- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-24
- Bylos Nr.
- II-735-827/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02019-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Inga Štuopienė
- Pažeidėjas
- D. P.
- Advokatai
- Lina Alksnienė
- Kategorijos
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. P. atstovei advokatei Linai Alksnienei,
institucijos, kurios pareigūnai atliko tyrimą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui A. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. P. (toliau - ir Pareiškėjas) atstovės advokatės Linos Alksnienės skundą dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Institucija) 2023-06-08 nutarimo Nr. VDI-ANR_N-442-2023 pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023-06-08 nutarimu (toliau – ir nutarimas) administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-442-2023 (ROIK 23207881113) D. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 95 straipsnio 1 dalį skirta nuobauda – 1500 eurų bauda už tai, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), direktore, atsakingu asmeniu, pažeidė imperatyvias teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarką, nuostatas, kadangi nesudariusi rašytinių darbo sutarčių su trečiosios šalies (Baltarusijos Respublikos) piliečiais ir apie jų valstybinio socialinio draudimo pradžią Įmonėje nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki jų darbo pradžios, nuo 2022-05-03 iki 2022-07-31, skirtingais laikotarpiais nelegaliai įdarbino 9 Baltarusijos Respublikos piliečius ir leido jiems nelegaliai dirbti Įmonės naudai, t. y. vairuoti Įmonės valdomą krovininį kelių transportą, atlikti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojų darbines funkcijas teikiant Įmonei naudą ir vežant jos krovinius, o būtent:
1)V. S., gim. (duomenys neskelbtini), leido atlikti darbines funkcijas nuo 2022-05-15 iki 2022-07-15;
2)I. S., gim. (duomenys neskelbtini), leido atlikti darbines funkcijas nuo 2022-06-18 iki 2022-07-06;
3)A. A., gim. (duomenys neskelbtini), leido atlikti darbines funkcijas 2022-05-03;
4)D. Z., gim. (duomenys neskelbtini), leido atlikti darbines funkcijas 2022-05-05;
5)Y. S., gim. (duomenys neskelbtini), leido atlikti darbines funkcijas nuo 2022-07-03 iki 2022-07-31;
6)R. A., gim. (duomenys neskelbtini), leido atlikti darbines funkcijas nuo 2022-06-03 iki 2022-07-13;
7)D. R., gim. (duomenys neskelbtini), leido atlikti darbines funkcijas 2022-07-25;
8)A. H., gim. (duomenys neskelbtini), leido atlikti darbines funkcijas nuo 2022-06-23 iki 2022-07-01;
9)A. D., gim. (duomenys neskelbtini), leido atlikti darbines funkcijas nuo 2022-07-25 iki 2022-07-31.
Šiais savo veiksmais D. P. pažeidė imperatyvius Darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalių, Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 4 dalies reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte (b.l. 19-24).
Šalies argumentai
Pareiškėjos D. P. atstovė advokatė L. Alksnienė padavė teismui skundą prašydama pakeisti 2023-06-08 nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas skirtą baudą sumažinti iki minimalios ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos dydžio, t.y. iki 1000 eurų. Skunde nurodyta, jog D. P. buvo paskirta didesnė nei už tokį pažeidimą nustatyta bauda, tačiau nutarime nepakankamai motyvuota, kuo remiantis skiriama būtent tokio dydžio bauda, nors vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi Nutarimą priėmusi institucija turėjo pareigą išsamiai ir visapusiškai pagrįsti tokį savo sprendimą. Pareiškėjos nuomone, jai skirta administracinė nuobauda nebuvo tinkamai individualizuota, neatitinka padaryto nusižengimo pobūdžio, pavojingumo laipsnio, teisingumo ir protingumo kriterijų. Nutarime nėra duomenų, kurie rodytų, kad D. P. šiuo atveju skiriama nuobauda negalėjo būti individualizuota įstatymo leidėjo numatytos minimalios sankcijos ribose ar, kad tokia nuobauda bus aiškiai neteisinga ar neproporcinga padarytam nusižengimui. Skunde pažymėta, kad nėra duomenų, kad D. P. per pastaruosius metus būtų padariusi tos pačios ar kitos rūšies administracinių nusižengimų. Įvertinus visa tai, darytina išvada, jog už padarytą pažeidimą paskirta 1500 Eur bauda yra per didelė, neproporcinga padarytam pažeidimui ir pasekmėms, todėl ji mažintina iki 1000 Eur baudos dydžio (b.l. 3-4).
