Vilniaus apygardos teismo sprendimas

sekretoriaujant Agnei Bajarūnaitei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ atstovei teisininkei K. G., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Straikas“ atstovui advokatui Viliui Martišiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Straikas“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

18. Atsakovė prieš sudarant Paskolos sutartį, vidutinės apyvartos po 2020 m. kovo 16 d. apskaičiavimui, Finansų tarpininkui pateikė savo duomenis (apyvartas, buvusias nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. balandžio 30 d., t. y. iki paraiškos pateikimo) ir finansinę atskaitomybę. Pagal šiuos dokumentus buvo vertinama atsakovės atitiktis Schemoje ir Apraše nurodytiems reikalavimams lengvatinei paskolai gauti. Vadovaujantis šiais duomenimis buvo padaryta išvada, kad atsakovės apyvarta paraiškos pateikimo metu buvo kritusi 44,42 proc.

Dėl paskolos sutarties nutraukimo

Dėl atsakovės 2023 m. gegužės 11 d. prašymo ir ieškovės neplaninės patikros atlikimo rezultatų

28. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė 2023 m. gegužės 15 d. gavo atsakovės 2023 m. gegužės 11 d. prašymą dėl UAB INVEGA 2023 m. balandžio 26 d. Pranešimo dėl sutarties nutraukimo atšaukimo (atsakovės prieštaravimų priedas Nr. 1). Šiuo prašymu atsakovė prašė ieškovės atšaukti Pranešimą, leisti toliau vykdyti paskolos grąžinimą pagal Paskolos sutartyje numatytą grafiką bei padaryti atitinkamus paskolos grąžinimo grafiko pakeitimus (ar sudaryti naują grąžinimo grafiką), pridedant laiku negrąžintas paskolos grąžinimo įmokas prie likusių grąžintinų pagal grafiką sumų. 2023 m. birželio 1 d. ieškovė pateikė atsakovei atsakymą, kuriame nurodė, kad vadovaujantis Schemos 7 punktu ir Aprašo 1 priedo „Pagrindinės sąlygos“ 2.2. punktais „Paskolų terminas“ bei „Paskolos grąžinimo grafikas“ paskolos gali būti teikiamos ne ilgesniam kaip 72 mėnesių laikotarpiui, o paskolos gavėjas (atsakovė) paskolą pradeda grąžinti po paskolos išmokėjimo praėjus 6 mėnesiams pagal Paskolos sutartyje nurodytą grafiką, kuris turi nustatyti paskolos grąžinimą lygiomis dalimis nuo grąžinimo pradžios iki paskolos termino pabaigos. Paskolos gavėjui pateikus prašymą paskolos grąžinimas gali būti atidėtas papildomai iš viso iki 6 mėnesių, nepriklausomai nuo to, ar paskola pradėta grąžinti, ar ne. Ieškovė pažymėjo, kad šiuo konkrečiu atveju, atsakovė tiek pagal Schemą, tiek pagal Aprašą jau yra išnaudojusi visas paskolos atidėjimo ar pratęsimo galimybės, todėl ieškovė neturi galimybės nei atidėti, nei pratęsti paskolos grąžinimo (atsakovės prieštaravimų priedas Nr. 2). Atsakyme ieškovė papildomai atsakovę informavo, kad atsakovė ne tik Finansų tarpininkui pateikė neteisingą informaciją, turinčią reikšmės paskolos suteikimui, todėl paskola pagal priemonę „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ negalėjo būti suteikta ir nedelsiant turi būti grąžinta su paskolos sutartyje nustatytomis palūkanomis, bet ir nevykdo savo finansinių įsipareigojimų pagal Paskolos sutarties grąžinimo grafiką (vėluoja vykdyti mokėjimus ilgiau nei 90 kalendorinių dienų. Ieškovė nurodė, kad atsakovė pažeidžia Paskolos sutartį ir pagal Paskolos sutarties 8.1.3. punktą, t. y. egzistuoja ir kitas pagrindas Paskolos sutarties nutraukimui.

