- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-27
- Bylos Nr.
- 2S-2961-565/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22846-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Kategorijos
- 3.1.18.2.10Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliantės (pareiškėjos) A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. S. skundą dėl antstolio Roberto Vasiliausko veiksmų bei pagal antstolio Roberto Vasiliausko prašymą dėl leidimo priverstinai patekti į skolininko gyvenamąsias patalpas, suinteresuoti asmenys antstolis Robertas Vasiliauskas, UAB „Centro Kubas – nekilnojamasis turtas“, AB SEB bankas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos A. S. skundą dėl antstolio Roberto Vasiliausko veiksmų bei pagal antstolio Roberto Vasiliausko prašymą dėl leidimo priverstinai patekti į skolininko gyvenamąsias patalpas, 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartimi pareiškėjos A. S. skundą dėl antstolio Roberto Vasiliausko veiksmų atmetė, taip pat tenkino antstolio Roberto Vasiliausko prašymą dėl leidimo priverstinai patekti į skolininko gyvenamąsias patalpas.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą: 1) atidėti patvarkymo Nr. S-18-179-7686 dėl areštuoto turto apžiūros 2018 m. liepos 14 d. vykdymą ir teismo nutarties vykdymą, sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0177/14/01375, nutraukti pinigų išieškojimo nukreipimą į skolininkės (pareiškėjos) turtą iki šio pareiškėjos prašymo išnagrinėjimo pabaigos; 2) išaiškinti arba patikslinti, kaip gali (ar gali) ir turi (ar turi) būti įgyvendinta 2018 m. rugsėjo 24 d. nutarties dalis leisti antstoliui ir turto vertintojui (ekspertui) atliekant turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę priverstinai įeiti į skolininkei priklausančias gyvenamąsias patalpas – ½ dalį buto su bendro naudojimosi patalpomis, pažymėtomis: 23-1, 23-2, 23-5, 23-8, 23-9, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ½ dalį buto su bendro naudojimosi patalpomis, pažymėtomis: 23-1, 23-2, 23-5, 23-8, 23-9, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nes teismo nurodytos butų dalys (44-23A ir 44-23B) su bendro naudojimo patalpomis yra sujungtos į vieną turtinį vienetą su kitomis buto dalimis (nenurodytomis nutartyje), t. y. butas (44-23A ir 44-23B) su bendro naudojimosi patalpomis, pažymėtomis: 23-1, 23-2, 23-3, 23-4, 23-5, 236, 23-7, 23-8, 23-9, 23-10 nėra jokiu realiu būdu atskirtas nuo teismo nutartyje nurodytų buto dalių (23-1, 23-2, 23-5, 23-8, 23-9), ir tos buto (butų) dalys negali būti atskirai įkeičiamos, areštuojamos, suteikiamas leidimas priverstinai patekti, vertinamos, parduodamos arba naudojamos atskirai (kambariai be virtuvės ir sanitarinių mazgų ir atvirkščiai).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 4 d. nutartimi netenkino pareiškėjos A. S. prašymų dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nutarties išaiškinimo bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 278 straipsnio 1 dalį teismo sprendimas (nutartis) gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai suprantamai) suformuluota sprendimo (nutarties) rezoliucinė dalis ir dėl to gali kilti keblumų sprendimą (nutartį) įvykdyti. Teismas neturėtų aiškinti sprendimo (nutarties) motyvuojamosios dalies, nes tai reikštų naujų motyvų surašymą (motyvuojamosios dalies papildymą). Be to, civiliniame procese egzistuoja ir kitas išaiškinimo institutas, t. y. įstatyme įtvirtinta antstolio teisė kreiptis į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką (CPK 589 straipsnio 1 dalis). Esant situacijai, kai vienintelei pareiškėjai nėra aiškus vykdytinas teismo sprendimas, nėra pagrindo spręsti, kad jo rezoliucinė dalis yra neaiški ir nesuprantama.
5. Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju vykdomasis procesas vykdomas pagal hipotekos lakšto pagrindu notaro išduotą vykdomąjį įrašą, kuris nėra nuginčytas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.193 straipsnio 1 dalį tokiu atveju išieškojimas visų prima turi būti nukreipiamas į hipoteką įkeistą turtą, todėl pareiškėjos argumentai, kad išduotas vykdomasis įrašas neįgyvendinamas, jog ginčo patalpos yra sujungtos su kitomis patalpomis (turtiniais vienetais) ir dėl to negali būti atskirai įkeičiamos ir areštuojamos, atmestini kaip nepagrįsti.
