Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo PlusPlus Capital AS ieškinį atsakovui M. V. dėl įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Sutarties 6.3 punkte nustatyta, kad sutarties sudarymo dieną atsakovas jau yra sumokėjęs 487,51 EUR sutarties sudarymo mokesčio, jeigu atsakovas nebūtų sumokėjęs sutarties mokesčio sutartis nebūtų sudaryta. Sutartyje nėra nustatyta, kad sutarties nutraukimo atveju atsakovas turėtų sumokėti dar kartą sutarties sudarymo mokestį. Atsakovo teigimu, Sutarties 13.9.3 punkto nuostatos nagrinėjamu atveju netaikytina. Transporto priemonė, kurią išsinuomojo atsakovas su galimybe išsipirkti nebuvo sunaikinta, nepataisomai sugadinta ar prarasta ir draudimo bendrovė nėra priėmusi jokio sprendimo dėl šios transporto priemonės. Todėl ieškovas siekdamas, kad atsakovas sumokėtų kompensaciją, kuri yra lygi transporto priemonės vertei, siekia tik praturtėti, kadangi transporto priemonė šiuo metu yra panašios techninės būklės atsižvelgiant į nusidėvėjimą, kaip ir buvo tuo metu, kai buvo perduota atsakovui valdyti. Transporto priemonė šiuo metu priklauso UAB ,,mogo LT“. Ieškovui nebuvo perleista reikalavimo teisė į kompensaciją už transporto priemonę. Tenkinus ieškinį, ieškovas ir UAB ,,mogo LT“ nepagrįstai praturtėtų. Ieškovas prašo teismo priteisti dvigubas netesybas, tačiau toks reikalavimas yra prieštaraujantis teisės normoms.

Teismo posėdžio metu ieškovo įgaliotas atstovas nurodė, kad ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti visa apimtimi.

Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo. Atsakovas pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant teismo posėdyje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad atsakovas M. V. ir pradinis kreditorius UAB „mogo LT“ 2018 m. balandžio 12 d. sudarė Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovui valdyti ir naudotis buvo perduotas automobilis (duomenys neskelbtini) laikotarpiui nuo 2018 m. balandžio 12 d. iki 2024 m. balandžio 12 d. Atsakovas sutartimi įsipareigojo kas mėnesį mokėti nuomos įmokas. Sutartimi nustatyta automobilio vertė 8 148,75 EUR.

Atsakovas įsipareigojimų pagal sutartį su pradiniu kreditoriumi tinkamai nevykdė, todėl pradinis kreditorius rašytiniu pareiškimu 2019 m. vasario 19 d. vienašališkai nutraukė sutartį.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „mogo LT“ ir ,,Risk Management Services“ OU 2017 m. vasario 28 d. sudarė Periodinę reikalavimo teisių pardavimo-pirkimo ir perleidimo sutartį Nr. 2017/02/28, kurios pagrindu pradinis kreditorius perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą pagal 2018 m. balandžio 12 d. Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) naujajam kreditoriui ,,Risk Management Services“ OU. Periodinės reikalavimo teisių pardavimo-pirkimo ir perleidimo sutarties 2.2 punkte nustatyta, jog perdavėjas perduoda ir perleidžia perėmėjui reikalavimus kartu su visomis iš reikalavimų kylančiomis ar su jais tiesiogiai susijusiomis šalutinėmis teisėmis bei susijusiais reikalavimais, priklausančiais reikalavimams, ir egzistuojančiais perdavimo metu, įskaitant, tačiau neapsiribojant teise reikalauti mokėti delspinigius ir (ar) palūkanas už vėluojamus mokėjimus, ir (ar) palūkanas už naudojimąsi kapitalu; turtines teises į baudas, procesines palūkanas ir išlaidas, patirtas savanoriško reikalavimų sumų išieškojimo metu, bylinėjimosi išlaidas ir priverstinio vykdymo išlaidų kompensacijas (jeigu yra), bet kokiomis garantijomis, kuriomis užtikrinami pagal šią sutartį perduodami reikalavimai.

