- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-20
- Bylos Nr.
- e2-2795-794/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00911-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Straikas“
- Advokatai
- Vilius Martišius
sekretoriaujant Agnei Bajarūnaitei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ atstovei teisininkei K. G., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Straikas“ atstovui advokatui Viliui Martišiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Straikas“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Investicijų ir verslo garantijos“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB ,,Straikas“ dėl skolos priteisimo, prašydama priteisti ieškovei iš atsakovės 136 239,60 Eur skolą, 582,06 Eur paskolos palūkanų, 4 568,51 Eur valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanų, 899,88 Eur delspinigių, 4 325,25 Eur dydžio delspinigius po paskolos nutraukimo, priteisti ieškovei iš atsakovės neteisėtos valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. rugpjūčio 17 d.) iki tesimo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškinys grindžiamas tuo, jog Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministerija 2020 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 4-229 patvirtino Skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ schemą (toliau – Schema), kuria pavedė ieškovei įgyvendinti paskolų teikimo priemonę. Schemoje numatyta, kad: a) paskolos bus teikiamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų (Schemos 2 p.); b) paskolos bus teikiamos per INVEGOS atrinktus finansų tarpininkus (Schemos 4 p.); c) paskolos bus teikiamos iš skatinamosios priemonės lėšų ir finansų tarpininkas prie paskolų neprisidės savo lėšomis (Schemos 4 p.); d) finansų tarpininkai neprisiima paskolų negrąžinimo ir kitų mokėjimų pagal paskolos sutartis nemokėjimo rizikos (Schemos 4 p.). Ieškovė paaiškino, kad INVEGA įgyvendindama paskolų teikimo priemonę pagal Schemą atliko finansų tarpininkų atranką ir susitarė dėl paskolų teikimo pagal Schemą su finansų tarpininke ir jai suteikė finansinių lėšų paskolų teikimui pagal Schemą.
3. Paskolos davėja ir atsakovė 2020 m. gegužės 15 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 2000096 (toliau – paskolos sutartis) dėl 191 792,00 Eur paskolos suteikimo. Teigė, kad paskolos davėja pervedė atsakovei visą paskolos sumą. Atsakovė paskolos sutartimi įsipareigojo grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti palūkanas bei vykdyti kitus įsipareigojimus.
4. Ieškovė atliko neplaninę patikrą, kurios metu įvertino iš VMI gautą informaciją ir konstatavo, jog atsakovės apyvarta PVM deklaracijose deklaruotais duomenimis, Apraše nustatytais laikotarpiais nekrito daugiau kaip 30 procentų (krito 8,73%), todėl paskola pagal priemonę „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nuketėjusiems verslams“ negalėjo būti suteikta ir nedelsiant turi būti grąžinta su Paskolos sutartyje nustatytomis palūkanomis. Nurodė, kad paskolos sutartyje atsakovė ir paskolos davėja aiškiai susitarė, kad klientas privalo grąžinti kreditą ir priskaičiuotas palūkanas prieš terminą ir (arba) sutartis banko vienašališkai nutraukiama, paaiškėjus, kad klientas ilgiau nei 90 kalendorinių dienų delsia vykdyti savo mokėjimo įsipareigojimus pagal sutartį. Atsakovė nuo paskolos išdavimo dienos paskolos davėjo naudai atliko mokėjimų: 55 552,40 Eur paskolos sumai, 1 670,03 Eur palūkanoms apmokėti. Kitų įmokų pagal paskolos grafiką atsakovė nebeatliko ir dėl šios priežasties susidarė įmokų vėlavimas. Atsakovei nepadengus įsiskolinimo, ieškovė 2022 m. gegužės 29 d. vadovaudamasi paskolos sutarties 8.1 punktu, vienašališkai nutraukė paskolos sutartį dėl paskolos gavėjo esminio paskolos sutarties pažeidimo. Daugiau mokėjimų nebuvo gauta ir likusių mokėtinų sumų pagal paskolos sutartį atsakovė nebeapmokėjo. Taigi atsakovės skolą pagal paskolos sutartį 2023 m. rugpjūčio 13 d. sudaro 136 239,60 Eur negrąžinta paskolos suma, 582,06 Eur nesumokėtos palūkanos (palūkanų norma – 0,69 proc. metinių palūkanų, palūkanos priskaičiuotos nuo 2022 m. rugsėjo 9 d. iki 2023 m. gegužės 29 d., t. y. iki paskolos sutarties nutraukimo); 4 568,51 Eur valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanos; 5 225,13 Eur delspinigių suma – (delspinigių dydis – 0,04 proc. už pradelstą dieną, skaičiuojama nuo pradelstos sumokėti sumos iki ieškinio pateikimo dienos, mokėtinos pagal paskolos sutartį).
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 18 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ iš atsakovės UAB „Straikas“, 136 239,60 Eur skolą, 582,06 Eur palūkanas, 4 568,51 Eur valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanas, valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanas nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2023 m. rugpjūčio 17 d.), 899,88 Eur delspinigių iki paskolos sutarties nutraukimo, 4 325,25 Eur delspinigius po paskolos sutarties nutraukimo, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugpjūčio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat priteisė iš atsakovės valstybei 1 037,00 Eur žyminio mokesčio.
6. 2023 m. rugsėjo 11 d. buvo priimti atsakovės prieštaravimai dėl preliminaraus sprendimo. Atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 18 d. preliminarų sprendimą, atmesti ieškovės ieškinį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prieštaravimuose atsakovė nurodė, kad visiškai nesutinka, jog buvo pagrindas Paskolos sutartį nutraukti. Ieškovė 2023 m. gegužės 29 d., vadovaudamasi Paskolos sutarties 8.1 p., vienašališkai nutraukė paskolos sutartį dėl paskolos gavėjo esminio paskolos sutarties pažeidimo. Tokiam ieškovės nurodytam teiginiui pagrįsti byloje nėra jokio rašytinio įrodymo. Neaišku, kuo remdamasis teismas pripažino, kad Paskolos sutartis yra nutraukta nuo 2023 m. gegužės 29 d. Ieškovė pripažįsta ir teigia, kad 2023 m. balandžio 26 d. pranešimu ji tik informavo apie ketinimą nutraukti Paskolos sutartį, bet ne apie patį sutarties nutraukimo faktą. Atsakovė buvo tik informuota ir įspėta apie galimybę nutraukti sutartį nuo 2023 m. gegužės 27 d., bet vėliau jokio kito pranešimo apie ieškovės sprendimą nutraukti Paskolos sutartį ji negavo. Tuo tarpu ieškinyje ieškovė nurodo, kad ji 2023 m. gegužės 29 d. vienašališkai nutraukė Paskolos sutartį. Ši nurodyta data net neatitinka 2023 m. balandžio 26 d. ieškovės pranešime nurodytos galimo sutarties nutraukimo datos (2023 m. gegužės 27 d.). Todėl ieškovės nurodytas ieškinyje teiginys, kad INVEGA 2023 m. gegužės 29 d. vienašališkai nutraukė Paskolos sutartį yra nepagrįstas jokiais byloje pateiktais rašytiniais įrodymais.
