- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-16
- Bylos Nr.
- 2-247-676/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00751-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Dilys
- Ieškovas
- K. S.
- Išvadą teikia
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Atsakovas
- K. I.
- Advokatai
- Saulius Gintaras Vaičiūnas, Lina Miškinienė
institucijos, teikiančios išvadą byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Aldonai Venckaitienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. S. – M. ieškinį atsakovui K. I., institucijos teikiančios išvadą byloje - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, ir, atsakovo K. I. priešieškinį ieškovei K. S. – M., institucijos teikiančios išvadą byloje - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2013 m. balandžio 24 d. civilinėje byloje Nr. N2-2709-512/2013 nutartimi patvirtintą išlaikymo sumą ir padidinti ją iki 190 EUR per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis dukters G. I., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti ieškovei; priteisti iš atsakovo 1 400 EUR vienkartinę sumą nepilnametės G. I. gydymo išlaidoms padengti; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad šalims gyvenant nesudarius santuokos, (duomenys neskelbtini) gimė dukra G. I.. Dukra lanko šeštą klasę bei teniso būrelį, robotikos studiją. Ieškovė dukrą prižiūri viena. Prieš penkis metus ji kreipėsi į medikus, nes vaiko dantys buvo kreivi, vaikas nešiojo treinerį, už jį sumokėjo 250 Lt.; ieškovė kreipėsi į šeimos gydytoją, kuris išrašė vaikui siuntimą ortodontiniam gydymui į valstybinę įstaigą; dukrą gydė tris metus, nes blogas sąkandis, nešiojo dantų plokštelę, kuri jau nebepadeda, o dabar reikalingas ortodontinis gydymas, kuris šiuo etapu valstybės nekompensuojamas. Dukra turėjo palaukti, kol susiformuos pilnai žandikaulis ir tada tik galimas dantų gydymas breketais. Šiuo metu ieškovė yra ištekėjusi, augina dar vieną nepilnametį vaiką. Gavo motinystės pašalpą ir nuo sausio mėnesio atleista iš darbo, šiuo metu jos pajamos sudaro 600 EUR nedarbo išmoka. Vaiko išlaidos per mėnesį sudaro apie 400 EUR, kartais ir daugiau, ypač, kai rugsėjo mėnesį reikia suruošti vaiką mokyklai. Atsakovas vaiko išlaikymui teikia 100 EUR per mėnesį. Teniso būrelis kainuoja 58 EUR per mėnesį, mergaitę veža į/iš mokyklos su mašina, nes iki mokyklos kelio apie 30 minučių. Atsakovas turi daug nekilnojamojo turto. Per vaiko gimtadienį atsakovas padovanoja jai knygas, paskambina dukrai per savaitę vieną du kartus, vasaros atostogas vaikas praleidžia pas atsakovą. Ieškovė didesnę savo lėšų dalį skiria dukrai G. I., o kitą vaiką daugiau išlaiko ieškovės sutuoktinis. Mergaitei per metus keičia apie 4-5 poras batų, nes išauga bei apie tris poras sportinių batelių. Vaiko ortodontiniam gydymui jau išleido 920 EUR, atsirado papildomų išlaidų, kurių nėra nurodyta gydymo plane. Teismo posėdžio metu ieškovė K. S. – M. ir jos atstovė advokato padėjėja Lina Miškinienė prašo tenkinti ieškinį.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su reikalavimu nesutinka. Nurodo, kad išlaiko dar vieną nepilnametę dukrą, 18 metų sūnų kuris mokosi mokykloje, išlaiko sunkiai sergančią mamą, jo mėnesio pajamos yra 541,15 EUR per mėnesį. Turimą nekilnojamąjį bei kitą privalomai registruotiną turtą jis gavo iš mamos kaip dovaną, šį turtą reikia išlaikyti ir mokėti mokesčius. Ieškovė turi du nepilnamečius vaikus ir atsakovo skiriamus pinigus vaiko išlaikymui ieškovė naudoja ne pagal paskirtį. Duktė G. I. vieną kartą per metus gyvena pas jį Vilniuje, jis perka vaikui daiktus, vežasi į keliones. Prašo sumažinti mokamą išlaikymą vaikui iki 69 EUR per mėnesį, nes išlaiko keturis asmenis, be to ši suma patenkins minimalius vaiko poreikius. Teismo posėdžio metu atsakovas K. I. bei jo atstovas advokatas Saulius Gintaras Vaičiūnas papildomai paaiškino, kad atsakovui gimė dar vienas vaikas, kurį jis taip pat privalo išlaikyti; nurodo, kad ieškovė turi kas mėnesį teiktų ataskaitas jam apie tai, kur ir kokios lėšos buvo panaudotos iš išlaikymo dukrai teiktų lėšų.
