Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų B. M. ir K. M. ieškinį atsakovui G. M. dėl išlaikymo pilnamečiams vaikams priteisimo, trečiasis asmuo S. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškinys, kuriuo ieškovai prašo priteisti iš atsakovo materialinę paramą ieškovei K. M., mokamą po 200 Eur kas mėnesį nuo 2019-09-01 iki ji mokysis (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, bet ne ilgiau kaip iki 24 m. amžiaus, priteisti iš atsakovo materialinę paramą ieškovui B. M., mokamą po 200 Eur kas mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) iki jis mokysis (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, bet ne ilgiau kaip iki 24 m. amžiaus, priteisti iš atsakovo ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodoma, kad 2014-09-30 Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. N2-25969-96/2014 priėmė sprendimą, kuriuo priteisė iš atsakovo išlaikymą ieškovams, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 400 Lt (115,84 Eur) kiekvienam. Ieškovei 18 metų sukako (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-08-24 sprendimu iš atsakovo tuo metu dar nepilnamečio ieškovo B. M. išlaikymui priteisė po 200 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės. Ieškovui 18 metų sukako (duomenys neskelbtini), jis mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje. Ieškovė nuo 2019-09-01 mokosi (duomenys neskelbtini) pagal bendrojo lavinimo formalią suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą. Ieškovų mokymosi vidurkis yra pakankamai aukštas. Abu ieškovai jokio turto ar santaupų neturi, taip pat neturi galimybių įsidarbinti, kadangi privalo skirti dėmesį ir laiką mokymuisi. Juos išlaiko trečiasis asmuo S. M. (ieškovų mama). Kiekvieno ieškovo minimalias mėnesines išlaidas sudaro 400 Eur: po 50 Eur būsto išlaikymui, po 170 Eur maistui, po 80 Eur rūbams ir avalynei, po 20 Eur higienos priemonėms, po 30 Eur mokyklos priemonėms bei laisvalaikiui, po 50 Eur vaistams ir vitaminams. Abu ieškovai gyvena pas trečiąjį asmenį S. M., kuri suteikia ieškovams gyvenamąjį plotą, sudaro tinkamas sąlygas jų lavinimui. Atsakovas, ieškovams tapus pilnamečiais, lėšų jų išlaikymui neskiria.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, procesiniai dokumentai jam į teikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis).

Trečiasis asmuo S. M. atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, procesiniai dokumentai jai įteikti asmeniškai (CPK 123 straipsnio 1 dalis).

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus jame nurodytais argumentais, papildomai paaiškino, kad 2017 m. atsakovas ją sumušė, buvo nuteistas. Todėl ieškovė laiku nebaigė vidurinės mokyklos. Be to, būdama 11 metų, ji pateko į avariją, buvo ištikta komos, po to atsirado sveikatos sutrikimų ((duomenys neskelbtini)). Dėl sveikatos būklės ieškovei reikia sportuoti, 25 Eur per mėnesį moka už sporto klubo lankymą. Dėl diagnozuotos (duomenys neskelbtini) reikalingi vaistai nuo skausmo, šildantys kremai, papildai sąnariams, vitaminai. Nuo 2019 m. galėjo tęsti mokslus, gimnaziją baigė 2020 m. birželio pabaigoje - liepos pradžioje. Šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini).

Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą jam pranešta tinkamai – viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnio 1 dalis), kadangi ieškinyje nurodytu, deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, darbovietės adresu procesinių dokumentų įteikti nepavyko. Paskelbus atsakovo paiešką atsakovas surastas, nurodė savo gyvenamosios vietos adresą ir telefono numerį, tačiau siųsti procesiniai dokumentai nebuvo įteikti. Esant tokioms aplinkybėms, daroma išvada, kad išnaudotos visos galimybės informuoti atsakovą apie teismo posėdį. Atsakovas bylos eiga nesidomėjo, nors paskelbus paiešką apie bylą jam tapo žinoma, jis tokią pareigą turi (CPK 42 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Dėl išlaikymo priteisimo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (gimimo liudijimų kopijų, teismo sprendimų), proceso dalyvių paaiškinimų, nustatyta, jog ieškovė yra atsakovo G. M. ir trečiojo asmens S. M. dukra, gim. (duomenys neskelbtini), ieškovas yra atsakovo G. M. ir trečiojo asmens S. M. sūnus, gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovė tapo pilnamete (duomenys neskelbtini), tačiau iš į bylą pateiktos (duomenys neskelbtini) pažymos nustatyta, kad nuo 2019-09-01 mokėsi šioje gimnazijoje pagal bendro lavinimo formalią suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą. Iš byloje esančios brandos atestato kopijos matyti, jog gimnaziją ieškovė baigė 2020 m. rugpjūčio 6 d. (duomenys neskelbtini) ieškovas tapo pilnamečiu, tačiau remiantis brandos atestato duomenimis, gimnaziją baigė tik 2020 m.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Ieškovai, būdami pilnamečiais ir reikšdami reikalavimą priteisti išlaikymą, privalo įrodyti šių aplinkybių visumą: mokymosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje faktą; sąžiningo ir pažangaus mokymosi faktą; paramos būtinumo faktą; atsakovo galimybės teikti išlaikymą faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, turi būti vertinama ar sunki vaiko turtinė padėtis, ar paramos reikalingas pilnametis vaikas išnaudojo visas protingas galimybes pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis, ar sąžiningai vykdo pareigą mokytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiu (18 metų), todėl akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad būtent tuo tikslu, kad būtų užtikrinta moksleiviui įstatymuose suteikta teisė siekti išsilavinimo pagal jo poreikius ir galimybes, valstybė CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu reguliavimu siekia padėti moksleiviui įgyvendinti šią teisę, todėl tėvai taip pat privalo padėti moksleiviui, atsižvelgiant į aplinkybę, kad pilnametis vaikas dar neįgijo iš esmės šiuolaikinėje valstybėje būtino ir pagrindinio išsilavinimo, kuris vėliau taptų pamatu siekiant aukštesnio išsilavinimo ar profesijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2007). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išaiškinimus, suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015; 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2007).

