Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „BnP Finance“ apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2646-767/2015 pagal akcinės bendrovės (toliau – AB) „BnP Finance“ (buvusi akcinė bendrovė (toliau – AB) „Bobutės paskola“) ieškinį atsakovei E. D. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė AB „BnP Finance“ ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 35,65 Eur kreditą, 3,61 Eur kredito mokestį, 10,08 Eur palūkanas kaip atlyginimo už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo iki kreipimosi į teismą dienos pagal 2013-09-02 tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. k94vxfsd, taip pat priteisti 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur žyminį mokestį, 121,00 Eur teisinių paslaugų išlaidas bei priimti sprendimą už akių, jei atsakovė laiku nepateiks atsiliepimo į pareikštą ieškinį.

Procesiniai dokumentai atsakovei E. D. įteikti tinkamai, atsiliepimo į ieškinį nustatytu laiku ji nepateikė, todėl, ieškovui prašant, teismas priėmė sprendimą už akių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje kilo ginčas dėl priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos dydžio už procesinių dokumentų parengimą pirmosios instancijos teisme.

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino prašymą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, taip bylinėjimosi išlaidas sumažindamas nuo 121,00 Eur iki 20,00 Eur Apeliantė su teismo sprendimo už akių dalimi nesutinka ir prašo priteisti iš atsakovės visas ieškovės patirtas išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, be to, jos yra žymiai mažesnės už nustatytą galimą maksimalų užmokestį, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio nustatyto rekomenduojamo priteistino maksimalaus užmokesčio dydžio. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos už teisinę pagalbą gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-533/2008). Atsižvelgiama ne tik į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, bet ir vadovaujamasi CPK 98 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, siekiant, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Nustatant priteistino advokatui užmokesčio dydį, atsižvelgiama į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Nė vienas iš šių argumentų nepatvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, turėjo pagrindo visiškai patenkinti reikalavimą dėl advokato pagalbos išlaidų priteisimo. Apeliantės teiginys, kad ji advokatui sumokėjo žymiai mažiau, nei nustatyta Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, nėra argumentas, įpareigojantis teismą priteisti visas jos turėtas išlaidas.

Konstatuotina, jog apeliantės argumentas apie materialinio subjektinio reikalavimo tenkinimo visa apimtimi sukeliamą teisę į visų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą taip pat nėra pagrįstas. Ta aplinkybė, jog ieškovės ieškinys buvo patenkintas, nesudaro pagrindo priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes, kaip jau buvo minėta, teismas turi diskreciją spręsti dėl šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, priteistinų iš antrosios šalies, dydžio įvertindamas byloje egzistuojančias aplinkybes.

Apeliantės teigimu, teismas sumažindamas prašytą priteisti išlaidų už procesinių dokumentų parengimą sumą, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimu, t. y. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1899-585/2014, suformuotos teisės taikymo praktikos šiuo klausimu.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodyta nutartimi nėra suformuota teisminė praktika, kokio dydžio išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Vien iš to, jog nurodyta, kad visa apimtimi patenkinus materialinius subjektinius reikalavimus, šalis įgyja procesinę teisę gauti visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, negalima daryti išvados, jog suformuota taisyklė, kad visais atvejais, kai patenkinamas šalies materialinis reikalavimas, turi būti priteistos visos turėtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti.

Remdamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo jį tenkinti.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.