Šalies argumentai
Atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti jo ir nepilnametės dukters G. I., gimusios (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką : atsakovas turi teisę bendrauti kasdien telefonu, internetu, tame tarpe ir naudojantis „Skype“ programa; turi teisę bendrauti nepertraukiamai kiekvienų metų nuo birželio 15 d. iki liepos 15 d., pasiėmus atsakovui K. I. dukrą ne ankščiau kaip 11.00 val. birželio 15 d. iš jos gyvenamosios vietos su mama ir grąžinus ją į jos gyvenamąją vietą su mama liepos 15 d. iki 18.00 val.; turi teisę bendrauti kas antrą savaitgalį, K. I. pasiėmus dukrą šeštadienį ne ankščiau kaip 11.00 val. iš jos gyvenamosios vietos su mama ir grąžinus ją į jos gyvenamąją vietą sus mama sekmadienį iki 18.00 val.; įpareigoti ieškovę netrukdyti atsakovui bendrauti su dukra; priteisti iš ieškovės išlaikymą dukrai G. I., gimusiai 2006 m. balandžio 4 d., išlaikymą mokamą po 100 EUR, už kasmet nuo birželio 15 d. iki liepos 15 d., jos praleistą laiką su tėvu K. I., pradedant nuo 2018 m. birželio 15 d. iki dukters pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšas pavedant tvarkyti uzufrukto teise K. I.; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį prašo priešieškinį tenkinti iš dalies, nustatyti bendravimą su nepilnamete dukra ieškovės nurodytomis sąlygomis, nustatant vienerių metų pereinamąjį laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo metu šalys pateikė 2018 m. vasario 28 d. pasirašytą taikos sutartį. Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartimi patvirtinta nagrinėjamoje byloje priešieškinio reikalavimo dalyje dėl atsakovo K. I. bendravimo su nepilnamečiu vaiku G. I., gimusios (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo, ieškovės K. S. – M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo K. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pasirašyta 2018 m. sausio 29 d. taikos sutartis : nustatyta atsakovo K. I. bendravimo su nepilnamečiu vaiku G. I., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarka :
Atsakovas K. I. bendrauja su nepilnamečiu vaiku G. I., gimusia (duomenys neskelbtini) telefonu, internetu, tame tarpe ir naudojantis „Skype“ programa. Atsakovas K. I. bendrauja su nepilnamečiu vaiku G. I., gimusia (duomenys neskelbtini), vieną vasaros atostogų mėnesį, atsakovo pasirinkimu. Atsakovas K. I. apie planuojamas nepilnamečio vaiko G. I., gimusios (duomenys neskelbtini), atostogas informuoja SMS žinute ieškovę K. S. – M. ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki atostogų pradžios. Atsakovas pasiima vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ir po atostogų vaiką grąžina į vaiko gyvenamąją vietą. Atsakovas K. I. bendrauja su nepilnamečiu vaiku G. I., gimusia (duomenys neskelbtini), kas antrą savaitgalį nuo nutarties patvirtinti šią taikos sutartį įsiteisėjimo dienos. Atsakovas apie planuojamą vaiko pasiėmimą informuoja SMS žinute ieškovę K. S. – M. ne vėliau kaip iki ketvirtadienio iki vaiko bendravimo. Atsakovas pasiima vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ir vaiką grąžina į vaiko gyvenamąją vietą. Atsakovas K. I., siekdamas su nepilnamečiu vaiku G. I., gimusia (duomenys neskelbtini), išvykti į užsienio valstybę, apie planuojamą vaiko pasiėmimą informuoja SMS žinute ieškovę K. S. – M. ne vėliau kaip prieš savaitę iki išvykimo, nurodant šalį ir trukmę. Ieškovė K. S. – M., siekdamas su nepilnamečiu vaiku G. I., gimusia (duomenys neskelbtini), išvykti į užsienio valstybę, apie planuojamą vaiko pasiėmimą informuoja SMS žinute atsakovą K. I. ne vėliau kaip prieš savaitę iki išvykimo, nurodant šalį ir trukmę. Atsakovas K. I. bendrauja su nepilnamečiu vaiku G. I., gimusia (duomenys neskelbtini), pavasario atostogų metu kas antrus metus, pradedant nuo 2018 m. Atsakovas apie planuojamą vaiko pasiėmimą informuoja SMS žinute ieškovę K. S. – M. ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki vaiko bendravimo. Atsakovas pasiima vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina į vaiko gyvenamąją vietą. Atsakovas K. I. bendrauja su nepilnamečiu vaiku G. I., gimusia (duomenys neskelbtini), žiemos atostogų metu kas antrus metus, pradedant nuo 2019 metų. Atsakovas apie planuojamą vaiko pasiėmimą informuoja SMS žinute ieškovę K. S. – M. ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki vaiko bendravimo. Atsakovas pasiima vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina į vaiko gyvenamąją vietą. Ieškovė K. S. M. praneša atsakovui K. I. apie nepilnamečio vaiko G. I., gimusios 2006 m. balandžio 4 d., ir ieškovės telefono numerio pasikeitimą. Bylinėjimosi išlaidų šioje dalyje šalys viena kitos nereikalauja.
Civilinė byla priešieškinio dalyje pagal atsakovo K. I. reikalavimą ieškovei K. S. M. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku G. I., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo, nutraukta.
