Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. G. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Skundo esmė.

Nuteistasis A. G. teismui skundžia Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau - komisija) 2020 m. balandžio 3 d. nutarimą Nr. LK-55 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos jam netaikymo, prašo nutarimą pakeisti ir taikyti jam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra.

Nuteistasis savo skundą iš esmės grindžia tuo, kad lygtinio paleidimo komisija netaikydama jam lygtinio paleidimo rėmėsi tik jo praeitimi, neatsižvelgė, kad jis charakterizuojamas teigiamai, taip pat , kad komisijos nutarimas nemotyvuotas, tai pat kad komisija neatsižvelgė į tai, jog nuteistasis dalyvauja socialines reabilitacijos programose, mokėsi ir įgijo specialybę, taip pat, kad nuteistasis yra nusiteikęs pozityviems pokyčiams.

II. Skundžiamo nutarimo esmė.

Skundžiamu 2020 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. LK-55 komisija netenkino nuteistojo A. G. prašymo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tokį nutarimą komisija priėmė remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio Marijampolės pataisos namuose, J. Biliūno g. 14, Kybartai 2020-04-03 protokolu Nr. LK - 48, bei vadovaudamasi LR BVK 164 str. 2 d., apsvarsčiusi socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu bei nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nustatė: nuteistasis anksčiau teistas 9 kartus: 1. 2001-08-31 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 str. 3 d. (vagystė), paskirta 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausmė, pritaikius BK 471 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m.; 2. 2002-04-25 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 18 str. 6 d., 271 str. 2 d. (bendrininkavimas, vagystė), paskirta 4 mėn. laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 42 str. 4 d. paskirta bausmė subendrinta apėmimo būdu su 2001-08-31 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė - 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo; 3. 2002-11-25 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 16 str. 2 d., 271 str. 2 d. (pasikėsinimas padaryti nusikaltimą, vagystė), paskirta 8 mėn. laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 271 str. 2 d. (vagystė) - 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimu bausmė, pagal BK 271 str. 3 d. (vagystė) - 2 m. laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 43 str. 1 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2002-04-25 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 m. 6 mėn. Pritaikius 2002-11-07 LR įstatymo Nr. IX-1182 „Dėl amnestijos“ 5 str. neatliktosios laisvės atėmimo bausmės dalis sumažinta 1/6. 2003-02-03 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi 2002-11-25 ir 2002-04-25 nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos vadovaujantis BK 42 str. 4 d., dalinio bausmių sudėjimo būdu, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 m. 6 mėn. Pritaikius 2002-11-07 LR įstatymo Nr. IX-1182 „Dėl amnestijos“ 5 str. neatliktosios laisvės atėmimo bausmės dalis sumažinta 1/6. 2003-11-21 Plungės rajono apylinkės teismo nutartimi veikos perkvalifikuotos pagal 2000 m. BK ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 m. 8 mėn., paleistas 2003-12-02 atlikęs bausmę; 4. 2004-08-18 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d.(vagystė), 22 str. 1 d., 180 str. 1 d. (pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką; plėšimas), pritaikius BK 63 str. l d., 3 d., paskirta 8 mėn. 20 d. laisvės atėmimo bausmė; 5. 2004-09-15 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d. (vagystė), paskirta 2 MGL (250 Lt) dydžio bauda, vadovaujantis BK 63 str. 8 d., 65 str. 2 d., paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2004-08-18 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė nustatyta 8 mėn. 20 d. laisvės atėmimo ir 2 MGL (250 Lt) dydžio bauda; 6. 2005-01-06 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 2 d. (plėšimas), paskirta 1 m. laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su 2004-09-15 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė - 1 m. 5 mėn. laisvės atėmimo ir 2 MGL, t. y. 250 Lt bauda. 7. 2005-02-07 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. (vagystė), paskirta 5 mėn. laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su 2005-01-06 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė - 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo ir 2 MGL, t. y. 250 Lt bauda. 8. 2005-02-24 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. ( vagystė), paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 178 str. 1 d. ( vagystė) - 3 mėnesiams laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 178 str. 2 d. (vagystė) - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 178 str. 4 d. (vagystė) - 45 parų arešto, pagal BK 178 str. 2 d. (vagystė) - 1 metai laisvės atėmimo, pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo pagrobti turtą) - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo pagrobti turtą) - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 178 str. 2 d. (vagystė) - 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 65 str. 1 d. a) p. bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, 45 (keturiasdešimt penkios) paros arešto pakeistos į 45 dienas laisvės atėmimo, ir subendrinta bausmė paskirta 3 metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., 4 d., 9 d., naujuoju nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2004-08-18 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 8 mėn. 20 d. laisvės atėmimo bausme, 2005-01-06 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme ir visiško bausmių sudėjimo būdu su 2004-09-15 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 2 MGL (250 Lt) dydžio bauda, ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta 4 metai laisvės atėmimo ir 2 MGL, t. y. 250 Lt, dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose; 9. 