Atsiliepimas
7. Atsakovė taip pat nurodo, neturėjo pagrindo kreiptis į teismą ir ginčyti vienašališko sutarties nutraukimo kaip neteisėto ir nepagrįsto. Ji laukė ieškovės pranešimo apie sprendimą nutraukti sutartį ar kitų tolesnių ieškovės veiksmų. Pažymėjo, kad apie tai atsakovė buvo nurodžiusi savo 2023 m. gegužės 11 d. rašte: „INVEGAI nusprendus vienašališkai nutraukti Paskolos sutartį, atsakovė bus priversta ginčyti tokį nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą teisme“. Tai, kad ieškovė nenutraukusi Paskolos sutarties kreipėsi į teismą su ieškiniu šioje byloje, prašydama priteisti visą negrąžintos paskolos sumą, palūkanas, delspinigius ir kitas sumas, yra vertintina kaip nepagrįsti ir neteisėti ieškovės reikalavimai. Atsakovė paaiškino, jog susidūrusi su finansiniais keblumais ir negalėdama laiku vykdyti sutarties, 2023 m. gegužės 11 d. prašymu ir ankstesniais savo prašymais siekė ją pakeisti ir toliau išsaugoti, sudaryti naują paskolos grąžinimo grafiką ar pan. Ieškovės raštuose nurodomus argumentus, kad ji negali nustatyti kitokio paskolos grąžinimo grafiko, atsakovė laiko visiškai formaliais, nepagrįstais. Atsakovė nurodo, jog byloje nėra jokio įrodymo nei apie faktiškai įvykusį Paskolos sutarties nutraukimo juridinį faktą, nei apie tai, kad toks nutraukimas įvyko nuo 2023 m. gegužės 29 d., todėl preliminarus teismo sprendimas naikintinas vien šiuo pagrindu ir ieškinys atmestinas.
8. Atsakovė taip pat nesutinka su tuo, kad ji neatitiko reikalavimų gauti paskolai pagal priemonę „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nuketėjusiems verslams“, t. y. atsakovė nesutinka su tuo, kad ji neatitiko Schemos 5.3 papunkčio reikalavimo, jog paskolos yra teikiamos tik tokiems paskolų gavėjams kurie 2020 m. dėl COVID-19 protrūkio patyrė sunkumų, t. y. jų apyvarta nukrito daugiau kaip 30 procentų, lyginant su vidutine mėnesio apyvarta, buvusia 2019 metais. Atsakovė pažymi, kad atitikimas šiems reikalavimas turi būti vertinamas ne retrospektyviai, bet iš to laikotarpio perspektyvos ir tos situacijos, kuri buvo paraiškos teikimo metu, t. y. 2020 m. balandžio mėnesio antroje pusėje. Atsakovės teigimu, ieškovė neįrodė to fakto, kad atsakovė pateikė neteisingus duomenis kredito gavimui. Pažymėjo, kad prie šioje byloje pateikto ieškinio ieškovė nėra pateikusi jokių įrodymų apie tai, kad atsakovei paskola buvo išduota nesilaikant Schemoje nustatytų sąlygų ar reikalavimų, išskyrus vienintelį savo 2022 m. rugpjūčio 12 d. informacinio pobūdžio raštą. Tai yra esminis ieškovės sprendimo, jog paskolos gavėjas privalo nedelsiant grąžinti nepagrįstai gautą paskolą, kartu su pagal paskolos sutartį mokėtinomis sumomis bei palūkanomis už neteisėtai gautą valstybės pagalbą (toliau – Sprendimas), pagrindimo aiškiais faktiniais duomenimis trūkumas, sudarantis savarankišką pagrindą laikyti Sprendimą neteisėtu. Ieškovė buvo kreipusis į Valstybine mokesčių inspekciją prie LR finansų ministerijos (toliau – VMI) ir buvo gavusi 2020 m. balandžio 20 d. oficialų VMI atsakymą, kad ji yra įtrauktas į sąrašą „Juridiniai asmenys, kuriems pagal pateiktą prašymą taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“. Tai buvo esminis reikalavimas, kad atitikti paskolos gavėjo kriterijus pagal Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2020 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 4-229 patvirtintą paskolų labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams Schemą. 2020 m. balandžio mėnesio pabaigoje atsakovė įvykdė vienkartinį atsitiktinį pardavimą, dėl to skaičiuojant visą balandžio mėnesio apyvartą, rezultatas gavosi geresnis, nei buvo paraiškos teikimo metu ir nei pati atsakovė tikėjosi balandžio viduryje. Tačiau toks perdėtai formalus vertinimas ir suminių mėnesinių apyvartos rezultatų skaičiavimas, neatsižvelgiant nei į veiklos sezoniškumą, nei į vienkartinius atsitiktinius sandorius, negali būti laikomas tinkamu ir teisingu, atitinkančiu Europos Komisijos 2020 m. kovo 19 d. komunikatą „Laikinoji valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti reaguojant į dabartinį COVID-19 protrūkį, sistema“ (toliau – Komunikatas). Pažymėjo, kad nei šiame Europos Komisijos Komunikate, nei jokiame kitame ieškovės Sprendime nurodytame teisės akte nėra nuostatų, kurios nustatė būtent tokį kriterijų nukentėjusiai įmonei gauti lengvatinę paskolą kaip „apyvartos kritimas daugiau kaip 30 procentų“. Toks kriterijus yra nustatytas tik ministrės įsakymu patvirtintoje Schemoje.
9. Atsakovės teigimu, ieškovė Sprendime taip pat remiasi „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nuketėjusiems verslams“ įgyvendinimo sąlygų aprašu, patvirtintu UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ generalinio direktoriaus 2020 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. B-43 (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – Aprašas), tačiau šis Aprašas ir nurodytas INVEGA generalinio direktoriaus įsakymas nėra oficialiai paskelbtas teisės aktų registre kaip teisės aktas, viešoje norminių aktų paieškoje atsakovei jo iš viso nepavyko rasti. Jis taip pat neminimas ir atsakovės sudarytoje Paskolos sutartyje. Todėl nurodytas Aprašas negali būti laikomas teisės aktu, nustatančiu atsakovei ar ieškovei kokias nors teises ir pareigas ar sukeliančiu kitas teisines pasekmes. Jeigu tai yra vidinis ieškovės vidaus procesų administravimo dokumentas, juo negali būti remiamasi Sprendime, kuris pagal savo esmę yra individualus administracinis teisės aktas. Taigi, atsakovės teigimu, nėra nei įrodymais pagrįsto faktinio pagrindo, nei teisinio pagrindo preliminariame sprendime teismo padarytai išvadai, kad paskola negalėjo būti suteikta ir kad dėl to atsakovė privalo grąžinti visą neteisėtai gautą paskolą su palūkanomis.
