- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-06
- Bylos Nr.
- e2A-105-357/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „BnP Finance“
- Atsakovas
- M. G.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka ieškovės akcinės bendrovės „BnP Finance“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2017 m. spalio 24 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės AB „BnP Finance“ ieškinį atsakovui M. G. dėl skolos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) BnP Finance pateiktu teismui ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo M. G. 103 Eur negrąžintos kredito dalies, 9,76 Eur kredito mokesčio, 11,81 Eur palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo iki kreipimosi į teismą dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis ir 121 Eur procesinių dokumentų parengimo išlaidos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmai 2017 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo M. G. 103 Eur negrąžinto kredito, 9,76 Eur kredito mokesčio, 11,81 Eur palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo iki kreipimosi į teismą dienos, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos 124,57 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017 m. rugpjūčio 30 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur žyminio mokesčio bei 30 Eur procesinių dokumentų parengimo išlaidų ieškovui AB BnP Finance.Nurodė, kad atsakovas kredito pilnai negrąžino ir neįvykdė kitų sutartinių įsipareigojimų, nemokėdamas kitų įmokų, nors ieškovė ragino sumokėti įsiskolinimą, tačiau byloje duomenų, kad atsakovas sutartinius įsipareigojimų įvykdė, nėra, atsakovas privalo sumokėti ieškovui negrąžintą kredito dalį, kredito mokestį ir palūkanas kaip atlyginimo už naudojimąsi kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo iki kreipimosi į teismą dienos, pagal vartojimo kredito sutartį. Priteisti 121 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą ieškovas reikalauja nepagrįstai, nes Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2016 m. AB BnP Finance Lietuvos teismuose pareiškė ne mažiau kaip 4500 ieškinių. Pažymėjo, kad ieškovo teikiami ieškiniai yra vienarūšiai, jie kyla iš kasdieninės ieškovo veiklos ir iš esmės yra šabloniniai, todėl reikalaujama 121 Eur išlaidų kompensacija už ieškinį yra aiškiai per didelė, lyginant ją su ieškinio suma. Teismo vertinimu, nurodyto dydžio ieškovo išlaidos neatitinka CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte bei CPK 98 straipsnyje įtvirtintų sąžiningumo, teisingumo principų bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijų, siekiant, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Jas priteisiant nesumažintas būtų sudaromos prielaidos pelnytis iš skolininkų nemokumo (Šiaulių apygardos teismo 2014 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-324-267/2016, bei 2017 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-389-372/2017). Atsižvelgiant į tai, už ieškinio parengimą priteistiną sumą mažino iki 30 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė AB BnP Finance apeliaciniu skundu prašo pakeisti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimą už akių dalyje dėl išlaidų už procesinių dokumentų parengimą ir priteisti Apeliantui, BnP Finance, AB iš atsakovo M. G. 136 Eur ieškovei BnP Finance, AB, patirtas bylinėjimosi išlaidas. Priteisti apeliantui, BnP Finance, AB iš atsakovo M. G. 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Kitą Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:Apeliantas nesutinka su teismo vertinimu, nes CPK 93 str. 1 d. nustato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.Ieškinio materialinio subjektinio reikalavimo tenkinimas visa apimtimi sudaro pagrindą konstatuoti, jog proceso šalis įgyja procesinę teisę gauti visų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, jos yra realios, būtinos ir pagrįstos ir suprantamos kaip išleistos lėšos. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai dėl pinigų sumokėjimo dėl bylos sprendimo teisme. Realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje (ir., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. kovo 6 d. sprendimų, priimtų byloje S. J. v. Lietuva). Apelianto atstovas teisėtai ir pagrįstai teikė teisines paslaugas apeliantui, todėl pastarojo turėtos išlaidos dėl procesinių dokumentų rengimo gali būti priskiriamos prie kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, nustatytų CPK 88 straipsnio 1 dalyje.Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartį, priimtų civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas" v. UAB „Projektų vystymo grupė", bylos Nr. 3K-3-207/313/2015, ir joje nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikų).Apeliantas patyrė išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, jų dydis neviršija teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą civilinėje byloje, dydžių, t. y. yra kur kas mažesnės nei nustatyti dydžiai.