2015-08-18 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d. (viešosios tvarkos pažeidimas), 286 str. 1 d. (pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui), vadovaujantis LR B K 63 str. 4 d., 641 str., paskirta galutinė subendrinta, 1/3 sumažinta bausmė - 13 MGL (489,58 eurų) dydžio bauda; vadovaujantis LR B K 66 str., į bausmės laiką įskaitytos dvi A. G. sulaikymo dienos nuo 2015-02-08 iki 2015-02-09, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir neatlikta bausmė nustatyta 9 MGL, t. y. 338,94 eurų bauda. Nuteistasis teistas dešimt kartų, aštuonis kartus teistas už vagystes. Pirmą kartą teistas labai jauno amžiaus (14 metų amžiaus). Lygtinis paleidimas nebuvo taikytas, vieną kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas (sąlygų nepažeidė). Dabartinį nusikaltimą įvykdė veikdamas su bendrininkais, pasidavęs jų įtakai. Kaltę prisiima pilnai. Dabartinis teisės pažeidimas būdingas nusikaltimų modelis, turtinių nusikaltimų modelis. Nuteistasis nuteistas, kadangi neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis, tai yra 2015 m. spalio mėn. pradžioje (duomenys neskelbtini) g., Klaipėdoje, tikslus laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, neteisėtai, neturėdamas leidimo iš nenustatyto asmens nupirko ir tokiu būdu įgijo du šaunamuosius ginklus. Be, to, veikdami organizuota grupe padarė plėšimą įsibraudami į patalpas, tai yra jie veikdami organizuota grupe iki 2015-10-08 subūrė organizuotą grupę turėdami tikslą pavartojant fizinį smurtą, daiktą, panašų į pistoletą, bei įsibrovus į patalpą apiplėšti B. V. komercinei firmai priklausančią parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini)., Be to, veikdami organizuota grupe pagrobė svetimą turtą įsibraudami į patalpą, tai yra jie veikdami organizuota grupe iki 2015-10-08 subūrė organizuotą grupę, turėdami tikslą įsibrovus į B. V. butą, esantį V. M. g. (duomenys neskelbtini), pagrobti svetimą turtą. Be to, veikdami organizuota grupe, pagrobė svetimą turtą, įsibraudami į patalpą, ir sugadino svetimą turtą, tai yra jie subūrė organizuotą grupę turėdami tikslą įsibrauti į namą, esantį (duomenys neskelbtini)., ir jį apvogti. Be to, veikdami organizuota grupe įsibrovė į patalpą ir pavartodami fizinį smurtą ir panaudodami nešaunamąjį ginklą pagrobė svetimą turtą, tai yra jie subūrė organizuotą grupę turėdami tikslą pavartojant fizinį smurtą, nešaunamąjį ginklą bei įsibrovus į patalpą apiplėšti namą, esantį (duomenys neskelbtini). Be to, veikdami organizuota grupe įsibrovė į patalpą ir panaudodami šaunamuosius ginklus pagrobė svetimą turtą bei sugadino svetimą turtą, tai yra jie subūrė organizuotą grupę turėdami tikslą įsibrovus į patalpą bei panaudojant šaunamuosius ginklus apiplėšti (duomenys neskelbtini)priklausančią parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini). Teismo nuosprendyje nurodoma, kad nuteistasis yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, tačiau pats nuteistasis teigia, kad iki suėmimo gyveno kartu su tėvais adresu: A. J. g. (duomenys neskelbtini). 2019 m. spalio 17 d. gautas atsakymas iš Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus, kad apsilankius adresu: A. J. g. (duomenys neskelbtini), pas nuteistojo tėvus. Apsilankymo metu, bendraujant su nuteistojo mama, buvo nustatyta, kad rengiamas lygtinai paleisti nuteistasis gyventų kartu su savo tėvais, tėvui nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių su holu ir virtuve bute. Butas yra antrame daugiabučio name aukšte. Nuteistasis turėtų savo atskirą kambarį. Butas yra su visais patogumais, el. instaliacija tvarkinga ir mobilus ryšys yra. Tėvai patikino, kad sūnų gyventi priima, sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, elektroninio stebėjimo prietaisai jiems, teigia, netrukdytų, jei reikės, padės sūnui finansiškai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, lygtinio paleidimo laikotarpiu nuteistajam taikyti intensyvią priežiūrą sąlygos yra tinkamos. Nuteistojo teigimu problemų dėl gyvenamosios vietos jis nėra turėjęs, gyvenamosios vietos nėra keitęs. Tai, kad nuteistąjį tėvai priima gyventi ir sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali veikti kaip apsauginis veiksnys, mažinantis pakartotinio kriminalinio elgesio tikimybę. Nuteistasis prieš suėmimą dirbo stogdengiu pagal patentą kartu su broliu. Nuteistasis 2020- 01-08 gavęs pažymą, kad MB „(duomenys neskelbtini) priima jį dirbti vadybininku, mokant jam 800 Eur. mėnesinį atlyginimą. Apie ankstesnius darbus pasakojo, kad išėjus iš pataisos įstaigos 2008-08-27, po 2 savaičių įsidarbino pas pusbrolį UAB „(duomenys neskelbtini)“ stogdengiu ir dirbo 2 mėn. Iš darbo išėjo pats, nes išskrido į Peru. Anot nuteistojo, ten dirbo įvairius pasitaikančius darbus ir darbo sutarčių nesudarė, nes neturėjo darbinės vizos. 