Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto S. G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. kovo 15 d. nutarties S. G. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. S. G. Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – ir Institucija) 2022 m. birželio 21 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 406 straipsnio 4 dalyje, 407 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta galutinė nuobauda – 225 Eur bauda. S. G. nubaustas už tai, kad 2020 m. birželio 27 d., laiko intervale 16.40 val.-17.00 val., (duomenys neskelbtini), laivai LT-(duomenys neskelbtini) (laivavedys S. G.) ir (duomenys neskelbtini) (laivavedys V. B.) plaukė besikertančiais kursais ir pramoginis laivas (duomenys neskelbtini), vairuojamas S. G., laivo priekine (smailiąja) dalimi atsitrenkė į iš dešinės pusės jam plaukusį V. B. vairuojamą pramoginį laivą (duomenys neskelbtini). Laivavedys S. G. pažeidė bendrąją pareigą plaukimo metu būti budriu, nestebėjo aplinkos, tinkamai neįvertino kitų vandens transporto priemonių galimo judėjimo intensyvumo bei nevykdė pastovaus vandens kelio stebėjimo, todėl nepastebėjo jam iš dešinės pusės artėjančio kito pramoginio laivo, dėl to įvyko susidūrimas. Tokiais veiksmais pažeidė Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklių 1.04 straipsnį, 6.03 bis 1 punkto reikalavimus.

2. Kauno apylinkės teismas 2023 m. kovo 15 d. nutartimi S. G. skundą dėl Institucijos 2022 m. birželio 21 d. nutarimo atmetė. Nutartyje konstatuota, kad Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai, nešališkai, objektyviai ištyrus visas bylos aplinkybes. Institucija padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą, kad S. G. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus.

3. Apeliaciniame skunde S. G. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

3.1. Skunde nurodoma, kad grąžinus administracinio nusižengimo bylą nagrinėti iš naujo, byla vėl buvo paskirta tai pačiai teisėjai, kuri buvo priėmusi nutartį šią bylą grąžinti Institucijai papildomam tyrimui atlikti. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą iš naujo tos pačios sudėties teismas naujų įrodymų nerinko, nesuteikė galimybių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovui remtis naujais įrodymais (atsisakė skirti ekspertizę laivų susidūrimo priežasčiai nustatyti) bei pateikė skirtingus tų pačių aplinkybių vertinimus. Šios aplinkybės duoda pagrindą manyti, kad teismas šioje byloje buvo neobjektyvus ir šališkas. Kauno apygardos teismui 2022 m. gruodžio 29 d. nutartimi panaikinus Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartį, kuria byla buvo grąžinta Institucijai, tos pačios sudėties teismas negalėjo iš naujo nagrinėti administracinio nusižengimo bylos.

3.2. Skunde tvirtinama, kad Institucijos surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir priimtas nutarimas neatitinka šiems procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, kadangi nebuvo nustatyta tiksli laivų susidūrimo vieta. Taip buvo apribota administracinėn atsakomybėn patraukto asmens galimybė gintis nuo pareikšto kaltinimo. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik nukentėjusiojo V. B. parodymais ir jo užsakymu atlikta specialisto išvada. Kitų administracinio nusižengimo byloje esančių įrodymų (specialisto išvadų, nuotraukų, liudytojų parodymų) pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino. Atkreipiamas dėmesys, kad tos pačios sudėties teismas, išnagrinėjęs šią administracinio nusižengimo bylą 2022 m. lapkričio 17 d., nutartyje pateikė priešingą nukentėjusiojo V. B. bei specialisto V. P. išvados vertinimą.

3.3. Skunde pažymima, kad apeliantas nepažeidė Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklių reikalavimų, kadangi laivas (duomenys neskelbtini) (laivavedys V. B.) apeliantui buvo iš laivo kairiosios pusės borto. Todėl apelianto laivas neatsitrenkė ir negalėjo atsitrenkti į laivą (duomenys neskelbtini) dešiniuoju bortu. Teismas neatsižvelgė ir nevertino aplinkybės, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens laivo nuotraukos patvirtina, kad įvykio metu buvo apgadintas apelianto laivo kairysis bortas. Todėl nutartyje neteisingai nurodyta, kad pramoginis laivas (duomenys neskelbtini), vairuojamas S. G., laivo priekine (smailiąja) dalimi atsitrenkė į dešinės pusės jam plaukiantį V. B. vairuojamą pramoginį laivą (duomenys neskelbtini).