10. Atsakovės teigimu, preliminaraus teismo sprendimo dalis, kurioje teismas nusprendė priteisti iš atsakovės valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanas nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2023 m. rugpjūčio 17 d.), yra naikintina kaip nepagrįsta. Teismo preliminariame sprendime nėra nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu priteisiamos šios palūkanos, nuo kokios sumos jos turi būti skaičiuojamos ir koks yra jų dydis. Toks sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 270 straipsnio 5 dalies 2 punkto reikalavimui nurodyti teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje priteistų palūkanų dydį ir laikotarpį, iki kada jos išieškomos. Taip pat preliminariu sprendimu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio ir 6.210 straipsnio pagrindu iš atsakovės dar atskirai priteistos ir 5 procentų dydžio procesinės palūkanos, t. y. už tą patį laikotarpį yra priteistos dvigubos procesinio pobūdžio palūkanos, nes valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanos, skaičiuojamos taip pat nuo ieškinio teismui pateikimo dienos į ateitį. Kreditoriui reikalaujant kelių rūšių palūkanų už tą patį laikotarpį ir nuo tų pačių sumų, gali būti priteisiama tik didesnioji palūkanų suma (palūkanų norma), apimanti mažesniąją, todėl ši teismo sprendimo dalis dėl 5 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo yra neteisėta ir naikintina.
Žemesnės instancijos teismas
11. 2022 m. rugsėjo 26 d. teisme priimtas ieškovės atsiliepimas į atsakovės prieštaravimus, kuriame ieškovė nurodo, jog nesutinka su atsakovės prieštaravimais ir laikosi tos pačios pozicijos, kad atsakovė neatskleidė esminės informacijos, reikalingos Paskolos sutarčiai sudaryti ir/ar pateikė neteisingus duomenis, siekdamas sudaryti Paskolos sutartį. Dėl šios priežasties paskola pagal priemonę „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nuketėjusiems verslams“ negalėjo būti suteikta ir nedelsiant turi būti grąžinta su Paskolos sutartyje nustatytomis palūkanomis bei valstybės pagalbos palūkanomis nuo valstybės pagalbos suteikimo dienos iki jos išieškojimo dienos. Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovės 146 615,30 Eur dydžio skolą kartu su priskaičiuotomis valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanomis, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir priteisti iš atsakovės neteisėtos valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. rugpjūčio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime ieškovė nurodė, jog Paskolos sutartyje nėra numatytas įspėjimo terminas, ieškovė, vadovaudamasi CK 6.217 straipsniu įspėjo atsakovę apie Paskolos sutarties nutraukimą prieš 30 dienų iki Paskolos sutarties nutraukimo. Taigi, Paskolos sutartis nutraukta tinkamai ir teisėtai, laikantis Paskolos sutarties ir CK reikalavimų. Pažymėjo, jog Paskolos sutartis nenumato ieškovei pareigos informuoti atsakovę apie priimtą sprendimą nutraukti Paskolos sutartį. 2023 m. balandžio 26 d. ieškovė aiškiai informavo atsakovę, kad iki Pranešime nurodyto termino negrąžinus neteisėtai gautos paskolos Sutartis bus vienašališkai nutraukta. Taigi, atsakovė galėjo išvengti Paskolos sutarties nutraukimo, tačiau vis vien nesiėmė jokių veiksmų pakeisti susidariusią padėtį, t. y. neatliko jokio mokėjimo per nurodytą laikotarpį. Pažymėjo, kad Paskolos sutartis nutraukta 2023 m. gegužės 29 d. dėl to, kad 2023 m. gegužės 27 d. buvo šeštadienis, todėl ieškovė nutraukė Paskolos sutartį sekančią artimiausią darbo dieną, einančią po 2023 m. gegužės 27 d. Atsakovė, teikdama informaciją Finansų tarpininkui apie savo apyvartas, buvusias nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. balandžio 30 d., pati nurodė, kad duomenys teikiami už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. Vadinasi atsakovės prieštaravimuose pateikiamas argumentas, jog pačiai ieškovei (ar UAB Noviti) prieš Paskolos sutarties pasirašymą nepareikalavus pateikti išsamių duomenų už visą laikotarpį nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. balandžio 30 d., šių duomenų aiškiai neužfiksavus ir neįforminus kaip sutarties priedo ar kita forma, ji neturi pagrindo teigti, kad atsakovė pateikė neteisingus faktinius duomenis, yra nepagrįstas. Patikrinus atsakovės Paskolos davėjui pateiktus duomenis, kuriuose nurodyta apyvarta už atitinkamą (nuo 2020 m. kovo 16 d. iki paraiškos teikimo datos) laikotarpį, ir palyginus duomenis su VMI pateiktais duomenimis, nustatyta, kad atsakovės apyvarta nekrito daugiau kaip 30 procentų (krito 8,73 proc.). Ieškovė įvertino iš VMI gautą informaciją ir konstatavo, jog atsakovės apyvarta PVM deklaracijose deklaruotais duomenimis, Apraše nustatytais laikotarpiais nekrito daugiau kaip 30 procentų, todėl paskola pagal priemonę „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ negalėjo būti suteikta ir nedelsiant turi būti grąžinta su Paskolos sutartyje nustatytomis palūkanomis bei neteisėtos valstybės pagalbos palūkanomis.
Šalies argumentai
13. Ieškovė taip pat nurodė, jog Valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanos (toliau – NVP palūkanos) nurodytos Europos Sąjungos Tarybos reglamente (ES) 2015/1589 (toliau – Reglamentas), nustatančiame išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles ir Komunikate „Komisijos pranešimas dėl neteisėtos ir nesuderinamos valstybės pagalbos susigrąžinimo“ Nr. 2019/C 247/01, skaičiuojamos nuo neteisėtos pagalbos suteikimo dienos iki visiško jos išieškojimo dienos. Lietuvos Respublika nuo 2004 metų gegužės 1 d. yra Europos Sąjungos (toliau – ES) narė, ES reglamentai yra automatiškai ir vienodai visose ES šalyse nuo įsigaliojimo taikomi teisės aktai, kurių nereikia perkelti į nacionalinę teisę. Atsakovė, pasirašydama Paskolos sutartį, patvirtino, kad jai yra žinoma, jog paskola bus suteikta pagal COVID-19 paskolų priemonę ir kad tai bus priemonė iš valstybės biudžeto lėšų ir kad tokios paskolos suteikimas yra valstybės pagalba pagal Europos Komisijos Komunikatą dėl laikinosios valstybės pagalbos priemonių skyrimo (Paskolos sutarties 6.1. ir 6.2. punktai). Taigi, atsakovės prieštaravimų argumentai, kad Aprašas ir nurodytas INVEGA generalinio direktoriaus įsakymas nėra oficialiai paskelbtas teisės aktų registre kaip teisės aktas, nesudaro pagrindo iš atsakovės, pateikusios neteisingą informaciją ir (ar) dokumentus, turinčią reikšmės paskolos suteikimui, nereikalauti NVP palūkanų.