2014 m. grįžęs į Lietuvą iki suėmimo dirbo pagal patentą stogdengiu. Nuteistasis turi labai nestabilią darbo istoriją su nuolatiniais nedarbo laikotarpiais ir pasak nuteistojo, turi apie 1 m. darbo stažą. Pataisos namuose nuteistasis dėl darbo trūkumo neįdarbintas. Nuteistasis suvokia teigiamą darbo naudą, tačiau vis tiek reiškia abejones dėl jam priimtino darbo, nes nevisus jam administracijos siūlomus darbus dirbtų. Interviu metu nurodė, kad mokyklos nebaigė, nes labai jauno amžiaus (14 m. ) pradėjo daryti nusikaltimus ir buvo pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę. Bausmės atlikimo metu 2018 m. (duomenys neskelbtini) mokymo centre įgijo vidurinį išsilavinimą. Taip pat 2018 m. (duomenys neskelbtini) komunalinių paslaugų mokykloje įgijo suvirintojo elektra rankiniu būdu specialybę, o 2019 m. toje mokykloje įgijo staliaus specialybę. Nuteistasis tvirtina, kad neturi jokių sunkumų dėl skaitymo, rašymo, skaičiavimo ir nėra jokio pagrindo manyti priešingai. Nuteistojo turimas vidurinis išsilavinimas, turimos profesijos ir turimas darbas yra kriminalinę riziką mažinantis veiksnys. Interviu metu nuteistasis nurodo, kad iki pilnametystės jį išlaikė tėvai, o atliekant laisvės atėmimo bausmes - pataisos įstaigų administracija. Apie 1 m. užsidirdavo dirbdamas stogdengiu, taip pat yra gavęs pajamų ir iš darbo užsienyje bei padarytų turtinio pobūdžio nusikaltimų. Nuteistojo 9 nusikaltimai padaryti yra turtinio pobūdžio. Nuteistojo dabar finansinė padėtis nėra stabili, nes įstaigoje yra gautas patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietoje sumai 1360,04 Eur. Nuteistasis ieškinių savanoriškai nemoka. Teigia, kad visus ieškinius padengs, kai išeis iš laisvės atėmimo vietos ir dirbs. Nuteistasis dažniau ar rečiau išgyvena finansinius sunkumus, nes nesugeba planuoti ir per daug išlaidauja. Pataisos įstaigoje nuteistąjį finansiškai remia artimieji, jis pastoviai gauna iš jų pinigines perlaidas, todėl turi pakankamai pinigų kasdieninėms išlaidoms. Nuteistasis socialinius ryšius palaiko su tėvais, broliu: savo santykius apibūdina kaip teikiančius didelį pasitenkinimą ir kalba apie juos su meile. Tėvai su broliu į Marijampolės pataisos namus jo aplankyti neatvažiuoja dėl užimtumo ir didelio atstumo. Su artimaisiais bendrauja skambindamas iš taksofono. Gyvendamas Peru jis su drauge C. M. M. yra susilaukęs dukros kuriai dabar 5 m. Teigia, kad dukros išlaikymui jo tėvai siunčia pinigus, o jis dabar neturi galimybės jai padėti. Jis domisi savo dukros sveikata ir jos vystymusi bendraudamas per tėvus. Vilniaus pataisos namuose 2017 m. spalio mėn. susituokė ir tenai jį lankė žmona, o Marijampolės pataisos namuose nelanko, kadangi išvykus dirbti į užsienį. Dabartiniu metu su žmona vaikų neturi. Su žmona palaiko ryšius tik skambindamas iš taksofono. Tai, kad nuteistasis turi palaikančius socialinius ryšius su jam svarbiais žmonėmis, gali veikti kaip apsauginis veiksnys, mažinantis pakartotinio kriminalinio elgesio tikimybę. Neigia sistemingą narkotinių medžiagų vartojimą. Teigia, jog buvo pabandęs tam tikrų narkotinių medžiagų praeityje, kas nebuvo susiję su nusikalstamu elgesiu. Suvokia narkotinių medžiagų žalą. Įstaigoje vartojimo fiksuota nėra. Neigia alkoholio vartojimo problemas, įstaigoje vartojimo fiksuota nėra. Tačiau ankstesnis nusikaltimas- pasipriešinimas pareigūnui (trenkimas per veidą) padarytas būnant apsvaigusiam nuo alkoholio. Suvokia žalingą alkoholio vartojimo poveikį sau ir kitiems. Nuteistojo asmens dokumentas byloje yra. Vertinamasis nevengė pateikti socialinio tyrimo išvadai parengti reikalingą informaciją. Nuteistasis nori būti paleistas iš pataisos įstaigos taikant intensyvią priežiūrą. 2019 m. spalio 17 d. gautas atsakymas iš Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus, kad lygtinio paleidimo laikotarpiu nuteistajam taikyti intensyvią priežiūrą sąlygos yra tinkamos. Nuteistasis Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pristatomas ketvirtą kartą. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019-07-03 nutarimu Nr. 59-128 nutarta nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisija nėra pateikus rekomendacijų dėl nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas (žema (0-40 balų), vidutinė (41-99 balai), aukšta (100-168 balai)): nustatyta vidutinė (87 balai) iš jų (45 balai) rizikos sudaro statiniai duomenys, kurie nesikeis (informacija apie teisės pažeidimus padidėjo, pastebėjus ankstesnio vertinimo netikslumus). Likusią pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį sudaro dinaminiai veiksniai (42 balai), kurie gali keistis. Nuteistasis pirmą ir antrą kartą buvo pristatytas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pagal OASys vertinimo metodiką pakartotinio teistumo rizika buvo nustatyta vidutinė 77 balai. Trečią kartą buvo pristatytas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pagal OASys vertinimo metodiką pakartotinio teistumo rizika buvo nustatyta vidutinė 83 balai. OASys vertinimo balai padidėjo, pastebėjus ankstesnio vertinimo netikslumus. Lyginant su ankstesniu vertinimu, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pakito, tačiau šis padidėjimas neturi būti siejamas su netinkamu nuteistojo elgesiu pataisos namuose. Nuteistojo elgesys įkalinimo įstaigoje neblogėjo. Buvo skatintas, lankė įvairias socialinės reabilitacijos programas. Nuteistojo rizikos balai padidėjo dėl pastebėtų ankstesnio vertinimo netikslumų ir vertintojų pasikeitimo. Atsižvelgdama į tai, kas aukščiau išdėstyta, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, konstatuoja, kad nuteistasis nenori analizuoti savo netinkamo elgesio pasekmių, priežasčių, savo veiksmų ir kaltės, smurtinio elgesio menkinimas/pateisinimas rodo, kad toliau laikosi kriminalinės subkultūros, pasiduoda kitų nuteistųjų įtakai, savikontrolės problemos, darbinės patirties stygius, asocialios vertybinės nuostatos, empatijos stoka, žema motyvacija savo elgesio keitimuisi, sunkėjantys nusikaltimai, ieškinių nemokėjimas. Įvertinusi aukščiau išvardintas aplinkybes, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutaria netaikyti nuteistajam A. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal LR BVK 157 str. 2 d. 2. Siūlyti šias socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones nuteistajam: vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones; pradėti dengti turimus ieškinius.

