Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, sekretoriaujant Danguolei Gedvilaitei, dalyvaujant ieškovo UAB ‚Simlita“ atstovams A. P., advokatui Aurelijui Gruodžiui, atsakovo UAB „Ferogama“ atstovams J. V., advokatui Arvydui Pociui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Simlita“ ieškinį atsakovui UAB „Ferogama“, tretiesiems asmenims J. K., UAB „Sostinės gatvės“ dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovo UAB „Ferogama“ priešieškinį atsakovui pagal priešieškinį UAB „Simlita“ dėl atliktų darbų priėmimo–pardavimo akto pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretieji asmenys J. K. ir UAB „Sostinės gatvės“ į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą bei laiką jiems pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant (CPK 247 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.

Nustatyta, kad šalis sieja 2013-07-16 Statybų rangos sutartis (b. l. 8), pagal kurią ieškovas įsipareigojo iki 2013-09-01 atlikti asfaltbetonio dangos įrengimą, adresu Agrastų g. 2, Vilniuje, o atsakovas sumokėti sutarties priede Nr. 1 „Orientacinė sąmata“ nurodytą sumą 101.693,92 Lt per 30 d. po PVM sąskaitos-faktūros pateikimo dienos. Orientacinėje sąmatoje įrašyta pastaba, kad apmokėjimas bus vykdomas už faktiškai atliktus darbų kiekius. Atsakovas priėmė sutartimis sulygtus darbus, pasirašydamas atliktų darbų aktą už 69.904,86 Lt (b. l. 14). 2013-08-12 atsakovui pasirašytinai įteikta sąskaita 69.904,86 Lt sumai (b. l. 13). Remiantis 2013-07-16 sutartimi atsakovas privalėjo apmokėti 2013-08-12 sąskaitą per 30 dienų, t.y. iki 2013-09-12. Kaip nustatyta, atsakovas 2013-10-18 sąskaitą apmokėjo iš dalies (sumokėjo 44.777,16 Lt), skola pagal šią sąskaitą sudaro 25.127,70 Lt.

Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau yra saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 straipsnis). Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje V. Dukštas v. T. Eitutis, byla Nr. 3K-3-516/2004). CPK nekonkretizuojama, koks turi būti teismo įsitikinimo laipsnis. CPK įtvirtintas socialinio civilinio proceso modelis, todėl įrodinėjimo procese taikytinas aukštesnis įrodinėjimo standartas. Tokia įrodinėjimo standarto samprata suponuoja tai, kad įrodinėjimo apimties kriterijumi laikytinas protingo žmogaus etalonas ir faktas pripažintinas įrodytu esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsitikinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje DNSB „Eglutė“ v. E. Rabeckas, byla Nr. 3K-3-206/2010).

Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Šiuo dokumentu įforminami du tarpusavyje susiję veiksmai: darbų rezultato pridavimas ir darbų rezultato priėmimas. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 dalis); nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad darbų atlikimo aktas yra įstatyme įtvirtintas dokumentas, kuriame surašomi faktinio pobūdžio duomenys apie svarbias bylai aplinkybes; šis aktas yra įrodymų šaltinis apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Atliktų darbų akte nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, atliktų darbų trūkumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Ekama“ v. UAB „Versenta“; bylos Nr. 3K-3-413/2005; 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Autokaustos statyba“ v. UAB „Aviacijos paslaugų centras“; bylos Nr. 3K-3–361/2007).

Taigi, atliktų darbų priėmimo aktas yra dvišalis sandoris, kuris gali būti ginčijamas bendraisiais Civilinio kodekso (toliau tekste – CK) įtvirtintais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 1.78–1.96 str.).

