Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovui N. D. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

5.3. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų kilimo pagrįstumo turi būti vertinamas ne tik atsakovo elgesys, bet ir ieškovės elgesys viso proceso metu. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas išspręstas teisingai.

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

7. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

8. Apeliacine tvarka keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu teisėtai ir pagrįstai nusprendė tik iš dalies tenkinti ieškinį ir pakeisti (padidinti) ankstesniu teismo sprendimu nustatytą nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį.

Dėl skundžiamo teismo sprendimo (ne)teisėtumo

11. Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis), o šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais. Motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra svarbi, todėl jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas, o teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Procesinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai sprendimas negali būti naikinamas vien dėl to, kad jo motyvai neišsamūs, kai visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadas, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas išsprendė bylą.

12. Akcentuotina ir tai, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

13. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

14. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-1075/2023, 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-9-1075/2024). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

15. Tačiau įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia ir tai, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

16. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo išvados, paremtos įrodymų visumos įvertinimu, yra pagrįstos ir sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog teismas priėmė sprendimą neištyręs ir neišsiaiškinęs visų esminių bylos aplinkybių, nėra pagrindo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino bylos aplinkybių taip, kaip norėtų apeliantė, nereiškia, jog teismas nevertino apeliantės pateiktų teisinių argumentų. Pirmosios instancijos teismas vertino abiejų šalių į bylą pateiktus įrodymus, aptarė išlaikymo dydžio pakeitimo esminius aspektus, atsižvelgė į kitas bylai reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

17. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos duomenis bei skundžiamo teismo sprendimo motyvus, minėtus apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir nesudarančius pagrindo naikinti sprendimo.

18. Apeliantės įsitikinimu buvo neteisingai pakeistas įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis. Apeliaciniame skunde argumentuojama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktus, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas pradžioje pripažino ieškinį. Mano, jog neatsižvelgta, kad prašomas 350 Eur išlaikymas vaikui net nesiekia MMA lygio ir, kad tėvų finansinės galimybės leidžia teikti didesnį išlaikymą vaikams nei nustatyta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3091-941/2022.

19. Įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis); 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką.

20. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas visų pirma turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas; tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisimas. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

21. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys yra nepilnamečių vaikų D. D., gim. (duomenys neskelbtini) ir O. D., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai.

22. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3091-941/2022 nutraukta šalių santuoka abiejų sutuoktinių sutikimu ir patvirtinta šalių sudaryta patikslinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Be kita ko, 1.2 punktu susitarta dėl to, jog N. D. įsipareigoja teikti išlaikymą vaikams periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Išlaikymas bus mokamas pervedant pinigus iki kiekvieno einamojo mėnesio, už kurį mokamas išlaikymas, 15 d. į I. D. atsiskaitomąją banko sąskaitą. Vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama I. D..

23. Ieškovė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą prašydama pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3091-941/2022 nustatytą išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams motyvuodama tuo, jog atsakovo teikiamas išlaikymas yra nepakankamas vaikų poreikiams tenkinti, o šalių turtinė padėtis leidžia skirti didesnį išlaikymo dydį šalių nepilnamečiams vaikams. Ieškovė ieškiniu prašė padidinti išlaikymo sumą iki 350 Eur, nes priteistos 200 Eur sumos, šiuo metu mokamos indeksuotos – 243,50 Eur, nepakanka patenkinti visus nepilnamečių vaikų poreikius. Ieškovės pareikštas ieškinys grindžiamas antruoju išlaikymo dydžio peržiūrėjimo (pakeitimo) pagrindu – pasikeitusiais (išaugusiais) nepilnamečių vaikų poreikiais, o taip pat teigiant, kad padidėjo ir pragyvenimo lygis, todėl atsakovo teikiamas išlaikymas yra nepakankamas jo nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui, todėl prašė išlaikymo sumą padidinti iki 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui. Atsakovas su ieškiniu nesutiko.

24. Pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybę, jog ieškovė tenkina šalių nepilnamečių vaikų kasdienius poreikius, tenkino ieškinį iš dalies ir pakeitė išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį, nustatė teiktiną išlaikymo dydį po 300 Eur nepilnamečiam vaikui. Pirmosios instancijos teismo įsitikinimu, tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaikų interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus ir turtinę padėtį.

25. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, jog nuo išlaikymo priteisimo praėjo 30 mėnesių, pasikeitė ekonominė situacija, nepilnamečiams vaikams natūraliai augant ir vystantis, padidėjo jiems išlaikyti reikalingų lėšų suma, t. y. padidėjo poreikiai maistui, aprangai, mokymuisi. Atsakovo teikiamas išlaikymas yra nepakankamas jo nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui.

26. Iš Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3091-941/2022 nustatyta, kad šalys buvo susitarusios dėl 200 Eur teiktino išlaikymo kiekvienam nepilnamečiam vaikui. Nuo minėto 2022 m. kovo 29 d. sprendimo priėmimo, ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi 2024 m. spalio 14 d. dėl išlaikymo dydžio padidinimo, teigdama, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui kas mėnesį reikalinga nepilnamečiams vaikams po 350 Eur suma. Taigi, sekant ieškovės logika, vaikų poreikiai per 2 metus ir 7 mėnesius padidėjo 1,75 kartus (350 : 200 = 1,75).

