stūmė, gindamas draugą, nes K. F. niekaip neatstojo nuo jų, tačiau taip pat neigia, kad būtų sudavęs smūgius nukentėjusiajam. Vis dėlto byloje surinktų įrodymų visuma paneigia tokius kaltinamųjų parodymus. Nukentėjusysis K. F. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu davė nuoseklius parodymus dėl patirtų sužalojimų. Nukentėjusiojo tvirtinimu, dėl jo sustojimo lėtėjimo juostoje atėjo aiškintis kaltinamasis, kuris iškeikė jį necenzūriniais žodžiais ir kumščiu sudavė vieną kartą į veidą. Netrukus į konfliktą įsitraukė ir T. A., kuris kumščiu sudavė jam smūgį iš galo į žandikaulį. Nukentėjusiajam traukiantis nuo užpuolikų ir parkritus T. A. dar karą spyrė jam į tą pačią – dešinę žandikaulio pusę. Nuo smūgių apsvaigo, tačiau sąmonės neprarado. Nenorėdamas, kad užpuolikai pasišalintų, jis priėjo prie K. T. automobilio, kur pastarasis sugriebęs jį už šaliko ir laikydamas tarp alkūnės suspaudęs jo kaklą smogė du kartus kumščiu į tą patį - dešinės pusės žandikaulį (t. 2 b. l. 146-147). Vertindamas nukentėjusiojo parodymus, teismas atsižvelgia ir į tai, kad K. F. nurodytas aplinkybes iš dalies patvirtina ir papildo liudytojos H. O., A. M. parodymai, taip pat specialisto išvada bei eksperto parodymai. H. O. parodė, kad ryte važiuodama į darbą nuo centrinės miesto pusės į pietinę, pamatė kaip du ar trys vaikinai ėjo prie vieno vaikino, stovinčio prie mašinos. Vaikinai buvo ne gatvėje, prie šaligatvio, ant žolyno. Pamačiusi, suprato, kad jie ne šiaip susitiko pasikalbėti. Matė, kaip vaikinai ėjo link to vieno vaikino, o tas vaikinas ėjo atgal ir gūžėsi, smūgių nematė, bet matė kaip eidami vaikinai supo tą vieną vaikiną. Trys asmenys buvo, o tas, kuris gūžėsi vienas. Iš situacijos suprato, kad tą vieną vaikiną arba įsitemps į mašiną, arba sumuš. Kadangi buvo automobilių spūstys, ji nevažiavo greitai, todėl aiškiausiai matė situaciją (t. 3 b. l. 10-11). Liudytojas A. M. taip pat patvirtino, kad nematė konflikto pradžios, tačiau jo saugomoje „Bega“ aikštelėje, per monitorius pastebėjo susikibusius nukentėjusįjį ir kaltinamąjį K. T. ir išėjo juos skirti. Atėjęs matė, kad nukentėjusiojo veidas buvo subraižytas (t. 2 b. l. 169-170). Liudytoja, policijos pareigūnė R. E. taip pat patvirtino, kad atvykus į įvykio vietą ant asmens veido buvo nubrozdinimai ir žandas ištinęs, nubrozdinimai ant dešinio veido skruosto buvo. Tarnybiniame pranešime R. E. nurodė, kad 2018-04-09 Ant K. F. veido matėsi švieži nubrozdinimai ir ištinęs dešinio veido skruostas (t. 1 b. l. 10). Teisiamajame posėdyje apklaustas ekspertas D. Vitkus parodė, kad tokie sužalojimai, kokie konstatuoti nukentėjusiajam, griūnant negalėjo atsirasti, taip pat negalėjo atsirasti atsitrenkiant į automobilio dureles. Dešinio skruostikaulio lanko skeveldrinis įspaustinis lūžis ir apatinio žandikaulio dešinės šakos sąnarinės ataugos skeveldrinis lūžis su sąnarinės galvutės panirimu - abu lūžiai trinktelėjus durelėmis niekaip negalėjo būti, tokie sužalojimai galėjo atsirasti spiriant, bet abu šie lūžiai nuo vieno spyrio negalėjo būti padaryti, turėjo būti mažiausiai 2 smūgiai (t.2 b. l.181-182). Taigi kaltinamųjų teiginius, kad nukentėjusysis sužalojimus patyrė atsitrenkdamas į automobilio dureles arba griūdamas, paneigia eksperto parodymai. Teismas negali remtis N. R. parodymais, nes jis kartu dirba su kaltinamaisiais, ir tai, kad šio liudytojo nurodytos aplinkybės skiriasi nuo kitų nustatytų faktinių aplinkybių, rodo, kad N. R. yra suinteresuotas duoti parodymus kaltinamųjų naudai. Taigi aptartų įrodymų, kurie susiję vientisa, logiška grandine, visuma, aiškiai atspindi šios nusikalstamos veikos vaizdą ir neabejotinai patvirtina kaltinamųjų kaltę sutrikdžius nukentėjusiojo sveikatą.

Kaip ir buvo minėta, tokiais atvejais, kai sutrikdant visuomenės rimtį ir tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus arba sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, t.y. pagal BK 138 straipsnį (ar šio straipsnio atitinkamą dalį) arba pagal 135 straipsnį (ar šio straipsnio atitinkamą dalį), nes BK 284 straipsnio dispozicija apima tik nežymų sveikatos sutrikdymą. Jei dėl chuliganiškų paskatų sutrikdoma viešoji tvarka ir kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nes BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas nenumato viešosios tvarkos sutrikdymo padarinių. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji viešoje vietoje, tyčia rodydami aiškų visuomenės negerbimą, dėl menkavertės priežasties, veikdami bendrai, 2 kartus smogė nukentėjusiajam bei spyrė į veidą, ko pasekoje K. F. buvo padaryti apatinio žandikaulio dešiniosios sąnarinės ataugos kaklo srities skeveldrinis lūžis su sąnarinės galvos išnirimu bei dešiniojo skruostikaulio lanko skeveldrinis įspaustinis lūžis, dešinio skruosto poodinė kraujosruva ir veido odos nubrozdinimai, t.y. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą (t. 1 b. l. 113-114) bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, todėl tokia kaltinamųjų veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nukentėjusysis turtinę žalą grindžia tuo, kad dėl kaltinamųjų buvo priverstas pirkti vaistus sužalojimams gydyti ir pateikė vaistų įsigijimą patvirtinančius dokumentus (t. 1 b. l.72), taip pat pateikė mokėjimo kvitus, pagrindžiančius advokato išlaidas 1 000 Eur sumai (t. 2 b. l. 131-134).