3.4. Skunde nesutinkama su teismo išvadomis dėl įvykio vietos. Taip pat nurodoma, kad nėra aišku, kuo remdamasis teismas nustatė, kad laivai plaukė besikertančiais keliais. Tvirtinama, kad laivai plaukė priešpriešais ir susidūrė kairiais bortais, tai patvirtina ir V. B. pateiktos nuotraukos, kuriose užfiksuoti laivai po susidūrimo. Nėra jokių įrodymų, kad laivai plaukė besikertančiais kursais. Taip pat nėra objektyvių įrodymų, kad įvykis įvyko (duomenys neskelbtini). Specialisto išvadoje nurodytos įvykio koordinatės yra kitoje pusėje (duomenys neskelbtini) ir toli nuo tikrosios įvykio vietos. Išvadoje nurodytos aplinkybės dėl laivo greičio taip pat neobjektyvios ir nustatytos tik iš V. B. pasakojimo, neatsižvelgus į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus. V. P. išvada yra tik V. B. pasakojimų perpasakojimas. Ji nėra paremta jokiais objektyviai nustatytais duomenimis, nėra atlikti jokie skaičiavimai. Tokie skaičiavimai nepateikti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu.

3.5. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad V. B. pateiktose jo laivo nuotraukose aiškiai matoma, kad susidūrimo vieta eina nuo jo laivo priekinės dalies prasilenkiančiai, nors pats V. B. ne kartą teigė, kad susidūrimas buvo laivo viduryje. Priešingai, nei teigia V. B. ir V. P., laivai susidūrė kairiais bortais ir praslydo vienas pro kito bortą. Šias aplinkybes patvirtina apelianto į bylą pateiktos nuotraukos, kuriose matyti, kad susidūrimas su kitu laivu prasideda nuo laivo numerių brūkšnelio. Atsižvelgiant į tai, kad laivų susidūrimas yra praslystantis kairiais bortais, tai rodo, kad susidūrimas buvo ne 90 laipsnių kampu, o prasilenkiant kairėmis pusėmis. Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių V. B. versiją, kad apelianto laivas su jo laivu trenkėsi dešiniais bortais. Be to, priešingai, nei nustatė teismas, apeliantas neplaukė greitai, nes to neleido oro sąlygos, laive buvo trys moterys, iš kurių viena laukėsi, laivo variklis buvo senas ir mažo galingumo. Dėl to greitis buvo ne didesnis nei maždaug 5 km/h.

3.6. Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai V. B. parodymų nevertino kritiškai, nes jie prieštarauja tarpusavyje dėl aplinkybių, kaip jis elgėsi pamatęs apelianto laivą, kokiu būdu laivas pasiekė krantą, dėl leidimo žvejoti, dėl plaukimo krypties ir įvykio vietos. Teismas taip pat nevertino aplinkybės, kad V. B. pažeidė Europos vidaus vandenų kelių taisyklių 6.04 straipsnio nuostatas, numatančias, kad du laivai plaukia priešpriešiniais kursais taip, kad gali kilti susidūrimo pavojus, abu laivai turi pakeisti kursą pasitraukdami dešinėn, kad jie galėtų prasilenkti kairiais bortais. V. B. aiškiai nurodė, kad apelianto laivą pamatė 100 metrų atstumu. Pamatęs laivą jokių priemonių, kad išvengtų susidūrimo, nesiėmė, o iššoko iš laivo. Tai reiškia, kad jis, plaukdamas leistinu greičiu ir laikydamasis laivavedybos taisyklių, galėjo ir turėjo galimybę išvengti laivų susidūrimo.

3.7. Skunde pažymima, kad turint ir galint nustatyti duomenis apie transporto priemonių judėjimo greitį, stabdymo ir sustojimo būdą, kryptį, padėtį, kitas aplinkybes, turint nuotraukas ir kitą bylos medžiagą, galima specialistų pagalba atkurti eismo įvykio eigą, nustatyti aplinkybes įvykio vietoje, ištirti transporto priemonių techninius apgadinimus, jų atsiradimo laiką, apgadinimų ir eismo įvykio ryšį, eismo įvykio dalyvių veiksmus, aplinkybes, turėjusias įtakos eismo įvykiui kilti ir nustatyti tikslią laivų susidūrimo priežastį. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas teismui pateikė prašymą skirti ekspertizę, tačiau teismas šį prašymą atmetė motyvuodamas tuo, kad vienas iš laivų yra suremontuotas. Toks teismo sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas. Be to, teismas ignoravo šioje byloje pateiktus aukštesniojo teismo (Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis) išaiškinimus dėl būtinybės rinkti papildomus įrodymus byloje (kreiptis į specialistus, reikalauti pateikti papildomus duomenis ir panašiai). Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nubaustas nepagrįstai. Teismas, pažeisdamas materialines ir procesines teisės normas, formaliai išnagrinėjo bylą ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą.

4. Lietuvos transporto saugos administracijos atsiliepime prašoma S. G. apeliacinio skundo netenkinti, Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodoma, kad apeliantas nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kodėl apylinkės teismo nutartis turėtų būti panaikinta. Teismas tinkamai įvertino visus įrodymus ir priėmė pagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniame skunde nesutinkama su Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 5 d. nutartyje padarytomis išvadomis dėl S. G. kaltės padarius ANK 406 straipsnio 4 dalyje, 407 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, prašoma administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

6. ANK 5 straipsnio1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos apibrėžtos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį.