Atsiliepimas
Institucija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad Institucija su skundu nesutinka, prašo jį atmesti, palikti galioti nutarimą. Atsiliepime nurodyta, kad pareiškėja savo Skunde nurodo, kad Atsakovas skirdamas jai baudą Nutarime nepakankamai motyvuotai pagrindė skiriamos baudos dydį. Nurodo, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta lengvinanti aplinkybė – Pareiškėja gailėjosi dėl padaryto pažeidimo.Institucija pabrėžia, kad skiriant baudą Pareiškėjai Nutarimu konstatavo, kad pažeidimai trūko pakankamai ilgą laiką – apie 2 mėnesius, jie buvo sisteminiai, t. y. buvo nuolat pažeidžiami imperatyvūs teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, reikalavimai, kadangi Įmonės naudai skirtingais laikotarpiais nelegaliai dirbo 9 trečiosios šalies (Baltarusijos Respublikos) piliečiai. Šiuo atveju buvo nustatyta, kad darant pažeidimą buvo imamasi priemonių jam užmaskuoti ir (ar) nuslėpti. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Pareiškėja, siekdama užtikrinti nepertraukiamą įmonės veiklą, apeidama įstatymų reikalavimus ir (arba) jų nepaisydama, pirmenybę teikė ne įstatymų reikalavimų laikymuisi, o siekiams užtikrinti įmonės interesus ir patenkinti jos poreikius. Pareiškėjos kaltės pripažinimas laikytinas jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Institucija pažymi, kad priimant Nutarimą ir skiriant Pareiškėjai baudą už nelegalų darbą, nuosekliai vadovavosi suformuota teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, pavyzdžiui, tai, kad piniginė sankcija yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens finansine gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai. Administracinė nuobauda yra prievartinio pobūdžio valstybės taikoma atsakomybės priemonė, todėl ji neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Todėl prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, atsakomybėn patrauktas asmuo privalėjo įvertinti tai, kad administracinio nusižengimo padarymas sukels neigiamas finansines pasekmes, o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Laikytina, kad administracinį nusižengimą padariusio asmens dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo neteisėtų veiksmų rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats (Kauno apygardos teismo 2019-02-28 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-107-290/2019).
Atsižvelgiant į visas VDI atlikto tyrimo metu nustatytas aplinkybes skundžiamu Nutarimu buvo konstatuotina, kad administracinės nuobaudos paskyrimo tikslai bus pasiekti paskirus Pareiškėjai baudą, mažesnę nei ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijos dispozicijoje numatytas minimalios ir maksimalios baudų dydžių vidurkis, t. y. Pareiškėjai už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą, paskirta 1500 Eur bauda. Pareiškėjos teiginiai dėl paskirtos baudos neproporcingumo vertintini kritiškai ir kaip siekis išvengti atsakomybės už nelegalų darbą. Institucija negali sutikti ir nesutinka su tokiu padaryto pažeidimo traktavimu ir vertinimu, turint omenyje aukščiau nurodytus motyvus, VDI atlikto tyrimo metu nustatytas aplinkybes, pažeidimo mąstą bei siekį nuslėpti ir/ar užmaskuoti padarytą pažeidimą.
