- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-06
- Bylos Nr.
- e2S-487-730/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00157-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- D. G.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. nutarties dėl ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance ieškinio atsakovui D. G. dėl skolos priteisimo priėmimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į Tauragės apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 1240,44 EUR negrąžinto kredito, 369,68 EUR negautų pajamų (nuostolių), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 36 EUR žyminio mokesčio, 121 EUR Ieškovo patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Tauragės apylinkės teismas 2021 m. kovo 30 d. nutartimi nutarė ieškovės ieškinį atsisakyti priimti ir pasiūlė ieškovei su ieškiniu kreiptis į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
2.1. Pirmosios instancijos teismas dėl atsakovo gyvenamosios vietos nurodė, kad kredito sutartyje, kurią ieškovė perėmė iš pradinio kreditoriaus, gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu siųsti ir raginimai susimokėti skolą. Kadangi duomenų, jog atsakovas būtų pranešęs apie savo gyvenamosios vietos pakeitimą ieškovei byloje nėra, todėl šalių sutartyje nurodyta gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), laikytina atsakovo gyvenamąja vieta.
2.2. Pirmosios instancijos teismas dėl bylos teismingumo nurodė, kad civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismas atsižvelgęs į byloje esančius duomenis apie atsakovo gyvenamąją vietą konstatavo, kad ieškovės pateiktas ieškinys neteismingas Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmams, todėl nutarė ieškinį atsisakyti priimti ir išaiškino ieškovei, kad ieškovė su ieškiniu turi teisę kreiptis į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus pagal teritorinį teismingumą.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Atskiruoju skundu apeliantė (ieškovė) prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
3.1. Apeliantė dėl faktinių aplinkybių nurodo, kad atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini), o atsakovo paskutinės žinomos (vartojimo kredito sutartyje nurodytos) gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini). Teigia, kad ta aplinkybė, jog atsakovas 2018 metais sudarytoje vartojimo kredito sutartyje savo gyvenamosios vietos adresą nurodė kaip „(duomenys neskelbtini)“, nereiškia, jog tai ir yra paskutinė atsakovo gyvenamoji vieta. Teigia, kad per tris metus atsakovas galėjo keisti gyvenamąją vietą, todėl šiuo atveju patikimiausi duomenys yra viešo registro duomenys.
3.2. Apeliantė dėl bylos teismingumo nurodo, kad esant keliems skirtingiems atsakovo gyvenamosios vietos adresams, turėtų būti vadovaujamasi oficialiais duomenimis, pateiktais valstybės įmonės „Registrų centras“. Teigia, kad pirmosios instancijos teismui priėmus ieškinį ir vėliau nustačius, jog atsakovo gyvenamoji vieta yra ne (duomenys neskelbtini), o kitame mieste, civilinė byla gali būti perduodama nagrinėti atsakovo gyvenamosios vietos teismui. Teigia, kad teismas netinkamai nustatė bylos teismingumą, todėl nepagrįstai atsisakė priimti apeliantės ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas tenkinamas.
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl atskirojo skundo argumentų
5. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi atskirajame skunde pirmiausia nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus dėl atsakovo gyvenamosios vietos, neatsižvelgė į atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą, todėl buvo netinkamai išspręstas bylos teismingumo klausimas.
6. Atsižvelgiant į apeliantės nurodytus argumentus (nutarties 5 punktas) daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė apeliantės ieškinį atsisakyti priimti, atsižvelgiant į teismingumo taisykles.
7. Byloje nustatytos tokios faktinės aplinkybės - ieškovė teikdama ieškinį pateikė 2018 m. rugpjūčio 8 d. sudarytą vartojimo sutartį, kurioje nurodyta atsakovo gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė BnP Finance siuntė 2019 m. kovo 17 d. raginimą sumokėti įsiskolinimą, 2019 m. balandžio 3 d. pranešimą dėl sutarties nutraukimo. Apeliantė ieškinyje nurodo, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra ir jam procesiniai dokumentai įteiktini adresu (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs Gyventojų registro duomenis nustatė, kad atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta yra - (duomenys neskelbtini) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
8. Pirmiausia pažymėtina, kad teismai taikydami ir aiškindami įstatymus privalo atsižvelgti ne tik į aukštesnės instancijos teismų priimtus sprendimus (vertikalus precedentas), bet ir savo sukurtus vėliausius precedentus analogiškose bylose (horizontalus precedentas), tai yra turi atsižvelgti taip pat į savo paties teisės taikymo praktiką. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į byloje atskiruoju skundu keliamus klausimus (nutarties 5-6 punktai), faktines bylos aplinkybes (nutarties 7 punktas), atsižvelgiama į precedentus, suformuotus Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-478-343/2021.