7. Be pirmiau aptartų ANK normų pažymima ir tai, kad asmuo gali būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą tik tada, kai yra surenkama pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

8. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad S. G. padaryti administraciniai nusižengimai Institucijos nutarime teisingai įvertinti, kaip atitinkantys ANK 406 straipsnio 4 dalyje, 407 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų sudėtis ir dėl šių nusižengimų padarymo jis pripažintas kaltu, ir nubaustas pagrįstai. Nesutikti su apylinkės teismo, atmetusio apelianto skundą dėl Institucijos nutarimo, argumentacija bei naikinti apylinkės teismo priimtą procesinį sprendimą, remiantis vien tik apeliaciniame skunde pateiktu faktinių aplinkybių ir surinktų įrodymų vertinimu, pagrindo nėra. Skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinys patvirtina, kad teismas, vertindamas Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje aiškiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados. Esminiai įrodymų vertinimą reglamentuojančių ANK normų ar kiti procesiniai pažeidimai, nagrinėjant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą pirmosios instancijos teisme, nepadaryti, į esminius skundo argumentus nutartyje yra pakankamai motyvuotai atsakyta, teismo padarytos išvados logiškos, nuoseklios, atitinka bylos duomenimis nustatytas įvykio aplinkybes.

9. Apeliantas, nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartimi, visų pirma kelia klausimą dėl ANK 576 straipsnio ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 58 straipsnio pažeidimų. Šių normų pažeidimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo motyvuoja tuo, kad bylą antrą kartą išnagrinėjo tos pačios sudėties teismas, kuris šioje byloje dėl apelianto skundo jau buvo priėmęs sprendimą (grąžinti bylą Institucijai) ir tuo buvo pažeistas BPK 58 straipsnio 2 dalies 3 punktas (skundo nuoroda į BPK 58 straipsnio 1 dalies 3 punktą vertintina kaip rašymo apsirikimas). Šis skundo argumentas atmetamas, kaip nepagrįstas.

10. Nušalinimą reglamentuojančio ANK 576 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiojo atstovai turi teisę pareikšti nušalinimus. Pagal to paties straipsnio 2 dalį nušalinimo (nusišalinimo) klausimai sprendžiami BPK nustatytais pagrindais ir tvarka. BPK 58 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą, jeigu: jis priėmė nuosprendį pirmosios instancijos teisme, negali nagrinėti tą pačią bylą apeliacine tvarka ir kasacine tvarka, taip pat iš naujo nagrinėti tą bylą pirmosios instancijos teisme tuo atveju, kai panaikintas jo priimtas nuosprendis. Taigi šis nušalinimo pagrindas įtvirtina draudimą teisėjui, bylą išnagrinėjusiam iš esmės, tą bylą nagrinėti pakartotinai.

11. Administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja A. K. 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi iš dalies tenkino S. G. skundą dėl Institucijos 2022 m. birželio 21 d. nutarimo ir administracinio nusižengimo bylą grąžino nutarimą priėmusiai institucijai tyrimui papildyti. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad liko nenustatytos tikslios įvykio vietos bei laiko aplinkybės ir tai trukdo nagrinėti skundą iš esmės (2 t. b. l. 157–163). Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs Institucijos atstovės ir nukentėjusiojo V. B. skundus, Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartį panaikino ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams konstatavęs, kad laiko ir vietos aplinkybių tikslumas yra pakankamas, kad bylą būtų galima nagrinėti iš esmės, o teismui manant, kad šias aplinkybes reikalinga tikslinti, tai galima daryti bylos nagrinėjimo metu (2 t., b. l. 192–199). Grąžinus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, Kauno apylinkės teismo pirmininko 2023 m. sausio 9 d. potvarkiu ši byla buvo paskirta nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjai A. K. (3 t., b. l. 1), kuri 2023 m. sausio 11 d. nutartimi nusišalino nuo bylos nagrinėjimo BPK 58 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu (3 t., b. l. 2, 3). Vadovaujantis BPK 59 straipsnio 4 dalimi, teisėjo nusišalinimą turi patvirtinti teismo pirmininkas, jo pavaduotojas, to teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas ar jų paskirtas teisėjas. Šios baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos pažeistos nebuvo, Kauno apylinkės teismo pirmininkas neskundžiama 2023 m. sausio 13 d. nutartimi teisėjos nusišalinimo netvirtino (3 t., b. l. 5–7).

