Kauno apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

3. Institucija, nesutikdama su Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi, pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriame prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartį ir priimti naują nutartį, pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti galioti Institucijos 2022 m. birželio 21 d. nutarimą.

3.1. Apeliaciniame skunde pažymima, kad apie pažeidimo laiką itin išsamiai pasisakyta Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. kovo 30 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas, įvertinęs byloje esančias nuotraukas, kurios buvo padarytos iškart po įvykio, kurių autentiškumas nebuvo ginčijamas ir kuriose užfiksuoti įvykyje dalyvavusių pramoginių laivų apgadinimai, taip pat užfiksuotas tokių nuotraukų padarymo laikas – nuotraukos darytos nuo 17:06:43 val. iki 17:16 val. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad laivelių susidūrimas įvyko apie 17 val. Nors Pareiškėjas ginčijo nusižengimo padarymo laiką, tačiau pirmojo posėdžio metu apklausiamas patvirtino, kad sutinka, kad susidūrimas galėjo įvykti nuo 16 val. 40 min. iki 17 val. Tai reiškia susidūrimo laiko neginčija nei viena iš šalių, byloje pakankamai įrodymų, pagrindžiančių tokį nusižengimo padarymo laiką, jais paneigiamas argumentas, kad tai laikoma protokolo trūkumu, kuris kliudo nagrinėti Pareiškėjo skundą.

3.2. Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo argumentais dėl administracinio nusižengimo vietos ir nurodoma, kad: laivelių susidūrimo vietos tikslumas taip pat buvo patvirtintas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. kovo 30 d. nutarimu. Byloje savo išvadą taip pat yra pateikęs habilituotas daktaras, profesorius, tolimojo plaukimo kapitonas V. P., kuris buvo apklaustas ir šios bylos nagrinėjimo metu. Jis savo išvadoje nurodė konkrečias koordinates, kur įvyko laivelių susidūrimas. Turint omenyje jo ilgametę patirtį laivyboje, tiriant nelaimingus atsitikimus ir įvykius, įgytą kvalifikaciją, turimą mokslinį laipsnį, vardą, tai neleidžia abejoti jo aukšta profesine kompetencija, todėl nėra jokio pagrindo abejoti jo pateiktos išvados ar paaiškinimų teismo posėdyje teisingumu ir pagrįstumu. Todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai jas vertino ir jomis vadovavosi šioje byloje lygiai taip pat, kaip ir kitais surinktais įrodymais bei vertino ir analizavo bendrai visų byloje esančių įrodymų visumą sprendžiant situaciją dėl įvykusio pramoginių laivelių susidūrimo. Teismo posėdžio metu tiek specialistas tolimojo plaukimo kapitonas V. P., tiek specialistas J. L. patvirtino, kad pats įvykis nepriklauso nuo vietos. Pažymėtina, kad susidūrimo kryptis ir kitos bylai svarbios aplinkybės dėl paties susidūrimo fakto byloje yra įrodytos. Byloje yra įrodyta Pareiškėjo kaltė bei kitos faktinės aplinkybės, todėl keliasdešimties metrų paklaida dėl įvykio vietos neturi jokios svarios įtakos bylai. Tai paneigia argumentus, kad tikslios laivelių susidūrimo vietos nustatymas turi esminę reikšmę bylai. Taip pat Teismas argumentuoja, kad tikslios vietos nurodymas turi įtakos teismingumo nustatymui. Pažymėtina, kad pirmiausia skundas su administracinio nusižengimo bylos medžiaga buvo išsiųstas būtent Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams, kadangi protokole nurodyta pažeidimo vieta yra (duomenys neskelbtini). Tačiau šie rūmai dėl teisėjų užimtumo savo iniciatyva bylą persiuntė Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams. Atsižvelgiant į tai, teismingumui susidūrimo vietos nustatymas svarbios įtakos neturi.