9. Pagal Civilinio proceso teisės normas teisė kreiptis į teismą įgyvendinama pateikiant teismui ieškinį, tačiau toks asmens kreipimasis turi atitikti įstatyme nustatytą tvarką (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, todėl pagal nacionalinę teisę teismas tikrina jurisdikciją bylos iškėlimo metu. Tai reiškia, kad iškeldamas bylą teismas turi turėti pakankamą pagrindą spręsti, jog pareikšti reikalavimai yra jam teismingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016).
10. Nagrinėjamoje byloje turėjo būti taikomi CK 2.17 straipsnyje įtvirtinti gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai: asmens gyvenimo toje vietoje trukmė ir tęstinumas; duomenys apie asmens gyvenamąją vietą viešuose registruose; asmens vieši pareiškimai apie savo gyvenamąją vietą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad vienas iš būdų nustatyti asmens gyvenamąją vietą yra gauti informaciją iš Gyventojų registro, kuriame yra kaupiami duomenys apie Lietuvos Respublikos piliečius, taip pat ir jų gyvenamąją vietą. Gyventojų registro pažymoje nurodytas asmens gyvenamosios vietos adresas laikomas asmens gyvenamąja vieta, kol šie duomenys nepaneigti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006). Jei asmuo gyvena keliose vietose, bet deklaruoja tik vieną, tokiais atvejais teismai neturėtų vadovautis vien gyvenamosios vietos duomenimis gyventojų registre sprendžiant apie asmens gyvenamąją vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2011).
11. Pagal bendrąją teismingumo taisyklę ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnis). Pagal CK nuostatas fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta pripažįstama ta vieta, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena (CK 2.12 straipsnio 1 dalis, 2.16 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje nesant atsakovo pozicijos dėl jo faktinės gyvenamosios vietos, nesant objektyvių duomenų apie faktinę ir nuolatinę atsakovo vienintelę gyvenamąją vietą, o priešingai – esant net keliems skirtingiems atsakovo gyvenamosios vietos adresams, turėtų būti vadovaujamasi oficialiais duomenimis, pateiktais valstybės įmonės „Registrų centras“, tai yra, kad atsakovo gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini) Šie oficialūs rašytiniai įrodymai nenuginčyti, todėl laikytini teisingais. Tuo tarpu aplinkybė, kad atsakovas 2018 metais sudarytoje vartojimo kredito sutartyje savo gyvenamosios vietos adresą nurodė „(duomenys neskelbtini)“, nereiškia, jog tai yra paskutinė žinoma atsakovo gyvenamoji vieta, kadangi atsakovas viešai nėra deklaravęs, kad gyventų (duomenys neskelbtini) mieste ir šiuo metu.
12. Pažymėtina, kad CPK 34 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato galimybę teismui nutartimi perduoti bylą nagrinėti kitam teismui jeigu atsakovas, kurio gyvenamoji vieta pirmiau nebuvo žinoma, paprašo perduoti bylą jo gyvenamosios vietos teismui. Šis pagrindas skirtas apsaugoti atsakovo teises tuo atveju, kai byla nagrinėjama ne jo gyvenamosios vietos teisme dėl to, kad tariamai yra nežinoma atsakovo gyvenamoji vieta. Dėl nurodytos priežasties atsakovas, kurio gyvenamoji vieta iš pradžių buvo nežinoma, sužinojęs apie nagrinėjamą bylą, turi teisę prašyti perduoti bylą jo gyvenamosios vietos teismui. Taigi nagrinėjamu atveju Tauragės apylinkės teismui priėmus ieškinį ir vėliau nustačius, jog atsakovo gyvenamoji vieta yra ne (duomenys neskelbtini), o kitame mieste, civilinė byla gali būti perduodama nagrinėti atsakovo gyvenamosios vietos teismui.
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė atsisakymo priimti ieškinį klausimą reglamentuojančias procesines teisės normas ir priėmė nepagrįstą nutartį, todėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti apeliantės ieškinį, naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Apeliacinės instancijos teismo išvados
14. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes (nutarties 5-13 punktai), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikydamas proceso teisės normas nutarė apeliantės ieškinį atsisakyti priimti. Atsižvelgiant į tai, nutariama skundžiama nutartį panaikinti ir bylą perduoti Tauragės apylinkės teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
15. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.