14. Ieškovė taip pat prašo iš atsakovės priteisti ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistinos 146 615,30 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pažymėjo, jog procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to jos atlieka ir kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis, tuo tarpu NVP tikslas – atkurti padėtį, kuri vidaus rinkoje buvo iki išmokant pagalbą.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismo posėdžio metu ieškovės ir atsakovės atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes.
Priimtinas galutinis sprendimas, kuriuo preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministerija 2020 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 4-229 patvirtino skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ schemą (toliau – Schema), kuria pavedė ieškovei įgyvendinti paskolų teikimo priemonę.
17. 2020 m. gegužės 15 d. tarp UAB „Noviti“ (toliau – Paskolos davėjas arba Finansų tarpininkas) ir atsakovės buvo pasirašyta paskolos sutartis Nr. 2000096, kuria remiantis atsakovei buvo suteikta 191 792,00 Eur tikslinė paskola. Paskola buvo suteikta įgyvendinant INVEGA skatinamąją finansinę priemonę „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nuketėjusiems verslams“ (toliau – Priemonė) vadovaujantis Priemonės įgyvendinimo sąlygų aprašo (toliau – Aprašas) nuostatomis ir finansuojama iš Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų. Atsakovei vėluojant mokėti palūkanas ir vykdyti Paskolos sutartyje numatytus mokėjimus, Paskolos davėjas, vadovaudamasis Paskolos sutarties 9.8. punktu, perleido reikalavimo teises pagal Paskolos sutartį ieškovei.
18. Atsakovė prieš sudarant Paskolos sutartį, vidutinės apyvartos po 2020 m. kovo 16 d. apskaičiavimui, Finansų tarpininkui pateikė savo duomenis (apyvartas, buvusias nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. balandžio 30 d., t. y. iki paraiškos pateikimo) ir finansinę atskaitomybę. Pagal šiuos dokumentus buvo vertinama atsakovės atitiktis Schemoje ir Apraše nurodytiems reikalavimams lengvatinei paskolai gauti. Vadovaujantis šiais duomenimis buvo padaryta išvada, kad atsakovės apyvarta paraiškos pateikimo metu buvo kritusi 44,42 proc.
19. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog ieškovė atliko neplaninę patikrą, kurios metu įvertino iš VMI gautą informaciją ir konstatavo, jog atsakovės apyvarta PVM deklaracijose deklaruotais duomenimis, Apraše nustatytais laikotarpiais nekrito daugiau kaip 30 procentų (krito 8,73%), todėl, ieškovės teigimu, paskola pagal Priemonę negalėjo būti suteikta ir nedelsiant turi būti grąžinta su Paskolos sutartyje nustatytomis palūkanomis bei neteisėtos valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanomis. Ieškovė papildomai 2023 m. balandžio 26 d. pranešimu informavo atsakovę apie raginimą grąžinti nepagrįstai gautą likusią paskolos sumą bei apie ketinimą nutraukti Paskolos sutartį, jei įsiskolinimas nebus padengtas. Ieškovė teigia, jog 2023 m. gegužės 29 d. Paskolos sutartis ieškovės vienašališkai nutraukta dėl atsakovės esminio Paskolos sutarties pažeidimo.
Dėl paskolos sutarties nutraukimo
20. Vienašališko sutarties nutraukimo pagrindai reglamentuojami CK 6.217 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad CK 6.217 straipsnyje nustatytais pagrindais šalis gali nutraukti sutartį vienašališkai, apie sutarties nutraukimą pranešdama kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu toks nenustatytas, prieš trisdešimt dienų. Taigi, ši taisyklė nustato du reikalavimus vienašaliam sutarties nutraukimui: 1) apie sutarties nutraukimą ne teismo tvarka būtina iš anksto pranešti kitai šaliai; 2) nustatytas terminas, per kurį turi būti atliktas pranešimas apie sutarties nutraukimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-916/2019, 20 punktas). Įstatyme nenustatyta pranešimo apie vienašalį sutarties nutraukimą forma, todėl šalys gali pačios susitarti dėl jos, o jeigu sutartyje neaptarta, – pranešimu laikytina bet kokia forma, kuri, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, yra protinga ir priimtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2013).
21. Paskolos sutartyje šalys sutarė, kad kreditorius turi teisę vienašališkai nesikreipiant į teismą nutraukti Paskolos sutartį, kai paaiškėja, kad atsakovė pateikė neteisingus duomenis, siekiant sudaryti Paskolos sutartį, gauti paskolos išmokėjimą ar pagrįsti paskolos panaudojimą (Paskolos sutarties 8.1. ir 8.1.1. punktai) bei, kai atsakovė ilgiau nei 90 (devyniasdešimt) kalendorinių dienų vėluoja vykdyti savo mokėjimo įsipareigojimus pagal Paskolos sutartį (Paskolos sutarties 8.1. ir 8.1.3. punktai).
22. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovei vėluojant atlikti mokėjimus pagal Paskolos sutarties grafiką Paskolos davėjas 2023 m. sausio 5 d., vadovaudamasis Paskolos sutarties 9.8. punktu, perleido reikalavimo teises pagal Paskolos sutartį ieškovei. Iš reikalavimo perleidimo akto (ieškinio priedas Nr. 7) matyti, jog reikalavimo perleidimo metu atsakovė vėlavo atlikti mokėjimus pagal Paskolos sutarties grafiką 105 dienas.
23. Kaip jau buvo minėta, ieškovė 2023 m. balandžio 26 d. atsakovės elektroniniais paštais išsiuntė pranešimą (ieškinio priedas Nr. 9) dėl sutarties nutraukimo, kuriuo pranešė apie ketinimą nutraukti Paskolos sutartį, jei nepagrįstai gauta paskola nebus grąžinta iki nurodytos datos. Atsakovė pateiktuose prieštaravimuose pripažįsta, kad Pranešimą gavo ir su juo susipažino. Minėtas pranešimas atsakovei buvo įteiktas Paskolos sutartyje nurodytu elektroninio pašto adresu, todėl faktas apie Paskolos sutarties galimą nutraukimą atsakovei buvo žinomas. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, ieškovė tinkamai įgyvendino pirmąjį reikalavimą vienašaliam sutarties nutraukimui.