Taip pat bylos nagrinėjimo metu šalys pasirašė 2018 m. vasario 28 taikos sutartį priešieškinio reikalavimo dalyje priteisti atsakovui iš ieškovės dukters G. I., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymą mokamą po 100 EUR už kasmet nuo birželio 15 d. iki liepos 15 d. vaiko praleistą laiką su tėvu K. I., pradedant nuo 2018 m. birželio 15 d. ir iki dukters pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infiliaciją, lėšas pavedant tvarkyti uzufrukto teise K. I., kuria susitarė :
Ieškovė sutinka, kad nepilnamečio vaiko gyvenimo metu pas atsakovą pagal taikos sutartį, patvirtintą nutartimi 2018-02-28 rezoliucinės dalies 2 dalį – atsakovas nemoka išlaikymo už nepilnametį vaiką ieškovei.Atsakovas atsisako reikalavimo pagal priešieškinio rezoliucinės dalies 3 punktą dėl išlaikymo dalies kai vaikas gyvena pas atsakovą ir prašo šioje dalyje bylą nutraukti.Ieškovė atsisako ieškinio reikalavimo Nr. 1 dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui, kai vaikas gyvenapas atsakovą vasaros metu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovė K. S. – M. ir jos atstovė advokato padėjėja Lina Miškinienė bei atsakovo K. I. atstovas advokatas Saulius Gintaras Vaičiūnas prašo taikos sutartį tvirtinti iš šioje dalyje civilinę bylą nutraukti.
Taip pat bylos nagrinėjimo metu atsakovas K. I. atsisakė savo priešieškinio reikalavimo dalyje įpareigoti ieškovę K. S. – M. netrukdyti atsakovui K. I. bendrauti su dukra G. I., gimusia (duomenys neskelbtini), ir prašo šioje priešieškinio dalyje bylą nutraukti. Teismo posėdžio metu ieškovė šiam reikalavimo atsisakymui neprieštaravo.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
bylos duomenimis šalims (duomenys neskelbtini) gimė duktė G. I.. Atsakovas su ieškove kartu negyvena nuo 2009 metų. Šalių nepilnametė duktė G. I. nuo 2009 metų gyvena su ieškove Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2013 m. balandžio 24 d. sprendimu iš atsakovo K. I. buvo priteista 350 Lt suma jo dukros G. I. išlaikymui (civilinė byla Nr. N2-2709-512/2013). Atsakovas su dukra bendrauja, moka jai išlaikymą po 100 EUR kas mėnesį. Ieškovė prašo nepilnametei dukrai priteistą išlaikymo sumą padidinti iki 190 EUR per mėnesį, atsakovas prašo sumažinti iki 69 EUR per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalis). Lietuvos A. T. yra ne kartą nurodęs, kad pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai arba (ir) vaiko poreikiams, teismas sprendžia, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, tai yra laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
Teismas, vertindamas nepilnametės G. I. išlaikymui skirtiną sumą, pažymi, kad G. I. šiuo metu yra 12 metų, mergaitė auga, todėl atitinkamai didėja jos poreikiai, išlaidos maistui, drabužiams, higienos prekėms, ugdymui bei laisvalaikiui. Taip pat pažymėtina, kad 350 Lt suma vaiko išlaikymui buvo priteista 2013 metų sprendimu, nuo išlaikymo sumos vaikui nustatymo praėjo 5 metai, kas suponuoja išvadą, jog per nurodytą laiką pasikeitė ekonominė padėtis valstybėje, smarkai kito kainos, vyko kiti ekonominiai procesai, sąlygoję didesnes išlaidas pragyvenimui nei buvo 2013 m., atitinkamai padidėjo sumos, skirtinos vaiko išlaikymui, todėl nagrinėjamu atveju pripažintina, kad yra pagrindas padidinti nepilnametei G. I. priteistą išlaikymo sumą, tačiau jokiu būdu ne sumažinti.
Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti nepilnametės dukros išlaikymui po 190 EUR kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės nuo ieškinio padavimo dienos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė detaliai pateikė vaiko išlaikymo poreikiams skirtų išlaidų paskaičiavimą, pagal kurį per mėnesį vaikui skiria apie 429 EUR, iš jų : aprangai – 60 EUR, maistui – 50 EUR, maitinimas mokykloje – 30 EUR, būreliams – 88 EUR, avalynei – 60 EUR, žaislams, knygoms – 15 EUR, mokykliniams reikmenims, kanceliarinėms prekėms – iki 10 EUR, papildomos išlaidos (vaistai, vitaminai) – iki 10 EUR, gimtadieniai – 20 EUR, komunaliniai patarnavimai -20 EUR, ekskursijos (mokykloje) – iki 10 EUR, kuras – 56 EUR (I tomas, b.l. 13), teikė dalį tai patvirtinančių įrodymų. Byloje esantys rašytiniai įrodymai neginčytinai patvirtina, kad šalių nepilnametė dukra sąžiningai ir pažangiai mokosi Klaipėdos Prano Mašioto progimnazijos šeštoje klasėje bei lanko teniso būrelį ir robotikos studiją, dėl ko atitinkamai yra išleidžiamos lėšos mokslui būtinoms reikmėms ir sportiniam inventoriui įsigyti (I tomas, b.l. 14-16). Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad G. I. turi sveikatos problemų ir lankosi pas gydytoją dėl odontologinio gydymo (I tomas b.l.98, 99, 157-160, 176-178, II tomas – 4,5); ieškovė pateikė medicinos dokumentų 2017 m. birželio 20 d. išrašą, kuriame nurodytas gydymo tyrimo planas, iš ieškovės pateiktų odontologijos klinikos „Lela“ uždarosios akcinės bendrovės kvitų matyti, kad ieškovė mokėjo dalimis odontologui (II tomas - b. l. 38, 39). Teismo vertinimu, iš byloje esančių duomenų ir šalių teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų, darytina išvada, kad gaunamų pajamų, t.y. 100 EUR (350 Lt) suma neužtikrina nepilnametės G. I. minimalių poreikių patenkinimo ir jos išlaikymui per mėnesį turėtų būti skirta ne mažesnė, nei 400 EUR išlaikymo suma.
CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).
Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų, kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, teismas nustato konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas nepilnamečio vaiko vystymosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, kuri nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; vertybinius popierius, juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei kitą jų turtą. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas. Nustatant proporcingumą tarp tėvų turtinės padėties nustatoma ir kiekvieno iš tėvų dalis išlaikymo prievolėje bei konkretus išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai ir nuo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, ir nuo tėvų turtinės padėties ir kt. Tėvų turtinė padėtis vertinama, kaip minėta, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą - tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, išlaikytinių skaičių. Nepilnametė G. I., gimusi 2006 m. balandžio 4 d., turi sveikatos problemų – dantų padėties anomalijos (I tomas - b.l. 98). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis ieškovė turi nuosavybės teise priklausantį turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini); Valstybės įmonės „Regitra“ Klaipėdos filialo duomenimis ieškovė neturi savo vardu įregistravusi transporto priemonių; ieškovė nuo 2017 m. sausio 6 d. registruota Lietuvos Darbo biržoje, gauna 600 EUR nedarbo išmoką, turi santaupų. Atsakovas dirba Vilniaus universitete, jo mėnesio gaunamos pajamos 711,20 EUR (II tomas - b.l. 62-63); Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis atsakovas turi ½ negyvenamosios patalpos – garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypą su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini); pastatą-fermą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ¼ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (I tomas – 44 – 49); taip pat turi transporto priemonę T. H., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 50); atsakovas turi sergančią mamą B. I., kuri yra pensinio amžiaus bei gyvena pas atsakovo sesę (I tomas - b.l. 42-43), turi dar vieną išlaikytinį P. I., kuriai moka 69 EUR išlaikymą (I tomas - b.l. 122), taip pat neseniai gimė dar vienas vaikas.
Tiek ieškovė, tiek atsakovas taip pat turi išlaidų – mokesčiai už gyvenamąjį būstą, perkamą maistą, drabužius, avalynę, kitos asmeninės išlaidos. Vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Šiuo atveju ieškovė viena augina nepilnametę šalių dukrą G. I., ieškovei tenka didžiausioji nepilnametės dukros G. I. rūpinimosi našta. Teismų praktikoje priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga, tačiau minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Atsakovas nurodo, jog jo nepilnamečio vaiko išlaikymui būtų reikalinga 100 EUR suma per mėnesį, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių duomenų bei įrodymų, kurie pagrįstų, jog vaikui išlaikyti pakanka mažesnė nei ieškovės nurodyta 400 EUR sumos neteikė, ieškovės pateiktų skaičiavimų iš esmės nenuginčijo ir/ar juos paneigiančių duomenų bei įrodymų neteikė apsiribodamas tik bendro pobūdžio paaiškinimais teismo posėdžio metu, kad ieškovės prašoma priteisti nepilnamečio vaiko išlaikymui suma yra per didelė (CPK 178 straipsnis).