33. Atsakovė nurodo, jog ieškovei (ar UAB Noviti) prieš Paskolos sutarties pasirašymą nepareikalavus pateikti išsamių duomenų už visą laikotarpį nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. šių duomenų aiškiai neužfiksavus ir neįforminus kaip sutarties priedo ar kita forma, ji neturi pagrindo teigti, kad atsakovė pateikė neteisingus faktinius duomenis. Teismas, nesutikdamas su atsakovės argumentais pažymi, jog atsakovė, teikdama informaciją Finansų tarpininkui apie savo apyvartas, buvusias nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. balandžio 30 d., pati nurodė, kad duomenys teikiami už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. Teismas taip pat pažymi, jog pagal Aprašo ar Schemos sąlygas Paskolos davėjas neturėjo pareigos tikrinti atsakovės pateiktų duomenų teisingumo, o atsakovės tinkamumą paskolai gauti galėjo tikrinti išskirtinai tik pagal jos pateiktus duomenis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybės, minėti atsakovės argumentai dėl ieškovės pareigos duomenis įforminti ir pateiktų duomenų teisingumo, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

34. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė atliko neplaninę patikrą, siekiant patikrinti COVID-19 priemonės paskolų gavėjų pateiktų duomenų finansų tarpininkams, dėl apyvartos kritimo, teisingumą, t. y. įsitikinti ar paskolų gavėjų, finansų tarpininkams, pateiktose paraiškose/deklaracijose (paaiškinimuose), už atitinkamą (nuo 2020 m. kovo 16 d. iki paraiškos teikimo datos) laikotarpį, deklaruoti duomenys atitinka VMI, ieškovei pateiktus, juos nustatant pagal paskolų gavėjų VMI deklaruotas mėnesines apyvartas; ar pareiškėjai dėl COVID-19 protrūkio patyrė sunkumų, t. y. ar apyvarta dėl COVID-19 protrūkio nukrito daugiau kaip 30 procentų. Patikrinus atsakovės Paskolos davėjui pateiktus duomenis, kuriuose nurodyta apyvarta už atitinkamą (nuo 2020 m. kovo 16 d. iki paraiškos teikimo datos) laikotarpį, ir palyginus duomenis su VMI pateiktais duomenimis, ieškovė nustatė, kad atsakovės apyvarta nekrito daugiau kaip 30 procentų (krito tik 8,73 proc.). 2022 m. rugpjūčio 12 d. ieškovė raštu (toliau – Raštas) (ieškinio priedas Nr. 5) informavo atsakovę apie nustatytus neatitikimus su prašymu per 30 dienų nuo Rašto gavimo pateikti VMI pažymas, patvirtinančias patikslintą informaciją ir duomenis apie apyvartą Apraše nustatytais laikotarpiais, arba grąžinti nepagrįstai gautą paskolą su priskaičiuotomis palūkanomis. Taigi, atsakovei manant, jog duomenys, kurie buvo pateikti VMI nėra teisingi ir gali būti tikslintini vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo VIII skyriuje nurodytais teisiniais pagrindais, turėjo galimybę patikslinti ir pateikti VMI pažymas, patvirtinančias patikslintą informaciją ir duomenis apie atsakovės apyvartą Apraše nustatytais laikotarpiais. Pažymėtina, jog byloje duomenų, kad ieškovė gavo iš atsakovės patikslinančius dokumentus ar informaciją, kad pateikti duomenys VMI nėra teisingi, nėra (CPK 178 straipsnis). Taigi, atsakovės argumentai, jog ieškovė neįrodė fakto, kad atsakovė pateikė neteisingus duomenis kredito gavimui bei tai, jog paskola buvo išduota nesilaikant Schemoje nustatytų sąlygų ar reikalavimų, išskyrus vienintelį savo 2022 m. rugpjūčio 12 d. informacinio pobūdžio raštą yra visiškai nepagrįsti, todėl atmestini.

35. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 887 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ veiklos“ (aktuali akto redakcija, galiojanti 2020 m. balandžio 10 d.) pavesta Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsteigtai ieškovei įgyvendinti finansinės paramos SVV subjektams priemones, finansuojamas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, ES, tarptautinių finansų institucijų lėšomis, įgyvendinant finansų inžinerijos ir finansines priemones grįžusiomis lėšomis ir (ar) kitomis lėšomis (1 punktas). Pagal šio Vyriausybės nutarimo nuostatas ieškovė teikia lengvatines paskolas ar administruoja lengvatinių paskolų teikimą (2.1.3 papunktis), įgyvendina verslo subjektų finansavimui skatinti skirtas finansų inžinerijos ir finansines priemones, įskaitant kontroliuojančiųjų fondų valdymą ir (ar) įgyvendinimą (2.1.6 papunktis), t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pavedė ieškovei administruoti lengvatinių paskolų teikimą bei vykdyti jų priežiūrą.

36. Kaip jau buvo minėta, 2022 m. lapkričio 21 d. ieškovė buvo priėmusi sprendimą „dėl atsakovės neplaninės patikros rezultatų ir išmokėtų lėšų susigrąžinimo“ Nr. 8.53.1-242. Šiuo sprendimu ieškovė nusprendė, jog paskola atsakovui buvo suteikta neteisėtai bei įpareigojo pastarąjį paskolą grąžinti su priskaičiuotomis palūkanomis, taip pat sumokant valstybės pagalbos palūkanas, skaičiuojamas nuo paskolos gavimo dienos iki išsiieškojimo momento. Pažymėtina, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija neneigia atsakovės teisės atlikti patikrinimus iki paskolos gavėjo lygmens ir jų rezultatus fiksuoti tam tikru pranešimu (Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2023-02-10 sprendimas Nr. 21RE-97 (AG-697/06-2022)). Taigi, ieškovė 2022 m. rugpjūčio 12 d. Raštu tinkamai informavo atsakovę apie atliktą neplaninę patikrą ir jos rezultatus. Pažymėtina ir tai, jog Paskolos sutartis vienašališkai buvo nutraukta vadovaujantis Paskolos sutarties nuostatomis, o ne remiantis 2022 m. lapkričio 21 d. ieškovės sprendimu.

Dėl (ne)teisėtos valstybės pagalbos palūkanų priteisimo ir procesinių palūkanų priteisimo

38. Teismas pažymi, jog tiek Schemoje, tiek Apraše yra numatyta, kad paskolos bus teikiamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, gautų iš Europos Sąjungos. Atsakovė, teikdama paraišką paskolai gauti, žinojo, kad paskola bus suteikta pagal valstybės finansinę skatinimo Priemonę „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“. Valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanos (NVP palūkanos) nurodytos Europos Sąjungos Tarybos reglamente (ES) 2015/1589, nustatančiame išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles ir Komunikate „Komisijos pranešimas dėl neteisėtos ir nesuderinamos valstybės pagalbos susigrąžinimo“ Nr. 2019/C 247/01 ir jos skaičiuojamos nuo neteisėtos pagalbos suteikimo dienos iki visiško jos išieškojimo dienos. Lietuvos Respublika nuo 2004 metų gegužės 1 d. yra ES narė, ES reglamentai yra automatiškai ir vienodai visose ES šalyse nuo įsigaliojimo taikomi teisės aktai, kurių nereikia perkelti į nacionalinę teisę, jie privalomi visoms ES šalims. Atsakovė, pasirašydama Paskolos sutartį, patvirtino, kad jai yra žinoma, jog paskola bus suteikta pagal COVID-19 paskolų priemonę ir kad tai bus priemonė iš valstybės biudžeto lėšų ir kad tokios paskolos suteikimas yra valstybės pagalba pagal Europos Komisijos Komunikatą dėl laikinosios valstybės pagalbos priemonių skyrimo (Paskolos sutarties 6.1. ir 6.2. punktai). Atsižvelgiant į tai, atsakovės argumentai, kad Aprašas ir ieškovės generalinio direktoriaus įsakymas nėra oficialiai paskelbtas teisės aktų registre kaip teisės aktas ir/ar tai, jog jis neminimas ir atsakovės sudarytoje Paskolos sutartyje, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo iš atsakovės, pateikusios neteisingą informaciją ir (ar) dokumentus, turinčią reikšmės paskolos suteikimui, nereikalauti NVP palūkanų.