Nagrinėjamu atveju ieškovai prašo priteisti išlaikymą už laikotarpius, kuriais jie, būdami pilnamečiais, tačiau nesulaukę 24 m. amžiaus, mokėsi ugdymo įstaigose, siekdami vidurinio išsilavinimo. Taigi ieškovai atitinka CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas išlaikymo sąlygas.

Nustatęs mokymosi faktą, teismas turi įvertinti ar išlaikymo reikalaujantis pilnametis asmuo yra rūpestingas vykdydamas savo pareigas mokytis, nes nesuderinami su išsilavinimo siekimo tikslais veiksmai (neveikimas) turi būti vertinami kaip pažeidžiantys tėvų, vykdančių pareigą teikti išlaikymą pilnamečiam moksleiviui, teises ir neatitinkantys šeimos teisių įgyvendinimo sąžiningumo imperatyvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Pažangų mokymąsi vidurinėje mokykloje CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų teisių įgyvendinimo aspektu liudija mokinio perkėlimas į aukštesnę klasę, turint patenkinamus metinius įvertinimus ar leidimas laikyti brandos egzaminus ir jų išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (gimnazijos pažymos apie mokymąsi, brandos atestato), matyti, jog ieškovas išlaikė brandos egzaminus, šiuo metu (nuo 2020 m.) studijuoja (duomenys neskelbtini) pirmos pakopos (bakalauro) nuolatinių studijų (duomenys neskelbtini) kurse, valstybės finansuojamoje vietoje. Šios aplinkybės, remiantis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, patvirtina, kad ieškovas sąžiningai vykdė pareigą mokytis ir mokėsi pažangiai.

Remiantis (duomenys neskelbtini)pažyma, ieškovė šioje gimnazijoje pagal bendro lavinimo formalią suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą pradėjo mokytis nuo 2019-09-01. Iš brandos atestato kopijos matyti, kad ieškovės žinių įvertinimai buvo labai aukšti, ji išlaikė brandos egzaminus, šiuo metu (nuo 2020 m.) studijuoja (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės, remiantis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, patvirtina, kad ieškovė sąžiningai vykdė pareigą mokytis ir mokėsi pažangiai.

Mokantis paskutinėje gimnazijos klasėje, kuomet reikia laikyti valstybinius egzaminus, siekiant tinkamai jiems pasiruošti ir gauti gerus įvertinimus, besimokančio gimnazijoje mokinio pareiga - lankyti pamokas, atlikti namų darbus, didžiąją laiko dalį skirti mokymuisi, todėl galimybės dirbti bei užsidirbti pragyvenimui iš esmės nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovai mokydamiesi gimnazijoje pagal vidurinio ugdymo programą neturėjo galimybių patys pasirūpinti pragyvenimui reikalingomis lėšomis. Paramos ieškovams būtinumo faktą patvirtina byloje esantys įrodymai apie jų turtinę padėtį. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, ieškovai draudžiamųjų pajamų, išmokų negauna. VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro ir VĮ Regitra duomenimis, ieškovų vardais registruotų transporto priemonių, nekilnojamojo turto nėra.

Esant nustatytoms aplinkybėms, nurodytai teismų praktikai, daroma išvada, kad ieškovams, mokymosi siekiant vidurinio išsilavinimo metu buvo būtina tėvų parama. Kitokių aplinkybių įrodymų byloje nėra, atsakovas atsiliepimo į ieškinį pateikė, į teismo posėdį neatvyko ir jų neįrodinėjo.