Atsakovas, nesutikdamas su ieškinio reikalavimu įrodinėja, kad jo turtinė padėtis ypač sudėtinga, kadangi jis turi vienintelį pajamų šaltinį Vilniaus Universitete lektoriaus pareigose, yra medikas, vaistininkas, dirbdamas 138-156 valandas per mėnesį, viso gauna apie 541,15 EUR; tačiau jis turi išlaidų - mokesčiai už gyvenamąjį būstą, perkamą maistą, drabužius, avalynę, kitos asmeninės išlaidos, 100 eurus moka išlaikymą (duomenys neskelbtini), dar turi vieną vaiką, kuriam moka 69 EUR išlaikymą bei jo šeimoje gimė dar vienas vaikas. Teismas atsakovo paaiškinimus apie jo turtinę padėtį vertina kritiškai. Bylos duomenimis atsakovas turi aukštąjį išsilavinimą, jis yra medicinos mokslų daktaras, atsakovo išsilavinimas bei įgyta specialybė, kuri teismo vertinimu yra paklausi, neabejotinai sudaro sąlygas jam rasti jo išsilavinimą bei specialybę atitinkantį geriau apmokamą darbą bei užmokestį už jį, sudarančias sąlygas pakankamai pilnai pasirūpinti visais savo išlaikytiniais atliekant savo, kaip tėvo pareigą, taip pat ir išlaikyti savo nepilnamečius vaikus; bylos nagrinėjimo metu atsakovas neteikė duomenų bei įrodymų, kad nėra jokių galimybių jam gauti didesnes pajamas, tokių paaiškinimų neteikė. Taip pat pažymima, kad bylos duomenimis atsakovas yra darbingo amžiaus, sveikas. Teismas, įvertindamas atsakovo paaiškinimus daro išvadą, kad atsakovas nededa pastangų tam, kad susirastų geriau apmokamą darbą ir lygia dalimi su jo dukros motina prisidėtų prie G. I. išlaikymo. Bylos duomenimis atsakovas turi nekilnojamąjį turtą : ½ negyvenamosios patalpos – garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypą su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini); pastatą-fermą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ¼ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (I tomas – 44 – 49); taip pat turi transporto priemonę T. H., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (I tomas - b.l. 122). Byloje pateikti duomenys bei įrodymai patvirtina, jog atsakovo turtinė padėtis yra gera. Įvertinus nurodytas aplinkybes, pateiktus duomenis bei įrodymus, darytina išvada, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, jis yra sveikas ir galintis dirbti asmuo, taigi, nors ir turi kitų išlaikytinių, turi pareigą ir galimybes lygia dalimi su ieškove prisidėti prie jo nepilnametei dukrai būtinos išlaikymo sumos teikimo, taigi atsakovo mokėtina išlaikymo suma turėtų būti padidinta iki 190 EUR per mėnesį, atitinkamai netenkinant atsakovo prašymo sumažinti priteistą išlaikymą iki 69 EUR per mėnesį (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t.y. pripažinti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Esant nustatytoms aplinkybėms bei įvertinęs formuojamą teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad atsakovas turi galimybę teikti išlaikymą dukrai didesnį, nei moka iki šiol ir teiktino išlaikymo nepilnametei dydis turėtų būti po 190 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismas įvertina ir tai, kad atsakovas nepateikė į bylą jokių duomenų bei įrodymų, jog turi sveikatos problemų, psichinių ar fizinių trūkumų, dėl kurių neturi galimybės gauti geriau apmokamo darbo, mokytis bei siekti įgyti kitokias/kitokią specialybę, padedančią gauti didesnes pajamas ir tokiu būdu prisidėti daugiau materialiai prie savo nepilnamečio vaiko išlaikymo. Kaip paaiškino atsakovas, jis turi mediko, vaistininko specialybę. Pažymėtina, jog atsakovas yra 55 metų darbingas vyras. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, jog atsakovas, kaip privalantis teikti išlaikymą asmuo, dėl nerūpestingumo nesiima priemonių tam, kad gautų atitinkančias savo amžių, išsilavinimą bei profesinį pasirengimą pajamas, iš kurių būtų teikiamas didesnis išlaikymas jo nepilnamečiui vaikui.
Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytus principus, kuriais vadovaujamasi nustatant priteistino išlaikymo dydį, įvertindamas taip pat ir nepilnamečio vaiko būtinus poreikius jo amžiui, šalių turtinę padėtį, taip pat ir šalių išlaikytinius, taip pat šalių bendravimą vaiko interesais, konstatuoja, kad yra pagrindas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo tenkinti ir iš atsakovo nepilnametės dukters G. I., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisti po 190 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. nuo 2017 m. sausio 19 d., iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Teismo vertinimu tokio dydžio išlaikymas šiuo metu atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus ir realias finansines galimybes (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
Pažymėtina, kad šalims išlieka teisė vėliau kreiptis dėl priteisto išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 straipsnis).
Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise toliau lieka ieškovė K. S. M. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).
Atsakovas teismo posėdžio metu prašė, kad ieškovė kas mėnesį teiktų ataskaitas jam apie tai, kur ir kokios lėšos buvo panaudotos iš išlaikymo dukrai teiktų lėšų.
Ieškovė yra įstatyminė nepilnametės G. I. turto uzufruktorė ir turi pareigą tvarkyti jai priklausantį turtą išimtinai jos interesais, tai reiškia, kad jos turtas (įskaitant atsakovo teikiamą išlaikymą) gali būti panaudojamas tik jos asmeninių poreikių tenkinimui (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.186 straipsnio 1 dalis). Įstatymu nustatyta, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas išimtinai jo interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas negali būti naudojamas vaiko tėvo (motinos) ar kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Vaiko išlaikymui skiriamos sumos pirmiausia privalo būti naudojamos būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti (pvz., maistui, aprangai, sveikatai, mokslams ir kt.), o nepanaudota suma taupoma. Tuo atveju, kai vaiko (vaikų) tėvai, vienas iš jų ar kiti asmenys panaudoja vaikui skirtą išlaikymą ne vaiko (vaikų) interesais (panaudoja jį savo asmeniniams poreikiams tenkinti, perleidžia kitiems asmenims ir pan.) CK 3.203 straipsnio 2 dalyje nustatyta tokio asmens pareiga atlyginti vaikui padarytus nuostolius. Taigi vaiko turtiniai interesai nuo tėvų, valdančių jo turtą uzufrukto teise, aplaidaus ir netinkamo pareigų vykdymo, yra apsaugoti suteikiant teisę vaiko atstovams, valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai, prokurorui teisę išieškoti skolą iš asmens, panaudojusio išlaikymą ne vaiko interesams, turto. Tuo atveju, kai vaiko turtą uzufrukto teise ištuokos atveju tvarko tas iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas, kitam tėvui suteikiama teisė ne tik kontroliuoti, kaip yra tvarkomas vaiko turtas, bet ir reikalauti, jog vaiko turto uzufruktoriumi esantis buvęs sutuoktinis tinkamai vykdytų savo pareigas, atitinkamai sudarytų sąlygas kitam vaiko tėvui kontroliuoti turto, įskaitant išlaikymui skiriamų sumų, panaudojimą.
Pažymėtina, jog 2013 m. balandžio 24 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) sprendime civilinėje byloje N2-2709-512/2013, kadangi šalys nesusitarė dėl atsiskaitymo apie išlaikymo panaudojimą, nenuspręsta dėl periodiškai teiktinų ataskaitų su išlaidų įrodymais. Atsakovas savo prašymą teismo posėdyje grindė savo paaiškinimais apie galimai ieškovės netinkamai naudojamas vaiko išlaikymo lėšas, tačiau duomenų bei įrodymų, pagrindžiančių jo paaiškinimus šioje dalyje, bylos nagrinėjimo metu neteikė. Atsakovas, kaip kad jis nurodo, reikalaudamas iš ieškovės rinkti kvitus ir čekius bei teikti jam informaciją kaip yra panaudojamas jo visas mokamas išlaikymas vaikui, iš esmės kvestionuoja prezumpciją, kad ieškovė, pas kurią gyvena šalių pilnametystės dar nesulaukę vaikas, tinkamai naudoja jo teikiamas lėšas, t.y. galimai piktnaudžiauja motinos teise ir naudoja šias lėšas ne jo vaikui, o kitiems tikslams. Viena vertus, kasdienius vaiko poreikius užtikrina bei dėl lėšų panaudojimo tikslingumo sprendžia būtent tas vaiko tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ar vaikas realiai gyvena; kita vertus, įpareigojimas teikti ataskaitas apie lėšų panaudojimą nėra savitikslis veiksmas, taikytinas kiekvienu priteisto vaikui išlaikymo iš antrojo tėvo atveju. Tokia pareiga nėra įtvirtinta įstatymo normomis, o, sprendžiant dėl jos nustatymo teismo sprendimu, pirmiausiai analizuojama, ar yra prielaidos išlaikymui skiriamas lėšas panaudoti netinkamai. Kaip matosi iš byloje esančių duomenų, ieškovė byloje nuosekliai aiškino teismui kaip jos šeimoje yra naudojamos nepilnamečio vaiko išlaikymui gautos lėšos. Byloje nepateikta duomenų bei įrodymų apie tai, jog ieškovė netinkamai įgyvendintų/galėtų įgyvendinti savo motinos valdžią, būtų bausta ar įspėta už neveikimą/veikimą ne vaiko interesais, jog ieškovė piktnaudžiautų alkoholiniais gėrimais, turėtų kokių nors kitų žalingų įpročių ir jiems naudotų nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas ir gaunamas lėšas. Teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė nei vienos aplinkybės, kuri leistų daryti prielaidą, kad ieškovė vaiko lėšas naudoja netikslingai, neatsakingai, ne vaiko interesams, o/ar savo asmeniniams ar kitiems poreikiams, nesusijusiems su nepilnamečio vaiko interesais, tenkinti. Atsakovo prašymą išreikalauti iš ieškovės pateikti paslaugų, prekių ir kitų išlaidų vaiko reikmėms tenkinti pagrindžiančius dokumentus, teismas atmeta, kaip nepagrįstą, kadangi toks įpareigojimas, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ir esant nustatytoms aplinkybėms, nepagrįstai suvaržytų ieškovės, su kuria gyvena vaikas, teises. Tokios pozicijos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai, Kauno apygardos teismas 2015 m. sausio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-38-527/2015 konstatavo, jog „ ... teismas, nurodydamas, kad ieškovas negalėtų kontroliuoti išlaikymo lėšų panaudojimo tikslingumo, neturėdamas ataskaitų (išlaidų suvestinių) apie teikiamų lėšų panaudojimą, nenurodė, kokia teisės norma numato, kad vaiką auginantis asmuo privalo iš anksto, nesant objektyvių duomenų apie išlaikymo panaudojimą ne vaiko interesams ir / ar apie netinkamą naudojimąsi tėvų valdžią vaiko atžvilgiu, išlaikymą teikiančiam asmeniui jo reikalavimu teikti periodines ataskaitas apie išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą kartu su lėšų panaudojimą patvirtinančių dokumentų kopijomis. Visiškai pritartina atsakovei, jog, šią sprendimo dalį palikus nepakeistą, atsakovė turėtų pastoviai rinkti įrodymus apie išleidžiamas lėšas, viršijančias 50 Lt, vaiko išlaikymui, kas užimtų ne tik dideles laiko sąnaudas ir atsakovės laisvą laiką, kurį ji galėtų skirti bendravimui su vaiku, bet atskirais atvejais tai netgi būtų neįmanoma įgyvendinti ... “. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013). Byloje nustatyta, kad priteista išlaikymo suma yra skirta išskirtinai vaiko poreikiams tenkinti. CK 3.203 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams, o 2 dalyje nurodyta, kad vaikui skirtas išlaikymas, kurį jo tėvai, globėjai (rūpintojai) panaudoja ne vaiko interesams, yra išieškomas iš asmens, panaudojusio išlaikymą ne vaiko interesams, turto pagal vaiko atstovų, valstybinės vaikų teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė iki šiol būtų netinkamai naudojusi tėvų valdžią dukters atžvilgiu, duktė visą laiką augo jos prižiūrima, ugdoma ir lavinama, todėl išankstiniai apribojimai ir įpareigojimai pažeistų tiek ieškovės, tiek nepilnametės dukters G. I. laisvę spręsti, kas nagrinėjamu atveju geriausiai atitinka jos interesus (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1 400 EUR vienkartinę sumą nepilnametės G. I. gydymo išlaidoms padengti. Abu tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas (CK 3.201 straipsnio 2 dalis), taigi ši įstatymo nuostata numato galimybę, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, priteisti vaiko gydymo išlaidas. Atsakovas su vaiko ortodontinio gydymo išlaidomis nesutinka ir ginčija jo reikalingumą, nurodo, jog dukrai nustatyta diagnozė nėra liga ir toks gydymas nėra privalomas bei dukra galėtų atostogų metu Vilniuje kreiptis į gydytojus, tačiau atsakovas šias aplinkybes bei galimybes patvirtinančių duomenų bei įrodymų, kurie pagrįstų, jog vaikui nereikalingas toks gydymas bei tai, kad kitoje įstaigoje toks gydymas kainuotų mažiau ar net nemokamai, ar kad jis būtų atliekamas geriau, neteikė, ieškovės byloje pateiktų gydytojų išrašų paneigiančių duomenų bei įrodymų bylos nagrinėjimo metu neteikė, iš esmės jų nepaneigė, apsiribodamas tik bendro pobūdžio paaiškinimais teismo posėdžio metu, kad ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo vienkartinę sumą 1 400 EUR vaiko gydymo išlaidoms padengti yra per didelė ir nepagrįsta (CPK 178 straipsnis).
Tėvai privalo suteikti vaikams tokias gyvenimo ir gydymo sąlygas, kurios jų nežalotų nei einamuoju gyvenimo periodu, nei atsirastų pasekmių ateityje. Tėvų pareigos vaikams yra lygios, abu tėvai turi dalyvauti vaikų ugdyme, auklėjime, sudaryti nepilnamečiams vaikams tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, tame tarpe ir sąlygas sveikatai (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-873-221/2016). Teismas esant būtinybei gali priteisti išlaikymą keliomis CK 3.196 straipsnio 1 dalies įtvirtintomis formomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-495/2009). Vienkartine pinigų suma yra atlyginamos papildomos laikino pobūdžio, nekasdienės gydymo išlaidos, jos yra būtinos vaikui, kuriam diagnozuota dantų padėties anomalijos ir kurios, vaikui pagijus, nebebus patiriamos, be to, jos būtinos dabar, o ne kada nors ateityje. Periodinis išlaikymas šių išlaidų nepadengia, todėl jos gali būti priteisiamos tvirta pinigų suma greta kasdienio išlaikymo periodinėmis išmokomis. Iš byloje pateikto 2017 m. birželio 20 d. medicinos dokumentų išrašo matyti, kad šalių nepilnametė dukra G. I. gydosi odontologijos klinikoje „Lela“ uždarojoje akcinėje bendrovėje (I tomas - b.l. 98), bylos duomenimis ieškovė už nepilnametės dukters (duomenys neskelbtini) odontologinį gydymą jau sumokėjo 920 EUR – tai pagrindžia byloje pateiktais apmokėjimo kvitais (II tomas - b.l. 38, 39,53); iš 2017 m. birželio 20 d. odontologijos klinikos „Lela“ uždarosios akcinės bendrovės medicinos išrašo matyti, kad numatomas G. I. tolimesnis gydymas breketais, kuris dar kainuos iš viso 1 180 EUR – iš esmės atsakovas šių duomenų bei įrodymų nenuginčijo, juos paneigiančių įrodymų neteikė (CPK 178 straipsnis). Sprendžiant dėl priteistinų gydymo išlaidų dydžio, įvertinama aplinkybė, jog ieškovė pateikė tik gydymo įstaigos sudarytą gydymo planą, kuriame nurodytas gydymo kaštų apskaičiavimas ir kad gydymo kaštus gali sąlygoti daugybė objektyvių aplinkybių, todėl pateiktas gydymo planas yra vertintinas kaip preliminarus, ir, nagrinėjamu atveju – objektyvus, pagrįstas. Tokiu būdu bylos duomenimis šalių nepilnametės dukters odontologinis gydymas sudaro 2 800 EUR sumą, todėl ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo 1 400 EUR vienkartinę išmoką už dukters odontologinį gydymą, sudaro 50 procentų visos dukters suplanuoto odontologinio gydymo kainos, todėl šis ieškovės reikalavimas tenkintinas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies proporcingai tenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 straipsnio l dalis). Ieškovė reikalavimas tenkintas. Byloje pateikti mokėjimo dokumentai patvirtina, kad ieškovė turėjo 300 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl, patenkinus ieškovės ieškinį visiškai, atsakovas turi atlyginti ieškovei 300 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio valstybei yra atleista, todėl iš atsakovo priteistinas valstybei 72 EUR žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 10 punktas).
Teismas atkreipia šalių dėmesį į tai, kad pasikeitus aplinkybėms šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 270, 282 straipsniais,
nusprendžia:
priimti atsakovo K. I. atsisakymą nuo priešieškinio reikalavimo dalyje įpareigoti ieškovę K. S. M. netrukdyti atsakovui K. I. bendrauti su dukra G. I., gimusia (duomenys neskelbtini), ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.
Ieškinį patenkinti visiškai.
Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2013 m. balandžio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-2709-512/2013 nepilnamečiam vaikui G. I., gimusiai (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo dydį ir iš atsakovo K. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti nepilnamečio vaiko G. I., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 190 EUR (vieną šimtą devyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. sausio 19 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Pavesti K. S. – M. tvarkyti nepilnametės dukters G. I. išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise.
Priteisti ieškovei K. S. – M. iš atsakovo K. I. 1 400 EUR (vieną tūkstantį keturis šimtus eurų) dukters G. I. gydymo išlaidų.
Patvirtinti atsakovo K. I. priešieškinio reikalavimo dalyje priteisti atsakovui iš ieškovės dukters G. I., gimusios 2006 m. balandžio 4 d., išlaikymą mokamą po 100 EUR už kasmet nuo birželio 15 d. iki liepos 15 d. vaiko praleistą laiką su tėvu K. I., pradedant nuo 2018 m. birželio 15 d. ir iki dukters pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšas pavedant tvarkyti uzufrukto teise K. I., ieškovės K. S. – M. ir atsakovo K. I. pasirašytą 2018 m. vasario 28 d. taikos sutartį :
1. Ieškovė K. S. – M. sutinka, kad nepilnamečio vaiko G. I., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenimo metu pas atsakovą K. I. pagal šalių pasirašytą 2018 m. vasario 28 d. taikos sutartį, patvirtintą Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartimi rezoliucinės dalies 2 dalimi, atsakovas K. I. nemoka ieškovei išlaikymo už nepilnametį vaiką G. I., gimusią (duomenys neskelbtini).
2. Atsakovas K. I. atsisako savo priešieškinio reikalavimo dalyje priteisti atsakovui iš ieškovės dukters G. I., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymą mokamą po 100 EUR už kasmet nuo birželio 15 d. iki liepos 15 d. vaiko praleistą laiką su tėvu K. I., pradedant nuo 2018 m. birželio 15 d. ir iki dukters pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infiliaciją, lėšas pavedant tvarkyti uzufrukto teise K. I., ir prašo šioje dalyje bylą nutraukti.
3. Ieškovė K. S. – M. atsisako savo ieškinio reikalavimo dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui G. I., gimusiai (duomenys neskelbtini), priteisimo iš atsakovo K. I. laikotarpiu kai vaikas G. I., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvena pas atsakovą K. I. vasaros metu pagal šalių pasirašytą 2018 m. vasario 28 d. taikos sutartį, patvirtintą Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartimi rezoliucinės dalies 2 dalimi.
Civilinę bylą priešieškinio reikalavimo dalyje priteisti atsakovui K. I. iš ieškovės K. S. – M. dukters G. I., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymą mokamą po 100 EUR už kasmet nuo birželio 15 d. iki liepos 15 d. vaiko praleistą laiką su tėvu K. I., pradedant nuo 2018 m. birželio 15 d. ir iki dukters pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infiliaciją, lėšas pavedant tvarkyti uzufrukto teise K. I., bei, ieškinio reikalavimo dalyje priteisti ieškovei K. S. – M. iš atsakovo K. I. dukters G. I., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymą mokamą po 190 EUR laikotarpiu kai vaikas G. I., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvena pas atsakovą K. I. vasaros metu pagal šalių pasirašytą 2018 m. vasario 28 d. taikos sutartį, patvirtintą Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartimi rezoliucinės dalies 2 dalimi, nutraukti.
Priteisti ieškovei K. S. – M. iš atsakovo K. I. 300 EUR (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovo K. I. 72 EUR (septyniasdešimt du eurus) žyminio mokesčio.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo pakeitimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.