39. Teismas pažymi, jog ieškovė Lietuvos Respublikos Vyriausybės buvo įpareigota įgyvendinti skatinamąsias finansines priemones, finansuojamas iš Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis, priimti priemonių aprašus. Aprašas yra viešai skelbiamas ieškovės tinklalapyje. Taigi, sutiktina su ieškovės argumentais, jog atsakovė, kreipdamasi dėl paskolos suteikimo, privalėjo susipažinti su Priemonės sąlygomis. Papilomai teismas pažymi, jog Schema yra oficialiai paskelbta teisės aktų registre kaip teisės aktas.

40. Vadovaujantis Schemos 7 punkto „Finansavimo teikimo sąlygos“ ir Aprašo 1 priedo Pagrindinės sąlygos 2.2. punktu „Valstybės pagalbos teikimas, sumavimas ir grąžinimas“ – jei nustatoma, kad paskola išduota nesilaikant Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms schemoje nustatytų sąlygų ir (ar) reikalavimų ir (ar) Paskolos gavėjas pateikė neteisingą informaciją ir (ar) dokumentus ir (ar) nuslėpė informaciją, turinčią reikšmės Paskolos suteikimui, Paskolos gavėjas privalo grąžinti visą neteisėtai gautą Paskolą su Paskolos sutartyje nustatytomis palūkanomis ir suteiktą valstybės pagalbos dydį su palūkanomis nuo valstybės pagalbos suteikimo dienos iki jos išieškojimo dienos. Taip pat Komunikato 16 straipsnis nurodo, kad pagalbos susigrąžinimo tikslas yra atkurti padėtį, kuri vidaus rinkoje buvo iki išmokant pagalbą. Iš tikrųjų, sugrąžindamas neteisėtą pagalbą jos gavėjas netenka jam suteikto pranašumo prieš konkurentus. Siekiant pašalinti bet kokį pranašumą, susijusį su neteisėta pagalba, taip pat turi būti reikalaujama sumokėti palūkanas nuo neteisėtai suteiktos pagalbos sumos. Sumokėdamas pagalbos susigrąžinimo palūkanas pagalbos gavėjas netenka finansinio pranašumo, kurį jis dėl nemokamai gautos konkrečios pagalbos turėjo nuo pagalbos išmokėjimo gavėjui dienos iki jos sugrąžinimo dienos. Komunikato 29 straipsnyje numatyta, kad atitinkama valstybė narė privalo pagalbą susigrąžinti veiksmingai ir nedelsdama.

41. Taigi, pagal minėtą Komunikatą pareiga susigrąžinti pagalbą yra įvykdyta tik tada, kai atitinkama valstybė narė veiksmingai susigrąžina nesuderinamos pagalbos sumą, įskaitant pagalbos susigrąžinimo palūkanas (Komunikato 63 straipsnis). Komunikatas aiškiai nurodo, kad neteisėtai gauta valstybės pagalba privalo būti susigrąžinta kartu su priskaičiuotomis NVP palūkanomis. NVP palūkanos skaičiuojamos nuo pagalbos suteikimo (pinigų išmokėjimo) dienos iki jos išieškojimo dienos (Komunikato 110 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, priešingai nei teigia atsakovė, pateikus neteisingą informaciją apie apyvartos kritimą ir tokiu būdu neteisėtai gavus paskolą, jai kyla pareiga ne tik grąžinti visą gautą paskolos sumą, tačiau kartu ir valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanas, todėl, teismas sprendžia, jog ieškovės ieškiniu reikalaujamos priteisti sumos yra pagrįstos.

