- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-23
- Bylos Nr.
- 2A-1319-265/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-13199-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Jolanta Gailevičienė, Irma Čuchraj
- Atsakovas
- UAB „Ferogama“
- Ieškovas
- UAB „Simlita“
- Trečiasis asmuo
- J. K., UAB „Sostinės gatvės“
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Irmos Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Ferogama“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Simlita“ ieškinį atsakovei UAB „Ferogama“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys J. K., UAB „Sostinės gatvės“, ir pagal atsakovės UAB „Ferogama“ priešieškinį ieškovei UAB „Simlita“ dėl atliktų darbų priėmimo–pardavimo akto pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB „Simlita“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Ferogama“ 25 127,70 Lt skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-07-16 ieškovė (rangovas) su atsakove (užsakovas) sudarė statybos rangos sutartį Nr. 13/07/16, kuria ieškovė įsipareigojo atlikti statybos rangos darbus atsakovės naudai. Ieškovė atliko numatytus darbus ir juos atliktų darbų aktu Nr. 7–1 perdavė, o atsakovė, pasirašydama minėtą aktą priėmė atliktus darbus už 69 904,86 Lt. 2013-10-18 atsakovė sumokėjo ieškovei 44 777,16 Lt ir liko skolinga už atliktus darbus 25 127,70 Lt.
Atsakovė UAB „Ferogama“ pateikė priešieškinį dėl atliktų darbų priėmimo–pardavimo akto pripažinimo negaliojančiu, kuriuo prašo pripažinti 2013-08-13 UAB „Ferogama“ ir UAB „Simlita“ pasirašytą atliktų darbų aktą Nr.7–1 ir jo pagrindu UAB „Simlita“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą negaliojančiais. Nurodė, jog UAB „Ferogama“ neginčija faktinių aplinkybių, jog ji kaip užsakovas pasirašė UAB „Simlita“ atliktų darbų priėmimo aktą ir PVM sąskaitą faktūrą Nr. 000285 bendrai 69 904,86 Lt, tačiau paprašius pateikti rangovo patirtas išlaidas patvirtinančius įrodymus paaiškėjo, kad UAB „Simlita“ nepagrįstai į bendrą darbų kainą įtraukė išlaidas dėl didesnio medžiagų kiekio nei jų buvo realiai sunaudota atliekant šalių sutartyje numatytus darbus.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė UAB „Ferogama“, ginčydama šalių pasirašytą atliktų darbų priėmimo perdavimo aktą, nenurodė CK įtvirtintų sandorių negaliojimo pagrindų, o tik nurodo aplinkybes, jog atliktų darbų kiekiai neatitinka faktiškai atliktų. Dėl to teismas, atsižvelgdamas į atsakovės nurodytą ieškinio pagrindą, konstatavo, jog atsakovės priešieškinis tiek dėl tarp šalių pasirašyto atliktų darbų priėmimo perdavimo akto, tiek dėl PVM sąskaitos faktūros pripažinimo negaliojančia yra nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas. Vis dėlto teismas konstatavo, kad atsakovė UAB „Ferogama“ (užsakovas) turi teisę ginčyti atliktų darbų perdavimo–priėmimo akte nurodytą kainą ir šia teise turi teisę naudotis atsikirtimų į ieškinį pareiškimo forma, pateikdama tai patvirtinančius įrodymus (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Congestum group“ v. UAB „ Sermeta“, byla Nr. 3K-3-54/2009). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės argumentus dėl poreikio mažinti atliktų rangos darbų kainą konstatavo, kad teismui pateikti tarp UAB „Simlita“ ir UAB „Sostinės gatvės“ važtaraščiai, atitikties deklaracijos yra padaryti pačios atsakovės. Tuo tarpu atsakovės UAB „Ferogama“ pateikti įrodymai – UAB „Sostinės gatvės“ važtaraščių, atitikties deklaracijų kopijos, taip pat ir specialisto išvada yra tik nurodyta nuomonė, kuri neįrodo atsakovo nurodytų aplinkybių, jog ieškovės atlikti darbai ir jų kaina neatitinka faktiškai atliktiems darbams. Be to, teismas vadovavosi tarp UAB „Simlita“ ir UAB „Sostinės gatvės“ pasirašytu priėmimo perdavimo aktu, kuriiame neatitikimų nėra.