24. Paskolos sutarties 8.1. punkte nurodyta, kad kreditorius turi teisę, vienašališkai nesikreipiant į teismą nutraukti šią Sutartį ir reikalauti iš kredito gavėjo nedelsiant (ne vėliau nei per 3 ( tris ) kalendorines dienas) grąžinti kreditą, sumokėti visus mokesčius bei netesybas pagal Sutartį toliau nurodytais atvejais, kurie šalių susitarimu laikomi esminiais Sutarties pažeidimais. Pažymėtina, jog Paskolos sutartyje nebuvo numatytas įspėjimo terminas, todėl ieškovė, vadovaudamasi CK 6.217 straipsniu įspėjo atsakovę apie Paskolos sutarties nutraukimą prieš 30 dienų iki Paskolos sutarties nutraukimo (Paskolos sutartis nutraukta 2023 m. gegužės 29 d.). Taigi, šiuo atveju sutiktina su ieškovės argumentais, jog ir antrasis reikalavimas vienašaliam sutarties nutraukimui taip pat yra įgyvendintas, o Paskolos sutartis nutraukta tinkamai ir teisėtai, laikantis Paskolos sutarties ir CK reikalavimų.
25. Nagrinėjamu atveju matyti, jog Sprendimas dėl Paskolos sutarties nutraukimo buvo priimtas 2023 m. gegužės 29 d. Sprendimo priėmimo metu atsakovė vėlavo mokėti įmokas pagal įmokų mokėjimo grafiką 252 dienas. Nors atsakovė prieštaravimuose nurodo, kad tokiam ieškovės nurodytam teiginiui pagrįsti byloje nėra jokio rašytinio įrodymo ir jokio kito pranešimo apie ieškovės sprendimą nutraukti Paskolos sutartį ji negavo, tačiau teismas pažymi, jog Paskolos sutartis nenumato ieškovei pareigos informuoti atsakovę apie priimtą sprendimą nutraukti Paskolos sutartį. Kaip jau buvo minėta, 2023 m. balandžio 26 d. ieškovė informavo atsakovę, kad iki Pranešime nurodyto termino negrąžinus neteisėtai gautos paskolos Sutartis bus vienašališkai nutraukta. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su ieškovės argumentais, jog atsakovė galėjo išvengti Paskolos sutarties nutraukimo, tačiau vis vien nesiėmė jokių veiksmų pakeisti susidariusią padėtį, t. y. neatliko jokio mokėjimo per nurodytą laikotarpį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovės argumentai, kad ieškovė 2023 m. gegužės 29 d. vienašališkai nutraukė Paskolos sutartį yra nepagrįstas jokiais byloje pateiktais rašytiniais įrodymais yra atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
26. Taigi, ieškovė aiškiai informavo atsakovę, kad iki nurodyto termino nepadengus įsiskolinimo Paskolos sutartis bus vienašališkai nutraukta, tačiau, kaip nustatyta, atsakovė neatliko mokėjimų per nurodytą laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad apie vienašališką Paskolos sutarties nutraukimą atsakovė buvo informuota numatyta tvarka, dėl ko tarp šalių sudaryta sutartis laikoma nutraukta tinkamai, o ir ieškovė neturėjo pareigos papildomai informuoti atsakovę apie priimtą sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
27. Taip pat atsakovė nurodo, jog ieškovė teigia, kad 2023 m. gegužės 29 d. vienašališkai nutraukė Paskolos sutartį, tačiau ši nurodyta data neatitinka 2023 m. balandžio 26 d. ieškovės pranešime nurodytos galimo sutarties nutraukimo datos (2023 m. gegužės 27 d.). Teismas pažymi, kad dėl šių Paskolos sutarties datų neatitikimų ieškovė paaiškino, jog Paskolos sutartis nutraukta 2023 m. gegužės 29 d. dėl to, kad 2023 m. gegužės 27 d. buvo šeštadienis. Atsižvelgiant į tai, ieškovė nutraukė Paskolos sutartį sekančią artimiausią darbo dieną, einančią po 2023 m. gegužės 27 d. Šiuo atveju, teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovės paaiškinimais ir tai reiškia, kad delspinigiai atsakovei nuo visos negrąžintos gautos paskolos kartu su paskolos palūkanomis iki Paskolos sutarties nutraukimo buvo pradėti skaičiuoti sekančią dieną po Paskolos sutarties nutraukimo.
Dėl atsakovės 2023 m. gegužės 11 d. prašymo ir ieškovės neplaninės patikros atlikimo rezultatų
28. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė 2023 m. gegužės 15 d. gavo atsakovės 2023 m. gegužės 11 d. prašymą dėl UAB INVEGA 2023 m. balandžio 26 d. Pranešimo dėl sutarties nutraukimo atšaukimo (atsakovės prieštaravimų priedas Nr. 1). Šiuo prašymu atsakovė prašė ieškovės atšaukti Pranešimą, leisti toliau vykdyti paskolos grąžinimą pagal Paskolos sutartyje numatytą grafiką bei padaryti atitinkamus paskolos grąžinimo grafiko pakeitimus (ar sudaryti naują grąžinimo grafiką), pridedant laiku negrąžintas paskolos grąžinimo įmokas prie likusių grąžintinų pagal grafiką sumų. 2023 m. birželio 1 d. ieškovė pateikė atsakovei atsakymą, kuriame nurodė, kad vadovaujantis Schemos 7 punktu ir Aprašo 1 priedo „Pagrindinės sąlygos“ 2.2. punktais „Paskolų terminas“ bei „Paskolos grąžinimo grafikas“ paskolos gali būti teikiamos ne ilgesniam kaip 72 mėnesių laikotarpiui, o paskolos gavėjas (atsakovė) paskolą pradeda grąžinti po paskolos išmokėjimo praėjus 6 mėnesiams pagal Paskolos sutartyje nurodytą grafiką, kuris turi nustatyti paskolos grąžinimą lygiomis dalimis nuo grąžinimo pradžios iki paskolos termino pabaigos. Paskolos gavėjui pateikus prašymą paskolos grąžinimas gali būti atidėtas papildomai iš viso iki 6 mėnesių, nepriklausomai nuo to, ar paskola pradėta grąžinti, ar ne. Ieškovė pažymėjo, kad šiuo konkrečiu atveju, atsakovė tiek pagal Schemą, tiek pagal Aprašą jau yra išnaudojusi visas paskolos atidėjimo ar pratęsimo galimybės, todėl ieškovė neturi galimybės nei atidėti, nei pratęsti paskolos grąžinimo (atsakovės prieštaravimų priedas Nr. 2). Atsakyme ieškovė papildomai atsakovę informavo, kad atsakovė ne tik Finansų tarpininkui pateikė neteisingą informaciją, turinčią reikšmės paskolos suteikimui, todėl paskola pagal priemonę „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ negalėjo būti suteikta ir nedelsiant turi būti grąžinta su paskolos sutartyje nustatytomis palūkanomis, bet ir nevykdo savo finansinių įsipareigojimų pagal Paskolos sutarties grąžinimo grafiką (vėluoja vykdyti mokėjimus ilgiau nei 90 kalendorinių dienų. Ieškovė nurodė, kad atsakovė pažeidžia Paskolos sutartį ir pagal Paskolos sutarties 8.1.3. punktą, t. y. egzistuoja ir kitas pagrindas Paskolos sutarties nutraukimui.