Juridinio asmens sandorius sudaro jo organai (CK 2.81 straipsnis). Byloje nustatyta, kad atsakovo UAB „Fergama“ tuometinis laikinai einantis vadovo pareigas J. K. pasirašė tarp šalių statybos rangos sutartį, atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą, išrašytą sąskaitą faktūrą ir jokių pretenzijų ieškovui neturėjo. Byloje nėra ginčo, jog UAB „Fergama“ vadovas tokias teises pasirašyti minėtus dokumentus turėjo. Šioje byloje iš esmės ginčas kilo po to, jog naujai paskirtas atsakovo UAB „Ferogama‘“ vadovas J. V., nedalyvavęs nei sutarties pasirašymo, nei sutarties vykdymo ir atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto pasirašymo metu, kelia pretenzijas, turėdamas abejonių dėl atliktų darbų apimties. Atsakovas UAB „Ferogama“ iš esmės ginčydamas šalių pasirašytą atliktų darbų priėmimo perdavimo aktą, ieškiniu pagrindu nenurodo CK įtvirtintų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat nenurodo aplinkybių, sąlygojančių teismui ex officio (savo iniciatyva) konstatuoti teisinį pagrindą, esant sandorių negaliojimo pagrindams, o tik nurodo aplinkybes, jog atliktų darbų kiekiai neatitinka faktiškai atliktų darbų kiekius. Todėl teismas, atsižvelgdamas į atsakovo nurodytą ieškinio pagrindą, konstatuoja, jog atsakovo priešieškinis tiek dėl tarp šalių pasirašyto atliktų darbų priėmimo perdavimo akto, tiek dėl PVM sąskaitos faktūros pripažinimo negaliojančiu yra nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas (CK 1.78–1.96 str.).

Tačiau teismas pažymi, jog atsakovas UAB „Ferogama“ (užsakovas) turi teisę ginčyti atliktų darbų perdavimo–priėmimo akte nurodytą kainą ir šia teise turi teisę naudotis atsikirtimų į ieškinį pareiškimo forma, pateikdamas tai patvirtinančius įrodymus (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Congestum group“ v. UAB „ Sermeta“, byla Nr. 3K-3-54/2009).

Atsakovas UAB „Ferogama“ pasirašydamas atliktų darbų priėmimo aktą, kartu prisiėmė pareigą sumokėti šiame akte nurodytą pinigų sumą. Iš esmės tokio akto pasirašymas reiškia, kad rangovas atliko sutartimi sulygtus darbus, o užsakovas juos priėmė, atitinkamai nustatęs, ar darbai atlikti tinkamai, ar su trūkumais (CK 6.662 straipsnis). Atliktų darbų priėmimo aktas yra dokumentas, fiksuojantis tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą, tačiau tai nėra dokumentas, kuriuo keičiamos sutarties sąlygos, tarp jų ir sutarties kaina, jeigu rangos sutartyje šalys to nenumatė. Užsakovui priėmus atliktus darbus, perduotus priėmimo aktu, atsiranda prievolė už juos atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Užsakovo pareiga priimti atliktus darbus yra esminė rangos sutarties sąlyga (CK 6.662, 6.694 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vieningai laikosi nuostatos, kad užsakovas turi pareigą priimti rangovo perduodamus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Ekama“ v. UAB „Versenta“; bylos Nr. 3K-3-413/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. TŪB „Be priekaištų“ v. UAB „Modesta“; bylos Nr. 3K-3-17/2007). Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui praranda prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis).

Atsakovas UAB „Ferogam“ iš esmės savo nesutikimą apmokėti likusią sumą, argumentuoja, tuo, jog ieškovas UAB „Simlita“ nepagrįstai į bendrą darbų kainą įtraukė išlaidas dėl daugiau medžiagų nei jų buvo realiai sunaudota, atliekant šalių sutartyje numatytus darbus. Patvirtinti šias aplinkybes pateikė ieškovo UAB „Simlita“ ir trečiojo asmens UAB „Sostinės gatvės“ (subrangovo) atliktų darbų priėmimo aktus, krovinio gabenimo važtaraščius ir kt. Nurodo, jog yra pateikti 3 egzemplioriai atliktų darbų priėmimo perdavimo aktai, kuriuose sunaudotų medžiagų kiekiai nesutampa.