3.3. Skunde pažymima, kad nukentėjusiojo turimas GPS įrenginys šiai dienai nebegalėtų tiksliai nustatyti laivelių susidūrimo vietos. GPS įrenginys yra neišmanus, senas, jame negalima pažymėti susidūrimo vietos ir gauti laivelių susidūrimo koordinates. Nukentėjusysis galėjo nustatyti tik preliminarias susidūrimo įvykio koordinates. Todėl bylos grąžinimas papildomam tyrimui atlikti situacijos dėl nusižengimo padarymo vietos nustatymo nepakeistų. Pagal vieningai formuojamą teismų praktiką, protokole turi būti privalomai nurodytas kiek įmanoma tikslesnis administracinio nusižengimo padarymo vietos adresas (vieta), o koordinatės (ašys) gali būti nurodomos tik kaip fakultatyvus (papildomas) vietos patikslinimas (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-297-658/2020, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-423-885/2020, Kauno apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-133-813/2021). Aukštesnės instancijos teismai jau yra pasisakę, kad koordinatės gali būti nurodomos tik kaip papildomas vietos patikslinimas, o vieta nustatoma kiek įmanoma tikslesnė. Nagrinėjamoje byloje koordinatės buvo tikslinamos nedideliu atstumu, siekiant kuo tikslesnio vietos nustatymo. Tačiau nenurodžius konkrečių koordinačių nusižengimo padarymo vietos nekeičia, t. y. laivelių susidūrimas įvyko (duomenys neskelbtini). Kauno apygardos teismo nutartyje taip pat buvo pasisakyta kad „Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina abejonių nekelianti išvada, kad vien tik techninė klaida dėl koordinačių nagrinėjamu atveju nenaikina nei A. J. inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties, nei jo pareigos pateikti reikalaujamus duomenis“ (2022 m. birželio 16 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-172-966/2022). Taigi, aukštesnės instancijos teismas patvirtina specialistų V. P. bei J. L. nuomones, kad pats įvykis nepriklauso nuo vietos. Administracinio nusižengimo padarymo vieta nustatyta tiek tiksliai, kiek tai buvo įmanoma. Kito asmens nesutikimas su nustatytais faktais ir aplinkybėmis negali būti priežastimi panaikinti priimtą nutarimą. Laikytina, kad Pareiškėjas nagrinėjamu atveju nepateikia savo versijos, kur galimai įvyko laivelių susidūrimas. Iš to darytina išvada, kad Pareiškėjas turi tik siekį išvengti administracinės atsakomybės be pagrįstų argumentų.

3.4. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nusižengimo vieta ir laikas byloje yra nustatyti tinkamai. Grąžinus bylą papildomam tyrimui atlikti jis negalės būti atliktas dėl negalėjimo iš GPS gauti informaciją bei dėl to, kad suėjo administracinės nuobaudos paskyrimo terminas.

4. V. B., nesutikdama su Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi, taip pat pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriame prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartį dalyje, kurioje S. G. skundas buvo tenkintas ir šį skundą atmesti.

4.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad bylos nagrinėjimo metu Pareiškėjas sutiko, kad susidūrimo laikas buvo tas, kurį nustatė Institucija, tai yra tarp 16:40 ir 17:00. Su tokiu laiku sutiko ir jis, tokį nustatė ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai administracinio pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat įvykio susidūrimo laiką patvirtina ir jo padarytos fotonuotraukos, kurių pirmąją padarė jau būdamas išgelbėtas S. G. laivelyje. Remiantis tiek jo, tiek ir liudytojos G. G. parodymais, iki buvo išgelbėtas praėjo ne mažiau kaip 10 min. Tikslaus laiko niekas negalėjo įvardinti, nes po įvykio buvo stresinėje situacijoje. Pirmoji padaryta fotonuotrauka buvo 17 val. 06 min. 43 sek. jau būnant išgelbėtam, akivaizdu, kad susidūrimas įvyko prieš 17 valandą, todėl Institucijos nurodytas laikas tarp 16:40 ir 17:00 val. yra teisingas.

4.2. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nurodė, kad nėra aiški susidūrimo vieta, ją galima patikslinti ištyrus jo žinioje išlikusį GPS prietaisą. Pasisakydamas dėl to, kad su jo žinioje esančiu GPS prietaisu galima nustatyti tikslią įvykio vietą, pažymi, kad tai nėra profesionalus prietaisas ir jis yra gana senas, nėra aprūpintas naujausiomis technologijomis, įgalinančiomis nuolatos žymėti plaukimo vietas. GPS prietaisu naudojosi kaip pagalbiniu prietaisu padedančiu žvejoti, rankiniu būdu pasižymėdavo vietas, kuriose gali būti žuvies, tačiau įvykio metu to padaryti nespėjo, kai pamatė plaukiantį link jo laivelį, žvejojo, pamatęs, kad jis nekeičia krypties ir plaukia pavojingai arti link jo, atsistojo, ėmė mojuoti rankomis ir šaukti, siekdamas atkreipti pavojingai plaukiančio laivelio laivavedžio dėmesį. Tačiau tai nepadėjo, S. G. valdomas laivas trenkėsi į jo valdomą laivelį ir jis iškrito į vandenį, o laivelis nuplaukė iš anksto užduotu kursu link (duomenys neskelbtini) kaimo pietų - šiaurės kryptimi, kur ir sustojo atsirėmęs į krantą. Esant tokiai neturėjo objektyvios galimybės rankiniu būdu pažymėti susidūrimo vietos GPS prietaise. Apie susidūrimo vietą apytiksliai galima spręsti tik iš pateiktų GPS prietaiso anksčiau pažymėtų taškų, kuriuos pažymėjo kaip žuvingas vietas bei iš to, kur laivelis pakeitė kryptį po smūgio į jį ir kur vėliau nuplaukė. Jo prietaise nėra pažymėta susidūrimo vieta, todėl įpareigojus Instituciją papildomai ištirti ir apžiūrėti GPS prietaisą, nebūtų nustatyta tiksli susidūrimo vieta. Pareiškėjo laivelyje nebuvo GPS prietaiso, todėl nėra galimybės palyginti abiejų laivelių plaukimo kursus ir tokiu būdu nustatyti laivelių susikirtimo vietą.