Atsiliepimas
Atsakovė su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti visiškai. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad į bylą pateikti medžiagų važtaraščiai ir medžiagų atitikties deklaracijos, kurių pagrindu buvo parengtas atliktų darbų aktas tarp UAB „ Simlita“ ir UAB „Sostinės gatvės“, neįrodo, kad faktiškai atliktų darbų kaina nepagrįstai buvo įtrauktos išlaidos dėl daugiau medžiagų nei jų realiai sunaudota atliekant sutartyje numatytus darbus. Atsakovė, lygindama važtaraščių Nr. 11288 pirmąjį ir antrąjį egzempliorius nurodo, kad juose nesutampa vežtų medžiagų kiekiai. Pasak atsakovės, tai patvirtina, kad ieškovė išrašinėjo daugiau medžiagų, nei realiai buvo reikalinga sutartyje aptartiems darbams atlikti. Kaip nurodo atsakovė, šios išlaidos buvo įtrauktos į bendrą PVM sąskaitos faktūros sumą, kurią ieškovė reikalauja apmokėti. Taip pat atsakovė nesutiko su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog techninės priežiūros vadovo išvada buvo įvertinta tik kaip nuomonė ir šia specialisto išvada nebuvo vadovaujamasi kaip įrodymu. Atsakovė prašė jos apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Šalies argumentai
Ieškovė su atsakovės apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas bylos aplinkybes ir įvertino į bylą pateiktus įrodymus. Pasak ieškovės, ginčo dėl atliktų darbų apimties nekilo, jie atlikti tinkamai, dėl jų kokybės pretenzijų nepareikšta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, apeliantė iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Atsakovės manymu, ji į bylą pateikė pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, jog ieškovės išrašyta sąskaita yra nepagrįsta, kadangi į ją įtrauktos medžiagos, kurios nebuvo panaudotos atliekant rangos darbus. Su šiais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tuo tarpu, kaip matyti iš atsakovės apeliacinio skundo ir jos priešieškinio, pareikšto pirmosios instancijos teisme, atsisakymą mokėti ieškovei 25 127,70 Lt skolą grindė krovinio gabenimo važtaraščio Nr. 11288 (2 egzemplioriuje) nurodytais kiekiais, kaip nepanaudotais atliekant rangos darbus. Aplinkybę, jog šie kiekiai nebuvo panaudoti atliekant rangos darbus, atsakovė neįrodė. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė negali būti įrodinėjama skirtingais dydžiais tarp važtaraščių ir atitikties deklaracijų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsakovė, siekdama įrodyti aplinkybę, kad važtaraščio Nr. 11288 (2 egzemplioriuje) numatytos medžiagos nebuvo panaudotos rangos darbų procese, turėjo įrodyti, jog tos medžiagos nebuvo atvežtos į objektą. Ši aplinkybė turėtų atsispindėti atliktų darbų rezultate. Pažymėtina, jog atliktų darbų akte aiškiai matyti storiai atitinkamų komponentų, jeigu ne visos medžiagos buvo panaudotos rangos darbų procese, šie storiai turi neatitikti. Dėl to atsakovė, priėmusi darbus ir vėliau teigdama, jog ne visos medžiagos buvo panaudotos rangos darbų procese, turi pateikti įrodymus, jog objektyvus rezultatas nėra toks, koks numatytas darbų priėmimo akte. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė įrodinėtina ekspertizės aktu (CPK 212 straipsnis). Tuo tarpu atsakovės pateikta specialisto išvada nepatvirtina minėtų aplinkybių. Šioje išvadoje darbų vadovas, teikdamas išvadą, kelia prielaidas. Jis pats atliekant darbus nedalyvavo. Tuo tarpu jo nurodomi atitinkamų dokumentų trūkumai yra pagrindas konstatuoti, jog neįmanoma objektyviai nustatyti, ar medžiagos buvo panaudotos atliekant darbus, o ne konstatuoti, jog medžiagos rangos darbų procese nebuvo panaudotos. Esant šiai aplinkybei svarbu pažymėti, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės į bylą pateiktą specialisto išvadą įvertino kaip neįrodančią, jog medžiagos rangos darbų procese nebuvo panaudotos. Taip pat svarbu pažymėti, jog atsakovė neįrodė, kad važtaraščio Nr. 11288 (2 egzemplioriuje) nurodyti kiekiai buvo priskaičiuoti prie sunaudotų kiekių rangos procese. Kaip matyti iš atliktų darbų akto Nr. 7-1, asfalto viršutinio sluoksnio AC 11 VN (01-13PA) buvo panaudota 29,30 t. Iš važtaraščio Nr. 11288 (1 egzempliorius) matyti, jog į objektą būtent ir buvo vežamas toks kiekis asfalto. Jeigu ieškovė, kaip teigia atsakovė, į atliktus darbus būtų įtraukusi ir važtaraščio Nr. 11288 (2 egzempliorius) kiekius, iš viso asfalto viršutinio sluoksnio AC 11 VN (01-13PA) būtų 58,6 t. Ši įrodymų analizė leidžia teigti, kad važtaraščio Nr. 11288 (2 egzempliorius) nurodyti medžiagų dydžiai nebuvo įtraukti į sąskaitą. Dėl to atsakovės atsisakymas apmokėti sąskaitos dalį už atliktus darbus yra nepagrįstas. Be to, atsakovės reikalavimų nepagrįstumą patvirtina ir aplinkybė, jog ieškovės rangos sutartimi prisiimtus darbus atliko subrangovas UAB „Sostinės gatvės“ ir būtent tiek rangovo ir subrangovo priėmimo perdavimo akte numatyti atliktų darbų kiekiai sutampa su tais, kurie nurodyti rangovo ir užsakovo priėmimo – perdavimo akte.
Esant nurodytų aplinkybių visetui apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai atmetė atsakovės priešieškinį bei argumentus dėl kainos sumažinimo už atliktus rangos darbus. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija, konstatuoja, jog apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė turėjo 2 400 Lt bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Dėl to šios išlaidos priteistinos iš atsakovės.
Pažymėtina, jog atsakovė prašė jos apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi, jog byloje nereikia aiškintis naujų aplinkybių, tirti papildomų įrodymų, padarė išvadą, jog nėra teisinio pagrindo atsakovės apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 322 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš atsakovės UAB „Ferogama“ priteisti 2 400 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Simlita“ naudai.