Lygtinio paleidimo komisijos balsai už A. G. lygtinį paleidimą pasiskirstė taip: už - 0, prieš - 6, 0 - susilaikė.

III. Lygtinio paleidimo komisijos atsiliepimo į nuteistojo skundą esmė.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutarimo apskundimo patenkinimo atveju siūlė nuteistajam A. G. nustatyti šias galimas auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemones: 1 taikyti LR BK 75 str. 2 d. 6 p. - pirmus 4 mėnesius nuo lygtinio paleidimo pradžios dalyvauti elgesį keičiančiose programose; 2. taikyti LR BK 75 str. 2 d. 7 p. - viso lygtinio paleidimo metu neišeiti iš namų nuo 21.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su oficialiu darbu; 3. taikyti LR BK 67 str. 2 d. 4 p. - nuo antro lygtinio paleidimo mėnesio pradėti atlyginti nusikaltimais padarytas turtines žalas, kiekvieną mėnesį sumokant ne mažiau nei po 75 eurus; 4. taikyti BK 75 str. 2 d. 9 p. - viso lygtinio paleidimo metu nebendrauti su nusikaltimo bendrininkais. Naujų aplinkybių apie nuteistąjį komisija atsiliepime nenurodė.

IV. Prokuroro atsiliepimo esmė.

Prokuroras atsiliepimą į nuteistojo skundą pateikė, prašė skundą atmesti, bei atsiliepime nurodė, kad lygtinis paleidimas taikomas tik tuo atveju, jeigu atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, galima daryti išvadą, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tai reiškia, kad įstatymas neįpareigoja įgaliotų institucijų taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, kai tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, jei pagal byloje surinktus duomenis, negalima padaryti išvados, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos. Nuteistasis A. G. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir yra pateikęs prašymą pataisos įstaigos administracijai jam šį institutą taikyti. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos - individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą būtina atsižvelgti į tai, kad A. G. šis teistumas nėra pirmas. Pirmą kartą jis teistas labai jauno amžiaus (14 metų), nuteistajam būdingas turtinių nusikaltimų modelis. Šiuo metu bausmę atlieka už nusikaltimus, kuriuos įvykdė veikdamas su bendrininkais, o tai neabejotinai rodo dar didesnį nuteistojo pavojingumą. Taigi sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą būtina atsižvelgti į tai, kad A. G. teistas jau nebe pirmą kartą, anksčiau skirtos bausmės nuteistajam teigiamos įtakos neturėjo, jis nusikalsdavo pakartotinai. Iš to seka, jog nuteistajam taikant lygtinį paleidimą būtų iškreipta bausmių sistema, skiriamos bausmės nepasiektų savo paskirties. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo finansinė padėtis nėra stabili, pataisos įstaigoje yra gautas patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietoje sumai 1360,04 Eur. Nuteistasis ieškinių savanoriškai nemoka. Nuteistasis dažniau ar rečiau išgyvena finansinius sunkumus, nes nesugeba planuoti ir per daug išlaidauja. Be to, A. G. padaryti nusikaltimai yra turtinio pobūdžio, todėl sunki finansinė padėtis gali būti paskata ir vėl daryti analogiškus nusikaltimus. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistojo tarpasmeniniai įgūdžiai nėra visiškai atitinkantys amžių, aplinkybes- gynybiškas, stebimas tam tikras priešiškumas, noras kontroliuoti pokalbį bei nenoras analizuoti savo netinkamo elgesio. Pokalbių metu stengiasi kalbą nukreipti nuo jam nepatogių temų ar klausimų, linkęs daugiau kalbėti apie tai, kas jį charakterizuoja teigiamai. Paskutiniuose nuteistojo nusikaltimuose egzistuoja impulsų kontrolės, instrumentinės agresijos (plėšimai) ir savitvardos praradimo atvejai. Nuteistasis linkęs menkinti savo nusikaltimus, teigdamas, jog jų padarymui įtakos turėjęs amžius, aplinkybės. Šios aplinkybės kelia pagrįstas abejones, ar nuteistasis mažiau struktūruotoje aplinkoje, nesant nuolatinės priežiūros, sugebės laikytis visuomenėje egzistuojančių taisyklių, įstatymų bei taikytinų draudimų ir įpareigojimų. Bausmės atlikimas šią tęsiant pataisos namuose vykdant socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones koreguos nuteistojo mąstymą ir elgesį, padės išėjus į laisvę gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma išskirtiniais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis daryti neabejotiną išvadą, kad nuteistasis, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų, nenusikals ir bus įgyvendinta bausmės paskirtis bei tikslai. Be aukščiau išvardintų aplinkybių reikia paminėti ir tai, kad A. G. net 14 kartų baustas drausmine tvarka, tai ne tik neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, bet ir kelia pagrįstas abejones, kad nuteistasis paleistas lygtinai sugebės laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų, kai tvarką pažeidinėja ir laisvės atėmimo vietoje. Svarbu įvertinti ir tai, kad nors A. G. bausmę atlieka nuo 2015 metų, per šį laikotarpį nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, vertinama 87 balais iš kurių net 42 balai yra už kintamus veiksnius, kuriuos nuteistasis gali sumažinti savo elgesiu. Aptartos aplinkybės neleidžia palankiai spręsti apie nuteistojo gebėjimą, motyvaciją ir pasiryžimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai, tai yra, kad nuteistąjį toliau jau galima būtų taisyti nebeizoliuotą nuo visuomenės. Tik tolimesnis bausmės atlikimas pataisos namuose dalyvaujant elgesio pataisos programoje padėtų nuteistajam iškilusias problemas spręsti teisėtais būdais, apgalvoti savo elgesio pasekmes ir atsakingiau priimti sprendimus bei keisti vertybines nuostatas. Vertinant aptartų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad šiuo metu paleidus nuteistąjį A. G. lygtinai iš pataisos įstaigos, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, būtų pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas, susijęs su piliečių saugumo užtikrinimu.

