Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Laurai Kančauskei, dalyvaujant ieškovo atstovui Pavelui Šegurovui, atsakovui M. Š., atsakovo atstovui advokatui Žilvinui Astrauskui, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų A. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovui M. Š. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl tėvo valdžios apribojimo

8. Iš byloje esančių gimimo liudijimo kopijų (b. l. 7, 8) matyti, kad nepilnamečių vaikų S. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra atsakovas M. Š., o motina – V. G.. Iš civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių dokumentų (2 t., 1-8, 49-57) matyti, kad ieškovas M. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nepilnamečio vaiko S. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tėvystės nuginčijimo, tačiau Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 2 d. sprendimu, paliktu nepakeistu Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi, jo ieškinys buvo atmestas. Iš Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-10-18 įsakymų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) dėl S. Š., E. Š. laikinosios globos nustatymo matyti, kad nuo 2012 m. spalio 15 d. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. S. Š. ir E. Š. nustatyta laikinoji globa, paskirta globėja – A. G. (b. l. 12, 13). Iš Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-08-26, 2014-08-27, įsakymų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) dėl S. Š., E. Š. laikinosios globos nustatymo matyti, kad nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. S. Š. ir E. Š. nustatyta laikinoji globa, paskirta globėja – A. G. (b. l. 18, 19). Atsakovas. M. Š. 2017-09-18 raštu Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-11-28 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo informuotas dėl vengimo atlikti tėvo pareigas (b. l. 21, 23). Iš Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-01-24, įsakymų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) dėl S. Š., E. Š. laikinosios globos nustatymo matyti, kad nuo 2018 m. sausio 23 d. S. Š. ir E. Š. nustatyta laikinoji globa, paskirta globėja bei turto administratore – A. G. (b. l. 18, 19). Globėja pareigas atlieka tinkamai. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, kad atsakovas M. Š. praeityje teistas iš paskirto suėmimo paleistas 2017-06-09 (b. l. 34-37). A. G. 2018-02-26 sutikimu dėl nuolatinės globos nustatymo, sutiko, kad V. G. ir M. Š. būtų neterminuotai apribota tėvų valdžia S. Š. ir E. Š. atžvilgiu (b. l. 38).

12. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovaujasi Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, kurią LR Seimas ratifikavo 1995 m., nuostatomis, kuriose numatyta, jog imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų - svarbiausia yra vaiko interesai (Konvencijos 3 str.), o sprendžiant vaiko atskyrimo nuo tėvų klausimą, procese turi būti suteikiama galimybė dalyvauti visoms suinteresuotoms šalims (Konvencijos 9, 12 str.). Taip pat teismas remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau CK) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau CPK) įtvirtintomis teisės normomis, reguliuojančiomis šeimos bylų ypatumus, tuo pačiu susijusiomis su prioritetine vaiko teisių gynyba (CK 3.3 str. 1 d., 3.161 str.). CK ir CPK nustatytas aktyvus teismo vaidmuo, užtikrinant vaiko teisių įgyvendinimą, nagrinėjantis ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo teismas nesaistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą, atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaikų interesus (CK 3.183 str. 2 d.). Laikinas tėvų valdžios apribojimas tėvams yra skiriamas tuo tikslu, kad tėvai per skirtą terminą pakeistų gyvenimo būdą, dėtų visas įmanomas pastangas ir iniciatyvą užmegzti abipusį ryšį su vaikais, tinkamai pasirengti juos savarankiškai auklėti ir prižiūrėti. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas taikomas tik išimtinais atvejais, kuomet tėvai visiškai nesirūpina vaiku, nedalyvauja ji auklėjant, gyvena amoraliai ir nenori keisti padėties, iš jų gyvenimo būdo, įpročių matyti, kad nėra galimybes tikėtis pokyčių ateityje (CK 3.180 str. 3 d.). Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-95/2009).

13. Tėvų valdžios turinys nustatytas CK 3.155 str. 2 d. – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaikų teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią.

14. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.3 str. 1 d. yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d. ir LR vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p. Šiuo principu vadovaujantis turi būti aiškinamos ir CK 3.180 str. 1 d. nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, įtvirtinančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų turi būti taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 3 d.), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas.

15. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas M. Š. su vaikais visiškai nebendrauja, priteisto išlaikymo neteikia, auginti vaikų noro neišreiškė, nededa jokių pastangų ir nesiekia, kad vaikai grįžtų į šeimą. Nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl atsakovas, siekdamas išsaugoti tėvo valdžią, turėjo nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti tėvo pareigas ir rūpintis vaikais. Pažymėtina, kad domėtis kartkartėmis ir fragmentiškai vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais.

16. Teismo vertinimu, atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip tėvo pareigas vaikais rūpintis, juos auklėti, prižiūrėti, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Teismas sprendžia, jog atsakovas M. Š. vengia atlikti minėtas jo, kaip tėvo, pareigas, visiškai nebendrauja su vaikais, noro susigrąžinti vaikų neturi, vaikai jo beveik neprisimena, emocinis ryšys faktiškai yra nutrūkęs, o jo atkurti atsakovas nesiekia. Visuma nurodytų aplinkybių patvirtina, kad atsakovas sąmoningai ir toliau vengia atlikti savo pareigą auklėti vaikus, yra nusišalinęs nuo jų auginimo ir išlaikymo, vaikų poreikiams ir interesams yra abejingas, piktnaudžiauja tėvo valdžia, ir nėra duomenų, jog padėtis gali pasikeisti, todėl darytina išvada, kad atsakovas neįgyvendina tėvo valdžios, nustatytos CK 3.155 str. 2 d., dėl ko jo nepilnamečiams vaikams S. Š. ir E. Š. buvo paskirta laikinoji globa. Teismo nuomone, tėvo, nevykdančio savo pareigų šiems nepilnamečiams vaikams, veiksmai ar neveikimas, laikytini priešingais teisei. Bylos duomenys leidžia konstatuoti, kad atsakovas neatlieka tėvo pareigų, numatytų CK 3.155 str., nesirūpina nepilnamečiais vaikais, yra nusišalinęs nuo jų auklėjimo, savo elgesio keisti nenori, su ieškiniu sutinka, nerodo nei noro, nei pastangų rūpintis vaikais. Dėl to, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus bei į tai, kad atsakovas su ieškiniu sutinka, jam taikytinas neterminuotas tėvo valdžios apribojimas jo nepilnamečių vaikų S. Š. E. Š. atžvilgiu (CK 3.180 str.). Apribojus atsakovui tėvo valdžią vaikų atžvilgiu, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaikais, išskyrus tai, kas prieštarautų vaikų interesams (CK 3.180 str. 3 d.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams

17. Tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis reglamentuoja nepilnamečio vaiko išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo pagrindus, kai priteistas išlaikymas gali būti keičiamas esant svarbioms aplinkybėms, patvirtinančioms tėvų turtinės padėties pagerėjimą ar pablogėjimą, arba vaiko poreikių pasikeitimą.

18. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, jog Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. Š. nepilnamečiams vaikams S. Š. ir E. Š. buvo priteistas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 86,89 Eur (300 Lt) kiekvienam vaikui nuo 2013 m. rugsėjo 20 d. iki vaikų pilnametystės. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo M. Š. po 200 Eur išlaikymą vaikams S. Š. ir E. Š. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, tikslintinas ir spręstinas klausimas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. sprendimu vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.

19. Ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikams, nurodytos sumos ieškinyje nedetalizuoja ir nenurodo, kokie nepilnamečių vaikų poreikiai būtų tenkinami iš šios sumos. Trečiasis asmuo neprieštaravo su tokiu prašomo priteisti išlaikymo dydžiu, nurodė, jog vaikams išleidžia ir daugiau, nes vaikai gabūs, smalsūs ir visko norintys, žingeidūs, tačiau išlaidų vaikams nepagrindė. Teismo vertinimu, ieškovo iš atsakovo prašomo priteisti išlaikymo vaikams suma yra iš dalies pagrįsta, nes vaikams išlaikymui reikia įsigyti maisto, drabužių ir avalynės, ugdymo, lavinimo priemonių, higienos priemonių, kitų prekių, mokėti už jų lavinimą, ugdymą, auklėjimą, užtikrinti teisę į sveikatos apsaugą. Akivaizdu, kad vaikų poreikiai šiuo metu, praėjus beveik 6 metams nuo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo, yra padidėję, vaikai paaugo, jie pradėjo lankyti mokyklą (lanko K. P. mokyklos 5 ir 4 klases), perėjo mokytis į aukštesnes klases, lanko daug būrelių, sveiki, gabūs, norintys kuo daugiau sužinoti ir išmokti, yra charakterizuojami, kaip aktyviai veiklose dalyvaujantys vaikai, todėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. Š. priteisto 86,89 Eur išlaikymo, kuris tenkina tik būtinuosius jų poreikius, aiškiai nepakanka.

21. Įstatyme numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje formuojamos naujos nuostatos, kad, siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien nepilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, tuo pačiu teismas turi spręsti kiekvienoje byloje vaiko poreikių užtikrinimą individualiai ir nesivadovauti iš esmės orientaciniu kriterijumi (vienos mėnesinės algos dydžiu), nustatant vaikui reikalingą išlaikymą.

22. Atsižvelgiant į tai, kad per tam tikrą laikotarpį tėvų galimybės teikti išlaikymą ir (ar) vaikų poreikiai gali pakisti, įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą), nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CK 3.201 straipsnis, (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalis). Pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties arba vaiko poreikių pasikeitimai; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005, 2006 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.).

23. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl kasatorius turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet nelemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011; kt.).

24. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014; kt.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).

25. Išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis, todėl teismas turi įvertinti ir atsakovo turtinę padėtį. Pažymėtina, kad, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008).

26. Vertindamas atsakovo galimybes teikti išlaikymą, teismas atsižvelgia į tai, kad jis yra sveikas, darbingo amžiaus, galintis dirbti ir uždirbi, taip pat ieškoti papildomo, geriau apmokamo darbo, tačiau atsakovas nededa jokių pastagų nei dirbti, nei uždirbti, dirba atsitiktinius darbus, o pagal specialybę darbo dirbti neketina, nes, jo nuomone, jam per mažai moka, todėl pasirinko geriau gyventi iš atsitiktinių pajamų, socialinių išmokų. Pripažintina, kad atsakovas, būdamas gana jauno amžiaus, sveikas, darbingas, privalo teikti vaikams išlaikymą. Teismas, vertindamas nepilnamečių vaikų poreikius, vaikų amžių, mano, jog yra akivaizdu, kad vaikams reikalingos piniginės lėšos maistui, aprangai, mokymuisi, lavinimui, ugdymui, laisvalaikiui. Be to, suprantama, kad vaikų poreikiai pastoviai auga, jiems nuol reikalinga didesnė piniginių lėšų suma išlaikymui. Pažymėtina ir tai, kad vaiko globėja A. G. deda visas pastangas, siekdama užtikrinti vaikų pilnavertį gyvenimą, o tėvas nieko nedaro.

27. Iš trečiojo asmens paaiškinimų nustatyta, kad vaikų tėvas, kuris pagal Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. sprendimą turėjo teikti išlaikymą, išlaikymo neteikia ir niekada neteikė. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog atsakovas kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, šiuo metu nedirba, nėra registruotas darbo biržoje, turi šešis nepilnamečius vaikus, reikalingus išlaikymo. Atsakovas duomenų apie tai, kad yra neįgalus, nedarbingas ar turi sveikatos problemų, teismui nepateikė.

28. Atsakovas pagal savo dabartinę turtinę padėtį ir finansines galimybes turi prisidėti vaikų išlaikymo prievolėje didesne suma, nei buvo nustatyta Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. sprendimu, ir teikti abiem vaikams didesnį išlaikymą. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad atsakovui nepilnamečiams vaikams išlaikyti kas mėnesį kiekvienam mokant po 200 Eur periodinių išmokų, būtų per didelė našta ir tokio išlaikymo atsakovas teikti negalėtų, todėl sprendžiant klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

29. Teismas, įvertinęs atsakovo turtinę padėtį, nepilnamečių vaikų amžių, tai, kad vaikai neturi sveikatos sutrikimų, yra sveiki, taigi atitinkamai jiems nėra reikalingas ir didesnis išlaikymas nei daugumai tokio amžiaus vaikų, tai, kad būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra pakankamai jauno amžiaus, darbingas, turi šešis išlaikytinius, sprendžia, kad byloje nėra įrodymų, kurie leistų teigti, jog atsakovas nėra pajėgus teikti savo vaikams kiekvienam vaikui po 120 Eur dydžio išlaikymą, todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas iš dalies. Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Ieškovas prašė pakeisti išlaikymo dydį ir priteisti išlaikymą vaikams nuo ieškinio padavimo teismui dienos – 2018 m. kovo 13 d. (nuo pradinio ieškinio, kurio dalis išskirta į atskirą bylą) iki vaikų pilnametystės. Atsakovo atstovas prašė padidinti išlaikymą nuo sprendimo priėmimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesiekia dirbti ir didinti pajamas, kad mokėtų vaikams išlaikymą, išlaikymo vaikams niekada nėra mokėjęs, pasiteisinti mažomis pajamomis ir dideliu skaičiumi išlaikytinių jis šiuo atveju negali, nes nededa jokių pastangų, kad padėtis pasikeistų, atsižvelgiant į tai, kad pats atsakovas inicijavo naujos bylos iškėlimą, dėl kurios buvo sustabdytas nagrinėjimas šios bylos, į tai, kad jo ieškinys buvo atmestas, atsižvelgiant išimtinai į nepilnamečių vaikų interesus, į tai, kad jie turi teisę gauti jų amžių ir poreikius atitinkantį išlaikymą, į tai, kad priteistino išlaikymo dydis nėra didelis ir vos gali patenkinti tik būtinuosius vaikų poreikius, todėl padidintas išlaikymas priteistinas ne nuo tada, kai prašo atsakovas, o nuo ieškinio padavimo teismui dienos – 2018 m. kovo 13 d. (nuo pradinio ieškinio, kurio dalis išskirta į atskirą bylą) iki vaikų pilnametystės (CK 3.200 str.).

30. CPK 406 straipsnio 2 dalis numato, kad tenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti išspręstas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. CPK 407 straipsnis numato, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui. Be to, CK 3.183 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui. Teismo iniciatyva turėtų būti pradedama byla dėl vaiko nuolatinės globos/rūpybos nustatymo, vaiko globėjo/rūpintojo paskyrimo (CPK 496¹ str.).

31. Atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta nuolatinė globa nepilnamečiams vaikams S. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), šeimoje; nepilnamečių vaikų S. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatine globėja ir vaikams priklausančio turto administratore paskirta A. G.; nepilnamečių vaikų S. Š., gim. (duomenys neskelbtini), E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su globėja A. G., klausimas dėl nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo S. Š. ir E. Š. pakartotinai nespręstinas, nauja byla neužvestina, nes minėtas klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

32. Sprendimas dalyje dėl tėvo valdžios apribojimo vykdytinas skubiai (CPK 496 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33. Kadangi ieškinys iš esmės tenkintinas, iš atsakovo valstybei turėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas yra atleistas paduodant ieškinį (CPK 83 str. 1 d. 5 p.): žyminis mokestis už reikalavimą dėl tėvo valdžios apribojimo, žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentus įteikimu (CPK 80 str., 88 str., 93 str. 1 d.). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas augina mažametį vaiką, turi kitų išlaikytinių, atvyko į teismo posėdį, į tai, kad atsakovas neturi darbo ir pajamų, į tai, kad prioritetas teiktinas jo turtinės pareigos vaikams, o ne valstybės atžvilgiu, vykdymui, bylinėjimosi išlaidos valstybei iš atsakovo nepriteistinos, jos atlygintinos valstybės lėšomis (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270, 376, 400-407, straipsniais, 496 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. Š. priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir jį padidinti – priteisti iš atsakovo M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) po 120,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2018-03-13) iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimo dalį dėl tėvo valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Sprendimo patvirtintą kopiją po jo įsiteisėjimo per 3 darbo dienas išsiųsti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.