Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilija Ranceva rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (išieškotojos) akcinės bendrovės „Swedbank“ skundą dėl antstolės Neringos Lipeikienės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Neringa Lipeikienė, akcinė bendrovė „Inter Rao Lietuva“ (skolininkė).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja AB „Swedbank“ 2023 m. rugpjūčio 24 d. padavė antstolei Neringai Lipeikienei 2023 m. rugpjūčio 21 d. skundą, kuriame prašo panaikinti antstolės Neringos Lipeikienės 2023 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos Nr. 0062/23/01373 nutraukimo.

Antstolė Neringa Lipeikienė 2023 m. rugpjūčio 29 d. patvarkymu nutarė atsisakyti patenkinti minėtą pareiškėjos skundą ir jį pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad vykdomąją bylą nutraukė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 629 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, nes vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti neteisėtai. Nemokumo įstatyme nurodyti einamieji mokėjimai neapima bylinėjimosi išlaidų. Nemokumo įstatymo 73 straipsnyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos yra bankroto proceso administravimo išlaidos, t. y. nėra laikomos einamaisiais mokėjimais, dėl to bylinėjimosi išlaidų išieškojimas CPK tvarka negalimas po nemokumo bylos iškėlimo.

Suinteresuotas asmuo AB „Inter Rao Lietuva“ atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tai, be kita ko, reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi teisės aktuose nustatytas teises, tačiau jo įgaliojimai negali būti aiškinami per plačiai, kad dėl tokio aiškinimo iš esmės pasikeistų įstatymo leidėjo antstoliui suteiktų teisių apimtis. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas ar nutartis būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdyta, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017 ir 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-687/2018). Vykdymo esmė – skolos išieškojimas, taip įvykdant skolininko prievolę kreditoriui. Dėl to, aiškinant ir taikant vykdymo procesą reglamentuojančias normas, turi būti užtikrinama, kad teisės taikymo rezultatas nebus priešingas siekiamam tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020 20, 21 punktai). Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007, 2008 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010, 2019 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-378/2019 ir 2019 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-169-1075/2019).

Iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, kad antstolė Neringa Lipeikienė 2023 m. rugpjūčio 7 d. patvarkymu Nr. S-23-62-30214 priėmė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą dėl 16 456,70 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo išieškotojo naudai iš skolininkės. Vykdomasis raštas buvo išduotas, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-270-1080/2022 ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-270-1080/2022 išieškotojos naudai iš skolininkės buvo priteista 16 456,70 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo sprendimai, kurių pagrindu išieškotojos naudai iš skolininkės priteistos bylinėjimosi išlaidos, įsiteisėjo 2022 m. liepos 28 d.

Antstolė 2023 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymu Nr. S-23-62-30384 nutraukė vykdomąją bylą, remdamasi CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punktu, argumentuodama, jog išieškojimas civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka negalimas, nes vyksta skolininkės bankroto procesas. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kurių pagrindu antstolė sprendė, kad skolininkei yra iškelta bankroto byla.

Pareiškėja (išieškotoja) AB „Swedbank“ pateikė skundą dėl minėto patvarkymo, nurodydama, jog antstolė nepagrįstai nutraukė vykdomąją bylą. Savo nesutikimą su skundžiamu patvarkymu pareiškėja motyvavo tuo, jog išieškomos bylinėjimosi išlaidos laikytinos einamaisiais mokėjimais, kurie gali būti išieškomi Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka net ir iškėlus įmonei bankroto bylą.

Remiantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų.

Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-631-934/2023 iš dalies pakeitė Vilniaus apygardos 2022 m. birželio 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. eB2-1181-864/2023 ir nusprendė panaikinti akcinės bendrovės „Inter Rao Lietuva“ 2022 m. birželio 30 d. kreditorių susirinkime priimtus nutarimus pirmuoju, antruoju, trečiuoju, ketvirtuoju bei penktuoju darbotvarkės klausimais. Pirmuoju darbotvarkės klausimu buvo nuspręsta vykdyti AB „Inter Rao Lietuva“ bankroto procesą ne teismo tvarka. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas įsiteisėjo jo priėmimo dieną. Todėl spręstina, kad skolininkė nėra bankrutuojanti įmonė. Pažymėtina, jog remiantis viešai skelbiamais valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, nėra įregistruotas skolininkės teisinis statusas, t. y. skolininkės bankroto procesas nevyksta.

Remiantis CPK 443 straipsnio 8 dalimi, nagrinėjantis bylą šio Kodekso V dalyje nustatyta tvarka (ypatingąja teisena) teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. CPK 629 straipsnio 3 dalis numato, kad nutraukta vykdomoji byla negali būti pradedama iš naujo. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamame patvarkyme nėra nurodyta, kokių duomenų pagrindu antstolė sprendė skolininkei esant iškeltai bankroto bylai, tokių duomenų nėra ir teismui pateiktoje vykdomojoje byloje, atsižvelgiant į aptartą Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendime nustatytą aplinkybę, kad skolininkės AB „Inter Rao Lietuva“ bankroto procesas buvo pradėtas neteisėtai, į tai, kad nutraukta vykdomoji byla negali būti pradedama iš naujo, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju vykdomoji byla nutraukta nesant tam teisėto pagrindo. Todėl yra pagrindas tenkinti pareiškėjos skundą, nors ir kitais motyvais nei skunde nurodė pareiškėja. Atsižvelgiant į tai, nėra tikslinga pasisakyti dėl kitų pareiškėjos skunde nurodytų argumentų, kuriais grindžiamas nesutikimas su skundžiamu patvarkymu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos akcinės bendrovės „Swedbank“ skundą dėl antstolės Neringos Lipeikienės veiksmų tenkinti.

Panaikinti antstolės Neringos Lipeikienės 2023 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos Nr. 0062/23/01373 nutraukimo.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.