12. Taigi, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodomas teisėjos nušalinimo (nusišalinimo) pagrindas jau buvo patikrintas, tačiau nenustatyta, kad pagal šioje byloje susiklosčiusią procesinę situaciją Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja A. K. S. G. administracinio nusižengimo bylos nagrinėti iš esmės negali. Kaip matyti iš Kauno apylinkės teismo pirmininko 2023 m. sausio 13 d. nutarties, aplinkybė, kad teisėja buvo pradėjusi nagrinėti bylą ir šioje byloje priėmė sprendimą, nepatvirtina BPK 58 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto nušalinimo pagrindo, kadangi priėmus nutartį grąžinti bylą Institucijai tyrimui papildyti, byla nebuvo išnagrinėta iš esmės. Kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo, būtent aplinkybę, kad teisėja šioje byloje jau buvo priėmusi sprendimą, apeliantas laiko atitinkančia BPK 58 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą nušalinimo (nusišalinimo) pagrindą, tačiau dėl šios aplinkybės vertinimo esant priimtai įsiteisėjusiai nutarčiai ir apeliantui nenurodant jokių naujų teisiškai reikšmingų faktų (argumentų), teikiančių pagrindą abejoti bylą išnagrinėjusios teisėjos nešališkumu, konstatuoti ANK 576 straipsnio ir BPK 58 straipsnio nuostatų pažeidimą apygardos teismas neturi pagrindo. Paminėtina ir tai, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nei jo atstovas nušalinimo teisėjai nereiškė (3 t., b. l. 17, 25), argumentai dėl BPK 58 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto nušalinimo pagrindo nurodyti tik apeliaciniame skunde po to, kai buvo priimtas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepalankus sprendimas.

13. Skunde nurodomos aplinkybės, kad teisėja atsisakė skirti ekspertizę laivų susidūrimo priežasčiai nustatyti, pateikė skirtingą tų pačių aplinkybių vertinimą, taip pat nesudaro pagrindo abejoti bylą išnagrinėjusios teisėjos nešališkumu. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejones dėl teisėjo nešališkumo ar rodo bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-388/2014, 2K-171-1073/20182K-271-976/2020). Nešališkumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti proceso šalies ar šalių nuomonės nepakanka, o turi būti nustatytos aplinkybės, kurios patvirtintų teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą, t. y. abejonė dėl teismo nešališkumo (tiek subjektyviuoju, tiek objektyviuoju nešališkumo aspektais) turi būti pagrįsta.

14. Nagrinėjamu atveju konstatuoti, jog teismas buvo šališkas, nagrinėdamas bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą, pagrindo nėra. Kaip jau minėta, apeliantas nušalinimo teismui nereiškė viso bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu ir tai rodo, kad iki sprendimo byloje priėmimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui abejonių dėl teismo nešališkumo (tiek objektyviuoju, tiek subjektyviuoju aspektu) nekilo. Be to, kaip matyti iš skundo argumentų, nuomonė dėl teisėjos šališkumo iš esmės yra grindžiama tik apelianto nesutikimu su byloje atliktu įrodymų vertinimu bei tuo, kad buvo atmestas prašymas skirti ekspertizę. Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ne taip, kaip juos vertina atsakomybėn patrauktas asmuo, nesant jokių kitų objektyvių aplinkybių dėl galimo teisėjo šališkumo, nėra ir negali būti pagrindas konstatuoti, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Dėl prašymo skirti ekspertizę atmetimo pažymėtina, kad bylą nagrinėjantis teismas neprivalo ištirti visų įmanomų su nagrinėjama byla galimai susijusių duomenų. Bet koks prašymas dėl naujų įrodymų tyrimo (rinkimo) neprivalo būti tenkinamas. Prašymo atmetimas savaime nereiškia, kad proceso dalyvio teisės yra varžomos. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kiek jų pakanka pagrįstoms išvadoms padaryti. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstas išvadas galėjo padaryti ir nepaskyręs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo prašomos skirti ekspertizės, todėl prašymo atmetimą savaime vertinti kaip teismo šališkumą pagrindo nėra.

15. Skunde apeliantas tvirtina, kad Institucijos surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas neatitinka jiems keliamų reikalavimų, kadangi nebuvo nustatyta tiksli laivų susidūrimo vieta ir taip buvo apribota apelianto galimybė gintis nuo pareikšto kaltinimo. Šiuos skundo argumentus apygardos teismas pripažįsta nepagrįstais. Tiek 2022 m. birželio 14 d. administracinio nusižengimo protokole, tiek 2022 m. birželio 21 d. nutarime nurodyta nusižengimo padarymo vieta: (duomenys neskelbtini). Nors vieta iš tikrųjų apibrėžta abstrakčiai, aprašant nusižengimo esmę ir nustatytas aplinkybes, ji sukonkretinta, nurodant, kad laivų susidūrimas įvyko (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 58, 68). Taigi administracinio nusižengimo padarymo vieta, nors ir nenurodyta konkrečiu tašku (koordinatėmis), administracinio nusižengimo protokole ir nutarime, taip pat ir teismo nutartyje yra pakankamai apibrėžta, apimanti konkrečią (duomenys neskelbtini) vietą ties (duomenys neskelbtini) ir, kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos duomenų, nusižengimo padarymo vieta nustatyta remiantis įvykyje dalyvavusių asmenų, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, paaiškinimais, rašytiniais bylos duomenimis (1 t., b. l. 7, 8, 22, 26, 27, 169–170; 2 t., b. l. 51, 52, 122). Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino visus duomenis, turinčius reikšmės vertinant skundo argumentus dėl administracinio nusižengimo padarymo vietos ir padarė pagrįstą išvadą, kad nusižengimo padarymo vieta yra pakankamai aiški, tiek nukentėjusysis, tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo patvirtino, kad įvykis įvyko būtent toje (duomenys neskelbtini) atkarpoje, ties (duomenys neskelbtini) (ir (duomenys neskelbtini) kitame krante) kaimu.