Atsiliepimas
Taip pat atsiliepime pažymėta, kad Institucija, priimdama skundžiamą Nutarimą tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą, paskirta bauda nėra per griežta, ji proporcinga padarytam pažeidimui, atitinka baudų skyrimo pagrindus ir ją mažinti ar, tuo labiau, neskirti baudos nėra pagrindo. Atsiliepimu prašoma atmesti D. P. skundą ir palikti galioti Institucijos 2023-06-08 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI_ANR-N-442-2023 (b.l. 102-105).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė advokatė L. Alksnienė palaikė skundo reikalavimus. Papildomai nurodė, kad individualizuojant bausmę buvo neatsižvelgta į faktinę situaciją. Neatsižvelgta į tai, kad neegzistavo sunkinančios aplinkybės, o egzistavo lengvinanti aplinkybė. Taip pat į pačios D. P. charakteristiką – asmuo nėra linkęs į pažeidimus. Šis pažeidimas buvo padarytas, tačiau nebuvo padarytas piktybiškai ir tyčia, labiau per tam tikrą aplaidumą ir neatsargumą. Atstovės nuomone, paskirta bauda yra per didelė, pasigedo argumentų dėl baudos individualizavimo, t. y. kodėl būtent tokio dydžio bauda atitiktų bausmės tikslus, o ne minimali bauda. Skirta bauda yra arti minimumo, bet kaip minėjo, tai nėra pažeidimas, kuris padaromas ne pirmą kartą. Labiau priimtina, kai padaromas pažeidimas pirmą kartą ir nėra konstatuota piktybiškumo, tai dažniausiai yra skiriama minimali bauda. Šiuo atveju, D. P. ir bendradarbiavo, ir visas aplinkybes atskleidė, ir nustatyta lengvinanti aplinkybė. Jai, kaip fiziniam asmeniui skirta 1500 eurų bauda, kad ir 500 eurų skirtumas, bet jai tai yra reikšminga suma, tuo labiau, kad baustas buvo, galima sakyti, už tą patį pažeidimą – jos vadovaujamas juridinis asmuo. Nors ten ir baustas juridinis asmuo, bet žiūrint visapusiškai, vis tiek yra šeimos biudžetas. Dėl to pareiškėja ir kreipėsi į teismą, prašydama sumažinti baudą, juo labiau, kad dar sumažėjo ir jos darbo užmokestis. Atstovės žiniomis bauda sumokėta, bet jos turtinė padėtis šiuo metu yra suprastėjusi dėl sumažėjusių pajamų. Dirbo 9 neįdarbinti darbuotojai ir buvo pažeistos tiek užsieniečių teisinės padėties įstatymo, tiek darbo kodekso nuostatos, į faktines aplinkybes nesigilino. Šioje byloje turėtų būti vertintas ne vien pažeidimo pobūdis, padarymo laikas ir trukmė, bet ir pačios D. P. asmenybė, kuri gali būti charakterizuojama teigiamai, nes jokios neigiamos informacijos apie ją nėra. Ji nėra asmuo, kuris linkęs daryti teisės pažeidimus. Taip susiklostė gyvenimas, kad tas pažeidimas įvyko, tačiau manytina, kad minimalios baudos paskyrimas galėtų pasiekti tikslus, t. y. atgrasyti nuo ateityje daromų pažeidimų, sulaikyti nuo daromų pažeidimų, taip pat ateityje siekti laikytis elgesio taisyklių ir nebenusižengti. Šiuo metu ji šios galimybės nebeturi, nes nebėra įmonės vadovė. Prašo teismo sumažinti paskirtą baudą iki 1000 eurų, t. y. minimalios už tokį pažeidimą baudos.
Institucijos atstovas A. B. teismo posėdyje nurodė, kad visiškai nesutinka su reikalavimais, kadangi paskirta bauda yra tinkamai parinkta, individualizuota, vadovaujantis formuojant tokias bylas teismų praktika. Atsikirsdamas į pareiškėjo atstovės paaiškinimus, kad „pažeidimas yra netyčinis“, nurodė, kad nelabai gali suvokti, kaip 9 žmones galima 2 mėnesius įdarbinti ir leisti jiems dirbti įmonės naudai netyčia. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad darant tuos pažeidimus buvo siekiama juos nuslėpti kitais dokumentais: civilinėmis sutartimis arba komandiruočių dokumentais. Net pranešimai apie įdarbintus užsieniečius buvo įstatyti tam, kad nukreipti VDI dėmesį ir per Sodros sistemą kaip apie komandiruotus darbuotojus, nors po to pateikė įmonių duomenis, jog visgi jie nebuvo komandiruotėje. Dėl to, kad labai ilgas pažeidimo laikotarpis – 2 mėnesiai ir 9 trečiosios šalies piliečiai dirbo nelegaliai bendrovės naudai, bendrovės vadovei buvo parinkta 1500 eurų bauda. Paskyrus jai minimalią baudą - tai neatitiktų teisingumo, proporcingumo ir kitų kriterijų. Praktikoje paprastai už vienos dienos vieno žmogaus nelegalų darbą yra skiriama 1000 eurų bauda. Šiuo atveju bauda buvo paskirta atsižvelgiant į visas lengvinančias aplinkybes, ir bauda buvo paskirta žymiai mažesnė nei vidurkis, labai artima minimaliajai – 1500 eurų. Įmonei taip pat buvo paskirta bauda, tačiau tai yra dvi skirtingos bylos, atsakomybėn traukiami skirtingi asmenys. Šiuo atveju atsakomybėn patrauktas atsakingas asmuo, t. y. D. P. kaip vadovė, kitu atveju pagal Užimtumo įstatymą – patrauktas atsakomybėn juridinis asmuo, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tai nėra dvigubas nubaudimas ir nelabai suprantama pareiškėjos atstovės pozicija, kad juridinio asmens pinigai yra šeimos reikalas. Tai yra du skirtingi dalykai, dvi skirtingos sąskaitos ir du skirtingi subjektai. Institucija laikosi nuomonės, kad bauda yra individualizuota ir paskirta tinkamai. Pagal suformuotą teismų praktiką, minimą atsiliepime, piniginė sankcija yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens finansine gerove ir nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai. Prieš pažeisdamas teisės normos reikalavimus atsakomybėn trauktas asmuo privalėjo įvertinti tai, kad administracinio nusižengimo padarymas sukels neigiamas finansines pasekmes, to nepadaręs, prisiėmė atsakomybę. Laikytina, kad administracinį nusižengimą padaręs asmens dėl administracinės nuobaudos taikymo nepatogumų yra adekvatus ir teisėtų veiksmų rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Palaikė argumentus išdėstytus atsiliepime, pabrėždamas, kad pažeidimas buvo sisteminis, truko apie 2 mėnesius, nelegaliai buvo įdarbinti 9 trečiosios šalies piliečiai. Į D. P. charakteristiką buvo atsižvelgta skiriant baudą. Aplinkybė, kad ji dabar jau nėra vadovė ir dėl to negalės daryti tokių pat pažeidimų negali būti laikoma lengvinančia aplinkybe. Pažeidimas buvo padarytas pirmą kartą, nes jei būtų konstatuota, kad jis padarytas pakartotinai – bauda būtų nuo 5000 eurų. Šiuo atveju paskirta bauda yra labai artima minimaliai. Prašė skundą atmesti.
Pareiškėja D. P. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, byla buvo išnagrinėta D. P. nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023-06-08 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-442-2023 D. P. pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį skirta nuobauda – 1500 eurų bauda už tai, kad būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktore, atsakingu asmeniu, pažeidė imperatyvias teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarką, nuostatas, kadangi nesudariusi rašytinių darbo sutarčių su trečiosios šalies (Baltarusijos Respublikos) piliečiais ir apie jų valstybinio socialinio draudimo pradžią Įmonėje nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki jų darbo pradžios, nuo 2022-05-03 iki 2022-07-31, skirtingais laikotarpiais nelegaliai įdarbino 9 Baltarusijos Respublikos piliečius ir leido jiems nelegaliai dirbti Įmonės naudai, t. y. vairuoti Įmonės valdomą krovininį kelių transportą, atlikti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojų darbines funkcijas teikiant Įmonei naudą ir vežant jos krovinius, tuo pažeidžiant imperatyvias Darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalių, Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 4 dalies reikalavimus, Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.
Nagrinėjamu atveju dėl nusižengimo padarymo aplinkybių bei pareiškėjo kaltės klausimo ginčo nėra, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tiek nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, tiek skunde nurodė, kad su nusižengimu sutinka, dėl jo padarymo gailisi, skundu prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir pakeisti skundžiamą nutarimą tik dalyje dėl paskirtos nuobaudos – baudos sumažinimo iki minimalios, numatytos ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje, todėl teismas skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina skundo ribose.
Už ANK 95 straipsnio 1 dalyje padarytą nusižengimą, sankcijoje numatyta bauda darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1000 iki 5000 eurų.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-9-746/2015, Nr. 2AT-88-697/2016, Nr. 2AT-38-895/2019).
Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015, Nr. 2AT-58-697/2017, Nr. 2AT-38-895/2019 ir kt.)
Kaip jau minėta, administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui nubausti bei atgrasyti nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir vėl nedarytų naujų administracinių nusižengimų. Nagrinėjamu atveju Veika - nelegaliu darbu - pažeidėjas siekia nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarkos, išvengti prievolių darbdaviui kreiptis į Migracijos departamentą dėl nacionalinės vizos, ar leidimo laikinai gyventi išdavimo, priimti į darbą trečiųjų šalių piliečius, turinčius Užimtumo tarnybą leidimus dirbti įmonėje taip sumažindamas sau administracinę naštą ir nesąžiningai konkuruodamas rinkoje.