27. Nors vaikų poreikiai tiek teismui tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tiek taikos sutartį, nebuvo išsamiai vertinami ir analizuojami, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tačiau vaikams augant ir keičiantis jų poreikiams, ankstesnis išlaikymo dydis neturi teismui privalomosios galios (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

28. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo motyvuodama išaugusiais nepilnamečių vaikų poreikiais. Todėl nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti realius dabartinius nepilnamečių vaikų poreikius ir atsakovo galimybes teikti vaikų poreikiams patenkinti reikalingą išlaikymą. Apeliacine tvarka tikrinamoje byloje iš esmės keliamas klausimas dėl nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti reikalingo išlaikymo dydžio.

29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė nepagrįstai remiasi vien minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) dydžio pokyčiais, kadangi pats išlaikymo dydis nėra mechaniškai siejamas su MMA rodikliu. Ypatingai šiuo atveju, kai esminis šalių turinės padėties pasikeitimas nebuvo įrodinėjamas. Pažymėtina, jog ir teismo sprendimu nustatytas 200 Eur dydžio išlaikymas 2022 m. taip pat nesiekė tuometinio MMA dydžio, todėl vien MMA padidėjimas savaime nesudaro pagrindo keisti išlaikymo dydį. Vertintinos konkrečios faktinės vaiko poreikių aplinkybės, kuriuos nagrinėjamu atveju ieškovė pagrindė tik iš dalies, o ne abstraktus ekonominis rodiklis.

30. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės argumentu, jog kritiškai turėtų būti vertinamas atsakovo pozicijos dėl ieškinio keitimas. Atsakovas, nepaisant to, jog pradinėje proceso stadijoje buvo išreiškęs poziciją, kuri iš esmės atitiko ieškinio reikalavimus, turi teisę civilinio proceso eigoje keisti savo procesinę valią ir pateikti naujus paaiškinimus ar argumentus. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas aiškiai nedraudžia proceso šalims persvarstyti ir koreguoti savo pozicijos, kol byla nėra išnagrinėta iš esmės ir nėra įsiteisėjęs teismo sprendimas. Šalių dispozityvumo principas leidžia atsakovui laisvai formuoti ir keisti savo procesinę taktiką bei teisines prielaidas. Todėl vien aplinkybė, kad atsakovas iš pradžių buvo sutikęs su ieškiniu, o vėliau pateikė priešingą poziciją, savaime nesudaro pagrindo jo procesinius veiksmus vertinti kritiškai ar kaip piktnaudžiavimą. Ši atsakovo veiksmų kaita nelaikytina piktnaudžiavimu, kadangi nėra nustatyta, jog tokie veiksmai būtų atlikti siekiant vilkinti procesą ar pažeisti kitos šalies teises. Atsižvelgiant į tai, atsakovo pozicijos pasikeitimas laikytinas leistinu ir teisėtu procesiniu elgesiu, kuris neprieštarauja civilinio proceso principams, todėl prašymas kritiškai vertinti atsakovo veiksmus ir jo argumentus vien dėl jo pirminės pozicijos keitimo atmestinas kaip nepagrįstas.

31. Nors ieškovė pažymi, kad nuo ankstesnio išlaikymo priteisimo yra praėję 30 mėnesių ir vaikai natūraliai paaugo, tačiau vien šio laikotarpio tėkmė bei vaiko amžiaus pokytis savaime nesuponuoja prezumpcijos, jog jų individualūs poreikiai yra pakitę tokia apimtimi, kuri objektyviai pateisintų išlaikymo dydžio didinimą iki 350 Eur nepilnamečiam vaikui. Pabrėžtina, kad kiekvienu atveju turi būti įrodinėjamos realiai pasikeitusios konkretaus vaiko poreikių aplinkybės – jos negali būti grindžiamos vien abstrakčiais teiginiais apie natūralų vaikų augimą. Nurodytu aspektu svarbu tai, jog vaiko poreikiai yra individualūs ir priklauso nuo daugelio konkrečių faktorių (sveikatos būklės, ugdymosi poreikių, papildomų būrelių, gyvenamosios aplinkos ypatumų ir pan.). Todėl faktas, kad vaikas tapo vyresnis, nėra pakankamas pagrindas savaime daryti išvadą apie padidėjusius finansinius poreikius – kiekvienu atveju būtina pagrįsti, kokios papildomos ar naujos išlaidos realiai atsirado, kokia yra jų apimtis bei būtinybė. Ieškovės procesiniuose dokumentuose tokie konkretūs pasikeitimai, pagrįstos faktinės aplinkybės bei jų įrodymai nėra pateikti, todėl bendro pobūdžio argumentai apie padidėjusius poreikius maistui, aprangai ar mokymuisi negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas anksčiau nustatytą išlaikymo dydį padidinti iki 350 Eur, ypač nenustačius reikšmingo atsakovo turtinės padėties pokyčio ar kitų esminių aplinkybių, sudarančių teisinį pagrindą išlaikymo dydžiui persvarstyti.