Nuteistojo skundas atmestinas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo nuteistojo prašymo lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos gavimo apsvarsto šį prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, šio Kodekso 157 str. 8 d. nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti (BVK 164 str. 2 d.).

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai priėmus nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos arba teismui priėmus nutartį nepatvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutarimu pateikia motyvuotas rekomendacijas pataisos įstaigai ir (ar) nuteistajam dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, nustato šių rekomendacijų įgyvendinimo terminą ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datą (BVK 164 str.5 d.). Šis komisijos nutarimas per septynias darbo dienas nuo priėmimo gali būti skundžiami vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismui, teisę paduoti skundą turi prokuroras, nuteistasis, jo gynėjas ir atstovas pagal įstatymą. (BVK 164 str.6 d.). Teismas, išnagrinėjęs skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo, priima vieną iš šių nutarčių: 1) atmesti skundą; 2) patenkinti skundą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos (kai nagrinėjamas klausimas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos); 3) patenkinti skundą ir pakeisti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą (kai nagrinėjamas šios dalies 2 punkte nenurodytas klausimas (BPK 360 str.4 d.).

Kadangi įstatymas teismui, nagrinėjant skundą dėl komisijos nutarimo netaikyti lygtinį paleidimą, numato dvi alternatyvas - atmesti skundą ar patenkinti skundą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teismas nagrinėdamas skundą turi išsiaiškinti: ar pagrįstai komisija netaikė lygtinio paleidimo, ir ar nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, ir esant pagrindui pats turi taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarimo nemotyvuotumas, klaidingų išvadų padarymas, ar galimai padarytos klaidos nutarime, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą nesudaro pagrindo naikinti komisijos nutarimo ir gražinti medžiagą naujam svarstymui ir naujo nutarimo priėmimui, kadangi galutinį sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam esant tiek komisijos nutarimui taikyti lygtinį paleidimą, tiek nuteistojo skundui dėl komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo, priima teismas. Tačiau teismas nagrinėdamas nuteistojo skundą dėl komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, privalo atsižvelgti į skunde nurodytas aplinkybes, vertindamas, ar nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas bei tvarką detaliai reglamentuoja BVK 157-164 str.. BVK 157 str.1 d. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Dėl to, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant, bei ar ši padaryta konkreti pažanga leidžia manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Teismas, svarstydamas lygtinio paleidimo nuteistajam taikymo klausimą, turi nustatyti, ar yra sąlygos, kurioms esant asmuo gali būti paleidžiamas lygtinai iš pataisos įstaigos.

BVK 158 str. išvardintas sąrašas asmenų, kuriems netaikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų, į kurį nuteistasis neįeina.

A. G. atlieka 6 m. laisvės atėmimo bausmę, paskirtą 2017-01-30 Klaipėdos apygardos teismo pagal LR BK 253 str. 1 d., 180 str. 3 d. (3epz.), 178 str. 3 d. (2 epz.), 25 str. 3 d. ir 187 str. 1 d. (2epz.), BK 63 str. 2,4,5 d. 1 ir 2 p., BK 64/1 str. bausmė sumažinta 1/3, BK 64 str. subendrinta su 2015-08-18 Plungės r. apylinkės teismo nuosprendžiu - galutinė bausmė 6 m. 1. at. su 9 MGL bauda. Bausmės pradžia 2015-10-15, bausmės pabaiga 2021-10-15. Nuteistasis yra atlikęs 1/2 paskirto bausmės laiko 2018-10-06, neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai (2020-04-03) yra 6 mėnesiai 12 dienų. Teismas daro išvadą, kad nutarimo priėmimo dieną nuteistasis buvo atlikęs privalomą 1/2 bausmės dalį, numatytą BVK 157 str. 2 d. 2 p., todėl jo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

BVK 157 str. 1 d. numato ir kitą sąlygą, kuriai esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos: nuteistasis privalo vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Iš socialinio tyrimo išvados (toliau socialinio tyrimo išvada) 5.2 p. matyti, kad nuteistasis, nuteistasis, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo skirtas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: 1. Vilniaus pataisos namuose nuo 2017-03-08 iki 2018-06-07 dalyvavo ALFA kursuose; 2. Vilniaus pataisos namuose nuo 2018-02-06 iki 2018-03-13 dalyvavo „Įžanginėje grupėje“ liksiu sustiprinti motyvaciją gydytis nuo priklausomybės: įgauti žinių apie priklausomybės ligą, vartojimo žalą, padarinius, galimus gydymosi būdus; formuoti teigiamą nuostatą blaivybėje bei pasiruošima gydytis; 3. Vilniaus pataisos namuose nuo 2018 m. kovo 6 d. - kovo 27 d. dalyvavo ir sėkmingai baigė psichoedukacinę programą „Agresijos ir auto-agresijos valdymas“. Programos užsiėmimų metu lavinami nuteistųjų gebėjimai atpažinti bei valdyti neigiamas emocijas, konstruktyviais ir socialiai priimtinais būdais bei metodais jas išreikšti; 4. Vilniaus pataisos namuose nuo 2018-06-07 iki 2018-12-13 dalyvavo psichokorekcinės „Bendravimo grupės“ kassavaitiniuose 10-yje privalomuosiuose užsiėmimuose. Užsiėmimų lankymas geras. Psichokorekcinės „Bendravimo grupės“ užsiėmimų metu buvo lavinami nuteistųjų socialiai, problemų sprendimo įgūdžiai, gebėjimas atpažinti neigiamas emocijas, konstruktyviais ir socialiai priimtinais būdais jas reikšti; 5. Vilniaus PN - nuo 2018-06-05 - 2018-07-17 nuteistasis lankė ir baigė „Pozityvios tėvystės Įgūdžių ugdymo“ programą. Užsiėmimų metu supažindinama su vaiko amžiaus tarpsnių ypatumais ir jų įtaka vaiko elgesiui, skatinamas aktyvesnis tėvų bendravimas su vaikais, papildant jau turimas tėvų žinias apie vaiko auklėjimą bei lavinant atitinkamus įgūdžius, padedančius kasdieniame bendravime su vaikais; 6. Vilniaus PN 2018-12-18 dalyvavo Kalėdinių vainikų pynimo ir dovanojimo akcijoje. 7. Vilniaus PN ir Marijampolės PN dažnai dalyvauja sporto renginiuose. 8. Marijampolės PN 2020-02-20 dalyvavo viktorinoje „Ką žinai apie Lietuvą“, skirtoje Lietuvos Valstybės atkūrimo metinėms paminėti; 9. Marijampolės PN - dalyvauja dvasinio ugdymo programoje „Kybartų Eucharistinio išganytojo parapijos“. Išvada: Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Iš socialinio tyrimo išvados teismas sprendžia, kad nuteistasis vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