Pareiškėjos vertinimu, jai skirta administracinė nuobauda nebuvo tinkamai individualizuota, neatitinka padaryto nusižengimo pobūdžio, pavojingumo laipsnio, teisingumo ir protingumo kriterijų. Prašydama sumažinti baudos dydį pareiškėja prašė atsižvelgti į tai, kad ji niekada anksčiau nebuvo bausta už tokio pobūdžio pažeidimus, kad pažeidimas padarytas nepiktybiškai ir tyčia, labiau per tam tikrą aplaidumą ir neatsargumą. Taip pat pareiškėjo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad D. P. vadovaujamai bendrovei taip pat skirta bauda už nelegalų darbą, kad šiuo metu pareiškėjos finansinė padėtis kebli. Tačiau šių nurodytų aplinkybių nepakanka padaryti išvadai, jog D. P. paskirta administracinė nuobauda – 1500 eurų bauda yra aiškiai neproporcinga ir neadekvati padaryto pažeidimo pavojingumui, pažeidėjos asmenybei ir yra aiškiai neteisinga.
Pažymėtina, kad teismų praktika laikosi pozicijos, kad vien tik ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytų aplinkybių nustatymas nesudaro pagrindo skirti švelnesnę nei atitinkamo straipsnio sankcijoje numatytą bausmę. Šio straipsnio taikymas yra išimtinai susijęs su išskirtinėmis aplinkybėmis, kurių visuma, kartu su nurodytame straipsnyje įvardintomis aplinkybėmis lemia švelnesnės nei sankcijoje numatytas nuobaudos paskyrimą arba jos neskyrimą.
Teismas nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad nutarime nepakankamai motyvuota kodėl būtent tokio bauda dydžio skirta. Skundžiamame nutarime administracinė nuobauda pakankamai individualizuota, nurodyti argumentai, kodėl parinkta bauda mažesnė nei ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijos dispozicijoje numatytas minimalios ir maksimalios baudų dydžių vidurkis. Nutarime taip pat nurodyta, kad skiriant administracinę baudą D. P. buvo įvertinta, kad pareiškėja kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino ir gailisi, tai nutarime buvo pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad sunkinančių jos atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Taip pat skiriant nuobaudą buvo įvertinta ir tai, kad pažeidimai truko pakankamai ilgą laiką - apie 2 mėnesius, jie buvo sisteminiai, t. y. buvo nuolat pažeidžiami imperatyvūs teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, reikalavimai, kadangi Įmonės naudai skirtingais laikotarpiais nelegaliai dirbo 9 trečiosios šalies piliečiai. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad darant pažeidimą buvo imamasi priemonių jam užmaskuoti ir (ar) nuslėpti. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad D. P., siekdama užtikrinti nepertraukiamą Įmonės veiklą, apeidama įstatymų reikalavimus ir (arba) jų nepaisydama, pirmenybę teikė ne įstatymų reikalavimų laikymuisi, o siekiams užtikrinti Įmonės interesus ir patenkinti jos poreikius. Kaip bendrovės vadovė D. P. pažeidė įstatymo nuostatas, reglamentuojančias trečiosios šalies piliečių įdarbinimą įmonėje, todėl jos vadovaujamai bendrovei taip pat skirta nuobauda.
Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo tenkinti skundą, kadangi nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kas lemtų švelnesnės nuobaudos paskyrimą, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos D. P. atžvilgiu netaikytinos.
Teismas konstatuoja, kad administracinio nusižengimo protokolą surašė ir bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nusižengimas tinkamai kvalifikuotas, nuobauda skirta pagal įstatymus, sankcijos ribose, atsižvelgiant į nustatytą lengvinančią aplinkybę, nenustačius sunkinančių aplinkybių, nuobauda skirta laikantis ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023-06-08 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-442-2023 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 642 straipsnio 4 ir 6 dalimis,
nutaria:
D. P. atstovės advokatės Linos Alksnienės skundo netenkinti.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023-06-08 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-442-2023 palikti nepakeistą.
Ši nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą