- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-08-31
- Bylos Nr.
- 1-2013-1131/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23900-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Benetytė
- Kaltinamasis
- A. J. A.
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, našlys, pensininkas, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. J. A. 2020 m. birželio 18 d. apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai neblaivumo patikrinimo metu jo iškvėptame ore nustatė 2,51 promilių alkoholio koncentraciją. A. J. A. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis A. J. A. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio dieną buvo karšta, jis dirbo prie šiltnamio. Dėl karščio nusipirko alaus, gana stipraus. Iš vakaro vartojo degtinę, o kitą dieną išgėrė litrą alaus, jautėsi neblogai, teigia, kad nuo karščio jam apsisuko galva, tačiau sėdo važiuoti. Paaiškino, kad vairuoja apie 50 metų, neturėjo problemų su vairavimu. Priprato prie vienos automobilio markės. Parodė, kad važiuojant į (duomenys neskelbtini), per mišką, tai turbūt staigiai pastabdė ir dėl to policijai pranešė. Staigiai pastabdė, nes turėjo kitą mašiną, kuri sunkiai stodavo, tai buvo pripratęs staigiai stabdyti. Policija paprašė sustoti ir sustojo tuoj pat. Patikrino, sakė, kad vairuojat keistokai. Pasakė, kad išgėręs, pripažįsta. Tikrino neblaivumą, pripūtė 2,50 promiles. Paaiškino, kad dažnai nevartoja alkoholinių gėrimų, pagalbos nereikia, nesitikėjo, kad tiek pripūs. Gal taip įvyko, nes dukra pranešė, kad gimdys, tai jį kažkaip paveikė, kad sulaukė geros žinios. Nenorėtų prarasti automobilio.
Laiduotoja I. U., apklausiama teisiamojo posėdžio metu, paaiškino, kad norėtų būti A. J. A. laiduotoja, nes su kaltinamuoju gyvena 11 metus, sieja meilė, abipusis supratimas, kaltinamasis alkoholiu nepiktnaudžiauja. Niekada prie vairo išgėręs nesėda. Čia buvo jai didelis šokas, kai sužinojo tokį faktą. Šiaip jis labai ramus, tvarkingas žmogus, stengiasi, jei kas kreipiasi pagalbos, padeda. Jie visur kartu būna, ji mato, kaip jis elgiasi. Jis atsižvelgia į jos nuomonę, važiuoja kartu į sodybą dirbti. Būna gimtadienis ar šventė, išgeria. Nurodė, kad dažnai kalbasi, prisimena ta įvykį, jis nuoširdžiai gailisi, net prieš dukrą jam gėda. Laiduotoja teigia, kad turi jam įtakos. Gali drąsiai pasakyti teismui, kad nepasikartos daugiau toks įvykis, nes mato jo būseną, kaip jis elgiasi ir gailisi. Taip įvyko dėl aplinkybių sutapimo.
Kadangi kaltinamasis A. J. A. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, kaltinamasis ir prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).
2020 m. birželio 18 d. tyrėjos R. R. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. birželio 18 d. apie 18.00 val., patruliuodama kartu su tyrėju K. M., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) ežero važiuoja automobilis ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairuoja galimai neblaivus vairuotojas, nes jis pavojingai manevruoja per visą kelią, staigiai stabdo. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) ežero, pastebėtas minėtas automobilis buvo sustabdytas. Nustatyta, kad automobilį vairavo A. J. A.. Priėjus prie asmens, kilo įtarimas, kad vairuotojas gali būti neblaivus, kadangi vairuotojo koordinacija akivaizdžiai buvo sutrikusi, jautėsi nuo vairuotojo sklindantis alkoholio kvapas. Paklausus vairuotojo, ar jis vartojo alkoholį, jis patvirtino, kad vartojo, bet seniai. Tada 18.07 val. buvo patikrintas blaivumas alkotesteriu Alcotest Nr. 7510, sertifikato Nr. 1217351, kuris parodė 2,51 promilių neblaivumą, 18.22 val. buvo pakartotinai patikrintas vairuotojo blaivumas, alkotesteris parodė 2,73 promilių neblaivumą (b. l. 12).
BIRT žiūryklės duomenimis 2020 m. birželio 18 d. 17.56 val. registruotas įvykis – ,,Audi A6“, mėlyna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įtartina, kad neblaivus vairuotojas, nes manevruoja per visą kelią, staigiai stabdo (b. l. 9?11).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pridėtos foto nuotraukos (b. l. 13–15).
2020 m. birželio 18 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad pirmojo tikrinimo metu (18.07 val.) A. J. A. nustatytas 2,51 promilių neblaivumas. Antrojo tikrinimo metu, 18.22 val., buvo nustatytas 2,73 promilių neblaivumas (b. l. 46–49).
VĮ „Regitra“ duomenimis automobilio ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkas yra A. J. A. (b. l. 20).
VšĮ „Emprekis“ duomenimis vidutinė transporto priemonės – ,,Audi A6 2.6“ kaina Lietuvoje – 1120 Eur (su PVM) (b. l. 21).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. J. A. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jo iškvėptame ore buvo 2,51 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino A. J. A. pareikštą kaltinimą. Apklaustas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu A. J. A. pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, o būtent iš vakaro vartojo degtinę, o kitą dieną išgėrė alaus, jautėsi neblogai, teigia, kad nuo karščio jam apsisuko galva, tačiau sėdo važiuoti. Policija paprašė sustoti ir sustojo tuoj pat. Patikrino, pasakė, kad išgėręs, pripažįsta. Tikrino neblaivumą, pripūtė 2,50 promiles. Paaiškino, kad dažnai nevartoja alkoholinių gėrimų, pagalbos nereikia, nesitikėjo, kad tiek pripūs. Tai, jog A. J. A. vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – BIRT žiūryklės duomenys, tyrėjos R. R. tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti. Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad A. J. A. 2020 m. birželio 18 d. apie 18 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai neblaivumo patikrinimo metu jo iškvėptame ore nustatė 2,51 promilių alkoholio koncentraciją. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo A. J. A. veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo A. J. A.
2020 m. rugpjūčio 18 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamasis A. J. A. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tiek laiduotoja I. U. pateikė teismui rašytinį prašymą dėl A. J. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo perdavimo jos atsakomybėn pagal laidavimą. Šio teisiamojo posėdžio metu laiduotoja ir kaltinamasis palaikė šį prašymą ir prašė A. J. A. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.
Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti A. J. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pirmiausia pastebėtina, kad A. J. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 40 straipsnio 1 dalis). Antra, nusikalstamą veiką A. J. A. padarė pirmą kartą, anksčiau jis nėra teistas (b. l. 45) (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Trečia, kaltinamasis A. J. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Šiame kontekste pažymėtina, kad jo gailėjimasis nėra deklaratyvus, jis akivaizdus iš jo elgesio viso baudžiamojo proceso metu. Ketvirta, dėl A. J. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos, t. y. vairavimo esant neblaiviam, nebuvo padaryta žala kitiems asmenis.
Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos dar viena aplinkybė, kurią turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje taip pat nustatytos. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. J. A. yra vyresnio amžiaus, praeityje administracine tvarka baustas už du KET pažeidimus (b. l. 40), anksčiau neteistas ir jo atžvilgiu pradėtų ikiteisminių tyrimų nėra (b. l. 45), nedirbantis, pensininkas, vidutinio nedarbingumo lygio, pripažintas nukentėjusiu nuo 1939-1990 m. okupacijų asmeniu (tremtinys) duomenų apie jo gydymą psichiatrijos ligoninėje, priklausomybės ligų centre byloje nėra. Byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisiamojo posėdžio metu jis savo elgesį vertino kaip netinkamą poelgį, iš jo elgesio teismo posėdyje matyti, kad jis suprato savo elgesio pavojingumą ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis savo elgesį vertina neigiamai, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. J. A. padarė nesunkų nusikaltimą, konstatuotina, kad visų bylos aplinkybių kontekste, šios nusikalstamos veikos pavojingumas nėra toks didelis, kad teismas negalėtų pasinaudoti jam suteikta diskrecijos teise taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, tam teismo posėdyje neprieštaravo ir valstybinis kaltintojas.
BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011).
Nagrinėjamu atveju atleisti A. J. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašo jo sugyventinė I. U.. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog I. U. anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Pilaitės seniūnijos seniūno A. Š. charakterizuojama teigiamai. Teismo posėdžio metu pati I. U. paaiškino, kad su A. J. A. gyvena 11 metus, sieja meilė, abipusis supratimas. Laiduotoja teigia, kad turi įtakos kaltinamajam. Gali drąsiai pasakyti teismui, kad nepasikartos daugiau toks įvykis, nes mato jo būseną, kaip jis elgiasi ir gailisi. Kaip matyti iš teismo posėdžio metu duotų I. U. paaiškinimų, ji rūpinasi sugyventinio ateitimi, juo pasitiki, už jį laiduoja, kad jis laikysis įstatymų. Paties kaltinamojo A. J. A. teigimu, I. U. yra gerai pažįstama, gera patarėja ir tiki, kad ji bus gera laiduotoja. Teismas sprendžia, kad I. U. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojos pareigas, ir nekyla abejonių, kad ji darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui. Teismo manymu, atsižvelgiant į tai, kad ji yra namų šeimininkė, tokia jos pozicija bei nusiteikimas prisiimti atsakomybę už sugyventinį yra rimtas ir apgalvotas žingsnis, todėl vertintinas kaip geranoriškas siekis vykdyti laiduotojo pareigas. Todėl pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotoja I. U. yra verta teismo pasitikėjimo, jos asmenybė teigiama, ji kritiška kaltinamojo elgesiui, jos vertybinė orientacija pozityvi, ji tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes yra artimiausias jo aplinkos žmogus (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys).
Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes, esant I. U. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį A. J. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį I. U. atsakomybėn, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis), nustatant dvejų metų laidavimo terminą be užstato.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo A. J. A.
BK 67 straipsnio 2 dalis numato, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos minėto straipsnio 2 dalies 1-10 punktuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės.
Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, A. J. A. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo 2,51 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad A. J. A. vairavo, kai jam nustatyta 2,51 promilės etilo alkoholio koncentracija, praeityje neteistas, baustas už du KET pažeidimus, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, spręstina, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams, t. y. artimam minimaliam laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2020 m. birželio 19 d.
Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018). Šiuo atveju teismas pažymi, kad svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam A. J. A., iš bylos medžiagos matyti iš esmės nėra aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad A. J. A. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo A. J. A. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis A. J. A. panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pačios transporto priemonės vertė – 1120 Eur (su PVM) (b. l. 21), t. y. vertinant pažeidimo pavojingumą nėra neproporcingai didelė, tuo tarpu kaltinamasis padarė gana pavojingą nusikalstamą veiką, vairavo neblaivus, tai darė vakare, pavojingai manevruodamas. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad minėtos transporto priemonės valdytojas-savininkas yra pats A. J. A. (b. l. 20). Teismo vertinimu, kaltininkui esant atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, būtent baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimas kartu su specialiosios teisės atėmimu, yra proporcingos padarytai nusikalstamai veikai ir pakankamos BK 40 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad A. J. A. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės – automobilio ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės 2020 m. birželio 19 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai apribotos nuosavybės teisės į A. J. A. priklausančią transporto priemonę ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), nustatant terminą nuo 2020 m. birželio 19 d. iki rugsėjo 19 d.; turto saugotojas: A. J. A. (b. l. 22). Šis laikinasis nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.
Kaltinamajam A. J. A. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 61, 65) – paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, specialiosios teisės sustabdymas – naikintina, o dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas saugoti VĮ ,,Regitra“.
A. J. A. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. birželio 18 d. 18.07 val. iki 2020 m. birželio 19 d. 13.49 val. (b. l. 51, 67).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 103 straipsnio 5 punkto pagrindu proceso išlaidomis pripažintinos transporto priemonės ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo UAB „Tomadas“ aikštelėje išlaidos, kurias sudaro 3 Eur. Šios išlaidos BPK 105 straipsnio 2 dalies pagrindu priteistinos iš kaltinamojo A. J. A. (b. l. 26-38).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–4 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
A. J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą I. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą be užstato.
Baudžiamąją bylą A. J. A. nutraukti.
Paskirti A. J. A. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos ? 2020 m. birželio 19 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, paskirti A. J. A. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės 2020 m. birželio 19 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į A. J. A. priklausančią transporto priemonę ,,Audi A6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini)), kuriuo terminas nustatytas nuo 2020 m. birželio 19 d. iki rugsėjo 19 d., turto saugotojas A. J. A., palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.
Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, specialiosios teisės sustabdymas – naikintinas, o dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas saugoti VĮ ,,Regitra“.
Priteisti iš A. J. A. 3 Eur (tris eurus) proceso išlaidų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (į. k. 191688326) naudai.
Jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.