Asmens paleidimui iš pataisos namų turi būti taikomos ir kitos sąlygos: turi būti nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką (BVK 157 str.1 d.). Iš Socialinio tyrimo išvados 7.1 p. matyti, kad nuteistojo elgesio rizikos vertinimo rezultatas rodo vidutinę 87 (nuo 41 iki 99) balų pakartotino nusikalstamumo riziką, iš kurios 45 balų sudaro statiniai duomenys (informacija apie teisės pažeidimus), kurie nesikeis, o 42 balus sudaro dinaminiai veiksniai, kurie gali kisti. Nuteistasis pirmą ir antrą kartą buvo pristatytas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pagal OASys vertinimo metodiką pakartotinio teistumo rizika buvo nustatyta vidutinė 77 balai. Trečią kartą buvo pristatytas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pagal OASys vertinimo metodiką pakartotinio teistumo rizika buvo nustatyta vidutinė 83 balai, tačiau jie pakilo nustačius ankstesnio vertinimo netikslumus. Nors ir buvo netikslumai, nuteistojo elgesio rizikos vertinimo rezultatas nuo praėjusio vertinimo yra padidėjęs, todėl teismas daro išvadą, kad nėra jokių duomenų, kad nuteistasis būtų padaręs pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.

Bet to aukščiau paminėtų sąlygų nustatymo neužtenka lygtinio paleidimo taikymui. Taip pat turi būti nustatytas pagrindas (sąlyga), numatytas BVK 157 str.1 d.,- pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistas laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Jeigu prieš tai buvo atsisakyta taikyti ar tvirtinti nuteistajam lygtinį paleidimą, būtina vertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir šiuo laikotarpiu. Taip pat būtina atsižvelgti ir į nuteistojo ankstesnių nusikaltimų padarymo priežastis, ankstesnio nusikalstamo elgesio pobūdį, nusikaltimo, už kurio padarymą jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarymo aplinkybes, priežastis, tam kad įvertinti, ar jo atliktos individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės realiai mažina nusikalstamo elgesio riziką, ar jo pažanga yra pakankama manyti, kad jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Komisija nutarimu nuteistajam lygtinio paleidimo netaikė, nesant pagrindo manyti, kad nuteistas laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. nesant lygtinio paleidimo sąlygos, numatytos BVK 157 str.1 d. Teismas pritaria komisijos nutarimo išvadai, kad nėra būtinos lygtinio paleidimo sąlygos –pagrindo manyti, kad nuteistasis paleistas lygtinai nedarys naujų nusikalstamų veikų. Komisijos nutarime nurodoma, kad nuteistojo nenori analizuoti savo netinkamo elgesio pasekmių, priežasčių, savo veiksmų ir kaltės, smurtinio elgesio menkinimas/pateisinimas rodo, kad toliau laikosi kriminalinės subkultūros, pasiduoda kitų nuteistųjų įtakai, savikontrolės problemos, darbinės patirties stygius, asocialios vertybinės nuostatos, empatijos stoka, žema motyvacija savo elgesio keitimuisi, sunkėjantys nusikaltimai, ieškinių nemokėjimas, todėl nėra aplinkybių leidžiančių konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi skundo argumentas, kad nutarime nenurodyti aiškūs ir tikslūs kriterijai, kodėl nuteistajam netaikytas lygtinis paleidimas, yra nepagrįstas. Pagal OASys sistemą, kuria nustatomas pakartotino nusikalstamumo rizikos balas, nemažą dalį jo pakartotinio nusikalstamumo rizikos dinaminio vertinimo – 11 balų sudaro būtent jo vertinimas srityje „mąstymas ir elgesys“, 7 balus – „nuostatos“, 10 balų „gyvenimo stilius ir draugai“, 1 balą „piktnaudžiavimas alkoholiu“ , 5 balus – „lėšų tvarkymas ir pajamos“, 4 balus – „emocinė gerovė“, 4 balus- „išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti“. Socialinio tyrimo išvados, vienas iš kriterijų yra ankstesni susikalstami veiksmai, kuris šiuo atveju yra įvertintas 45 balais. Taip pat socialinio tyrimo išvados 4.9. p. nurodyta, kad nuteistojo tarpasmeniniai įgūdžiai nėra visiškai atitinkantys amžių, aplinkybes- gynybiškas, stebimas tam tikras priešiškumas, noras kontroliuoti pokalbį bei nenoras analizuoti savo netinkamo elgesio. Pokalbių metu stengiasi kalbą nukreipti nuo jam nepatogių temų ar klausimų, linkęs daugiau kalbėti apie tai, kas jį charakterizuoja teigiamai. Paskutiniuose nuteistojo nusikaltimuose egzistuoja impulsų kontrolės, instrumentinės agresijos (plėšimai)ir savitvardos praradimo atvejai. „į vidų įėjęs A. G. panaudodamas nešaunamąjį ginklą - dujų balionėlį, papurškė nenustatytos kilmės chemine medžiaga į veidą, tuo sukeldamas O. V. fizinį skausmą.“<...> Tuo metu A. G. patalpose buvusiai E. M. liepė gultis ant žemės“ ..A. G. pareikalavo, kad S. F. atiduotų turimus pinigus bei papuošalus ir panaudodamas nešaunamąjį ginklą - dujų balionėlį, į akis papurškė nenustatytos kilmės chemine medžiaga, padarydamas nukentėjusiajai abiejų akių obuolių ragenos ir junginės I-mo laipsnio cheminį nudegimą. Po to A. G. su medinės kėdės išlūžusia koja sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius nukentėjusiajai S .G. į įvairias kūno vietas, padarydamas muštinę žaizdą galvos plaukuotosios dalies kairėje pusėje, dešinės akies vokų kraujosruvą, galvos smegenų sukrėtimą, muštinę-plėštinę dešinio dilbio žaizdą, dešinio stipinkaulio lūžį tipinėje vietoje ir alkūnkaulio ylinės ataugos lūžį, dešinio kelio sąnario sumušimą su kraujo išsiliejimu sąnario ertmėje.