Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame parengiamajame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovei D. D. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei ieškinys ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 30 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, teismo šaukimai į byloje skirtus parengiamuosius teismo posėdžius įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (131-134 b. l., popierinės bylos 101-103 l.). Atsakovė nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį per nustatytą terminą, į paskirtus parengiamuosius posėdžius neatvyko, todėl, ieškovui ieškinyje ir teismo posėdžio metu prašant, vadovaujantis CPK 230 straipsnio 2 dalimi, sprendimas priimamas už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre ieškovo vardu įregistruota nuosavybės teisė į ½ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovės vardu įregistruota ¼ dalis nurodyto gyvenamojo namo, o likusi ¼ dalis namo (duomenys neskelbtini), įregistruota Onos Veličkienės vardu (149-158 b. l.). Kauno miesto 1-ojo notaro biuro notarės 2018 m. balandžio 18 d. liudijimo duomenimis po O. Veličkienės mirties 1998 m. rugpjūčio 10 d. buvo pradėta paveldėjimo byla, pareiškimą dėl palikimo priėmimo joje padavė mirusiosios dukra G. Z.. O. Veličkienės įpėdinei 2007 m. lapkričio 28 d. yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. G. Z. mirė (duomenys neskelbtini) (8 b. l.). Iš Kauno miesto 28-ojo notaro biuro 2013 m. sausio 17 d. atsakymo nustatyta, kad po G. Z. mirties 2010 m. kovo 25 d. jos palikimą priėmė dukra D. D., kuriai paveldėjimo teisės liudijimas į ½ dalį piniginių lėšų buvo išduotas 2010 m. liepos 29 d., prašymas dėl paveldėjimo teisės liudijimo į nekilnojamąjį turtą negautas, todėl paveldėjimo teisės liudijimas į jai priklausančią nekilnojamojo turto dalį neišduotas (9 b. l.). Teismo išreikalautos G. Z. paveldėjimo bylos Nr. 23/2010 kopijos duomenimis į Kauno miesto 28-ąjį notarų biurą dėl G. Z. palikimo priėmimo kreipėsi tik atsakovė D. D.. Mirusios G. Z. dukra ir atsakovės D. D. sesuo V. Z.pateikė notarui pareiškimą dėl palikimo atsisakymo. Atsakovei D. D. buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas į G. Z. palikto turto dalį.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje esančiais duomenimis po G. Z. mirties jos turtą paveldėjimo teisės pagrindu priėmė tik viena jos dukra atsakovė D. D., daro išvadą, kad atsakovė paveldėjimo teisės pagrindu perėmė ir kitą G. Z. priklausiusią šiuo metu O. V. vardu įregistruotą Nekilnojamojo turto registre gyvenamojo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ¼ dalį (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatyta, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), priklauso keliems savininkams (t. y. ieškovui ir atsakovei). Viena dalis pastato yra prižiūrima ir tvarkoma, o kita dalis yra netvarkoma, neprižiūrima, negyvenama, stogas nesandarus, kamino plytos nutrupėjusios, nėra lietaus nuvedimo sistemos (10 b. l.). Iš ieškovo paaiškinimų darytina išvada, kad neprižiūrima namo dalis priklauso atsakovei. Nekilnojamojo turto registro turimais duomenimis šioje byloje nurodyto gyvenamojo pastato vidutinė rinkos vertė 2018 m. sausio 1 d. buvo 11 700 Eur (49 b. l.). Ieškovas 2018 m. balandžio 6 d. pasiūlymu pasiūlė atsakovei atidalinti jam priklausančią gyvenamojo namo dalį pagal kartu su ieškiniu pateiktą projektą (47 b. l.). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė sutiko su šiuo pasiūlymu, tačiau teismui įteikus atsakovei procesinius dokumentus (ieškinį, šaukimus į teismo posėdžius) atsakovė nepateikė prieštaravimų ieškinio reikalavimams dėl ieškovo patalpų atidalinimo jo pasiūlytu būdu, sumažinant jos turto dalį bei priteisiant jai kompensaciją.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

Teismų praktikoje nurodoma, kad vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016, 26 punktas, 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-611/2019, 26 punktas).