CK 3.192¹ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę ir turtinę padėtį, taip pat kitas svarbias aplinkybes. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomi CK 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai. Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Nors išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama kiekvieno poreikio tenkinimui (pvz. maistui) ir kokia proporcija ji dalijama tarp vaiko tėvų. Toks įvardijimas daugeliu atvejų yra neprasmingas, nes kai kurios išlaidos (išlaidos vaistams, drabužiams, avalynei, būsto užtikrinimui) negali būti vienodos kiekvieną mėnesį. Vertindamas prašomas priteisti sumas vaikų išlaikymui teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017), remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, šalių paaiškinimais, visuotinai žinomomis prekių ir paslaugų kainomis, atsižvelgdamas į tai, ar nurodyti poreikiai yra realūs ar nurodytos protingumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos.

Ieškovai ieškinyje nurodė, kad kiekvieno iš jų minimaliems poreikiams patenkinti reikalinga 400 Eur per mėnesį dydžio suma, kurią sudaro 50 Eur būsto išlaikymui, 170 Eur maistui, 80 Eur rūbams ir avalynei, 20 Eur higienos priemonėms, 30 Eur mokyklos priemonėms bei laisvalaikiui, po 50 Eur vaistams ir vitaminams. Teismo posėdžio metu ieškovai patikslino, jog abu lanko sporto klubą, kas kainuoja po 25 Eur per mėnesį, ieškovas paaiškino, kad dėl sporto naudoja papildus, kurie kainuoja 20 Eur mėnesiui, ieškovei dėl sveikatos sutrikimų reikalingi vitaminai, papildai, kremai. Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu papildė, jog ieškovei buvo reikalingi masažai, 10 masažų kursas kainuoja 150 Eur.

Teismas, atsižvelgdamas į visuotinai žinomas prekių ir paslaugų kainas, sprendžia, jog ieškovų ieškinyje nurodyti poreikiai maistui, drabužiams ir avalynei, būsto išlaidoms, mokyklos priemonėms bei laisvalaikiui nors ir nėra pagrįsti rašytiniais įrodymais, tačiau, atsižvelgiant į visuotinai žinomas prekių ir paslaugų kainas, yra realūs ir protingo dydžio.

Nors, teismo vertinimu, ieškovo higienos priemonėms nurodoma nepagrįstai didelė suma, teismas įvertina tai, kad ieškovai atskirai neišskyrė poreikio buities prekėms, todėl tokia suma vertintina kaip reikalinga.

Ieškovai nurodė, jog kiekvienam iš jų yra reikalinga po 50 Eur per mėnesį vaistams ir vitaminams, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų į bylą nepateikė. Teismo vertinimu šiam poreikiui tenkinti ieškovų išlaidų dydis negali būti vienodas, kadangi ieškovė turi specialių poreikių. Išrašo iš medicininių dokumentų duomenimis, ieškovei diagnozuota (duomenys neskelbtini), gydymui taikyta kineziterapija, ergoterapija, vertikalios vonios, masažai ir kt. Rekomenduota tęsti fizinius pratimus, vartoti vitaminus. Ieškovė teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad dėl sveikatos būklės jai reikalingi vaistai nuo skausmo, šildantys kremai, papildai sąnariams. Remiantis viešai skelbiamais duomenimis, ši liga yra lėtinė, jos išgydyti vaistais neįmanoma. Nors ieškovė nepateikė duomenų apie tai, kokio dydžio išlaidas sveikatos poreikiams tenkinti patiria, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, trečiojo asmens paaiškinimus apie masažams reikalingas išlaidas, reikalinga apie 50 Eur suma, įvertinus specialiuosius specialiuosius poreikius, yra tikėtina. Atsakovas tokių ieškovės poreikių neginčijo.

Tuo tarpu ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog sveikatos sutrikimų neturi, tačiau pasitaiko sezoninių sutrikimų. Kaip ir kiekvienam asmeniui, reikalingos lėšos sveikatos profilaktikai (vitaminams). Ieškovas taip pat paaiškino, o trečiasis asmuo patvirtino, kad 20 Eur per mėnesį yra reikalinga papildams – proteinui. Teismo vertinimu, išlaidos ieškovo sveikatos poreikiams mažintinos pusiau.

Teismo posėdžio metu ieškovai nurodė, o trečiasis asmuo patvirtino, jog ieškovai lanko sporto klubą už 25 Eur per mėnesį. Teismas, vertindamas šį poreikį, atsižvelgia į kasacinio teismo formuojamą praktiką, kad turi būti tenkinami ne tik būtinieji, bet ir protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016), siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Ieškovų nurodyta suma sporto klubui yra protingo dydžio, o šis poreikis tenkintinas, todėl įskaitomas, sprendžiant dėl reikalingo išlaikymo dydžio.