“(duomenys iš bylos).Vienas smurtinių nusikaltimų įvykdytas apsvaigus nuo alkoholio(pasipriešinimas pareigūnui-trenkimas į veidą). Dėl įvykdytų nusikaltimų kaltę teigia pripažįstantis, tačiau ją menkinantis, teigdamas, jog aukos nebuvo sunkiai sužalotos- stebima empatijos stoka. Atsakomybę dėl nusikaltimų linkęs minimizuoti arba iš dalies perkelti aplinkai. Nuteistasis sunkiai identifikuoja problemines sritis, su kuriomis susiduria -teigia, kad tai gali būti jo nusikalstamo elgesio priežastimis, tačiau kokias pasekmes tai gali sukelti, suvokia tik labai paviršutiniškai, neieško ir neprisitaiko sau priemonių, kurios veiktų preventyviai. Vyrauja žema savivertė kompensuojama asocialaus elgesio. Stokoja lankstumo sprendimų priėmime. Gyvenimiški tikslai ateičiai - labai abstraktūs, jų įgyvendinimas stokoja planavimo, į ką konkrečiai reikia orientuotis norint įgyvendinti savo planus. Tai, kad nuteistasis paskutiniu metu naudojo agresyvų/kontroliuojantį elgesį, turi nepakankamai suformuotus problemų sprendimų įgūdžius, ne visuomet tinkamai interpretuoja socialines situacijas, didina jo kriminalinio elgesio riziką ateityje. Šis veiksnys pagal OASys sistemą yra įvertintas 11 balų. Taip pat didelę dalį jo pakartotinio nusikalstamumo rizikos dinaminio vertinimo –10 balų sudaro jo vertinimas srityje „Gyvenimo stilius ir draugai“. Socialinio tyrimo išvados 4.6. p. nurodoma, kad nuteistasis, laikas nuo laiko užsiimdavo veikla, susijusia su nusikalstamumu. Nusikaltimai padaryti kartu su bendrininkais, teigia, jog jie turėjo kažkiek įtakos jo nusikalstamumui. Pripažįsta, kad ankstesnius ryšius su bendrininkais, draugais yra nutraukęs. Šis veiksnys pagal OASys sistemą yra įvertintas 10 balų. Socialinio tyrimo išvados 4.10. p. nurodoma, kad yra pagrindo manyti, jog nuteistasis neseniai vadovavosi nusikalstamumą palaikančiomis nuostatomis (kriminogeninė istorija). Šiuo metu linkęs menkinti savo nusikaltimus, teigdamas, jog jų padarymui įtakos turėjęs amžius, aplinkybės. Asmuo diskriminacinių nuostatų neišreiškia. Nuostata į priežiūrą šiuo metu yra praktinė. Turėjęs 14 nuobaudų. Šiuo metu - negaliojančios. Asmuo lanko įvairias pozityvaus užimtumo bei intervencines elgesio keitimo programas. Sunkiau sekas suprasti poreikį laikytis įstatymų bei puoselėti visuomenėje pripažintas vertybes. Šis veiksnys pagal OASys sistemą yra įvertintas 7 balais. Socialinio tyrimo išvados 4.8. p. nurodoma, kad nuteistasis pradėjęs nusikalsti jauname amžiuje. Nuteistojo santykiai yra labiau apsiribojantys formalumu, paviršutiniškumu. Savivertė, kiek stokojanti realaus savo „aš vaizdas“ vertinimo. Asmuo labiau geba išskirti savo teigiamas savybes, neišreikšdamas neigiamų. Suicidines tendencijas šiuo metu neigia, nestebima. Fiksuota įstaigoje nėra. Šis veiksnys pagal OASys sistemą yra įvertintas 4 balais. Socialinio tyrimo išvados 4.4. p. nurodoma, kad interviu metu nuteistasis nurodo, kad iki pilnametystės jį išlaikė tėvai, o atliekant laisvės atėmimo bausmes - pataisos įstaigų administracija. Apie 1 m. užsidirdavo dirbdamas stogdengiu, taip pat yra gavęs pajamų ir iš darbo užsienyje bei padarytų turtinio pobūdžio nusikaltimų. Nuteistojo 9 nusikaltimai padaryti yra turtinio pobūdžio. Nuteistojo dabar finansinė padėtis nėra stabili, nes įstaigoje yra gautas patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietoje sumai 1360,04 Eur. Nuteistasis ieškinių savanoriškai nemoka. Teigia, kad visus ieškinius padengs, kai išeis iš laisvės atėmimo vietos ir dirbs. Nuteistasis dažniau ar rečiau išgyvena finansinius sunkumus, nes nesugeba planuoti ir per daug išlaidauja. Pataisos įstaigoje nuteistąjį finansiškai remia artimieji, jis pastoviai gauna iš jų pinigines perlaidas, todėl turi pakankamai pinigų kasdieninėms. Šis veiksnys pagal OASys sistemą yra įvertintas 5 balais Iš socialinio tyrimo išvados 7.2 matyti, kad nuteistojo kriminogeniniai veiksniai yra: nekintantys: ankstesni nusikalstami veiksmai; pasikartojantis nusikaltimų modelis; sunkėjantys nusikaltimai; Kintantys: darbinės patirties stygius; prasta finansinė padėtis dėl neapmokėtų ieškinių; nuolatinė veika, susijusi su nusikaltimais. pastovios gyvenamosios vietos nebuvimas; savikontrolės problemos; smurtinio elgesio menkinimas / pateisinimas; agresyvus/kontroliuojantis elgesys; asocialios vertybinės nuostatos; savikritiškumo, empatijos stoka; savo elgesio pasekmių minimizavimas; mąstymo lankstumo stoka; žema motyvacija savo elgesio keitimui. Apsauginiai veiksniai: turi gyvenamąją vietą bei sutinka su intensyvia priežiūra; turi darbą; turi specialybę: palaiko socialinius ryšius su artimaisiais.

