- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-16
- Bylos Nr.
- AN2-172-966/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00128-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Jurga Vasiliauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. J.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. J. (toliau – A. J.) atstovo advokato Z. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria A. J. atstovo advokato Z. Ž. skundas dėl (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. G. 2022 m. sausio 24 d. nutarimo buvo patenkintas iš dalies, (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. G. 2022 m. sausio 24 d. nutarimas buvo pakeistas ir A. J. veiksmai perkvalifikuoti iš ANK 431 straipsnio 2 dalies į 431 straipsnio 1 dalį, skiriant jam 225 (dviejų šimtų dvidešimt penkių) eurų dydžio baudą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. G. 2022 m. sausio 24 d. nutarimu A. J. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 520 (penkių šimtų dvidešimties) eurų bauda už tai, kad jis 2021 m. gruodžio 7 d., 08.00 val., policijos pareigūnui pareikalavus, kad būtų atskleistas teisės pažeidimas, būdamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, kuriai priklauso transporto priemonė ,,Seat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vadovu, nepateikė duomenų apie asmenį, kuris 2020 m. birželio 25 d. 22.42 val., (duomenys neskelbtini), vairavo minėtą automobilį. Tokiu būdu A. J. pažeidė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, administracinėn atsakomybėn patraukto A. J. atstovas advokatas Z. Ž. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutartimi (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. G. 2022 m. sausio 24 d. nutarimas buvo pakeistas – A. J. veiksmai perkvalifikuoti iš ANK 431 straipsnio 2 dalies į 431 straipsnio 1 dalį, skiriant jam 225 (dviejų šimtų dvidešimt penkių) eurų dydžio baudą; patikslinta (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. G. 2022 m. sausio 24 d. nutarime nurodyta administracinio nusižengimo data, nurodant, kad nusižengimas padarytas 2020 m. rugsėjo 9 d., bei nuoroda į pažeistą teisės aktą, nurodant, kad buvo pažeisti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalies reikalavimai.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto A. J. atstovas advokatas Z. Ž. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutartį, (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. G. 2022 m. sausio 24 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną A. J. atžvilgiu nutraukti; priteisti iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato A. J. patirtas 650 (šešių šimtų penkiasdešimties) eurų bylinėjimosi (proceso) išlaidas.
3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminius materialiosios ir proceso teisės pažeidimus, neįvertino visų esminių faktinių aplinkybių, nepašalino prieštaravimų, neatsižvelgė į tai, kad Institucija reikalavo pateikti informaciją už tariamą teisės pažeidimą – greičio viršijimą, kai šis pažeidimas visiškai neaišku, ar buvo padarytas, dėl ko, toks Institucijos reikalavimas turėjo būti pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu. Be to, pirmosios instancijos teismas netyrė ir neatskleidė A. J. kaltės turinio, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir šie pažeidimai turėjo įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Pasak advokato, pirmosios instancijos teismas neteisingai ir pernelyg siaurai aiškino ANK 431 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalį, klaidingai nurodydamas, kad be išimties visais atvejais juridinio asmens vadovas turi žinoti, kada įmonės automobiliu naudojasi kiti asmenys, o to nežinodamas, yra baudžiamas už nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnyje.
3.2. Pabrėžiama, kad skundžiamoje nutartyje nebuvo atskleista bylos esmė, t. y. kokiu teisiniu pagrindu policija gali reikalauti asmens pateikti tikslius ir teisingus anketinius duomenis apie vairuotoją, kai tuo tarpu pati policija, vykdydama jai įstatymų leidėjo pavestas funkcijas, yra padariusi aibę procedūrinių, faktinių pažeidimų, susijusių su tariamo greičio viršijimo faktu, už kurį A. J. reikalavo pateikti duomenis. Nagrinėjamu atveju policija nustatė neva tai, kad A. J. įmonės automobilį, kuris vienu metu, būdamas dvejose skirtingose (duomenys neskelbtini) vietose, yra užfiksuotas neva viršijęs leistiną greitį, o kokia iš tiesų tai buvo vieta, Institucija iki galo šioje byloje taip ir nepatvirtino, tačiau reikalavo iš A. J. duomenų apie vairuotoją, o šiam paaiškinus, dėl kokių objektyvių priežasčių jis šių duomenų negali pateikti, Institucija vis vien baudžia A. J. kaip asmenį, kuris būtų ignoravęs Institucijos pranešimą ir nieko neatsakęs. Pasak A. J. atstovo, jis neturėjo tikslo nepateikti duomenų, kadangi žinojo apie įstatyme numatytas teisines pasekmes, priešingai, kaip matyti iš skunde pateiktų faktinių aplinkybių, A. J. siekė išsiaiškinti įvykio aplinkybes ir nustatyti objektyvią tiesą.
