Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-01-25 · Civilinė byla Nr. e2S-381-781/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-25
Bylos Nr.
e2S-381-781/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Varanauskaitė
Ieškovas
„BTA Insurance Company“ SE, Lietuvoje
Atsakovas
G. Ž., Vilniaus miesto savivaldybei
Pareiškėjas
G. Ž.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-381-781/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03384-2015-5Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo (apelianto) G. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-15911-545/2015 pagal ieškovo „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvoje veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovams G. Ž. ir Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo pagal pareiškėjo G. Ž. prašymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 9 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-15911-545/2015, kuriuo tenkino ieškovo „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvoje veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE Lietuvos filialą, ieškinį ir priteisė solidariai iš atsakovų G. Ž. ir Vilniaus miesto savivaldybės 2718,56 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio procesines metines palūkanas ir lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-689-560/2016, iš dalies tenkindamas Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. sprendimą dalyje, kuria iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškovo naudai solidariai priteista 2718,56 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. procesinių metinių palūkanų ir 41 Eur žyminio mokesčio ieškovo naudai, pakeitė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstė taip: „Ieškinį tenkinti iš dalies; priteisti iš atsakovo G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovo „BTA Insurance Company“ SE, į. k. (duomenys neskelbtini) (Latvija), Lietuvoje veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE Lietuvos filialą, į. k. 300665654, naudai 2718,56 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojant nuo 2718,56 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 2015-02-02, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 82,00 Eur žyminio mokesčio; kitoje dalyje ieškinį atmesti“.

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. Ž. 2017 m. liepos 18 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-15911-545/2017 ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Pareiškėjas nurodė, kad apie bylą nežinojo, ji buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant, neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo į ieškinį ir (ar) apeliacinio skundo. Pažymėjo, kad atsakovas buvo informuotas tik viešo paskelbimo būdu. Pareiškėjas paaiškino, kad 2016 m. balandžio 16 d. savo gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo adresu teismo dokumentai jam siunčiami nebuvo, nors Vilniaus apygardos teismas sprendimą byloje priėmė 2016 m. lapkričio 8 d. Pareiškėjas aiškino, kad buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida – butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, o butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso G. Ž.. Anot pareiškėjo, patalpų užliejimas įvyko iš neteisėtai įrengtos dušinės bendro naudojimo patalpose, kuria naudojosi trečiasis asmuo – V. J., todėl, pareiškėjo teigimu, ieškinys turėjo būti atmestas. Papildomai pažymėjo, kad patalpų bendrasavininkai yra du, todėl civilinė atsakomybė turėjo būti taikoma ir kitam atsakovui. Taigi, pareiškėjas procesą atnaujinti prašė iš esmės trimis pagrindais – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2, 7 ir 9 punktais.

Atsiliepimas

Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į pareiškėjo prašymą su prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog pareiškėjas neįrodė nei vieno iš savo nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų. Pažymėjo, kad pareiškėjas buvo įtrauktas į bylą atsakovu, jam buvo siunčiami procesiniai dokumentai vieninteliu žinomu adresu, nepavykus įteikti dokumentų – buvo pasirinktas viešo paskelbimo informavimo būdas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 13 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą pagal pareiškėjo G. Ž. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-15911-545/2015.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 7 ir 9 punktais, t. y. naujai paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų ir teismo sprendime padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, kaip vieną iš proceso atnaujinimo būtinumo pagrindų, nurodė naujai paaiškėjusią aplinkybę, tačiau nenurodė kokia tai aplinkybė.

Be to, pirmosios instancijos teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad teismas netinkamai taikė CPK 123 straipsnio normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą, ir pažymėjo, jog iš civilinės bylos Nr. e2-15911-545/2015 medžiagos matyti, kad 2015 m. balandžio 28 d. buvo atlikta užklausa į Gyventojų registro duomenų bazę ir nustatyta, jog atsakovas G. Ž. gyvenamąją vietą buvo deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini); teismas nustatė, kad šiuo adresu atsakovui buvo siųsti procesiniai dokumentai, tačiau jų įteikti nepavyko, todėl buvo nuspręsta jam procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad toks informavimo būdas yra įtvirtintas CK 130 straipsnyje ir yra laikomas tinkamu procesinių dokumentų įteikimu, todėl pareiškėjo teiginius, jog jis nebuvo informuotas apie procesą, laikė nepagrįstais.

Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu, kai teismo sprendime padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, galima tik tuo atveju, jei sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine; teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka ir pakeistas 2016 m. lapkričio 8 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, todėl sprendė, jog proceso atnaujinimas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu nėra galimas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Pareiškėjas (apeliantas) G. Ž. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartį ir jo prašymą tenkinti – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-15911-545/2015.

Apeliantas (kaip ir prašyme dėl proceso atnaujinimo) nurodo, kad apie bylą nežinojo, ji buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant, todėl jis neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo į ieškinį, išdėstyti atsikirtimų į pareikštus reikalavimus, aktyviai dalyvauti procese ir skųsti teismo sprendimą apeliacine tvarka. Anot apelianto, nagrinėjamu atveju jis buvo informuotas tik viešo paskelbimo būdu, pažeidžiant CPK 130 straipsnio nuostatas, nes procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu galimas tik tuo atveju, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos bei nėra galimybės paskirti kuratorių. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas siuntė jam pranešimą tik vieną kartą – 2015 m. gegužės 15 d. Apeliantas taip pat nurodo, kad 2016 m. balandžio 16 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą kitu adresu ((duomenys neskelbtini)), tačiau šiuo adresu procesiniai dokumentai jam nebuvo siunčiami; be to, teigia, jog apeliacinis procesas vyko iš viso apie jį neinformavus pareiškėjo, todėl, apelianto teigimu, jis nedalyvavo procese tik dėl to, jog nebuvo apie jį informuotas. Pareiškėjas aiškina, kad buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, nes byloje buvo nustatyta žalos atsiradimo priežastis (neteisėtai įrengta dušinė) ir identifikuotas asmuo (V. J.), kurio veiksmai sąlygojo žalos atsiradimą, todėl, anot apelianto, atsakomybė turi kilti būtent šiam asmeniui ir atsakovu byloje buvo patrauktas netinkamas asmuo. Be to, pareiškėjas papildomai pažymi, kad patalpų, iš kurių įvyko užliejimas, bendrasavininkai yra du – jis ir Vilniaus miesto savivaldybė, todėl net ir taikant atsakomybę, ji turėjo būti taikoma abiem bendrasavininkams. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad jis pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacine tvarka neskundė, todėl laikytina, jog sprendimas G. Ž. atžvilgiu nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, dėl ko yra pagrindas proceso atnaujinimui.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į atskirąjį skundą su skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo priimta skundžiama nutartis yra išsami, motyvuota ir pagrįsta, todėl vien tai, jog teismas padarė pareiškėjui nepalankią išvadą, nepaneigia nutarties teisėtumo ar pagrįstumo, tuo labiau, kad atskirajame skunde, anot atsakovo, nenurodoma jokių naujų argumentų, galinčių paneigti minėtos nutarties teisėtumą, ar dėl kurių pirmosios instancijos teismas nėra pasisakęs. Atsakovas pažymi, kad apeliantas buvo patrauktas byloje atsakovu, jam buvo siunčiami dokumentai vieninteliu teismui žinomu pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau jų nepavykus įteikti – buvo pasirinktas viešo paskelbimo būdas. Atsakovo vertinimu, toks informavimas apie nagrinėjamą bylą yra numatytas civilinio proceso įstatyme ir laikytinas tinkamu tam tikrais įstatyme numatytais atvejais, t. y. kai nežinomos asmens gyvenamoji, darbo vietos ir nėra galimybės paskirti kuratorių. Atsakovas pabrėžia, kad apeliacinės instancijos teisme byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, apie tai paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje, todėl pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nagrinėjamu atveju teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, todėl proceso atnaujinimas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu nėra galimas.

Trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepime į atskirąjį skundą su skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Trečiasis asmuo iš esmės nurodo tuos pačius nesutikimo su atskiruoju skundu motyvus kaip ir atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė savo atsiliepime į atskirąjį skundą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą, kuris vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose: Brumarescu v. Romania, no. 28342/95, judgement of 28 October 1999; Sovtransavto Holding v. Ukraine, no. 48553/99; judgement of 25 July 2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje 3K-3-303/2007).

Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, kad proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, pažymint, jog šis išimtinis (ekstraordinarinis) procesinis institutas yra taikomas padarytoms teismų klaidoms dėl fakto ar teisės ištaisyti, tačiau tik tuo atveju, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės pažeistas teises ir interesus apginti kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais bei nėra kitų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007).

CPK 366 straipsnyje įtvirtintas galutinis proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje, be kita ko, CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kuriame nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kita vertus, pareiškėjas iš esmės nenurodė jokių naujų esminių bylos aplinkybių (kurios bylos nagrinėjimo metu nebuvo žinomos), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo šioje dalyje.

Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kuriame nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas G. Ž. į bylą, kurios procesą prašo atnaujinti, buvo įtrauktas atsakovu, todėl darytina išvada, jog šiuo pagrindu taip pat nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo ir atnaujinti bylos procesą.

Pareiškėjo atskirajame skunde (kaip ir prašyme dėl proceso atnaujinimo) CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje buvimas grindžiamas aplinkybėmis, kad minėta byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant ir tinkamai nepranešus apie bylos nagrinėjimą, apeliantui buvo netinkamai (viešo paskelbimo būdu) įteikti procesiniai dokumentai prieš tai net nepaskiriant kuratoriaus, dėl ko buvo suvaržyta jo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Be to, apeliantas prašo atnaujinti procesą motyvuodamas ir tuo, kad buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, nes byloje buvo nustatyta žalos atsiradimo priežastis (neteisėtai įrengta dušinė) ir identifikuotas asmuo (V. J.), kurio veiksmai sąlygojo žalos atsiradimą, todėl, anot apelianto, atsakomybė turi kilti būtent šiam asmeniui ir atsakovu byloje buvo patrauktas netinkamas asmuo.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie ieškovo teismui pateiktą ieškinį (patikslintą), dokumentai įteikti tinkamai – viešo paskelbimo būdu, be to, pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju byla buvo peržiūrėta apeliacine tvarka, todėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymas nėra galimas.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas neskundė minėto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. sprendimo, jis buvo apskųstas tik atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės; matyti, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nurodytą apeliacinį skundą, iš esmės nenagrinėjo minėto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimo pareiškėjo atžvilgiu, todėl darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju teismo sprendimas apeliacine tvarka pareiškėjo atžvilgiu nebuvo peržiūrėtas, todėl pareiškėjas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįstai galėjo prašyti atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Minėta, kad proceso atnaujinimo instituto tikslas yra užtikrinti, kad būtų įvykdytas teisingumas, nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismo sprendimai, o teismas, spręsdamas proceso atnaujinimo klausimą, neturi vadovautis vien formaliais argumentais, privalo remtis teisės normose įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš kasacinio teismo praktikos matyti, jog vien tai, jog teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, savaime (automatiškai) neužkerta kelio svarstyti klausimo dėl civilinio proceso atnaujinimo, atsižvelgiant į kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015).

Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas formaliai taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias normas, atsisakydamas procesą atnaujinti minėtu pagrindu (iš esmės jo net ir nenagrinėjus, formaliai nusprendus, jog CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas negali būti taikomas), todėl iš esmės vien dėl to pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 366 straipsnio 1 dalyje, be kitų proceso atnaujinimo pagrindų, nustatyta, kad procesas gali būti atnaujintas, jei yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (minėto straipsnio dalies 9 punktas). Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai. Be to, išaiškinta, kad pagrindu atnaujinti procesą gali būti tiek materialiosios, tiek proceso teisės normos aiški taikymo klaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011).