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, įstatymų nedraudžiamas ir mišraus atidalijimo būdas, todėl tais atvejais, kai įmanoma padalyti daiktą be neproporcingos žalos jo paskirčiai, tačiau toks padalijimas neatitinka bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės dalių, taip pat galimas atidalijimas natūra, teisingai kompensuojant pinigais už atidalijamam ar kitam bendraturčiui natūra tenkančią didesnę daikto dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2019 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-403/2019, 39 punktas).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies vertę. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017 21 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Byloje nustatyta, kad ieškovas siekia atidalyti jam priklausančias patalpas mišriu būdu, t. y. padalyti šalių valdomą pastatą be neproporcingos žalos, nustatant, kad jam priklauso didesnė pastato dalis, t. y. 53/100 gyvenamojo namo dalys, bei priteisiant atsakovei už atidalytą didesnę pastato dalį kompensaciją. Atsakovė, gavusi šios bylos procesinius dokumentus, neprieštaravo tokiam ieškovo reikalavimui.

Ginčo gyvenamasis namas yra 83,19 kv. m. ploto. Ieškovas siekia atidalinti bei nustatyti, kad jam priklauso 44,24 kv. m. patalpos ginčo pastate (t. y. 53/100 dalys ginčo pastato). Patenkinus ieškinį atsakovei tenkanti atidalytų patalpų dalis yra mažesnė 3/100 dalimis nei jai priklauso. Vadovaujantis byloje pateiktais įrodymais apie ginčo pastato vidutinę rinkos vertę, darytina išvada, kad už 3/100 dalis mokėtina kompensacija atsakovei gali būti 351 Eur (11 700 Eur/100*3).

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus (K. Statkevičiaus 2018 m. projektą), konstatuoja, kad ieškovas įrodė, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis atsakovės teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos šalių valdomam gyvenamajam namui bei jo paskirčiai. Atsakovei įstatymo nustatyta tvarka nepateikus kitokių atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantų, ieškovui įrodžius, kad įmanoma padalyti gyvenamąjį pastatą be neproporcingos žalos jo paskirčiai, ieškovo patalpos atidalijamos natūra kompensuojant pinigais už ieškovui natūra tenkančią didesnę daikto dalį (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Ieškovo apskaičiuota kompensacija, mokėtina atsakovei už jam tenkančią didesnę dalį, atitinka vidutinę rinkos gyvenamojo pastato dalies vertę, nurodytą Nekilnojamojo turto registre.

Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, atsakovei iš esmės neprieštaraujant ieškovo pasiūlytam jo patalpų atidalijimo būdui, teismas tenkina ieškovo ieškinį, atidalindamas iš bendrosios dalinės nuosavybės 53/100 dalis gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurias sudaro patalpos, pažymėtos K. Statkevičiaus 2018 m. parengtame atidalijimo projekte 2-1, 2-2, 2-3, 3-1, 3-2, pripažįstant jas asmenine ieškovo nuosavybe, bei priteisiant atsakovei D. D. 371,30 Eur kompensaciją už sumažintą atsakovės nuosavybės dalį (CK 4.80 straipsnis).

Patenkinus ieškinį byloje turi būti išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Šioje byloje ieškovas Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) 2018 m. sausio 29 d. sprendimu buvo atleistas nuo 50 proc. bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, mokėjimo. Ieškovas paduodamas ieškinį sumokėjo 38 Eur žyminį mokestį bei įmokėjo 65,20 Eur už procesinių dokumentų įteikimą atsakovei Kanadoje. VGTPT 2019 m. kovo 28 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų duomenimis antrinės teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje yra 238,15 Eur.

Teismas, patenkinęs ieškovo ieškinį, priteisia jam iš atsakovės 38 Eur žyminio mokesčio atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis) bei grąžina ieškovui jo sumokėtą ir nepanaudotą proceso metu 65,20 Eur užstatą už procesinių dokumentų įteikimą atsakovei Kanadoje (CPK 101 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1, 5 dalimis, visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovės valstybei priteisiamas 37 Eur dydžio žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas, 23,40 Eur teismo procesinių dokumentų siuntimo bei 162 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, nurodytų VGTPT 2018 m. rugsėjo 18 d. pažymoje, atlyginimas.