16. Taigi, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui jam inkriminuoto nusižengimo padarymo vietos aplinkybė buvo aiški ir tokią išvadą leidžia daryti ne tik pirmiau aptarti duomenys, bet ir aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiame teismo nutarime kitoje administracinio nusižengimo byloje dėl to paties įvykio, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl administracinės atsakomybės taikymo V. B.. Iš Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. kovo 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-54-946/2021 administracinio nusižengimo teisena V. B. atžvilgiu pagal ANK 406 straipsnio 2 dalį bei 406 straipsnio 6 dalį nutraukta teismui konstatavus, kad byloje nėra neginčijamų ir neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, kad V. B. administracinio nusižengimo protokole nurodytomis aplinkybėmis atliko veiksmus, kurie atitiktų ANK 406 straipsnio 2 dalies bei 406 straipsnio 6 dalies požymius (1 t., b. l. 121–135). Šioje byloje, be kita ko, buvo vertintos ir aplinkybės dėl administracinio nusižengimo padarymo vietos ir nustatyta, kad susidūrimas įvyko (duomenys neskelbtini) ir šios faktinės aplinkybės S. G., pirmiau nurodytoje byloje apklaustas kaip liudytojas, neginčijo. Įvertinus paminėtą, taip pat tai, kad S. G., neigdamas savo kaltę ir ginčydamas Institucijos nutarime nustatytas nusižengimo aplinkybes, kartu ginčijo ir nustatytą administracinio nusižengimo padarymo vietą nurodydamas konkrečius argumentus dėl, jo manymu, tikrosios įvykio vietos, sudaro pagrindą skundo teiginius dėl galimybės gintis nuo pareikšto kaltinimo ribojimo vertinti kaip deklaratyvius.

17. Skunde nesutinkant su Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartyje padarytomis išvadomis, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklų reikalavimus, teigiama, kad teismas be pagrindo rėmėsi išskirtinai tik nukentėjusiojo parodymais bei specialisto išvada, kuri buvo gauta pagal nukentėjusiojo užsakymą, netyrė ir nevertino kitų įrodymų. Apygardos teismas, patikrinęs skundžiamą nutartį įrodymų vertinimą reglamentuojančių normų taikymo aspektu, įrodymų vertinimo klaidų ar kitų proceso pažeidimų, dėl kurių S. G. administracinio nusižengimo byla galėjo būti išspręsta neteisingai, nenustatė.

18. Kaip matyti iš skundo turinio, esminė aplinkybė, apelianto įsitikinimu įrodanti įrodymų vertinimo neteisingumą bei paneigianti jo kaltę ir tuo pačiu patvirtinanti nutartyje padarytų išvadų nepagrįstumą, yra tai, kad byloje buvo neteisingai nustatyta, jog apelianto vairuojamas laivas savo priekine (smailiąja) dalimi atsitrenkė į iš dešinės pusės jam plaukusį V. B. vairuojamą pramoginį laivą. Nurodoma, kad nukentėjusiojo laivas buvo iš apelianto laivo kairiosios pusės borto ir, kad laivai plaukė priešpriešais ir susidūrė kairiais bortais, o ne besikertančiais keliais, kaip nurodyta nutartyje. Tokios pačios versijos S. G. laikėsi ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, teismas ją patikrino ir argumentuotai atmetė.