Nuteistojo pakartotino nusikalstamumo rizika išreikšta balais yra vidutinė artima aukštai, todėl neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis buvo nuteistas 2017-01-30 Klaipėdos apygardos teismo pagal LR BK 253 str. 1 d., 180 str. 3 d. (3epz.), 178 str. 3 d. (2 epz.), 25 str. 3 d. ir 187 str. 1 d. (2epz.), BK 63 str. 2,4,5 d. 1 ir 2 p., BK 64/1 str. bausmė sumažinta 1/3, BK 64 str. subendrinta su 2015-08-18 Plungės r. apylinkės teismo nuosprendžiu - galutinė bausmė 6 m. 1. at. su 9 MGL bauda, anksčiau teistas 9 kartus. Nuteistajam praeityje vieną kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, jo nepažeidė. Vyrauja nusikaltimai, susiję su nuteistojo siekiu greitai ir lengvai pasipelnyti (vagystė, plėšimas), neteisėtas disponavimas šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis. Ankstesniais nuosprendžiais buvo skirtos savo pobūdžiu griežčiausia terminuoto laisvės atėmimo bausmė, tačiau taikytos bausmės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, jis ir toliau darė nusikaltimus. Akivaizdu, kad pakartotinis ir intensyvus tokio paties pobūdžio nusikaltimų darymas rodo, jog ankstesni nuteisimai nuteistajam teigiamos įtakos neturėjo, o skirtos bausmės nepasiekė savo tikslų. Šiuo metu atsižvelgiant į aukščiau paminėtus pakartotino nusikalstamumo rizikos rodiklius, taip pat bendrą 87 balą dinaminių rodiklių vertinimą, 45 balų vertinimą už statinius veiksnius - anksčiau padarytus nusikaltimus ir 42 balus vertinimą už dinaminius veiksnius, kurie gali kisti, teismas daro išvadą, kad nuteistasis turi mažinti pakartotino nusikalstamumo balą, dėdamas konkrečias savo pastangas keisti savo nuostatas į ankstesnius nusikalstamus veiksmus, gyvenimo būdą, mąstymo ir elgesio sunkumus, finansinį nestabilumą, nuostatas, gyvenimo stilių, emocinę gerovę, išsilavinimą ir galimybę įsidarbinti. Teismo išvada, nuteistasis turi galimybę ir privalo keisti savo pakartotino nusikalstamumo rizikos balą, jį mažinti, daryti pažangą mažinant pakartotino nusikalstamumo riziką, kuri realiai leistų padaryti išvadą, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Lygtinio paleidimo taikymas nėra skatinimo priemonė už gerą elgesį pataisos namuose, o paleidimas į laisvę, padarius pagrįstą išvadą, kad asmuo atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pasitaisė, bausmė pasiekė savo prevencinius tikslus, dėl ko yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, ir tolesnis nuteistojo laikymas laisvės atėmimo įstaigoje yra betikslis, nepasiekia bausmės tikslų - paveikti nuteistąjį, kad jis nedarytų naujų nusikalstamų veikų, o tai būtų akivaizdžiai pažeistas bausmės taikymo teisingumo principas, kad kaltas asmuo turi būti nubaustas ir atlikti adekvačią jo padarytoms sunkioms nusikalstamoms veikoms bausmę. Atsižvelgiant į šias aplinkybes 2020 m. balandžio 3 d. Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. LK – 55 išvada netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra teisėta ir pagrįsta, pagrindo tenkinti nuteistojo skundą ir nutarimą naikinti, nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos skunde nurodytais motyvais nėra.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 str.4 d.1 p., 7 d., 364 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti nuteistojo A. G., gimusio (duomenys neskelbtini)d., skundą dėl Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. balandžio 3 d. nutarimo Nr. LK-55 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo.

Teismo nutarties nuorašus ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarčių priėmimo išsiųsti nuteistajam ir prokurorui.

Nutartis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. nustatyta tvarka per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.