Nagrinėjamu atveju iš bylos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad ieškovas „BTA Insurance Company“ SE 2015 m. gegužės 13 d. pateikė pirmosios instancijos teismui patikslintą ieškinį, kuriame prašė priteisti solidariai iš atsakovų G. Ž. ir Vilniaus miesto savivaldybės 2718,56 Eur žalos, 5 proc. dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nustatyta, kad ieškovas ieškinyje nurodė pareiškėjo (atsakovo) adresą (duomenys neskelbtini); papildomai pateikė 2015 m. balandžio 28 d. Gyventojų registro tarnybos pažymą, kurioje buvo nurodyta, jog atsakovas savo gyvenamąją vietą minėtu adresu deklaravo nuo 2014 m. sausio 7 d. Pareiškėjui (atsakovui) G. Ž. procesiniai dokumentai (patikslintas ieškinys ir pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo) išsiųsti 2015 m. gegužės 13 d. ieškinyje nurodytu ir jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau 2015 m. gegužės 25 d. grįžo neįteikti su pašto darbuotojų žyma „neatsiėmė pašte“. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 25 d. nutartimi nutarė procesinius dokumentus atsakovui (apeliantui) įteikti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant nurodyto turinio pranešimą. Nustatyta, kad kitas atsakovas – Vilniaus miesto savivaldybė, teikė teismui procesinius dokumentus (atsiliepimą į ieškinį), taip pat dalyvavo paskirtose teismo posėdžiuose, tuo tarpu atsakovas G. Ž. apie kitus procesinius dokumentus ir (ar) paskirtus teismo posėdžius buvo informuojamas tik viešo paskelbimo būdu. Kaip minėta, 2015 m. spalio 9 d. priimtas teismo sprendimas, kuriame ieškovo patikslintas ieškinys tenkintas visiškai – reikalauta suma priteista solidariai iš atsakovų. Iš „Liteko“ duomenų matyti, kad minėtas teismo sprendimas bei vėliau ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinis skundas buvo siunčiamas apeliantui tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau byloje duomenų apie šių procesinių dokumentų įteikimą/neįteikimą apeliantui nėra.

CPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos ir kai CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Taip gali būti įteikiami ieškinio kopija atsakovui, teismo šaukimai, pranešimai ir kiti procesiniai dokumentai dalyvaujantiems byloje asmenims. CPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas procesinių dokumentų paskelbimo būdas gali būti taikomas, kai nustatomos dvi sąlygos: 1) adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir 2) CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių. Nesant galimybės byloje gauti įrodymų apie byloje dalyvaujančio asmens gyvenamąją ar darbo vietas, teismui yra pagrindas spręsti dėl alternatyvių procesinių dokumentų įteikimo būdų, taikytinų tokiu atveju (CPK 129, 130 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesinių dokumentų byloje dalyvaujančiam asmeniui teismui nurodytais fizinio asmens gyvenamosios ir darbo vietos adresais neįteikimas, kai asmuo jų neatsiima, savaime nesuponuoja išvados, jog adresato gyvenamoji ir/ar darbo vietos nežinomos. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos aplinkybes, turėtų nuspręsti, ar procesiniai dokumentai turėtų būti pakartotinai siunčiami nurodytais adresais, ar turėtų būti imamasi papildomų priemonių adresato gyvenamosios vietos ir (ar) darbo vietos adresams nustatyti (pvz., pateikiamas paklausimas Gyventojų registrui, Socialinio draudimo fondo valdybai, ieškovas (pareiškėjas) įpareigojamas patikslinti atsakovo (suinteresuoto asmens) adresą ir pan.), ar turėtų būti taikomas kitas CPK nustatytas procesinių dokumentų įteikimo būdas (CPK 129, 130 straipsniai). Tiek teismas, tiek ieškovas turi visas galimybes pasinaudoti kitais įteikimo būdais, t. y. prašyti įteikti antstolio, seniūnijoje dirbančio policijos pareigūno ir kt. Kai asmens gyvenamosios vietos ar darbo adresu procesiniai dokumentai siunčiami vieną kartą, tikėtina, kad gali susiklostyti situacija, jog procesinių dokumentų įteikimo metu asmens nurodytais adresais nebus, taip pat nebus asmenų, kuriems procesiniai dokumentai gali būti įteikiami, neradus adresato (CPK 123 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausio Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015).