Iš ieškovo pateikto išrašo iš 2019 m. rugsėjo 13 d. priedo prie 2017 m. vasario 28 d. Reikalavimo perleidimo sutarties nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „mogo LT“ naujajam kreditoriui ,,Risk Management Services“ OU perleido reikalavimo teisę į 523,21 EUR nuomos mokestį, 5 985,76 EUR turto vertės atstatymo išlaidas, 6,13 EUR delspinigius, 487,51 EUR sutarties sudarymo mokestį, 259,65 EUR palūkanas po sutarties nutraukimo ir 194,91 EUR automobilio paieškos išlaidas.

Byloje taip pat nustatyta, kad ,,Risk Management Services“ OU ir ieškovas 2017 m. kovo 1 d. sudarė Periodinę reikalavimų perleidimo sutartį Nr. 2017/03/01, kurios pagrindu ieškovui buvo perleista reikalavimo teisė į atsakovo įsiskolinimą pagal Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš 2019 m. rugsėjo 16 d. priedo prie 2017 m. kovo 1 d. reikalavimo perleidimo sutarties išrašo nustatyta, kad ,,Risk Management Services“ OU perleido ieškovui reikalavimo teisę į atsakovo M. V. įsiskolinimą, kurį sudaro 523,21 EUR nuomos mokestis, 5 985,76 EUR turto vertės atstatymo išlaidos, 6,13 EUR delspinigiai, 487,51 EUR sutarties sudarymo mokestis, 259,65 EUR palūkanos po sutarties nutraukimo, 194,91 EUR automobilio paieškos išlaidos.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad ieškovas siuntė atsakovui 2019 m. spalio 28 d. pranešimą dėl reikalavimo teisių perleidimo atsakovo gyvenamosios vietos adresu, kurį pats atsakovas nurodė atsiliepime į ieškinį.

Atsakovo teigimu, pateiktos reikalavimo teisių perleidimo sutartys nepatvirtina reikalavimo teisių į atsakovą perleidimo fakto, todėl ieškinys turi būti atmestas.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra sutartis, kuria kreditorius (cedentas) perleidžia trečiajam asmeniui (cesionarijui) savo reikalavimo teisę reikalauti iš skolininko įvykdyti prievolę. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iš prievolės dalyvių (kreditorių) pasikeitimo atvejų, kai vietoj vieno kreditoriaus atsiranda kitas ir pagal nurodytoje normoje nustatytą bendrąją taisyklę pradinis kreditorius turi teisę perleisti turimą ar būsimą reikalavimą naujajam kreditoriui be skolininko sutikimo, jeigu tai nedraudžiama įstatymo ar sutarties. Tai reiškia, kad skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimą nereikalaujama dėl to, kad jo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, t. y. jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali būti blogesnė už buvusią pradiniam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010; kt.).

Pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudarytos sutarties 16.2 punkte nustatyta, jog davėjas turi teisę perleisti sutartyje nustatytas savo teises bei pareigas tretiesiems asmenims be atskiro gavėjo sutikimo (laikoma, kad tokį sutikimą gavėjas davė ir patvirtino sutarties sudarymo metu), įskaitant, bet neapsiribojant gavėjo teisę perleisti nuosavybės teisę į transporto priemonę tretiesiems asmenims.

Kaip minėta, byloje nustatyta, jog ieškovas, vadovaudamasis CK 6.109 straipsnyje nustatyta tvarka, pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo sumokėti įsiskolinimą. Ieškovas teismui pateikė abiejų reikalavimo teisių perleidimo sutarčių kopijas, taip pat išrašus iš jų priedų, kuriuose aiškiai nurodyti duomenys apie skolininko vardą, pavardę, asmens kodą, išskirtos įsiskolinimo dalys (nuomos mokestis, turto vertės atstatymo mokestis, delspinigiai, sutarties sudarymo mokestis, palūkanos, automobilio paieškos išlaidos, automobilio markė ir valstybinis numeris).

Pažymėtina, jog nors atsakovas ir ginčijo aplinkybę, kad ,,Risk Management Services“ OU perleido ieškovui reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą, tačiau šių teiginių nepagrindė jokiais įrodymais. Teismo vertinimu, byloje esantys ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina ,,Risk Management Services“ OU ir ieškovo valią sudaryti reikalavimo teisių į atsakovo įsiskolinimą pagal Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) perleidimo sutartį, jų valia buvo aiškiai išreikšta Periodinėje reikalavimų perleidimo sutartyje ir detalizuota jos 2019 m. rugsėjo 16 d. priede prie sutarties. Atsižvelgiant į tai, atsakovo teiginiai, kad ieškovas neturi galiojančios reikalavimo teisės į atsakovą atmestini kaip nepagrįsti.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį taip pat teigia, kad nėra aišku, už kuriuos mėnesius paskaičiuota 523,21 EUR skola už automobilio nuomą.

Byloje nustatyta, kad pradinis kreditorius sutartį vienašališkai nutraukė 2019 m. vasario 19 d. Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutarties pagrindinių nuostatų 4 punkte yra pateiktas mokėjimo grafikas. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų bei ieškovo atstovo paaiškinimų teismo posėdžio metu, darytina išvada, kad 523,21 EUR skola yra apskaičiuota iš mokėtinų sumų už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 12 d. iki 2019 m. vasario 19 d. atėmus atsakovo faktiškai sumokėtas nuomos mokesčio įmokas. Pažymėtina, kad atsakovas neteikė jokių įrodymų, kad iki vienašalio sutarties nutraukimo jis tinkamai vykdė sutarties sąlygas, nustatytu laiku ir tvarka mokėjo įmokas pradiniam kreditoriui pagal sutarties pagrindinių nuostatų 4 punkte esantį mokėjimų grafiką.

Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008).

Atsakovas turi pareigą įrodyti ieškovo teisę reikalauti įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo paneigiančius faktus, šiuo atveju – netinkamai apskaičiuotą nuomos mokesčio dydį ir tai, kad atsakovas jau yra sumokėjęs sutarties sudarymo mokestį. Atsakovas teigia, kad sutarties sudarymo dieną jau buvo sumokėjęs ieškovo reikalaujamą priteisti 487,51 EUR sutarties sudarymo mokestį, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių šį teiginį, atsakovas teismui nepateikė. Kaip minėta, atsakovas buvo tinkamai informuotas apie teismo posėdį, tačiau teismo posėdyje nepageidavo dalyvauti, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsakovas nei kartu su atsiliepimu į ieškinį, nei parengiamojo posėdžio metu, nei teismui nagrinėjant bylą iš esmės neteikė ir nenurodė teismui jokių įrodymų, kurie pagrįstų atsakovo teiginius apie netinkamai apskaičiuotą skolą už automobilio nuomą ir sumokėtą sutarties sudarymo mokestį.

Teismas, atsižvelgęs į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus, ieškovo atstovo paaiškinimus teismo posėdžio metu, daro išvadą, kad ieškovo reikalavimai atsakovui dėl 523,21 EUR skolos ir 487,51 EUR sutarties sudarymo mokesčio priteisimo yra teisėti ir pagrįsti.

Ieškovas, remdamasis Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutarties 13.9.3 punktu, taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 985,76 EUR kompensaciją. Sutarties 13.9.3 punkte nustatyta, jog jeigu sutartis nutraukiama dėl gavėjo kaltės, nuo jo priklausančių priežasčių ar jam priskirtų rizikų bei atsakomybių ir sutartyje nenumatytos kitokios sutarties nutraukimo pasekmės, jei transporto priemonė buvo sunaikinta, nepataisomai sugadinta ar prarasta, draudimo bendrovė pripažino šias aplinkybes nedraudžiamuoju įvykiu arba atsisakė išmokėti draudimo išmoką dėl kitų priežasčių, kurios nepriklauso nuo davėjo, gavėjas privalo padengti davėjui transporto priemonės vertę bei sumokėti PVM.

Pagal sutarties 8.6 punktą, pasibaigus transporto priemonės valdymo ir naudojimosi terminui arba sutartį nutraukus prieš terminą ir gavėjui neketinant įsigyti transporto priemonės, gavėjas privalo savo lėšomis ne vėliau kaip kitą darbo dieną po transporto priemonės valdymo ir naudojimosi termino pasibaigimo grąžinti davėjui transporto priemonę.

Atsakovas teigia, kad, tenkinus ieškovo reikalavimą dėl transporto priemonės vertės kompensacijos priteisimo, ieškovas nepagrįstai praturtėtų. Atsakovas taip pat nurodo, kad automobilis nebuvo sunaikintas, nepataisomai sugadintas ar prarastas ir draudimo bendrovė nėra priėmusi jokio sprendimo dėl šio automobilio.

Byloje nustatyta, kad ieškovas turi galiojančias reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą pradiniam kreditoriui pagal Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Iš ieškovo pateiktų reikalavimo teisių perleidimo sutarčių priedų išrašų nustatyta, jog be kitų reikalavimų ieškovui taip pat buvo perleista reikalavimo teisė į 5 985,76 EUR kompensaciją (vadinamą turto vertės atstatymo išlaidomis). Ieškovas nurodė, kad kompensacija nustatoma atsižvelgiant į automobilio modelį, amžių, komplektaciją, techninę būklę, rinkos sąlygas, normalų nusidėvėjimą, taip pat kitas svarbias aplinkybes. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo būtent tokio dydžio kompensaciją, koks buvo nurodytas reikalavimo teisių perleidimo sutarčių prieduose.

Byloje nustatyta, kad automobilis (duomenys neskelbtini) po sutarties nutraukimo nebuvo perduotas pradiniam kreditoriui UAB „mogo LT“. Dėl šios aplinkybės ginčo tarp šalių nėra. Ieškovas nurodė, jog jam nėra žinoma automobilio buvimo vieta. Į bylą ieškovas pateikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato veiklos skyriaus 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarimo atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą kopiją, iš kurios nustatyta, jog policijos tyrėjai tyrimo metu negavo jokių objektyvių duomenų, kad M. V. automobilį atlygintinai ar neatlygintinai perleido tretiesiems asmenims.

Atsakovas nesutiko su prašoma priteisti kompensacija už negrąžinto automobilio vertę, tačiau nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad automobilis buvo grąžintas pradiniam kreditoriui ar ieškovui, taip pat neteikė įrodymų apie kitokią automobilio vertę, nei prašoma priteisti kompensacija (CPK 178 straipsnis).

Bendrosios nuomos sutarčių normos nustato, jog, nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės (CK 6.499 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.499 straipsnio 3 dalį, kai nuomininkas daikto negrąžina, jis turi atlyginti nuomotojui to daikto vertę, taip pat sumokėti nuomos mokestį bei atlyginti kitus nuomotojo patirtus nuostolius.

Atsižvelgiant į tai, kad pradinis kreditorius UAB „mogo LT“ perleido reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą pagal Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), darytina išvada, jog ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 985,76 EUR kompensaciją yra teisėtas ir pagrįstas. Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, ieškovo reikalavimas dėl 6 996,48 EUR skolos, kurią sudaro 523,21 EUR skola už automobilio nuomą, 487,51 EUR sutarties sudarymo mokestis ir 5 985,76 EUR kompensacija už automobilio vertę, yra įrodytas, pagrįstas ir tenkintinas priteisiant iš atsakovo ieškovo naudai 6 996,48 EUR skolą.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 398,66 EUR baudą už sutarties nutraukimą dėl atsakovo kaltės ir 629,68 EUR delspinigius už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą.

Atsakovas ginčija šiuo reikalavimus teigdamas, kad ieškovas reikalauja priteisti dvigubas netesybas, tačiau toks reikalavimas yra prieštaraujantis teisės normoms.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. lapkričio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010 nurodė, kad Sutartimi nustatytos netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti, jos yra ne tik prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, bet ir civilinės atsakomybės forma. Pagrindinis civilinės atsakomybės principas – nuostolių atlyginimas visada turi išlikti kompensuojamojo, o ne baudinio pobūdžio. Vienas iš šio principo įgyvendinimo pavyzdžių yra CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas taikyti baudines netesybas – reikalauti ir prievolės įvykdymo, ir netesybų, išskyrus už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Tačiau praktikoje galimi ir kiti atvejai, kai pažeidžiamas kompensuojamasis netesybų, kaip civilinės atsakomybės formos, pobūdis, ir jos teismo gali būti pripažintos baudinėmis. Pavyzdžiui, kai šalys už tą patį prievolės pažeidimą nustatė ir baudą, ir delspinigius arba kai pats netesybų dydis yra neprotingai didelis. Visais šiais atvejais tokio pobūdžio netesybos gali būti pripažintos baudinėmis.

Nagrinėjamu atveju pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudarytos sutarties 10.3 punkte nustatyta, kad gavėjęs, nesumokėjęs bet kokių pagal šią sutartį mokėtinų sumų, privalo mokėti davėjo naudai 0,05 procento dydžio netesybas nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Taigi, sutarties 10.3 punktu šalys susitarė dėl delspinigių taikymo už termino praleidimą. Tuo tarpu Sutarties 10.8 punkte nustatyta, jog jei sutartis nutraukiama dėl gavėjo kaltės, nuo jo priklausančių priežasčių ar jam priskirtų rizikų, gavėjas privalo sumokėti davėjui 5 procentų dydžio netesybas nuo pagrindinėse nuostatose nurodytos transporto priemonės vertės konkrečiu laikotarpiu.

Kaip matyti, sutarties 10.3 punktas nustato netesybas delspinigių forma už termino sumokėti įmokas praleidimą, o 10.8 punktas – netesybas baudos forma už tai, jei sutartis būtų nutraukiama dėl atsakovo kaltės. Taigi bauda ir delspinigiai sutartyje nustatyti už skirtingus sutartinių įsipareigojimų pažeidimus, todėl atsakovo teiginiai, jog delspinigių ir baudos priteisimas šiuo atveju nėra galimas atmestini kaip nepagrįsti.

Atsakovas taip pat prašė taikyti ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl netesybų.

Remiantis CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu, reikalavimams dėl netesybų (baudos, delspinigių) taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.128 straipsnį, prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, jeigu įstatymai nenustato ko kita.

Pažymėtina, kad reikalavimams dėl delspinigių priteisimo taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas, delspinigius skaičiuojant už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-499-881/2020). Šiuo atveju ieškovas prašo priteisti delspinigius už 180 dienų (6 mėnesių) laikotarpį iki ieškinio parengimo dienos. Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remiantis CK 1.131 straipsnio 1 dalimi reikalavimo dėl delspinigių priteisimo atmesti. Kadangi atsakovas sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, praleido terminą mokėti įmokas pagal sutartį, konstatuotina, kad ieškovas turi teisę reikalauti delspinigių priteisimo, todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas ir ieškovui iš atsakovo priteistini 629,68 EUR delspinigiai (CK 6.260 straipsnio 1, 2 dalys, 6.71 straipsnis, 6.73 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju pradinio kreditoriaus ir atsakovo sutartis buvo nutraukta 2019 m. vasario 19 d. Šešių mėnesių ieškinio senaties termino reikalavimui dėl baudos priteisimo pabaiga buvo 2019 m. rugpjūčio 19 d. Reikalavimo teisių perleidimo metu ieškovui buvo žinoma, kad sutartis yra nutraukta. Ieškovas ieškinį teismui pateikė 2020 m. gruodžio 29 d., praėjus daugiau nei vieniems metams po ieškinio senaties termino reikalavimui dėl baudos priteisimo pabaigos.

Ieškovas neprašė atnaujinti ieškinio senaties termino ir nenurodė jokių svarbių priežasčių dėl kurių buvo praleistas senaties terminas ir kurios būtų pagrindas atnaujinti praleistą senaties terminą kreiptis į teismą dėl baudos priteisimo (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Apibendrinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, atsakovo prašymas dėl ieškinio senaties taikymo reikalavimui dėl baudos priteisimo tenkintinas, o ieškovo reikalavimas dėl 398,66 EUR baudos atmestinas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (7 626,16 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.38 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, CPK 93 straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovas už ieškinio reikalavimus sumokėjo 181 EUR žyminį mokestį 2020 m. gruodžio 28 d. mokėjimo nurodymu Nr. D644. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys tenkinamas iš dalies, t. y. 95,03 proc., todėl ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo priteisiama žyminio mokesčio dalis, t. y. 172 EUR.

Atsakovas prašė priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės teismui nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šiuo atveju nėra pagrindo spręsti dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo.

Byloje patirta 1,86 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 EUR), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai iš šalių nepriteisiamos (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 265-267, 269-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo PlusPlus Capital AS ieškinį atsakovui M. V. tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui PlusPlus Capital AS, j. a. k. 11919806, iš atsakovo M. V., a. k. (duomenys neskelbtini), 6 996,48 EUR (šešių tūkstančių devynių šimtų devyniasdešimt šešių eurų 48 ct) skolą, 629,68 EUR (šešių šimtų dvidešimt devynių eurų 68 ct) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (7 626,16 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdo ir 172 EUR (vieno šimto septyniasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Likusius ieškinio reikalavimus atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.