Teismas, priteisdamas iš atsakovės 162 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą, atsižvelgia į tai, kad bylos duomenimis ieškovui reali antrinė advokato teisinė pagalba buvo suteikta tik iki nurodytos 2018 m. rugsėjo 18 d. pažymos išrašymo (advokatė K. S., paskirta ieškovui teikti antrinę teisinę pagalbą, parengė ieškinį, užtikrino šio ieškinio vertimą į užsienio kalbą). Ieškovui paskirta advokatė buvo keičiama du kartus: 2018 m. birželio 4 d. sprendimu K. S. pakeista į J. S. (84, 85 b. l.), 2018 m. liepos 10 d. sprendimu J. S. pakeista į M. L. (90, 91 b. l.). Apie ieškovo atstovių pasikeitimą teismui nebuvo pranešta laiku, dėl to tuo metu, kai ieškovą atstovavo M. L., teismo priimti procesiniai sprendimai buvo siunčiami J. S.. Dėl VGTPT neatliktų veiksmų (t. y. nepranešimo teismui apie ieškovui pakeistą advokatę) paskutinė ieškovui paskirta advokatė M. L. turėjo apskųsti atskiruoju skundu teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. priimtą procesinį sprendimą palikti ieškovo ieškinį nenagrinėtą. Po to, kai advokatė M. L. apskundė teismo nutartį palikti ieškinį nenagrinėtą (po VGTPT antrinės teisinės pagalbos ieškovui netinkamo koordinavimo) bei teismui 2018 m. spalio 5 d. pasinaikinus 2018 m. rugsėjo 25 d. priimtą nutartį dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, advokatė M. L. iš esmės neatliko šioje byloje jokių procesinių veiksmų, išskyrus prieš pat 2019 m. vasario 27 d. parengiamąjį teismo posėdį pateikto prašymo atidėti parengiamąjį posėdį (nes advokatė ketino atostogauti užsienyje) bei pranešimo apie tai, kad ji neturi įgaliojimų atstovauti ieškovą, parengimą. Todėl teismas daro išvadą, kad po 2018 m. rugsėjo 18 d. VGTPT pažymos išrašymo antrinės teisinės pagalbos išlaidos, nurodytos 2019 m. kovo 28 d. pažymoje, susidarė ne dėl atsakovės procesinio elgesio, bet dėl netinkamo ieškovui antrinės teisinės pagalbos teikimo koordinavimo. Dėl to 2019 m. kovo 28 d. antrinės teisinės pagalbos išlaidos, viršijančios išlaidas, nurodytas 2018 m. rugsėjo 18 d., iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 230 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės 53/100 (penkiasdešimt tris šimtąsias) dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurias sudaro patalpos, pažymėtos Kęstučio Statkevičiaus 2018 m. parengtame atidalijimo projekte, 2-1/13,32 kv. m., 2-2/8,24 kv. m., 2-3/3,43 kv. m., 3-1/7,26 kv. m., 3-2/11,99 kv. m.,, iš viso – 44,24 kv. m., ir pripažinti jas asmenine ieškovo V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe.

Priteisti iš ieškovo Valentino Vilčinsko, a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei D. D., gim. (duomenys neskelbtini), 371,30 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt vieno Eur 30 ct) kompensaciją už jos sumažintą nuosavybės dalį.

Priteisti iš atsakovės D. D., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovui V.V., a. k. (duomenys neskelbtini) 38 (trisdešimt aštuonių) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš atsakovės D. D., gim. (duomenys neskelbtini), valstybei 222,40 Eur (dviejų šimtų dvidešimt dviejų Eur 40 ?t) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, iš jų – 162 Eur pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą „Swedbank“ AB, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Kitą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą (60,40 Eur) pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimo įrodymus reikia pateikti Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmams.

Grąžinti iš teismo depozitinės sąskaitos ieškovui V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) jo sumokėtą 65,20 Eur (šešiasdešimt penkių Eur 20 ct) užstatą už procesinių dokumentų įteikimą atsakovei (2018 m. spalio 2 d. nurodymas įmokėti grynuosius pinigus AB Swedbank).

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Įsiteisėjusio sprendimo už akių kopiją išsiųsti VĮ Registrų centras ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Finansų skyriui.