19. Pritariant skundžiamos nutarties motyvams ir išvadoms būtina pažymėti, kad dėl tų pačių faktinių aplinkybių (to paties įvykio (duomenys neskelbtini) kuriame dalyvavo tie patys asmenys S. G. ir V. B.), kaip jau nurodyta pirmiau, yra priimtas teismo procesinis sprendimas, kuriame, be kita ko, įrodytomis pripažintos faktinės aplinkybės, kad laivai plaukė besikertančiais kursais ir pramoginis laivas (duomenys neskelbtini), vairuojamas S. G., laivo priekine (smailiąja) dalimi atsitrenkė į iš dešinės pusės jam plaukusį V. B. vairuojamą pramoginį laivą (duomenys neskelbtini), dėl to šiam laivui buvo padaryti aiškūs apgadinimai kairės pusės viršutinėje laivo borto dalyje – planšyro įlenkimas. Šiame nutarime nustatyta ir tai, kad pramoginio laivo (duomenys neskelbtini) laivavedys S. G. tinkamai neįvertino kitų vandens transporto priemonių galimo judėjimo intensyvumo bei nevykdė pastovaus vandens kelio stebėjimo, todėl nepraleido iš dešinės pusės plaukiančio pramoginio laivo (duomenys neskelbtini), vairuojamo V. B..

20. Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. nutarimas įsiteisėjo 2021 m. balandžio 20 d. (duomenys iš Teismų informacinės sistemos Liteko), taigi jame nustatytos faktinės aplinkybės, kurios turi reikšmės ir S. G. veiksmų teisiniam vertinimui šioje byloje, nebegali būti ginčijamos. Nors minėtoje byloje S. G. kaltės klausimas nebuvo sprendžiamas, joje nustatytos įvykio aplinkybės yra tiesiogiai susijusios su šioje byloje S. G. inkriminuotų administracinių nusižengimų faktinėmis aplinkybėmis, todėl teismas, spręsdamas S. G. administracinės atsakomybės klausimą šioje byloje, pagrįstai į jas atsižvelgė ir vertino kartu su kitais bylos duomenimis. Teismas įvertino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, Institucijos atstovės, nukentėjusiojo paaiškinimus, specialisto išvadą, įvykio vietovės žemėlapių ir schemų duomenis, specialisto V. P. pirmiau šiame procese duotus paaiškinimus (administracinio nusižengimo bylos Nr. II-543-336/2022), teismui pateiktas nuotraukas su iš karto po įvykio užfiksuotais išoriniais laivų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pažeidimais, šiuos duomenis palygino tarpusavyje ir, nenustatęs esminių prieštaravimų, pagrįstai konstatavo, kad būtent S. G. padaryti pažeidimai buvo būtinoji byloje nustatytų padarinių atsiradimo sąlyga, dėl jo veiksmų įvyko laivų susidūrimas, kurio metu apgadinti abu laivai. Tokios aplinkybės, kaip minėta, buvo nustatytos ir įsiteisėjusiame Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. nutarime sprendžiant V. B. administracinės atsakomybės dėl to paties įvykio klausimą.

21. Aplinkybė, kad skundžiamoje nutartyje teismas atskirai neaprašė ištirtų bei įvertintų įrodymų turinio ir jų vertinimą pateikė tik motyvuodamas savo išvadas dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės, nelaikytina esminių įrodymų vertinimą reglamentuojančių ar kitų procesinių normų pažeidimu, sutrukdžiusiu teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Iš 2023 m. vasario 28 d. teismo posėdžio informacinės pažymos matyti, kad įrodymų tyrimo stadijoje proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, patvirtino, kad yra susipažinę su bylos medžiaga, liudytojų, specialistų parodymais (3 t., b. l. 27). Informacinėje pažymoje užfiksuotos aplinkybės atitinka ir 2023 m. vasario 28 d. teismo posėdžio garso įrašą, kuriame, be kita ko, užfiksuota ir tai, kad teismui paklausus proceso dalyvių nuomonės dėl anksčiau šiame procese apklaustų liudytojų parodymų, specialisto paaiškinimų (2 t., b. l. 128–131, 153–156) pagarsinimo (apklausų įrašų išklausymo), proceso dalyviai prašymo pagarsinti šių asmenų parodymus ar kitą bylos medžiagą nereiškė, patvirtino, kad su bylos medžiaga (tiek Kėdainių, rūmuose, tiek Kaišiadorių rūmuose nagrinėtų bylų) yra susipažinę ir buvo informuoti, kad teismas šiuos duomenis vertins. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes skundžiamos nutarties motyvų kontekste, nėra pagrindo abejoti, kad teismas ištyrė ir įvertintos visus šiai bylai reikšmės turinčius duomenis ir juos įvertino laikydamasis ANK reikalavimų. Todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo argumentai, kad teismas netyrė specialisto išvados, liudytojų parodymų, nuotraukų, atmetami, kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti.

22. Esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai apygardos teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl S. G. kaltės pagrįstumu. Nors S. G. savo kaltę nuosekliai neigė, jo pateikiamą įvykio versiją paneigia nukentėjusiojo V. B. parodymai, specialisto išvados duomenys, informacija apie įvykio metu buvusias meteorologines sąlygas, įvykio vietovės duomenys, nuotraukos. Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo parodymai kritikuojami teigiant, kad teismas juos turėjo vertinti kritiškai dėl nenuoseklumo, tačiau su tuo sutikti nėra pagrindo. Dėl aplinkybės, kad į jo laivo kairiąją pusę (priekinę dalį) trenkėsi link jo artėjęs ir krypties nekeitęs kateris (S. G. vairuojamas laivas) ir kad šis įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), buvo nuoseklus ir jokie esminiai prieštaravimai dėl šių aplinkybių nėra nustatyti. Šias nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtina iš karto po įvykio V. B. darytos nuotraukos, kuriose vizualiai matomi apgadinimai laivo (duomenys neskelbtini) priekyje (smailiojoje dalyje) (2 t., b. l. 123–125) ir apgadinimai (įlenkimas) laivo (duomenys neskelbtini) kairiajame šone arčiau priekio (1 t., b. l. 30, 52, 78, 81). Šias nuotraukas, taip pat kitus duomenis (V. B. prašymai ištirti įvykį, laivų susidūrimo schema, V. B. prašymas prijungti papildomus dokumentus, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažyma) vertino ir VšĮ „Klaipėdos laivybos tyrimų centro“ ekspertas V. P. (1 t., b. l. 168–173). Įvertinęs tyrimui pateiktą medžiagą ekspertas padarė išvadą, kad pagrindinė pramoginių laivų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) susidūrimo priežastis buvo pramoginio laivo (duomenys neskelbtini) laivavedžio tinkamai nevykdytas stebėjimas plaukimo metu, nepraleidus tiesia trajektorija plaukiančio iš dešinio borto kito pramoginio laivo (duomenys neskelbtini).

23. Nors tyrimas buvo atliktas ir specialisto išvada pateikta nukentėjusiojo V. B. prašymu, tai nėra aplinkybė, savaime paneigianti galimybę šia išvada, kaip įrodymų šaltiniu, remtis. Byloje nėra objektyvių duomenų, kurie leistų abejoti tyrimą atlikusio eksperto turima kvalifikacija ir kompetencija. Taip pat nėra duomenų, kad ekspertas V. P. šioje byloje turėtų asmeninį suinteresuotumą. Tyrimas atliktas pagal pateiktą medžiagą, nurodyta kokiais norminiais aktais vadovautasi vertinant laivų susidūrimo aplinkybes ir įvykyje dalyvavusių asmenų veiksmus, pateiktas nustatytų aplinkybių vertinimas bei išvados. Esant šioms aplinkybėms nekyla abejonių, kad išvada atitinka įrodymams keliamus reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ją įvertino kartu su kitais bylos duomenimis ir pagrįstai ją pripažino vienu iš S. G. kaltę patvirtinančių įrodymų.

24. Laivo nuotraukas į bylą teikė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas S. G., ši aplinkybė pabrėžiama ir apeliaciniame skunde. Tačiau pažymėtina, kad objektyviai šių nuotraukų padarymo aplinkybės, laikas nėra nustatyti, o nuotraukose fiksuotas vaizdas patvirtina, kad jos darytos ne įvykio vietoje (laivas (duomenys neskelbtini) užkeltas ant transportavimo priemonės, uždaroje patalpoje (1 t., b. l. 23, 31, 54–60). Nors duodamas paaiškinimus administracinio nusižengimo byloje Nr. II-54-946/2021 S. G. nurodė, kad Inspekcijai teiktos nuotraukos yra darytos praėjus kelioms dienoms po įvykio, kai laivas dar nebuvo perdažytas (perdažė rugpjūčio mėnesį, buvo dažyta laivo apačia ir priekiniai bortai), šiuos paaiškinimus paneigia nukentėjusiojo iš karto po įvykio vietoje padarytos nuotraukos, kuriose matosi tiek jų padarymo laikas, tiek pažeidimai laivo (duomenys neskelbtini) priekyje, kurių jau nebematyti S. G. pateiktose, kaip jis nurodo – darytose kelios dienos po įvykio iki remonto, nuotraukose. Taigi vertinti S. G. pateiktas nuotraukas kaip objektyvų įrodymą, patikimai paneigiantį specialisto išvadas ir pirmosios instancijos teismo nustatytas įvykio aplinkybes, nėra pagrindo.

25. Apelianto teiginiai, kad išvadoje nurodytos aplinkybės dėl laivo greičio yra neobjektyvios, nustatytos remiantis tik nukentėjusiojo parodymais ir neatsižvelgus į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, išvados, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, taip pat nesuponuoja. Atkreipiamas dėmesys, kad S. G. Institucijos nutarimu pagal ANK 406 straipsnio 4 dalį ir 407 straipsnio 1 dalį yra nubaustas už tai, kad pažeidė bendrąją pareigą plaukimo metu būti budriu, nestebėjo aplinkos, tinkamai neįvertino kitų vandens transporto priemonių galimo judėjimo intensyvumo bei nevykdė pastovaus vandens kelio stebėjimo, todėl nepastebėjo jam iš dešinės pusė artėjančio kito pramoginio laivo ir dėl to įvyko laivų susidūrimas. Taigi, aplinkybė dėl greičio administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nebuvo inkriminuota, todėl tai, kad ekspertas pateiktoje išvadoje, be kita ko, pasisakė ir dėl abiejų įvykyje dalyvavusių laivų greičio, sprendžiant S. G. kaltės dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų klausimą, teisinės reikšmės neturi. Byloje nebuvo įrodinėjama ir nebuvo nustatyta, kad laivų susidūrimas įvyko dėl netinkamai pasirinkto greičio, todėl vien dėl šios aplinkybės eksperto V. P. pateiktą išvadą vertinti kaip neobjektyvią, nėra pagrindo.

26. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad teismas nevertino aplinkybės, jog nukentėjusysis pažeidė Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklių 6.04 straipsnio, numatančio, kad jeigu du laivai plaukia priešpriešiniais kursais taip, kad gali kilti susidūrimo pavojus, abu laivai turi pakeisti kursą pasitraukdami dešinėn, kad jie galėtų prasilenkti kairiais bortais. Pasisakant dėl šio argumento visų pirma pažymėtina, kad Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklių 6.04 straipsnio pažeidimas V. B. nebuvo inkriminuotas byloje, kurioje buvo sprendžiamas jo administracinėn atsakomybės dėl to paties įvykio klausimas. V. B. Institucijos 2020 m. spalio 13 d. nutarimu buvo pripažintas pažeidęs Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklių 3.01 straipsnio 2 punkto ir 1.05 straipsnio reikalavimus (1 t., b. l. 94). Šis nutarimas, kaip minėta, buvo panaikintas teismui nutraukus administracinio nusižengimo teiseną V. B.. Taigi apelianto nurodoma aplinkybė, kad laivai plaukė priešpriešiniais kursais, atlikus įvykio tyrimą nebuvo nustatyta. Ne to, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, nukentėjusiojo V. B. veiksmai taip pat buvo įvertinti, nustatyta, kad jis taip pat nevisiškai vykdė Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklių reikalavimus (6.03 taisyklės 4 punkto) (plaukti nekeičiant kurso ir greičio ir tik pamačius, kad kitas lavas, kuris turi duoti kelią, nesiima būtinų veiksmų susidūrimui išvengti, imtis veiksmų susidūrimui išvengti). Tačiau pagrįstai tai nebuvo pripažinta aplinkybe, S. G. veiksmus darančia teisėtais ir paneigiančia jo kaltę dėl administracinių nusižengimų padarymo. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nukentėjusiojo padarytas pažeidimas nebuvo susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais (laivų susidūrimu), kadangi jeigu S. G. būtų tinkamai vykdęs jam inkriminuotose Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklėse nustatytus reikalavimus, būtų pamatęs V. B. laivą ir būtų galėjęs imtis priemonių (taisyklėse nurodytų veiksmų) laivų susidūrimui išvengti. Jeigu S. G. būtų nepažeidęs minėtų taisyklių reikalavimų, dėl nuketėjusiojo padaryto pažeidimo laivai nebūtų susidūrę. Taigi esminė ir tiesioginė įvykio (laivų susidūrimo) priežastis (sąlyga) šioje byloje nustatyta ir pagrįsta byloje surinktais įrodymais, kuriuos tiek Institucija, tiek teismas įvertino nepažeisdami ANK įtvirtintų reikalavimų.

27. Apibendrinant aptartas teisines ir faktines aplinkybes konstatuojama, kad apylinkės teismas Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes patikrino tinkamai, išsamiai ir objektyviai, vadovaudamasis ANK 569 straipsnio nuostatomis, ištyrė bei įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, S. G. skundo argumentus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Teismo išvados paremtos tiesiogiai ištirtų įrodymų analize ir vertinimu, todėl naikinti nutartį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Nesutikdamas su skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis, apeliantas skunde pateikia savo subjektyvų faktinės situacijos bei byloje esančių duomenų vertinimą, atkartodamas tuos pačius argumentus, kurie buvo nurodyti ir apylinkės teismui paduotame skunde, tačiau pažymėtina, kad proceso dalyvių pasiūlymai (nuomonė) dėl įvykio aplinkybių ir duomenų vertinimo teismui nėra privalomi ir jų atmetimas, pats savaime, nėra ANK nuostatų pažeidimas, jeigu priimtas sprendimas yra pakankamai motyvuoti ir jame nėra prieštaravimų. Kauno apylinkės teismo nutartis šiuos reikalavimus atitinka, dėl byloje esančių įrodymų vertinimo išvados yra motyvuotos, neprieštaringos ir pagrįstos, su jomis sutinka ir apygardos teismas. Nenustačius įrodymų vertinimo klaidų ar kitų pažeidimų, Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartis paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinis skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. kovo 15 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto S. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.