29. Nors atsakovė nurodo, jog tai, kad ieškovė negali nustatyti kitokio paskolos grąžinimo grafiko, atsakovė laiko visiškai formaliais, nepagrįstais, tačiau įvertinus ieškovės rašto atsakovei turinį bei tai, jog ieškovė minėtu atsakymu į atsakovės prašymą nepripažino, jog Paskolos sutartis yra vis dar galiojanti, teismo vertinimu, tokie atsakovės argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
30. Atsakovė taip pat nesutinka su tuo, kad ji neatitiko reikalavimų gauti paskolai pagal priemonę „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nuketėjusiems verslams“, t. y. atsakovė nesutinka su tuo, kad ji neatitiko Schemos 5.3 papunkčio reikalavimo, jog paskolos yra teikiamos tik tokiems paskolų gavėjams kurie 2020 m. dėl COVID-19 protrūkio patyrė sunkumų, t. y. jų apyvarta nukrito daugiau kaip 30 procentų, lyginant su vidutine mėnesio apyvarta, buvusia 2019 metais.
31. Vadovaujantis skatinamosios finansinės Priemonės Aprašo, patvirtinto ieškovės generalinio direktoriaus 2020 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. B-43 su vėlesniais pakeitimais, 1 priedo „Pagrindinės sąlygos“ 2.2. punktu „Paskolos gavėjo tinkamumo sąlygos“ bei skatinamosios finansinės Priemonės Schemos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu Nr. 4-229, 5.3. punktu, paskola galėjo būti suteikta tik tokiam subjektui, kuris – „2020 m. dėl COVID-19 protrūkio patyrė sunkumų, t. y. apyvarta nukrito daugiau kaip 30 procentų“. Apraše taip pat nurodoma, jog apyvartos sumažėjimas skaičiuojamas taip: vidutinė Paskolos gavėjo mėnesio apyvarta po kovo 16 d. lyginama su vidutine mėnesio apyvarta, buvusia per 2019 metus. Atitikimas reikalavimui vertinamas pagal Paskolos gavėjo deklaraciją (taip nustatoma apyvarta po 2020 m. kovo 16 d.) ir finansinę atskaitomybę (VĮ „Registrų centras“ pateiktą audituotą, arba, nesant audituotos, – neaudituotą) (taip nustatoma 2019 m. apyvarta) labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių atveju arba pajamų deklaracijas verslininkų atveju.
32. Atsakovė 2020 m. balandžio mėnesį (2020 m. balandžio 30 d.), teikdama paraišką paskolai gauti, nurodė duomenis (apyvartas, buvusias nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. balandžio 30 d., t. y. iki paraiškos pateikimo) apie savo vidutinę mėnesio apyvartą po 2020 m. kovo 16 d. Kadangi paraiška buvo teikiama 2020 m. balandžio mėnesį, sutiktina su ieškovės argumentais, jog duomenys dėl 2020 m. kovo bei balandžio (iki 30 dienos) mėnesių apyvartų atsakovei turėjo būti žinomi. Be to, ieškovė nurodė, jog paraiškos pateikimo bei paskolos išdavimo metu nei Paskolos davėjas, nei ieškovė neturėjo galimybės patikrinti atsakovės pateiktų duomenų teisingumo, kadangi tuo metu atsakovė dar nebuvo VMI pateikusi informacijos apie deklaruotas mėnesines apyvartas už 2020 metus.
33. Atsakovė nurodo, jog ieškovei (ar UAB Noviti) prieš Paskolos sutarties pasirašymą nepareikalavus pateikti išsamių duomenų už visą laikotarpį nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. šių duomenų aiškiai neužfiksavus ir neįforminus kaip sutarties priedo ar kita forma, ji neturi pagrindo teigti, kad atsakovė pateikė neteisingus faktinius duomenis. Teismas, nesutikdamas su atsakovės argumentais pažymi, jog atsakovė, teikdama informaciją Finansų tarpininkui apie savo apyvartas, buvusias nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. balandžio 30 d., pati nurodė, kad duomenys teikiami už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. Teismas taip pat pažymi, jog pagal Aprašo ar Schemos sąlygas Paskolos davėjas neturėjo pareigos tikrinti atsakovės pateiktų duomenų teisingumo, o atsakovės tinkamumą paskolai gauti galėjo tikrinti išskirtinai tik pagal jos pateiktus duomenis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybės, minėti atsakovės argumentai dėl ieškovės pareigos duomenis įforminti ir pateiktų duomenų teisingumo, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
34. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė atliko neplaninę patikrą, siekiant patikrinti COVID-19 priemonės paskolų gavėjų pateiktų duomenų finansų tarpininkams, dėl apyvartos kritimo, teisingumą, t. y. įsitikinti ar paskolų gavėjų, finansų tarpininkams, pateiktose paraiškose/deklaracijose (paaiškinimuose), už atitinkamą (nuo 2020 m. kovo 16 d. iki paraiškos teikimo datos) laikotarpį, deklaruoti duomenys atitinka VMI, ieškovei pateiktus, juos nustatant pagal paskolų gavėjų VMI deklaruotas mėnesines apyvartas; ar pareiškėjai dėl COVID-19 protrūkio patyrė sunkumų, t. y. ar apyvarta dėl COVID-19 protrūkio nukrito daugiau kaip 30 procentų. Patikrinus atsakovės Paskolos davėjui pateiktus duomenis, kuriuose nurodyta apyvarta už atitinkamą (nuo 2020 m. kovo 16 d. iki paraiškos teikimo datos) laikotarpį, ir palyginus duomenis su VMI pateiktais duomenimis, ieškovė nustatė, kad atsakovės apyvarta nekrito daugiau kaip 30 procentų (krito tik 8,73 proc.). 2022 m. rugpjūčio 12 d. ieškovė raštu (toliau – Raštas) (ieškinio priedas Nr. 5) informavo atsakovę apie nustatytus neatitikimus su prašymu per 30 dienų nuo Rašto gavimo pateikti VMI pažymas, patvirtinančias patikslintą informaciją ir duomenis apie apyvartą Apraše nustatytais laikotarpiais, arba grąžinti nepagrįstai gautą paskolą su priskaičiuotomis palūkanomis. Taigi, atsakovei manant, jog duomenys, kurie buvo pateikti VMI nėra teisingi ir gali būti tikslintini vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo VIII skyriuje nurodytais teisiniais pagrindais, turėjo galimybę patikslinti ir pateikti VMI pažymas, patvirtinančias patikslintą informaciją ir duomenis apie atsakovės apyvartą Apraše nustatytais laikotarpiais. Pažymėtina, jog byloje duomenų, kad ieškovė gavo iš atsakovės patikslinančius dokumentus ar informaciją, kad pateikti duomenys VMI nėra teisingi, nėra (CPK 178 straipsnis). Taigi, atsakovės argumentai, jog ieškovė neįrodė fakto, kad atsakovė pateikė neteisingus duomenis kredito gavimui bei tai, jog paskola buvo išduota nesilaikant Schemoje nustatytų sąlygų ar reikalavimų, išskyrus vienintelį savo 2022 m. rugpjūčio 12 d. informacinio pobūdžio raštą yra visiškai nepagrįsti, todėl atmestini.
35. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 887 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ veiklos“ (aktuali akto redakcija, galiojanti 2020 m. balandžio 10 d.) pavesta Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsteigtai ieškovei įgyvendinti finansinės paramos SVV subjektams priemones, finansuojamas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, ES, tarptautinių finansų institucijų lėšomis, įgyvendinant finansų inžinerijos ir finansines priemones grįžusiomis lėšomis ir (ar) kitomis lėšomis (1 punktas). Pagal šio Vyriausybės nutarimo nuostatas ieškovė teikia lengvatines paskolas ar administruoja lengvatinių paskolų teikimą (2.1.3 papunktis), įgyvendina verslo subjektų finansavimui skatinti skirtas finansų inžinerijos ir finansines priemones, įskaitant kontroliuojančiųjų fondų valdymą ir (ar) įgyvendinimą (2.1.6 papunktis), t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pavedė ieškovei administruoti lengvatinių paskolų teikimą bei vykdyti jų priežiūrą.
36. Kaip jau buvo minėta, 2022 m. lapkričio 21 d. ieškovė buvo priėmusi sprendimą „dėl atsakovės neplaninės patikros rezultatų ir išmokėtų lėšų susigrąžinimo“ Nr. 8.53.1-242. Šiuo sprendimu ieškovė nusprendė, jog paskola atsakovui buvo suteikta neteisėtai bei įpareigojo pastarąjį paskolą grąžinti su priskaičiuotomis palūkanomis, taip pat sumokant valstybės pagalbos palūkanas, skaičiuojamas nuo paskolos gavimo dienos iki išsiieškojimo momento. Pažymėtina, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija neneigia atsakovės teisės atlikti patikrinimus iki paskolos gavėjo lygmens ir jų rezultatus fiksuoti tam tikru pranešimu (Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2023-02-10 sprendimas Nr. 21RE-97 (AG-697/06-2022)). Taigi, ieškovė 2022 m. rugpjūčio 12 d. Raštu tinkamai informavo atsakovę apie atliktą neplaninę patikrą ir jos rezultatus. Pažymėtina ir tai, jog Paskolos sutartis vienašališkai buvo nutraukta vadovaujantis Paskolos sutarties nuostatomis, o ne remiantis 2022 m. lapkričio 21 d. ieškovės sprendimu.
Dėl (ne)teisėtos valstybės pagalbos palūkanų priteisimo ir procesinių palūkanų priteisimo
37. Atsakovės teigimu, ieškovė Sprendime taip pat remiasi „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nuketėjusiems verslams“ įgyvendinimo sąlygų aprašu, patvirtintu UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ generalinio direktoriaus 2020 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. B-43 (su vėlesniais pakeitimais), tačiau šis Aprašas ir nurodytas ieškovės generalinio direktoriaus įsakymas nėra oficialiai paskelbtas teisės aktų registre kaip teisės aktas, viešoje norminių aktų paieškoje atsakovei jo iš viso nepavyko rasti. Jis taip pat neminimas ir atsakovės sudarytoje Paskolos sutartyje. Todėl nurodytas Aprašas negali būti laikomas teisės aktu, nustatančiu atsakovei ar ieškovei kokias nors teises ir pareigas ar sukeliančiu kitas teisines pasekmes. Atsakovės teigimu, nėra nei įrodymais pagrįsto faktinio pagrindo, nei teisinio pagrindo teigti, kad paskola negalėjo būti suteikta ir kad dėl to atsakovė privalo grąžinti visą neteisėtai gautą paskolą su palūkanomis
38. Teismas pažymi, jog tiek Schemoje, tiek Apraše yra numatyta, kad paskolos bus teikiamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, gautų iš Europos Sąjungos. Atsakovė, teikdama paraišką paskolai gauti, žinojo, kad paskola bus suteikta pagal valstybės finansinę skatinimo Priemonę „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“. Valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanos (NVP palūkanos) nurodytos Europos Sąjungos Tarybos reglamente (ES) 2015/1589, nustatančiame išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles ir Komunikate „Komisijos pranešimas dėl neteisėtos ir nesuderinamos valstybės pagalbos susigrąžinimo“ Nr. 2019/C 247/01 ir jos skaičiuojamos nuo neteisėtos pagalbos suteikimo dienos iki visiško jos išieškojimo dienos. Lietuvos Respublika nuo 2004 metų gegužės 1 d. yra ES narė, ES reglamentai yra automatiškai ir vienodai visose ES šalyse nuo įsigaliojimo taikomi teisės aktai, kurių nereikia perkelti į nacionalinę teisę, jie privalomi visoms ES šalims. Atsakovė, pasirašydama Paskolos sutartį, patvirtino, kad jai yra žinoma, jog paskola bus suteikta pagal COVID-19 paskolų priemonę ir kad tai bus priemonė iš valstybės biudžeto lėšų ir kad tokios paskolos suteikimas yra valstybės pagalba pagal Europos Komisijos Komunikatą dėl laikinosios valstybės pagalbos priemonių skyrimo (Paskolos sutarties 6.1. ir 6.2. punktai). Atsižvelgiant į tai, atsakovės argumentai, kad Aprašas ir ieškovės generalinio direktoriaus įsakymas nėra oficialiai paskelbtas teisės aktų registre kaip teisės aktas ir/ar tai, jog jis neminimas ir atsakovės sudarytoje Paskolos sutartyje, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo iš atsakovės, pateikusios neteisingą informaciją ir (ar) dokumentus, turinčią reikšmės paskolos suteikimui, nereikalauti NVP palūkanų.
39. Teismas pažymi, jog ieškovė Lietuvos Respublikos Vyriausybės buvo įpareigota įgyvendinti skatinamąsias finansines priemones, finansuojamas iš Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis, priimti priemonių aprašus. Aprašas yra viešai skelbiamas ieškovės tinklalapyje. Taigi, sutiktina su ieškovės argumentais, jog atsakovė, kreipdamasi dėl paskolos suteikimo, privalėjo susipažinti su Priemonės sąlygomis. Papilomai teismas pažymi, jog Schema yra oficialiai paskelbta teisės aktų registre kaip teisės aktas.