Motyvuojamoji dalis
Konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjusi apeliacinį skundą pažymi, kad pirmosios instancijos teismo motyvų dėl ieškinio esmės nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalyje.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės AB BnP Finance ir atsakovo M. G. 2016 m. lapkričio 17 d. buvo sudaryta terminuota vartojimo kredito išdavimo sutartis, kuria ieškovė suteikė atsakovui 150 Eur vartojimo kreditą 3 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais grąžinti kreditą, mokėti palūkanas bei vykdyti kitas sutartyje numatytas prievoles. Atsakovas savo prisiimtų prievolių neįvykdė, kredito pilnai negrąžino ir neįvykdė kitų sutartinių įsipareigojimų, nors ieškovė ragino sumokėti įsiskolinimą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje duomenų apie sutartinių įsipareigojimų įvykdymą, nėra. Atsakovas M. G., nevykdydamas sutartinių įsipareigojimų, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 6.38 straipsnio 1 dalies bei CK 6.256 straipsnio nuostatas, todėl skolininkas turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius (CK 6.63 str. 2 d., CK 6.256 str.). Todėl atsakovas privalo sumokėti ieškovui 103 Eur negrąžintą kredito dalį, 9,76 Eur kredito mokesčio ir 11,81 Eur palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo iki kreipimosi į teismą dienos.Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016). Pirmosios instancijos teismas vertindamas įrodymus darė išvadą, kad iš atsakovo ieškovui priteistinas 15 Eur žyminis mokestis, ieškovo sumokėtas paduodant ieškinį. Priteisti 121 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą ieškovas reikalauja nepagrįstai, nes Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2016 m. AB BnP Finance Lietuvos teismuose pareiškė ne mažiau kaip 4500 ieškinių. Pažymėjo, kad ieškovo teikiami ieškiniai yra vienarūšiai, jie kyla iš kasdieninės ieškovo veiklos ir iš esmės yra šabloniniai, todėl reikalaujama 121 Eur išlaidų kompensacija už ieškinį yra aiškiai per didelė, lyginant ją su ieškinio sum.Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai sumažino bylinėjimosi išlaidas už procesinių dokumentų parengimą nuo 121 Eur iki 30 Eur.Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad turtinių reikalavimų bylose bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcijos nustatomos taikant matematinį patenkintų (atmestų) materialinių teisinių reikalavimų santykį su visais pareikštais reikalavimais. Tokiu būdu nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcijos neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams tik tuo atveju, jeigu visi reikalavimai yra vienarūšiai ir analogiško pobūdžio. Esant skirtingų rūšių reikalavimams, taikyti vien matematinį reikalavimų santykį ne visada teisinga, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu suformuluoti kriterijai, į kuriuos būtina atsižvelgti: 1) kuri iš bylos šalių kalta dėl netinkamų sutartinių įsipareigojimų; 2) jeigu pareikšti keli reikalavimai ar patenkintas pagrindinis reikalavimas; 3) esant keliems reikalavimams, kurio iš šių reikalavimų nagrinėjimas pareikalavo akivaizdžiai daugiau sąnaudų.CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/313/2015). Apeliantės teigimu, teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo pagalba apmokėjimo atlyginimo apmokėjimo tvarka ir sąlygos. Proceso teisės normoje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ir advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas (CPK 98 str. 1 d.). Taip pat reglamentuojama, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.). Pagal CPK 4 straipsnį vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas aukščiau nurodytas su bylinėjimosi išlaidų dydžio nustatymu susijusias teisės normas, yra nurodęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, o nustatant priteistino advokatui užmokesčio dydį, taip pat turi būti atsižvelgta į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016). Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentą dėl to, jog pirmosios instancijos teismas sumažindamas išlaidų už procesinių dokumentų parengimą dydį, nukrypo nuo ginčo klausimu formuojamos teismų praktikos. Tokia praktika taikoma ir Šiaulių apygardos teismo nagrinėjamose civilinėse bylose (e2A-715-883/2016, e2A-665-569/2016).Nagrinėjamu atveju ieškovė gindama savo interesus byloje naudojosi advokato paslaugomis, kuris parengė ieškinį dėl skolos ir delspinigių priteisimo, už advokato paslaugas pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 121 Eur sumą, kuri neviršija Lietuvos advokatūros 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) 8.2 punkte nustatyto maksimalaus dydžio. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant ar faktiškai visos šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, atsižvelgiama į bylos apimtį ir sudėtingumą, ieškinio turinį, teikiamų paslaugų pobūdį. Aktualus pareikšto reikalavimo dydis, bylinėjimosi išlaidų bei ieškinio sumos proporcijos į kurias atsižvelgiama priteisiant visas šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas (Šiaulių apygardos teismo nutartis civilinėje byloje e2A-1064-357/2017). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad mažinant bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiama ir į bylos nesudėtingumą, į nedidelę ginčo sumą, į tai, kad byloje nebuvo nagrinėjami nauji teisiniai klausimai ir dėl to advokato darbo sąnaudos nebuvo didelės.Šioje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog 121 Eur sumos, skirtos bylinėjimosi išlaidų atlyginimui, priteisimas iš skolininkės pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Pažymėtina, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra didesnės nei iš atsakovo M. G. priteisiama skola. Tai leidžia daryti išvadą, kad pagal suformuotą teisminę praktiką, teismas, patenkinęs ieškinį, priteisdamas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, ne visas prašomas priteisti išlaidas, atsižvelgė į aukščiau nurodytas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, vadovavosi CPK 98 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, bei sąžiningumo, teisingumo principais, taip pat realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, siekė, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teisės normomis ir suformuota teismų praktika, proporcingai sumažino bylinėjimosi išlaidas nuo 121 Eur iki 30 Eur, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2017 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.