Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-22 nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys Ž. T., V. M., antstolė D. P..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-11-28 teismo nutartimi (civilinės bylos Nr. 2-41744-871/2013) pareiškėjo A. B. pareiškimą tenkino ir nustatė, kad Ž. T. ir V. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį pastato-gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - stoginės, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų statinių (inžinierinių) – kiemo įrengimų, esančių (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo nutartis įsiteisėjo 2013-12-17.

Suinteresuotas asmuo V. M. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-41744-871/2013 Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punkte nurodytais pagrindais. Savo prašymą pareiškėjas motyvavo tuo, jog, kai vyko bylos Nr. 2-41744-871/2013 nagrinėjimas, jis nežinojo, kad bylos nagrinėjimas vyko rašytinio proceso tvarka ir todėl nenuginčijo įstatymų nustatyta tvarka Nekilnojamo turto registre esančių duomenų. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad išnagrinėtoje byloje rezoliucinėje dalyje teismas padarė esminę klaidą, nes aiškinant rezoliucinę dalį lingvistiniu metodu akivaizdu, kad teismas nustatė, jog Ž. T. ir V. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį pastato-gyvenamojo namo, o dėl kito turto teismas dalių nenustatė. Pareiškėjas nurodė, jog tokiu būdu neaišku, ar teismas nustatė bendrosios jungtinės nuosavybės teisę po ½ tik žemės sklypui ir pastatui-gyvenamajam namui, ar visam turtui. Nurodė, kad aplinkybės, sudarančios proceso atnaujinimo pagrindą pagal Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei dėl Civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 2 dalies netaikymo, pareiškėjui tapo žinomos tik po to, kai jo atstovas susipažino su išnagrinėta civiline byla Nr. 2-41744-871/2013.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-08-22 nutartimi nutarė netenkinti pareiškėjo V. M. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-41744-871/2013 pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys Ž. T., V. M., antstolė D. P..Teismas nurodė, kad 2013-11-28 teismo nutarties turinio aišku, jog teismas pasisakė dėl viso pareiškėjo minimo turto (žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - stoginės, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų statinių (inžinierinių) – kiemo įrengimų, esančių (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrai ir motyvuojamoje dalyje nurodė, jog tenkina pareiškimą ir visam minėtam turtui nustato bendrosios jungtinės nuosavybės teisės statusą ir nustato abiem sutuoktiniams po ½ turto dalį.Teismas vertino, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas, priimdamas 2013-11-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-41744-871/2013, su kuria pareiškėjas nesutinka, padarė aiškią materialinės teisės normos taikymo klaidą, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą nutartį.Teismas nustatė, jog 2013-11-28 nutartis suinteresuotam asmeniui įteikta asmeniškai 2013-12-02, todėl priėjo išvados, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, 2013 -11-28 priimdamas teismo nutartį, padarė materialinės ir procesinės teisės normų taikymo klaidą.Teismas taip pat nustatė, jog Civilinio proceso kodekso 368 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu yra praleistas, kadangi minėta teismo nutartis įsiteisėjo 2013-12-17, o prašymas atnaujinti procesą teisme gautas 2016-07-28.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo V. M. (apeliantas) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-22 nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti suinteresuoto asmens prašymą dėl proceso atnaujinimo. Atsižvelgti į ypatingas šios bylos aplinkybes ir atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, nors nuo nutarties įsiteisėjimo yra praėję daugiau nei vieneri metai. Atnaujinti procesą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo A. B. prašymą atmesti. Paskelbti suinteresuoto asmens Ž. T. paiešką per policiją. Skundas grindžiamas šiais argumentas: Skundžiamoje nutartyje teismas pasisakė tik iš dalies dėl apelianto pateiktų argumentų ir motyvų, nenustatė turinčių reikšmę faktinių aplinkybių, neištyrė ir nepasisakė dėl pareiškėjo pateiktų argumentų, turinčių esminę reikšmę dėl proceso atnaujinimo, bei nesivadovavo kasacinio teismo praktika panašiose civilinėse bylose, nesivadovavo civilinės teisės principais ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą.Ginčijamos nutarties rezoliucinė dalis civilinėje byloje Nr. 2-41744-871/2013 neatitinka reikalavimų, keliamų teismo procesiniams dokumentams, nes turi netikslumų, neapibrėžtumo ir gali būti traktuojama skirtingai. Rezoliucinėje dalyje teismas turėjo nurodyti apibrėžtai, jog Ž. T. ir V. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį viso nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini).Teismas visiškai nepasisakė dėl aplinkybių, jog pareiškėjas nusipirko nekilnojamąjį turtą iš savo asmeninių lėšų. Esantys byloje rašytiniai įrodymai bei Ž. T. ir V. M. atsiliepimuose nurodyti argumentai patvirtina faktą, kad nekilnojamasis turtas yra V. M. asmeninė nuosavybė.Apie Suinteresuoto asmens Ž. T. skolas pareiškėjui apeliantas sužinojo tik 2013 m. spalio mėn. Pažymi, kad Ž. T. skola A. B. buvo priteista Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-02-20 sprendimu, t.y. iki santuokos sudarymo ir yra jos asmeninė. Iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalies.Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad Ž. T. priklauso ½ dalis nekilnojamojo turto, kuris buvo įgytas už apelianto asmenines pinigines lėšas, ir primdamas sprendimą dėl Ž. T. dalies nustatymo ir padalijimo, padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą (CK 3.110 str. 1 d.), kuri turėjo įtakos, priimant neteisėtą nutartį.Teismas nepasisakė dėl apelianto argumento dėl CPK 667 straipsnio 2 dalies pažeidimo. Išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-41744-871/2013 teismas nenustatė nekilnojamojo daikto dalimi naudojimosi tvarkos.Teismas taip pat nepasisakė dėl aplinkybės, jog teismas civilinėje byloje Nr. 2-41744-871/2013 padarė esminį procesinės normos pažeidimą, nes turėjo pripažinti, kad šioje byloje yra būtinas žodinis nagrinėjimas, kviesti į posėdį suinteresuotus asmenis ir nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka (CPK 593 str. 3 d.).Nuo 2013 m. spalio mėnesio apeliantas nepalaiko jokių ryšių ir santykių su Ž. T. ir iki 2016 m. birželio mėnesio nežinojo, kad Ž. T. neįvykdė prievolės savo asmeninėmis lėšomis sumokėti A. B. teismo priteistą skolą ir kitus jo patirtus nuostolius. Tik 2016 m. birželio mėn. jis sužinojo, kad antstoliai vykdo išieškojimą iš jam priklausančio nekilnojamojo turto.Pažymi, kad prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas, numatytas CPK 368 straipsnyje nėra praleistas, nes aplinkybes sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei dėl CPK 667 straipsnio 2 dalies netaikymo, apeliantui tapo žinomos tik po to, kai jo atstovas susipažino su išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-41744-871/2013 medžiaga ir pateikė pareiškėjui civilinės bylos faktines aplinkybes bei teisinę analizę. Teismų praktikoje yra precedentų, kada naikinamieji terminai buvo atnaujinami. Tuo atveju, kai byla buvo išnagrinėta vienai iš šalių tinkamai nepranešus apie nagrinėjimo laiką ir vietą ir kai sprendimas jau įsiteisėjęs, tokioje byloje galimas proceso atnaujinimas remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-12-07 nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-655/2005). Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką ir išaiškinimą dėl proceso atnaujinimo, suėjus senaties terminui numatytam CPK 368 straipsnio 2 dalyje bei atsižvelgiant į šios bylos išskirtinumą ir neįtikėtiną teisinę situaciją, vienerių metų proceso atnaujinimo terminas nustatytas CPK 368 straipsnio 2 dalyje galėtų būti atnaujintas dėl svarbių priežasčių.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2016-08-22 nutartimi nutarė netenkinti prašymo dėl proceso atnaujinimo. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2016-08-22 nutarties yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.

Dėl proceso atnaujinimo

Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Kasacinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant šio instituto paskirtį ir tikslus, nurodyta, kad teismo sprendimo teisinė galia lemia jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus bylose: Sypchenko v. Russia, No. 38368/04, judgment of 1 March 2007;Volkov v. Russia, No. 8564/02, judgment of 15 March 2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014; 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014).

Dėl proceso atnaujinimo paaiškėjus naujoms esminėms aplinkybėms

Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog nagrinėjamoje byloje procesas gali būti atnaujintas naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos apeliantui bylos nagrinėjimo metu.Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visiškai kitas sprendimas. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 p nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, bet tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai, t. y. didelis konkrečių faktinių duomenų nuo anksčiau turėtų skirtumas, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai.Apeliantas, teigdamas, jog naujai paaiškėjo bylos esminių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos apeliantui bylos nagrinėjimo metu, tokių aplinkybių nenurodė ir jų neįrodinėjo. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, taip pat nenustatė aplinkybių, kurios bylos nagrinėjimo metu būtų buvę nežinomos apeliantui. Įvertinus tai, kad apeliantas savo prašymo dėl proceso atnaujinimo naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms, nepagrindė ir neįrodė, teismas netenkina apelianto prašymo dalyje dėl proceso atnaujinimo naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms.

Dėl praleisto termino prašymui atnaujinti procesą pateikti atnaujinimo

Apeliantas atskiruoju skundu prašo atnaujinti vienerių metų terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Nurodo, jog nuo 2013 m. spalio mėn. V. M. nepalaiko jokių ryšių su Ž. T. ir iki 2016 m. birželio mėn. nežinojo, kad Ž. T. neįvykdė prievolės savo asmeninėmis lėšomis sumokėti A. B. teismo priteistą skolą ir kitus jo patirtus nuostolius. Apeliantas taip pat nurodo, jog nežinojo apie rašytinį posėdį 2013-11-28. Apeliantas prašo atsižvelgti į teismų praktiką ir į šios bylos išskirtinumą bei neįtikėtiną teisinę situaciją ir atnaujinti terminą paduoti prašymui dėl proceso atnaujinimo.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad LR CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytas naikinamasis procesinis prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas, kuriuo yra ribojama proceso atnaujinimo galimybė. Šis terminas nustatytas užtikrinti teisinių santykių stabilumui, sudarant prielaidas atitinkamų teisinių santykių subjektams tinkamai įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus. Kita vertus, iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylanti teismo, kaip vienintelės teisingumą vykdančios institucijos, priedermė teisingai išspręsti kiekvieną bylą lemia tai, kad teismas ne tik iš esmės nagrinėdamas byloje kilusį materialinį teisinį ginčą vadovautųsi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, bet šiuos principus taikytų ir spręsdamas procesinio pobūdžio klausimus, t. y. klausimus, kurie yra arba gali būti pagrindas sukurti prielaidas pradėti iš esmės spręsti materialinį teisinį ginčą, o tokį ginčą nagrinėjant – užtikrinti nuosavybės neliečiamumo, teisėtų lūkesčių ir visokeriopos civilinių teisių gynybos principų įgyvendinimą. Pagal kasacinio teismo praktiką tam tikrais atvejais, kai susidaro išskirtinė teisinė situacija, teismai turi teisę LR CPK 370 straipsnio nustatyta tvarka spręsti praleisto CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto naikinamojo procesinio termino atnaujinimo klausimą ir dėl to priimti atitinkamą procesinį sprendimą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2014).Nagrinėjamu atveju apeliantas prašymą atnaujinti naikinamąjį vienerių metų terminą pateikti prašymui atnaujinti procesą dėl teismo padarytų aiškių teisės normų taikymo klaidų grindė aplinkybėmis, jog apie prievolės neįvykdymą sužinojo tik 2016 m. birželį, nuo 2013 m. spalio mėn. nutraukė santykius su Ž. T., 2013-11-28 nutarties neskundė, nes dėl lietuvių kalbos nežinojimo nesuprato nutarties apskundimo tvarkos, apie aplinkybes dėl proceso atnaujinimo sužinojo tik kai jo atstovas teisme susipažino su byla.Apeliacinės instancijos vertinimu, apeliantas nenurodė jokių išskirtinių teisinių aplinkybių, sudarančių pagrindą atnaujinti procesą nagrinėjamoje byloje. Tokių aplinkybių taip pat nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Apelianto nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės, kadangi jų sužinojimas priklausė išimtinai nuo apelianto veiksmų. Be to, apeliantas yra nenuoseklus teigdamas, kada nutraukė santykius su Ž. T., nes prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo, jog santykius nutraukė nuo 2013 m. spalio mėn., o 2016-07-12 VĮ Registrų centro gyventojų registro departamentui prašyme dėl duomenų suteikimo nurodoma, jog Ž. T. šeimyninius santykius su apeliantu nutraukė 2014 m. pradžioje. Aplinkybė, jog apeliantas nežino lietuvių kalbos, nėra patvirtinta jokiais įrodymais. Byloje esantis apelianto 2013-11-13 atsiliepimas į pareiškėjo prašymą neleidžia spręsti apie lietuvių kalbos nežinojimą, kadangi prašymas surašytas be advokato pagalbos, pasirašytas paties V. M. ir surašytas be akivaizdžių gramatinių ar stiliaus klaidų. 2016-06-08 atstovavimo sutartis tarp apelianto V. M. ir jo atstovo advokato J. B. surašyta tik lietuvių kalba taip pat neleidžia vertinti, jog apeliantui nežinoma lietuvių kalba. Apeliantas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais civilinėje byloje Nr. 3K-3-655/2005, tačiau šioje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl naikinamojo termino atnaujinimo, o civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2004 yra skirtingos aplinkybės, todėl nagrinėjamu atveju negali būti taikoma.Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog apeliantas neįrodė išskirtinių teisinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų atnaujintas vienerių metų terminas paduoti prašymui dėl proceso atnaujinimo.