Su šiais atsakovo argumentais teismas nesutinka. Bylą nagrinėjant teisme, patys atsakovo atstovai patvirtino aplinkybę, jog teismui pateiktų tarp UAB „Simlita“ ir UAB „Sostinės gatvės“ skirtingų atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktų kopijos, kurios nurodytos kaip pirmas egzempliorius, antras egzempliorius ar trečiais egzempliorius yra padaryti pačio atsakovo (b.l. 42-55). O ieškovas pateikė vieną egzempliorių tarp UAB „Simlita“ ir UAB „Sostinės gatvės“ pasirašytą priėmimo perdavimo aktą, kuriuose neatitikimų nėra (b.l. 67). Teismas pažymi, jog bylą nagrinėjant teisme ir atsakovui keliant abejones dėl darbų kainos, konstatavo įrodymų, nepakankamumą byloje ir teismui ne kartą siūlant pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius atsakovo konkrečius paskaičiavimus (CPK 158, 160 str.), minėtų įrodymų atsakovas nepateikė, taip pat atsakovas nepareiškė prašymo ekspertizei skirti (CPK 212 str.). Atsakovo UAB „Ferogama“ pateikti įrodymai – UAB „Sostinės gatvės“ važtaraščių, atitikties deklaracijų kopijos, taip pat ir specialisto išvada (b.l. 134–141), kurioje tik nurodyta nuomonė, nepagrindžiama konkrečiais įrodymais, kuri remiantis CPK nuostatomis nėra laikoma specialisto išvada ar didesnę galią turintis įrodymas, neįrodo atsakovo nurodytų aplinkybių, jog ieškovo atlikti darbai ir jų kaina neatitinka faktiškai atliktiems darbams ir kad ji nepagrįstai į bendrą darbų kainą įtraukė išlaidas dėl daugiau medžiagų nei jų buvo realiai sunaudota, atliekant šalių sutartyje numatytus darbus (CPK 176–185). Kitos atsakovo UAB „Ferogama“ nurodytos aplinkybės, jog pasirašytame atliktų darbų akte Nr. 7-1 nėra nurodyta tiksli data (nurodyta rugpjūčio mėn., nenurodant tikslios dienos) nedaro atitinkamo akto negaliojančiu. Aplinkybė, jog UAB „Simlita“ pasirašė sutartį su subrangovu UAB „Sostinės gatvės“ anksčiau nei buvo pasirašyta sutartis su atsakovu, šioje byloje yra visiškai teisiškai nereikšminga, nes, kaip nurodė ieškovo atstovai šalis siejo ikisutartiniai santykiai ir ilgą laiką vyko derybos, šalys iš esmės buvo sutariusios dėl darbų kainų ir kiekio kur kas anksčiau nei buvo pasirašyta sutartis. Teismas, atsakovui neginčijant šių faktinių aplinkybių, neturi pagrindo abejoti šiomis ieškovo nurodytomis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, konstatuotina, jog atsakovo atsikirtimai yra pagrįsti tik prielaidomis, todėl laikomi neįrodytais (CPK 177, 178, 185 str.). CK 6.38 straipsnis numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Nagrinėjamu atveju darbų rezultatai pagal statybos rangos sutartį įstatymo (CK 6.662 straipsnis) ir sutarties nustatyta tvarka buvo priimti be išlygų, todėl konstatuotina, kad atsakovas, sutartyje nustatytais terminais pilnai nesumokėdamas už atliktą darbą, pažeidžia prievolių vykdymo principus, todėl yra pagrindas ieškovo nurodytą skolą priteisti teismine tvarka.

Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 185 str.). Pažymėtina, jog Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Tokios pozicijos dėl teismo įrodinėjimo pareigos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90).

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (LR CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Kadangi abi šalys yra privatūs juridiniai asmenys ieškovui priteistinos iš atsakovo 6 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2013-11-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį patenkinus ir priešieškinį atmetus iš atsakovo ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 754,00 Lt žyminio mokesčio (b.l. 7), 620,00 Lt išlaidos už ieškinio parengimą ir 3.872,00 Lt (b.l. 142-147) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, viso 5.246,00 Lt (LR CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatyto (paslaugas) maksimalaus dydžio. Todėl, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, bylos nagrinėjimo trukmę, teismui nėra pagrindo spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų sumažinimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 263, 268 – 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1,2, 1.5, 1.137 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo UAB „Simlita“ ieškinį patenkinti visiškai. Priteisti iš atsakovo UAB „Ferogama“ 25.127,70 Lt (dvidešimt penki tūkstančiai vienas šimtas dvidešimt septyni litai 70 ct) skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2013-11-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 5.246,00 Lt (penki tūkstančiai du šimtai keturiasdešimt šeši litai 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui UAB „Simlita“.

Priešieškinį atmesti.

Teismas išaiškina, kad pagal CPK 87 str. 2 d, 140 str. 4 d. per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 %% žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (LR CK 1.5 str., 1.137 str., 6.145 str. - 6.153 str., CPK 7 str., 8 str., 79 str., 80 str., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 150 str. 2 d., 177 str. - 179 str., 182 str. 1 p., 185 str.).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą padavus Klaipėdos miesto apylinkės teisme.