Remdamasis nustatytų aplinkybių visuma, teismas daro išvadą, kad ieškovų nurodytos 400 Eur per mėnesį išlaidos kiekvieno iš jų poreikių tenkinimui yra realios ir protingo dydžio, o ieškovės poreikiai šią sumą viršija. Tačiau remiantis kasacinio teismo praktika, iš šių sumų išskaičiuotinos pagal Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnį valstybės kiekvienam pagal bendrojo ugdymo programą besimokančiam vaikui iki 21 metų mokamos išmokos.

Pažymėtina, kad 2017-08-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo priteistas tuo metu nepilnamečio ieškovo išlaikymas, mokamas po 200 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovo poreikiai sumažėjo, kad jis turi galimybę dalį jų tenkinti pats. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, ieškovės poreikiai taip pat nėra mažesni nei ieškovo, todėl atitinkamo dydžio išlaikymas reikalingas ir jai.

Sprendžiant dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, teismų praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi turėti realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2007; 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų matyti, kad atsakovas šiuo metu nedirba, tačiau Juridinių asmenų registro duomenimis jis yra (duomenys neskelbtini) vadovas. Duomenų apie atsakovo gaunamą pajamų dydį byloje nėra. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, savo turtinės padėties neatskleidė. VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. VĮ Regitra duomenimis, atsakovo vardu registruota viena transporto priemonė – automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (pirmoji registracija 2000-03-30). Duomenų apie tai, jog atsakovas būtų nedarbingas ar turėtų sveikatos problemų, turinčių įtakos jo darbingumui, byloje nėra.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turi būti nustatytos ne tik esamos tėvų galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas neatskleidė savo turtinės padėties ir nepateikė duomenų, jog neturi galimybių dirbti ir uždirbti pakankamas pajamas vaikams išlaikyti, sprendžia, kad atsakovas turėjo galimybes teikti šalių pilnamečiams vaikams reikalingą išlaikymą laikotarpiu kuomet jie mokėsi siekdami vidurinio išsilavinimo.

Sprendžiant dėl iš atsakovo priteistinos paramos dydžio taip pat svarbu nustatyti trečiojo asmens S. M. turtinę padėtį ir galimybes teikti paramą vaikams. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo nurodė, jog dirba grožio srityje, duomenų apie gaunamą nuolatinių pajamų dydį į bylą nepateikė. Dalyvaujantys byloje asmenys jų išreikalauti neprašė. 2017-08-24 sprendime teismas konstatavo, kad ieškovė 2014 m. sausio 1 d. sudarė nepriklausomo pardavimų direktoriaus sutartį su (duomenys neskelbtini) ir vykdo šią veiklą, ką patvirtina Sodra išrašas apie tai, kad ieškovė, nuo 2014 m. sausio 3 d. registruota kaip vykdanti individualią veiklą, ieškovės tikrųjų pajamų apskaičiuoti nėra galimybės, kadangi jos nėra pastovios. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad gavusi teismo jos naudai priteistą kompensaciją iš atsakovo, nusipirko butą, kuriame su vaikais gyvena. Ši aplinkybė yra svarbi turtinei padėčiai įvertinti, kadangi kartu gyvenančiam vienam iš tėvų neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad trečiajam asmeniui, skirtingai nei atsakovui, teko būsto ieškovams užtikrinimo našta.

Esant visoms nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovas turi didesne dalimi prisidėti prie pilnamečių, tačiau ugdymo įstaigoje pagal vidurinio ugdymo programą besimokančių vaikų poreikių tenkinimo, todėl ieškovų ieškinys dėl išlaikymo 200 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis priteisimo kiekvienam iš ieškovų tenkintinas. Iš atsakovo ieškovo B. M. naudai priteistinas išlaikymas, mokamas po 200 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki mokymosi gimnazijoje pabaigos. Iš atsakovo ieškovės K. M. naudai priteistinas išlaikymas, mokamas po 200 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo 2019-09-01 iki mokymosi gimnazijoje pabaigos.

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo turi būti nukreiptas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovai yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovų ieškinį tenkinus pilna apimtimi, iš atsakovo valstybės naudai priteisiamas 108 Eur (200 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc. x 2 vaikai (ieškovai)) dydžio žyminis mokestis už reikalavimą priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Ieškovai į bylą duomenų apie patirtas advokato pagalbos išlaidas nepateikė, todėl šių išlaidų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

Byloje taip pat susidarė 24,60 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios taip pat priteisiamos iš atsakovo. Iš viso iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiama 132,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą ieškovei K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki mokymosi pagal vidurinio ugdymo programą pabaigos, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą ieškovui B. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) nuo (duomenys neskelbtini) iki mokymosi pagal vidurinio ugdymo programą pabaigos, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo dalyje nukreipti vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 132,60 Eur (vieną šimtą trisdešimt du eurus 60 euro centų) bylinėjimosi išlaidų. Ši sumą turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.