Kaip nustatyta iš bylos duomenų, procesiniai dokumentai (patikslintas ieškinys ir pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo) apeliantui buvo siųsti tik vieną kartą jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau jie nebuvo įteikti; bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas netikrino ar apeliantas dirba, t. y. nebandė įteikti procesinių dokumentų apeliantui per darbovietes (jeigu tokios būtų), ar per antstolį, nesiūlė ieškovui tikslinti atsakovo gyvenamosios vietos adreso, netikrino aktualių Gyventojų registro tarnybos duomenų apie deklaruotą atsakovo gyvenamąją vietą, nesiuntė procesinių dokumentų antrą kartą; teismas 2015 m. gegužės 25 d. nutartyje tik pažymėjo, jog ieškovas nenurodė kuratoriaus, todėl nėra galimybės įteikti procesinius dokumentus kuratoriui, apie procesinių dokumentų įteikimą (ir kitus teismo atliktus veiksmus) apeliantui paskelbta viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis). Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, turėtų vertinti ar minėta proceso teisės norma (CPK 130 straipsnis) nebuvo taikyta formaliai ir ar buvo išnaudoti visi alternatyvūs CPK numatyti dokumentų įteikimo būdai, t. y. ar nagrinėjamu atveju buvo padaryta aiški bei esminė teisės (proceso) taikymo klaida (dėl tinkamo/netinkamo procesinių dokumentų įteikimo apeliantui), įtakojusi priimto sprendimo teisėtumą ir sukėlusi apeliantui teisines pasekmes.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis neužkerta kelio valstybei nustatyti specialias procesines nuostatas, susijusias su viešu dokumentų įteikimu, tik su sąlyga, kad užtikrinama su procesu susijusių asmenų tinkama teisių apsauga (N. D. v. Portugal, no. 69829/01, decision of 10 April 2003). Be to, procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu pagrįstumas turėtų būti vertinamas kartu su egzistuojančiomis tokiomis teisinės gynybos priemonėmis, kaip galimybe kreiptis dėl terminų atnaujinimo atskirajam skundui paduoti ar proceso atnaujinimo ir pan. Vis dėlto procesinės taisyklės neturėtų būti taikomos pernelyg formaliai, nes tai gali lemti Konvencijos procesinių ir netgi materialiųjų teisių pažeidimus (D. O. v. Spain, no. 423/03,22 June 2006 mutatis mutandis, Z. v. Austria, no. 20082/02, 16 July 2009).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas civilinio proceso atnaujinimo klausimą, turėtų įvertinti ir tai, jog tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismai, nagrinėję bylą iš esmės, nustatė, kad patalpų užliejimas įvyko iš bendro naudojimo (sandėliavimo) patalpos, pažymėtos indeksu 5-5, kurioje trečiasis asmuo V. J. buvo neteisėtai įrengęs dušinę ir žalą sąlygojo būtent trečiojo asmens V. J. neteisėti veiksmai.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė civilinio proceso nuostatas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo klausimus, todėl yra pagrindas iš dalies tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą – panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą skundžiamą nutartį ir grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti pareiškėjo (apelianto) prašymą dėl proceso atnaujinimo iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

Apeliantas pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (91 Eur dydžio), teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą G. Ž. pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 2.2-(NTP-2)-17-T-4049-22336, tačiau byloje minėtas tarnybos sprendimas nėra pateiktas; byloje pateiktas tik 2017 m. liepos 11 d. tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo G. Ž. pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad minėtos išlaidos nepriteistinos, neįrodžius jų pagrįstumo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo (apelianto) G. Ž. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartį, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, panaikinti ir grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti pareiškėjo G. Ž. prašymą dėl proceso atnaujinimo iš naujo.

Teisėja Jūratė Varanauskaitė