Dėl proceso atnaujinimo teismui padarius aiškią teisės normos taikymo klaidą

Apeliacinės instancijos teismas nors ir nenustatė pagrindo atnaujinti terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, sprendžia, kad tikslinga pasisakyti dėl apelianto argumentų, susijusių su proceso atnaujinimu dėl teismo padarytų aiškių teisės normų taikymo klaidų.Apeliantas nurodė kad teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.110 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio 2 dalį ir 593 straipsnio 3 dalį.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje ne kartą pažymėta, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji; klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2007; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015). Kasacinis teismas taip pat yra pasisakę dėl pirmosios instancijos teismo padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos vertinimo kriterijų, pagal kuriuos tokia klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011).Apelianto teigimu, teismas pažeidė CK 3.110 straipsnio 1 dalį, kadangi Ž. T. skola A. B. yra asmeninė ir buvo priteista iki santuokos sudarymo, todėl negali būti tenkinama iš bendro sutuoktinių turto. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kadangi jis netinkamai aiškina CK 3.110 straipsnio 1 dalies nuostatas.CK 3.110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis. Ši norma neužkerta kelio kreditoriui išieškoti iš turto, kuris skolininkui priklauso bendra jungtine nuosavybe, tačiau išieškoti asmeninę skolą, kuri atsirado iki santuokos galima tik tuomet, kai bus nustatyta skolininko dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Nukreipiant išieškojimą į skolininkei priklausančią nuosavybės dalį sutuoktinių bendrojoje dalyje nuosavybėje, išieškojimas vykdomas iš skolininkei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto dalies.Nagrinėjamu atveju teismas, nustatęs, jog nekilnojamasis turtas, kuriame buvo prašoma nustatyti Ž. T. nuosavybės dalį, priklauso Ž. T. ir V. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, pagrįstai nustatė skolininkės Ž. T. dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 3.110 straipsnio 1 dalį ar kitais veiksmais pažeidė šią teisės normą.Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas padarė procesinės teisės normos pažeidimą. Pasak apelianto, teismas, vadovaudamasis CPK 593 straipsnio 3 dalies nuostata, turėjo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir kviesti į posėdį suinteresuotus asmenis.CPK 593 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog antstolio pareiškimai, nurodyti CPK 593 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Suinteresuotų asmenų neatvykimas į žodinį pareiškimo nagrinėjimą nekliudo jį išnagrinėti iš esmės. Taigi CPK nenustato imperatyvo tokio pobūdžio klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka, posėdyje dalyvaujant suinteresuotiems asmenims. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. B. prašymas dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo, teisme gautas 2013-10-18. Teisėjos 2013-10-24 dienos rezoliucija suinteresuotiems asmenims nustatytas 14 dienų terminas pateikti atsiliepimams į pareiškėjo prašymą. Tiek Ž. T., tiek V. M. teismui pateikė atsiliepimus į pareiškėjo prašymą. 