Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui E. P. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme

8. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė išrašą iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“, kuriame pateikta informacija apie paskutinę atsakovo gyvenamąją vietą. Šio įrodymo apeliantė prijungti prie bylos neprašė, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties turinį, daro išvadą, kad šis įrodymas gali būti reikšmingas atskirojo skundo nagrinėjimui, todėl priimtinas į bylą (CPK 314 straipsnis).

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

10. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakytas priimti ieškinys kaip neteismingas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Apeliacinės instancijos teisme keliamas klausimas dėl bylos teismingumo Alytaus apylinkės teismui. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama jos naudai iš atsakovo priteisti skolą, palūkanas, administravimo mokestį, negautas pajamas (nuostolius) ir bylinėjimosi išlaidas. Vadovaujantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais – su pradine kreditore UAB „BnP Finance“ 2019 m. liepos 29 d. sudaryta vartojimo kredito sutartimi, iš kurios ieškovė kildina savo reikalavimą, pradinės kreditorės 2019 m. gruodžio 30 d. raginimu, siųstu atsakovui, 2020 m. sausio 14 d. pranešimu apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą bei bylų perdavimo-priėmimo aktu Nr. 1, nustatyta, kad visuose šiuose dokumentuose atsakovo adresas nurodytas (duomenys neskelbtini). Iš ieškovės kartu su atskiruoju skundu pateikto VĮ „Registrų centras“ išrašo apie atsakovo paskutinę gyvenamąją vietą, nustatyta, kad atsakovas nuo 2001 m. spalio 29 d. savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini).

12. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinyje ir jo prieduose pateiktą informaciją sprendė, kad ieškinys neteismingas Alytaus apylinkės teismui. Tokią išvadą padarė atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas faktiškai gyvena ieškinyje nurodytu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Apylinkės teismas vertino, kad iš nurodytų duomenų visumos akivaizdu, jog pagal CK 2.17 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytus gyvenamosios vietos nustatymo kriterijus ir byloje esančius duomenis atsakovo faktinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) mieste, ir ji ieškovei yra žinoma.

13. Apeliantė kvestionuodama pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad teismas netinkamai nustatė teismingumą, todėl nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams. Apeliantės teigimu, tai, jog atsakovas sudarytoje vartojimo kredito sutartyje savo gyvenamosios vietos adresą nurodė „(duomenys neskelbtini)“, nereiškia, kad tai yra paskutinė žinoma atsakovo gyvenamoji vieta. Tvirtina, kad, teikdama ieškinį, ji pagrįstai vadovavosi oficialiais atsakovo viešam Gyventojų registrui pateiktais gyvenamosios vietos duomenimis, ir kreipėsi į tos savivaldybės, kuriai atsakovas moka gyventojų pajamų mokestį, renka savivaldos valdžią bei naudojasi kitomis tos savivaldybės gyventojui suteiktomis privilegijomis, teismą.

14. Pagal bendrąją teismingumo taisyklę ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnis). Pagal CK nuostatas fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta pripažįstama ta vieta, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena (CK 2.12 straipsnio 1 dalis, 2.16 straipsnis).

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vienas iš būdų nustatyti asmens gyvenamąją vietą yra gauti informaciją iš Gyventojų registro, kuriame yra kaupiami duomenys apie Lietuvos Respublikos piliečius, taip pat ir jų gyvenamąją vietą. Gyventojų registro pažymoje nurodytas asmens gyvenamosios vietos adresas laikomas asmens gyvenamąja vieta, kol šie duomenys nepaneigti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006).

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje nesant atsakovo pozicijos dėl jo faktinės gyvenamosios vietos, o priešingai – esant net keliems skirtingiems atsakovo gyvenamosios vietos adresams, turėtų būti vadovaujamasi oficialiais duomenimis, pateiktais VĮ „Registrų centras“, t. y., kad atsakovo gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini). Šie oficialūs rašytiniai įrodymai nenuginčyti, todėl laikytini teisingais. Tuo tarpu aplinkybė, kad atsakovas sudarytoje vartojimo kredito sutartyje savo gyvenamosios vietos adresą nurodė „(duomenys neskelbtini)“, nereiškia, jog tai yra paskutinė žinoma atsakovo gyvenamoji vieta, kadangi atsakovas viešai nėra deklaravęs, kad gyventų (duomenys neskelbtini) ir šiuo metu.

17. Pažymėtina, kad CPK 34 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato galimybę teismui nutartimi perduoti bylą nagrinėti kitam teismui jeigu atsakovas, kurio gyvenamoji vieta pirmiau nebuvo žinoma, paprašo perduoti bylą jo gyvenamosios vietos teismui. Šis pagrindas skirtas apsaugoti atsakovo teises tuo atveju, kai byla nagrinėjama ne jo gyvenamosios vietos teisme dėl to, kad tariamai yra nežinoma atsakovo gyvenamoji vieta. Dėl nurodytos priežasties atsakovas, kurio gyvenamoji vieta iš pradžių buvo nežinoma, sužinojęs apie nagrinėjamą bylą, turi teisę prašyti perduoti bylą jo gyvenamosios vietos teismui. Taigi nagrinėjamu atveju Alytaus apylinkės teismui priėmus ieškinį ir vėliau nustačius, jog atsakovo gyvenamoji vieta yra ne (duomenys neskelbtini), o kitame mieste, civilinė byla gali būti perduodama nagrinėti atsakovo gyvenamosios vietos teismui. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atsakovui procesinius dokumentus siuntė būtent ieškovės nurodytu adresu.

18. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė atsisakymo priimti ieškinį klausimą reglamentuojančias procesines teisės normas ir priėmė nepagrįstą nutartį, todėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui E. P., naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.