32. Nagrinėjamu atveju sutiktina su atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktais argumentais, jog ieškovės kartu su ieškiniu pateikti duomenys apie vaiko poreikių tenkinimą yra vienkartinio pobūdžio: 2024 m. rugsėjo 13 d. pažyma apie karate kimono kainą, mėnesį mokestį nurodant, jog treniruotės vyksta nuo rugsėjo iki liepos; mokėjimo pavedimai mokyklai-darželiui ir kt. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė viso proceso metu turėjo profesionalų atstovą (advokatą), todėl jai taikytini aukštesni procesinio rūpestingumo ir įrodinėjimo pareigos standartai. Nepaisant to, ieškovė nepateikė konkrečių duomenų, detalizuojančių realiai pasikeitusius nepilnamečių vaikų individualius poreikius, o pareigą juos įrodyti iš esmės perkėlė teismui, apsiribodama deklaratyviais teiginiais apie bendro pobūdžio padidėjusias išlaidas. Tačiau pagal įrodinėjimo pareigos taisykles (CPK 178 straipsnis) šalys privalo ne tik nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, bet ir pateikti įrodymus, pagrindžiančius šias aplinkybes, todėl vien abstraktus poreikių išvardijimas nesudaro pagrindo išlaikymo dydžiui keisti.

33. Nors šeimos bylose teismui įstatymas nustato aktyvų vaidmenį siekiant apsaugoti nepilnamečių interesus, tai nepanaikina ir nepakeičia ieškovės pareigos tinkamai įgyvendinti savo įrodinėjimo naštą prašant pakeisti jau įsiteisėjusiu sprendimu nustatytą išlaikymo dydį. Šeimos bylose šalys privalo pateikti konkrečius duomenis bei įrodymus apie esminį aplinkybių pasikeitimą, nes priešingu atveju teismas negali savo iniciatyva spėlioti dėl galimų poreikių ar savarankiškai rinkti įrodymų vietoje šalies, kuriai teko įrodinėjimo pareiga. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus faktinius duomenis bei įrodymus, pagrįstai pakeitė ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį ir padidino jį iki 300 Eur dydžio kiekvienam vaikui. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šis nustatytas pakeistas išlaikymo dydis atitinka byloje įrodytą realų ir pagrįstą vaikų poreikių pasikeitimą. Toks dydis akivaizdžiai koreliuoja su nustatytų poreikių apimtimi ir atitinka proporcingumo bei teisingumo principus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

34. Ieškovė prašo vertinti atsakovo procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu ir spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata. Be to, mano, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo iš dalies patenkinto reikalavimo proporcijas. Buvo prašoma išlaikymą padidinti nuo 200 Eur iki 350 Eur kiekvienam vaikui, todėl proporcijas reikėjo skaičiuoti ne nuo indeksuoto mokamo išlaikymo (243,50 Eur), o nuo 200 Eur, atitinkamai priteisiant ieškovei didesnį bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

35. Bylinėjimosi išlaidos kyla dėl civilinės bylos nagrinėjimo teisme ir yra neatsiejamai susijusios su nagrinėjama byla. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Analogiška norma įtvirtina ir CPK 98 straipsnio 1 dalyje, kurioje paskirstyta tarp šalių išlaidų advokato ar advokato padėjėjo apmokėti atlyginimo prievolė. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tam asmeniui, kuris materialiuoju teisiniu požiūriu laikomas laimėjusiu bylą. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas ( CPK 93 straipsnio 4 dalis).

36. Ieškovė nurodo, kad reikia atkreipti dėmesį į atsakovo elgesį ir nenuoseklumą procesiniuose veiksmuose. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nemato atsakovo netinkamo elgesio byloje, teikiant procesinius dokumentus, todėl vertina, jog nėra pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Byloje tiek ieškovė, tiek atsakovas teikė procesinius dokumentus, teikė į juos atsiliepimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015). Ieškovės nurodomos aplinkybės, kad atsakovas pakeitė nuomonę dėl ieškinio pripažinimo, nėra pagrindas vertinti atsakovo elgesį kaip piktnaudžiavimą ar nesąžiningą, kadangi asmuo turi teisę savo poziciją pakeisti pasikonsultavęs su teisininkais. Įvertinus nustatytas ir aptartas aplinkybes, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

37. Ieškovės argumentas, jog ieškinio tenkinimo proporcijos turėjo būti skaičiuojamos nuo 200 Eur sumos, o ne nuo 243,50 Eur yra nepagrįstas. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nepilnamečiams vaikams mokėjo indeksuotą išlaikymo dydį – 243,50 Eur vaikui. Taigi, būtent nuo šios realiai atsakovo mokamos sumos ir turi būti skaičiuojama ieškinio patenkinimo proporcija.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

38. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje iš esmės teisingai nustatė šalių ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, tinkamai konstatavo faktines aplinkybes ir jas įvertino, dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

40. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas yra atmestas, jos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

41. Atsakovas pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 968 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl atsižvelgiant į tai, jog ieškovės apeliacinis skundas atmestas, atsakovui iš ieškovės priteistinos 968 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės I. D. atsakovui N. D. 968 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.