2013-11-15 šalims buvo išsiųsti pranešimai apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjo prašymas išnagrinėtas 2013-11-28 nutartimi. Apeliantui 2013-11-28 nutartis įteikta asmeniškai 2013-12-02. Išdėstytos aplinkybės leidžia spręsti, jog teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl skolininkės turto dalies nustatymo rašytinio proceso tvarka, nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių tokio prašymo nagrinėjimo tvarką. Priešingai, teismas sudarė visas galimybes suinteresuotiems asmenims atsiliepti į pareiškėjo prašymą, todėl suinteresuotų asmenų procesinės teisės nebuvo pažeistos. Atkreiptinas dėmesys, jog teismui suteikta diskrecijos teisė spręsti, ar yra būtinas žodinis nagrinėjimas, o šiuo atveju byloje buvo pakankamai duomenų, leidžiančių teismui išnagrinėti pareiškėjo pateiktą prašymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, jog teismas pažeidė CPK 593 straipsnio 3 dalies reikalavimus.Apeliantas, grįsdamas proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nurodo, jog teismas pažeidė CPK 667 straipsnio 2 dalį, kadangi, nustatydamas Ž. T. dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje, nenustatė skolininkui priklausančios nekilnojamojo daikto dalies naudojimosi tvarkos.Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Nustatydamas nekilnojamojo daikto skolininko dalį, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką (CPK 667 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apelianto nurodytu motyvu, kad pirmosios instancijos teismas pastarojo reikalavimo neįvykdė, vertina, kad vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo proceso atnaujinimui, nes bendraturčio (apelianto) teisės gali būti ginamos ir pareiškiant ieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, t. y. jo teisės gali būti ginamos kitais civiliniame procese nustatytais būdais.Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

Apeliantas atskiruoju skundu taip prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti areštuoto nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių vykdymą iki bus išnagrinėtas atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-22 nutarties ir išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo apeliacinės instancijos teisme.Atskirąjį skundą išnagrinėjus ir jo netenkinus, nėra pagrindo spręsti apelianto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Dėl suinteresuoto asmens Ž. T. paieškos per policiją

Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad ėmėsi visų priemonių Ž. T. gyvenamajai vietai nustatyti, tačiau jos buvimo vietos nepavyko nustatyti, todėl, vadovaujantis CPK 132 straipsnio nuostata, būtų tikslinga paskelbti Ž. T. paiešką per policiją.CPK 132 straipsnyje nustatyta, jog išimtinais atvejais, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, jeigu nežinoma atsakovo buvimo vieta, teismas gali paskelbti atsakovo paiešką per policiją, jei ieškovas įrodo, kad jis ėmėsi visų priemonių atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindo skelbti Ž. T. paiešką per policiją nėra, nes atskirojo skundo nagrinėjimas vyksta rašytinio proceso tvarka, suinteresuotiems asmenims posėdyje nedalyvaujant. Papildomai pažymėtina, jog apeliantas yra nurodęs, jog Ž. T. yra išvykusi į užsienį, o spręsti dėl tarptautinės suinteresuoto asmens Ž. T. paieškos paskelbimo faktinių ir teisinių pagrindų šioje civilinėje byloje nėra. Be to, tarptautinę asmenų paiešką skelbia ir vykdo Interpolas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.