3.3. Be to, pasak advokato, pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo aplinkybę, kad Institucija perkėlė įrodinėjimo naštą A. J.. Būtent jam, esant įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, reikėjo išsiaiškinti, kas 2020 m. birželio 25 d. ir kurioje vietoje vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį SEAT. Nagrinėjamu atveju A. J. buvo inkriminuotas duomenų nepateikimas, tačiau, įstatyme numatyta, jog duomenis juridinio asmens vadovas turi pateikti, kai siekiama išaiškinti teisės pažeidimą – šiuo atveju greičio viršijimo atvejį. Tuo tarpu policijos pranešime buvo nurodyta visiškai neaiški tariamo pažeidimo vieta, pagal adresą – (duomenys neskelbtini) pagal koordinates (kurios naudojamas nebe reikalo, o tiksliai vietai nustatyti) – (duomenys neskelbtini). Šioje vietoje akcentuojama, kad nuo 2020 metų policijai automatizavus Administracinių nusižengimų registrą, duomenys užfiksuoti automatine policijos įranga (greičio matavimo įrenginiais) siunčiami automatiškai. Tai reiškia, kad 2020 m. rugsėjo 3 d. policijos pranešime nurodyta informacija apie tariamą greičio viršijimą buvo suformuota automatiškai, o konkrečiai paimta iš greičio matavimo įrangos, kuri tą dieną matavo transporto priemonių greitį. Tačiau, šioje vietoje ir kilo problema, kurioje vietoje įranga buvo sumontuota. Policija tiek 2020 m. rugsėjo 3 d. pranešime, tiek savo atsiliepime nurodė, jog vieta – (duomenys neskelbtini), tačiau tai prieštarauja tikslesniems duomenims – vietos koordinatėms, kurios aiškiai nurodė, kad įvykio vieta – (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
4. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkė J. G. pateikė atsiliepimą į administracinėn atsakomybėn patraukto A. J. atstovo advokato Z. Ž. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Administracinėn atsakomybėn patraukto A. J. atstovo advokato Z. Ž. apeliacinis skundas netenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
6. ANK 431 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą. Taigi šios teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu nustatytos pareigos pažeidimas. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnį, transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi sau nuosavybės ar kita teise priklausančia transporto priemone ir už ją atsako (1 dalis); siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi; transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka (4 dalis).
7. Nagrinėjamu atveju 2020 m. birželio 25 d., 22.42 val. buvo užfiksuotas viešame eisme dalyvaujantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis automobilis SEAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai viršijo leistiną greitį. Automobilis nebuvo sustabdytas, nusižengimas užfiksuotas greičio matuokliu, todėl nebuvo galimybės identifikuoti transporto priemonės vairuotojo. Dėl šios priežasties, nustačius automobilio SEAT savininką (valdytoją), A. J., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, buvo siunčiamas pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo, reikalaujant pateikti duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią transporto priemonę. Tokiu būdu, neabejotina, kad Institucija, užfiksavusi administracinio nusižengimo padarymą (greičio viršijimą), siekdama nustatyti kaltą asmenį, priešingai nei teigiama pateiktame apeliaciniame skunde, turėjo teisinį pagrindą reikalauti iš A. J., kad šis pateiktų duomenis apie nusižengimo padarymo metu automobilį vairavusį asmenį.
8. Nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos kontekste svarbu tai, kad administracinei atsakomybei pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį kilti yra reikšmingas Institucijos pareikštas reikalavimas pateikti informaciją ir šio reikalavimo nevykdymas ar jo netinkamas vykdymas. Nors apeliaciniame skunde didelis dėmesys skiriamas administracinio nusižengimo bylos, pradėtos dėl 2020 m. birželio 25 d., 22.42 val. užfiksuoto greičio viršijimo, analizei, teigiant, kad greičio viršijimas nebuvo nustatytas objektyviais duomenimis, todėl Institucijos reikalavimas pateikti duomenis apie šio nusižengimo padarymo metu automobilį galimai vairavusį asmenį buvo neteisėtas, tačiau, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, jokių duomenų apie tai, kad Institucijos reikalavimas pateikti duomenis buvo neteisėtas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra. A. J. siųstame pranešime, kuris formuojamas automatiniu būdu, esantis prieštaravimas dėl įvykio vietos (greičio viršijimo) koordinačių ir tikslios įvykio vietos, niekaip neeliminuoja transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigos pateikti reikalaujamus duomenis. Juo labiau, jog nagrinėjamu atveju, sprendžiant iš pateiktoje administracinio nusižengimo byloje užfiksuotų duomenų visumos, A. J. elektroniniu paštu buvo išaiškinta tiksli greičio viršijimo vieta, tokiu būdu visiškai pašalinant jam siųstame pranešime įsivėlusią techninę klaidą. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, protokole turi būti privalomai nurodytas kiek įmanoma tikslesnis administracinio nusižengimo padarymo vietos adresas (vieta), o koordinatės (ašys) gali būti nurodomos tik kaip fakultatyvus (papildomas) vietos patikslinimas (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-297-658/2020, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-423-885/2020, Kauno apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-133-813/2021). Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina abejonių nekelianti išvada, kad vien tik techninė klaida dėl koordinačių nagrinėjamu atveju nenaikina nei A. J. inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties, nei jo pareigos pateikti reikalaujamus duomenis. Jokių kitų objektyvių duomenų, kuriais remdamasis A. J. atstovas apeliaciniame skunde grindžia Institucijos reikalavimo pateikti duomenis, neteisėtumą, aukštesnysis teismas neįžvelgia.
Žemesnės instancijos teismas
9. Byloje nustatyta, kad Institucijos atstovui paprašius A. J. pateikti duomenis apie asmenį, kuris minėtu laikotarpiu vairavo jo valdomai įmonei priklausančią transporto priemonę, A. J. raštu nurodė visus asmenis, kurie turėjo teisę naudotis įmonei priklausančia transporto priemone. Tuo tarpu pagal ANK 611 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, kai ANK 417 straipsnyje nurodytas administracinis nusižengimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui); jei administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo išsiuntimo dienos pranešti institucijai (institucijos teritoriniam padaliniui), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą, jos nurodytu būdu duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, arba institucijai pareikalavus atvykti į instituciją (institucijos teritorinį padalinį), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą.
10. Tiek ANK 611 straipsnio 1 dalyje, tiek ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas ne tik įtvirtina atitinkamą pareigą transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, savininkui, bet ir suteikia galimybę išvengti nepagrįsto patraukimo administracinėn atsakomybėn už nusižengimą, kurį iš tikro padarė kitas asmuo, neteisėtai ar teisėtai valdęs jam priklausančią transporto priemonę. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, pripažindamas šį teisinį reguliavimą neprieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai, pabrėžė minėtų nuostatų svarbą siekiant užtikrinti saugų eismą, apsaugoti jo dalyvius nuo eismo įvykių bei žalingų jų padarinių ir sudaryti teisines prielaidas patraukti atsakomybėn eismo taisykles pažeidusius asmenis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutarimas). Vadinasi, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas suponuoja situaciją, kai, esant neaiškumų dėl to, kas vairavo automobilį nusižengimo metu, įrodinėjimo naštos dalis tenka ir automobilio savininkui, kuris, siekdamas išvengti nepagrįsto patraukimo administracinėn atsakomybėn, privalo pagrįsti, kad jis prarado transporto priemonę prieš savo valią, arba nurodyti asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu teisėtai valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-51-788/2020). Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinio skundo teiginiai, jog vertinamu atveju įrodinėjimo našta nepagrįstai buvo perkelta A. J., atmestini kaip neturintys jokios reikšmės jo veiksmų teisiniam vertinimui. Tokia situacija nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos kontekste neprieštarauja nei Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nei jos pagrindu vieningai formuojamai teismų praktikai.
11. Aptartų duomenų visumoje svarbu ir tai, kad kiekvienas asmuo turi pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis). Didesnio pavojaus šaltinis – tai asmens valdomas objektas ar jo vykdoma veikla, kelianti didesnį, nei įprasta, pavojų aplinkiniams, kuris apibūdinamas kaip didelė žalos atsiradimo rizika, kurios negalima pašalinti įprastomis atsargumo priemonėmis. Taigi didesnio pavojaus šaltinio valdymas suponuoja valdytojui didesnę, nei įprasta, rūpestingumo ir atsakingumo pareigą dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnio pavojaus šaltinį: jo valdytojas vien dėl to, kad valdo didesnio pavojaus šaltinį arba užsiima didesnio pavojaus veikla, keliančia didesnę grėsmę, privalo elgtis ypač rūpestingai ir apdairiai, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iš protingumo principo kylančių reikalavimų, inter alia (be kita ko), rūpintis, kad jo valdomo didesnio pavojaus šaltinio neužvaldytų kiti asmenys ar nebūtų sudaryta prielaidų žalai (ar kitokio pobūdžio teisės pažeidimams) atsirasti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimas).