40. Vadovaujantis Schemos 7 punkto „Finansavimo teikimo sąlygos“ ir Aprašo 1 priedo Pagrindinės sąlygos 2.2. punktu „Valstybės pagalbos teikimas, sumavimas ir grąžinimas“ – jei nustatoma, kad paskola išduota nesilaikant Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms schemoje nustatytų sąlygų ir (ar) reikalavimų ir (ar) Paskolos gavėjas pateikė neteisingą informaciją ir (ar) dokumentus ir (ar) nuslėpė informaciją, turinčią reikšmės Paskolos suteikimui, Paskolos gavėjas privalo grąžinti visą neteisėtai gautą Paskolą su Paskolos sutartyje nustatytomis palūkanomis ir suteiktą valstybės pagalbos dydį su palūkanomis nuo valstybės pagalbos suteikimo dienos iki jos išieškojimo dienos. Taip pat Komunikato 16 straipsnis nurodo, kad pagalbos susigrąžinimo tikslas yra atkurti padėtį, kuri vidaus rinkoje buvo iki išmokant pagalbą. Iš tikrųjų, sugrąžindamas neteisėtą pagalbą jos gavėjas netenka jam suteikto pranašumo prieš konkurentus. Siekiant pašalinti bet kokį pranašumą, susijusį su neteisėta pagalba, taip pat turi būti reikalaujama sumokėti palūkanas nuo neteisėtai suteiktos pagalbos sumos. Sumokėdamas pagalbos susigrąžinimo palūkanas pagalbos gavėjas netenka finansinio pranašumo, kurį jis dėl nemokamai gautos konkrečios pagalbos turėjo nuo pagalbos išmokėjimo gavėjui dienos iki jos sugrąžinimo dienos. Komunikato 29 straipsnyje numatyta, kad atitinkama valstybė narė privalo pagalbą susigrąžinti veiksmingai ir nedelsdama.
41. Taigi, pagal minėtą Komunikatą pareiga susigrąžinti pagalbą yra įvykdyta tik tada, kai atitinkama valstybė narė veiksmingai susigrąžina nesuderinamos pagalbos sumą, įskaitant pagalbos susigrąžinimo palūkanas (Komunikato 63 straipsnis). Komunikatas aiškiai nurodo, kad neteisėtai gauta valstybės pagalba privalo būti susigrąžinta kartu su priskaičiuotomis NVP palūkanomis. NVP palūkanos skaičiuojamos nuo pagalbos suteikimo (pinigų išmokėjimo) dienos iki jos išieškojimo dienos (Komunikato 110 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, priešingai nei teigia atsakovė, pateikus neteisingą informaciją apie apyvartos kritimą ir tokiu būdu neteisėtai gavus paskolą, jai kyla pareiga ne tik grąžinti visą gautą paskolos sumą, tačiau kartu ir valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanas, todėl, teismas sprendžia, jog ieškovės ieškiniu reikalaujamos priteisti sumos yra pagrįstos.
42. Nors atsakovė nurodo, jog teismo preliminariame sprendime nėra nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu priteisiamos šios palūkanos, nuo kokios sumos jos turi būti skaičiuojamos ir koks yra jų dydis, tačiau teismas pažymi, jog prašomų priteisti NVP palūkanų dydis nuo 2023 m. gegužės 15 d. pagal Komunikato skelbiamas palūkanų normas – 3,06 proc., o pridedant 100 bazinių punktų atitinkamam laikotarpiui – 4,06 proc. Šis dydis nustatomas kalendoriniams metams, t. y. iki 2024 m. gegužės 15 d. Atsakovei iki minėto termino negrąžinus nepagrįstai gautos paskolos sumos, NVP palūkanų dydis po 2024 m. gegužės 15 d. bus perskaičiuojamas pagal Komunikato skelbiamas palūkanų normas.
43. Atsakovė taip pat nurodo, jog preliminariu sprendimu CK 6.37 straipsnio ir 6.210 straipsnio pagrindu iš atsakovės dar atskirai priteistos ir 5 procentų dydžio procesinės palūkanos, t. y. už tą patį laikotarpį yra priteistos dvigubos procesinio pobūdžio palūkanos, nes valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanos, skaičiuojamos taip pat nuo ieškinio teismui pateikimo dienos į ateitį. Atsakovės teigimu, kreditoriui reikalaujant kelių rūšių palūkanų už tą patį laikotarpį ir nuo tų pačių sumų, gali būti priteisiama tik didesnioji palūkanų suma (palūkanų norma), apimanti mažesniąją, todėl ši teismo preliminaraus sprendimo dalis dėl 5 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo yra neteisėta ir naikintina.
44. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos aukščiausiojo teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
45. Nagrinėjamu atveju matyti, jog ieškovė prašo iš atsakovės priteisti ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistinos 146 615,30 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šiuo atveju teismas pažymi, jog procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to jos atlieka ir kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018). Tuo tarpu neteisėtų valstybės pagalbos palūkanų tikslas yra atkurti padėtį, kuri vidaus rinkoje buvo iki išmokant pagalbą. Sumokėdamas pagalbos susigrąžinimo palūkanas jos gavėjas netenka jam suteikto finansinio pranašumo prieš konkurentus, kurį jis dėl gautos konkrečios pagalbos turėjo nuo pagalbos išmokėjimo gavėjui dienos iki jos sugrąžinimo dienos (Europos Komisijos komunikato Komisijos pranešimas dėl neteisėtos ir nesuderinamos valstybės pagalbos susigrąžinimo 16 straipsnis). NVP palūkanų apskaičiavimo tvarka taip pat reglamentuojama minėtame komunikate 110 straipsnyje. Atsižvelgiant į nurodytų palūkanų visiškai skirtingus tikslus ir paskirtį bei į tai, jog atsakovė laiku neįvykdė prievolės, priešingai nei teigia atsakovė, teismas preliminariu sprendimu pagrįstai iš atsakovės priteisė 5 procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2023 m. rugpjūčio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
46. Kiti byloje šalių argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, jog Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Tokios pozicijos dėl teismo įrodinėjimo pareigos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
47. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė po teismo priimto preliminaraus sprendimo nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šis klausimas nespręstinas.
48. Kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi išlaidų suma yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (5,00 Eur), šios išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 2011 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos finansų ir teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.)).
Dėl taikos sutarties sudarymo galimybės
49. Teismas išaiškina, kad pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 4 dalį, per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 % sumokėto žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis, 6.145 – 6.153 straipsniai, CPK 7 – 8 straipsniai, 79 – 80 straipsniai, 88 straipsnis, 92 – 93 straipsnis, 96 straipsnis, 150 straipsnio 2 dalis, 177 – 179 straipsniai, 182 straipsnio 1 punktas, 185 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270, 430 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1,2, 1.5 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 18 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.
Teismas išaiškina, kad pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 4 dalį, per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 proc. žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis, 6.145 str. - 6.153 straipsniai, CPK 7 – 8 straipsniai, 79 – 80 straipsniai, 88 straipsnis, 92 – 93 straipsnis, 96 straipsnis, 150 straipsnio 2 dalis, 177 – 179 straipsniai, 182 straipsnio 1 punktas, 185 straipsnis).
Galutinis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.