42. Nors atsakovė nurodo, jog teismo preliminariame sprendime nėra nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu priteisiamos šios palūkanos, nuo kokios sumos jos turi būti skaičiuojamos ir koks yra jų dydis, tačiau teismas pažymi, jog prašomų priteisti NVP palūkanų dydis nuo 2023 m. gegužės 15 d. pagal Komunikato skelbiamas palūkanų normas – 3,06 proc., o pridedant 100 bazinių punktų atitinkamam laikotarpiui – 4,06 proc. Šis dydis nustatomas kalendoriniams metams, t. y. iki 2024 m. gegužės 15 d. Atsakovei iki minėto termino negrąžinus nepagrįstai gautos paskolos sumos, NVP palūkanų dydis po 2024 m. gegužės 15 d. bus perskaičiuojamas pagal Komunikato skelbiamas palūkanų normas.

43. Atsakovė taip pat nurodo, jog preliminariu sprendimu CK 6.37 straipsnio ir 6.210 straipsnio pagrindu iš atsakovės dar atskirai priteistos ir 5 procentų dydžio procesinės palūkanos, t. y. už tą patį laikotarpį yra priteistos dvigubos procesinio pobūdžio palūkanos, nes valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanos, skaičiuojamos taip pat nuo ieškinio teismui pateikimo dienos į ateitį. Atsakovės teigimu, kreditoriui reikalaujant kelių rūšių palūkanų už tą patį laikotarpį ir nuo tų pačių sumų, gali būti priteisiama tik didesnioji palūkanų suma (palūkanų norma), apimanti mažesniąją, todėl ši teismo preliminaraus sprendimo dalis dėl 5 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo yra neteisėta ir naikintina.

44. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos aukščiausiojo teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

45. Nagrinėjamu atveju matyti, jog ieškovė prašo iš atsakovės priteisti ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistinos 146 615,30 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šiuo atveju teismas pažymi, jog procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to jos atlieka ir kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018). Tuo tarpu neteisėtų valstybės pagalbos palūkanų tikslas yra atkurti padėtį, kuri vidaus rinkoje buvo iki išmokant pagalbą. Sumokėdamas pagalbos susigrąžinimo palūkanas jos gavėjas netenka jam suteikto finansinio pranašumo prieš konkurentus, kurį jis dėl gautos konkrečios pagalbos turėjo nuo pagalbos išmokėjimo gavėjui dienos iki jos sugrąžinimo dienos (Europos Komisijos komunikato Komisijos pranešimas dėl neteisėtos ir nesuderinamos valstybės pagalbos susigrąžinimo 16 straipsnis). NVP palūkanų apskaičiavimo tvarka taip pat reglamentuojama minėtame komunikate 110 straipsnyje. Atsižvelgiant į nurodytų palūkanų visiškai skirtingus tikslus ir paskirtį bei į tai, jog atsakovė laiku neįvykdė prievolės, priešingai nei teigia atsakovė, teismas preliminariu sprendimu pagrįstai iš atsakovės priteisė 5 procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2023 m. rugpjūčio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

46. Kiti byloje šalių argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, jog Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Tokios pozicijos dėl teismo įrodinėjimo pareigos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

47. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė po teismo priimto preliminaraus sprendimo nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šis klausimas nespręstinas.

48. Kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi išlaidų suma yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (5,00 Eur), šios išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 2011 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos finansų ir teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.)).

Dėl taikos sutarties sudarymo galimybės

49. Teismas išaiškina, kad pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 4 dalį, per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 % sumokėto žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis, 6.145 – 6.153 straipsniai, CPK 7 – 8 straipsniai, 79 – 80 straipsniai, 88 straipsnis, 92 – 93 straipsnis, 96 straipsnis, 150 straipsnio 2 dalis, 177 – 179 straipsniai, 182 straipsnio 1 punktas, 185 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270, 430 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1,2, 1.5 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 18 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Teismas išaiškina, kad pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 4 dalį, per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 proc. žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis, 6.145 str. - 6.153 straipsniai, CPK 7 – 8 straipsniai, 79 – 80 straipsniai, 88 straipsnis, 92 – 93 straipsnis, 96 straipsnis, 150 straipsnio 2 dalis, 177 – 179 straipsniai, 182 straipsnio 1 punktas, 185 straipsnis).

Galutinis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.