4.3. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas, gražindamas bylą Institucijai, padarė išvadą, kad šalys nurodo skirtingas susidūrimo vietas, o (duomenys neskelbtini) plotas yra 65,4 km., todėl įpareigojo patikslinti įvykio vietą. Atkreipia dėmesį, kad įvykio vieta nėra visiškai nežinoma. Kaip nurodė įvyko (duomenys neskelbtini) jam plaukiant link (duomenys neskelbtini) kaimo. Pareiškėjas ir liudytoja G. G. nurodė, kad susidūrimas įvyko (duomenys neskelbtini) Pareiškėjui jau praplaukus (duomenys neskelbtini) kaimą ir plaukiant iš vakarų į rytus. Vietovės plane matyti tiek (duomenys neskelbtini) kaimas, tiek ir (duomenys neskelbtini) kaimas. (duomenys neskelbtini) kaimas (jį praplaukus į rytus) ir (duomenys neskelbtini) kaimas yra beveik vienoje tiesėje, tai yra (duomenys neskelbtini) kaimas yra (duomenys neskelbtini) pietinėje pusėje, o (duomenys neskelbtini) kaimas šiaurinėje pusėje. Todėl tiek pagal jo, tiek ir pagal S. G. bei G. G. parodymus jo plaukimo kryptis buvo maždaug iš pietų į šiaurę, tai yra beveik nuo (duomenys neskelbtini) kaimo link (duomenys neskelbtini) kaimo. Pareiškėjo kryptis buvo pavėjui, jis pats nurodė plaukęs iš vakarų į rytus, todėl susidūrimas ir įvyko tiesėje tarp (duomenys neskelbtini) kaimo ir (duomenys neskelbtini) kaimo. Įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nors tikslios įvykio koordinatės nėra nustatytos, tačiau susidūrimo vieta yra žinoma, tai nėra „kažkur (duomenys neskelbtini)“. Susidūrimas įvyko jam plaukiant link (duomenys neskelbtini) kaimo pietų — šiaurės kryptimi, o Pareiškėjui vakarų - rytų kryptimi.

4.4. Byloje buvo apklausti du specialistai – V. P. ir J. L., kurie nurodė, kad teisingam bylos ištyrimui, ir kaltininko nustatymui tiksli vieta (duomenys neskelbtini) nėra svarbi, nes taisyklės, kurių pažeidimu buvo kaltinamas Pareiškėjas, galioja visame vandens telkinyje, tai yra visose (duomenys neskelbtini). Todėl esami netikslumai dėl tikslios įvykio vietos (kurios nebuvo galima nustatyti nei įvykio metu, nei ir nutarimo priėmimo metu ar nagrinėjant bylą teisme) negali būti pagrindu gražinti bylą Institucijai.

4.5. Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvada, kad nenustačius tikslių koordinačių, nėra aiškus bylos teismingumas, nes viena gyvenvietė (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) rajone, o (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) rajone. Teismingumo tai visiškai neįtakoja, nes ginčai dėl nusižengimų tiek viename rajone, tiek ir kitame nagrinėjami Kauno apylinkės teisme.