12. ANK 611 straipsnio 1 dalyje yra konkrečiai įvardyta, kokius duomenis privalo pateikti automobilio savininkas, t. y. duomenis apie asmenį – asmens vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją – kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi. Minėta formuluotė suponuoja transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, savininko pareigą žinoti, kuris konkrečiai asmuo tam tikru metu naudojosi automobiliu, ir, pareikalavus policijos pareigūnui, apie tai jam pranešti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38-2013 ir kt.). Tuo tarpu tai, kad transporto priemonės savininkas nežino, kas valdo jam priklausančią transporto priemonę ar ja naudojasi, sprendžiant iš aukščiau aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos, priešingai nei tai suvokia apeliantas, parodo būtent netinkamą jam, kaip didesnio pavojaus šaltinio savininkui, kylančių pareigų vykdymą, už ką asmeniui yra numatyta administracinė atsakomybė pagal ANK 431 straipsnio nuostatas.
13. Iš bylos medžiagos aišku, kad A. J., nors ir siekdamas bendradarbiauti su institucija, tinkamai aptartos pareigos neatliko. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada, kuriai pritaria ir bylą nagrinėjantis aukštesnysis teismas, yra grindžiama keliais argumentais, kurie rodo A. J. tyčią vengti atlikti įstatymu nustatytą pareigą tinkamai ir sąžiningai. Administracinio nusižengimo byloje iš tiesų yra A. J. raštas, kuriuo Institucija informuojama, jog galimo administracinio nusižengimo (greičio viršijimo) padarymo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ registruotą transporto priemonę SEAT galėjo vairuoti A. J., D. Č., A. V., G. D. ir J. J.. Kiti ANK 611 straipsnio 1 dalyje įvardyti privalomi pateikti duomenys (asmens kodas arba gimimo data, gyvenamoji vieta, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo data, numeris ir dokumentą išdavusi institucija) nebuvo nurodyti, todėl Institucija prašė patikslinti duomenis. Tačiau, vietoje duomenų patikslinimo, A. J. pradėjo reikalauti Institucijos pateikti jam greičio viršijimą užfiksavusią nuotrauką, pateikti daugiau detalių apie kitą administracinio nusižengimo bylą, kurioje turėjo būti sprendžiamas būtent greičio viršijimo klausimas. Institucija ne kartą A. J. raštu paaiškino, kad tokios informacijos jam pateikti negali, nes jis nėra administracinio nusižengimo bylos dėl greičio viršijimo proceso dalyvis, su kuo visiškai sutinka ir aukštesnysis teismas. Be to, sprendžiant iš A. J. teiginių, neabejotina, jog savo pareigą pateikti reikalaujamus duomenis jis žinojo ir ją suprato, tačiau vis tiek jos nevykdė. Esant šių duomenų visumai pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad A. J. konkretaus asmens nenurodė, o jo pateikta informacija policijos pareigūnams nebuvo reikšminga. Svarbu ir tai, kad iš A. J. Institucijai pateiktų duomenų visiškai neaišku, kaip A. J. kontroliuoja jo, kaip juridinio asmens vadovo, valdomo automobilio naudojimą, nors kaip didesnio pavojaus šaltinio savininkui jam yra keliami ir atitinkami pirmiau minėtų teisės aktų nustatyti reikalavimai užtikrinant bei atsakant už kitų asmenų veiksmus naudojantis jam priklausančia transporto priemone. Tokiu būdu, sutikti su apeliacinio skundo motyvais, jog skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nebuvo atskleistas A. J. kaltės turinys, atmestini kaip nepagrįsti.
14. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad A. J. buvo pagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas jo atstovo pateiktą skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, nepažeisdamas proceso reikalavimų, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pripažino, kad A. J. yra nubaustas pagrįstai. Apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo daryti priešingą išvadą, todėl skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
15. A. J. atstovas advokatas Z. Ž. apeliaciniame skunde, be kita ko, pateikė prašymą atlyginti A. J. atstovavimo išlaidas, tačiau asmenį traukiant administracinėn atsakomybėn tokios galimybės teisės aktai nenumato, todėl šis prašymas atmetamas ir A. J. patirtos atstovavimo išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 15 d. nutartį nepakeistą ir A. J. atstovo advokato Z. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.
A. J. turėtų atstovavimo išlaidų nepriteisti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.