4.6. Apeliacinio skundo autoriaus teigimu, Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai administracinio pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad jis nėra kaltas dėl susidūrimo. Todėl byloje buvo nagrinėjama, ar dėl to yra kaltas Pareiškėjas. Byloje yra daug įrodymų, kad būtent Pareiškėjas yra kaltas dėl susidūrimo, o būtent: Pareiškėjas teigė, kad nematė laivelio, nors privalėjo jį matyt, taip pat nematė ir jo stovinčio ir mojuojančio rankomis, tai yra pažeidė pareigą būti atidžiam ir stebėti plaukimo kryptį; Iš meteorologinės pažymos matyti, kad susidūrimo metu nelijo lietus, o matomumas buvo itin geras; Bangavimas buvo nedidelis, nes per trumpą laiką pasikeitė vėjo kryptis, todėl jos negalėjo įsiūbuoti didelių bangų ir negalėjo būti kliūtis geram matomumui; Jo laivelio fotonuotraukos ir jose esantis įlenkimas įrodo, kad buvo atsitrenkta Pareiškėjo laivelio smaigaliu, kas paneigia Pareiškėjo teiginius, kad susidurta buvo plaukiant prasilenkiančiomis kryptimis; Pareiškėjo laivelio fotonuotraukos iš karto po įvykio, iš kurių matyti, kad jo laivelis apgadintas laivo pirmagaly. Atkreiptinas dėmesys, jog po to S. G. atliko savo laivelio remontą, tačiau paliko tik šoninius nubrozdinimus, neva įrodančius, kad susidūrimas įvyko šonais (Pareiškėjo laivelis iš pradžių trenkėsi į jo laivelį smaigaliu artimu statmenam kampu, o tik vėliau susilietė šonais); Pareiškėjas plaukė dideliu greičiu - tai įrodo tiek liudytojos G. G. teiginiai, kad sraigtas išlįsdavo iš vandens (tai įrodo, kad buvo plaukiama greičiau nei vėjo greitis), taip pat tai įrodo ir specialistų (duomenys neskelbtini) pažyma, kurioje, vertinant jo laiveliui padarytą sužalojimą, padaryta išvada, kad Pareiškėjo laivelis trenkėsi į laivelio šoną 28 km/h greičiu; Specialisto V. P. pažyma ir liudijimai teisme, kur jis nurodė, kad įvykio vieta nėra svarbi nustatant susidūrimo kaltininką, o kaltininkas yra Pareiškėjas; Pareiškėjo kviesto specialisto J. L. paaiškinimai, kad jei laikyti, kad meteorologinės sąlygos nebuvo blogos plaukimui (tai yra buvo geras matomumas) dėl įvykio kaltas yra Pareiškėjas; Teismo posėdyje liudiję specialistai - V. P. ir J. L. patvirtino, kad tikslios įvykio vietos nustatyti, kai įvykis įvyko ant vandens, šiuo atveju neįmanoma ir neturi esminės reikšmės, o apytikslę įvykio vietą pripažįsta abi šalys. Svarbi aplinkybė yra ta, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. kovo 30 d. nutarime nagrinėjo ir S. G. veiksmus ir pažymėjo, kad S. G., plaukdamas tokiomis pačiomis oro sąlygomis, jo laivelio nepastebėjo, todėl darytina išvada, jog plaukimo metu S. G. pažeidė laivavedžio bendrąją pareigą būti budriu, kadangi nematė savo vairuojamo laivo dešinėje pusėje lėtai plaukiančio susikertančiu kursu pramoginio laivo ir su juo susidūrė. Taip pat išvada, kad laivai plaukė besikertančiais kursais ir pramoginis laivas, vairuojamas S. G., laivo priekine (smailiąja) dalimi atsitrenkė į iš dešinės pusės jam plaukusi V. B. vairuojamą pramoginį laivą, ko pasėkoje šiam laivui buvo padaryti aiškūs apgadinimai kairės pusės viršutinėje laivo borto dalyje – planšyro įlenkimas. Šias aplinkybės taip pat patvirtino ir teismo apklaustas liudytojas A. T., atlikęs tyrimą dėl šio įvykio administracinio nusižengimo byloje. Todėl teismas nustatė, kad S. G. pažeidė bendrąją pareigą plaukimo metu būti budriu, nestebėjo aplinkos ir nepastebėjo iš dešinės pusės artėjančio kito pramoginio laivo, o nuotolis tarp pramoginių laivų buvo nedidelis ir pramoginis laivas (duomenys neskelbtini), plaukdamas pavėjui ir pabangiui krypavo apie savo kursą, todėl pramoginio laivo (duomenys neskelbtini) vairuotojui praktiškai nebuvo galimybės nuspėti pramoginio laivo (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmų ir priimti šioje situacijoje tinkamą sprendimą, kad išvengti susidūrimo. Teismas turėjo objektyvią galimybę išnagrinėti bylą iš esmės. Bylos gražinimas suponuoja iš anksto akivaizdų bylos nutraukimą, nes yra suėjęs 2 metų senaties terminas, kuriam suėjus jokie veiksmai nebegali būti atlikti, o jis praranda teisę ginti savo pažeistus interesus.