6. Teismas atmetė pareiškėjos prašymą atidėti patvarkymo Nr. S-18-179-7686 dėl areštuoto turto apžiūros 2018 m. liepos 14 d. vykdymą ir teismo nutarties vykdymą, sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0177/14/01375 ir nutraukti pinigų išieškojimo nukreipimą į skolininkės turtą iki pareiškėjos skundo išnagrinėjimo. Teismas sprendė, jog pareiškėja nenurodė, kaip vykdymo veiksmų nesustabdymas gali apsunkinti galimai palankaus pareiškėjai teismo sprendimo įvykdymą. Išieškojimas turi būti vykdomas iš įkeisto turto, vykdymo veiksmai užsitęsė ilgą laiką dėl pareiškėjos daugkartinio pasinaudojimo savo teise skųsti antstolio veiksmus, nors dėl antstolio teisės apžiūrėti iš varžytinių realizuotinas patalpas ne kartą pasisakė teismai įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Tokia skolininkės pozicija atitolina vykdymo proceso veiksmų pabaigą bei sudaro prielaidas situacijai, kai išieškojimo procese ima dominuoti ne išieškotojo, o skolininko interesai, kas iš esmės prieštarauja vykdymo proceso teisinio reguliavimo skirto išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai, esmei.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Pareiškėja A. S. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. nutarties, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. dienos nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-28994-863/2018 ir patenkinti pareiškėjos prašymus iš esmės: 1) atidėti patvarkymo Nr. S-18-179-7686 dėl areštuoto turto apžiūros 2018 m. liepos 4 d. vykdymą ir teismo nutarties vykdymą, sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0177/14/01375, nutraukti pinigų išieškojimo nukreipimą į skolininkės turtą iki šio pareiškėjos prašymo (skundo) išnagrinėjimo pabaigos; 2) išaiškinti arba patikslinti, kaip gali (ar gali) ir turi (ar turi) būti įgyvendinta 2018 m. rugsėjo 24 d. nutarties dalis leisti antstoliui ir turto vertintojui (ekspertui) atliekant turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę priverstinai įeiti į skolininkei priklausančias gyvenamąsias patalpas – ½ dalį buto su bendro naudojimosi patalpomis, pažymėtomis: 23-1, 23-2, 23-5, 23-8, 23-9, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ½ dalį buto su bendro naudojimosi patalpomis, pažymėtomis: 23-1, 23-2, 23-5, 23-8, 23-9, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nes teismo nurodytos buto dalys (44-23A ir 44-23B) su bendro naudojimo patalpomis yra sujungtos į vieną turtinį vienetą su kitomis buto dalimis (nenurodytomis nutartyje), kurio bendras plotas 95,70 m², t. y. butas (44-23A ir 44-23B) su bendro naudojimosi patalpomis, pažymėtomis: 23-1, 23-2, 23-3, 23-4, 23-5, 236, 23-7, 23-8, 23-9, 23-10 nėra jokiu realiu būdu atskirtas nuo teismo nutartyje nurodytų buto dalių (23-1, 23-2, 23-5, 23-8, 23-9), ir tos buto (butų) dalys negali būti atskirai įkeičiamos, areštuojamos, suteikiamas leidimas priverstinai patekti, vertinamos, parduodamos arba naudojamos atskirai (kambariai be virtuvės ir sanitarinių mazgų ir atvirkščiai). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. skundžiama pirmos instancijos teismo nutartis yra neaiški, nesuprantama ir neįgyvendinama, todėl pagal CPK 278 straipsnį turėjo būti išaiškinta arba patikslinta. Atsakovei priklausantis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (23A ir 23B dalys) yra vientisas ir negali (nėra) jokiu fiziniu realiu būdu atskirtas (perskirtas į 2 dalis), todėl tolesnis išieškojimo iš jo tęsimas, jo vertinimas ar pardavimas ( ½ 23A ir 23B dalių) yra neracionalus, neteisingas, neprotingas bei negalimas. Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notaro M. K. išduotas vykdomasis įrašas ne tik, kad neteisėtas ir naikintinas (keistinas), bet ir sunkiai įgyvendinamas, nes ginčo patalpos yra sujungtos su kitomis patalpomis (turtiniais vienetais) ir dėl to negalėjo būti atskirai įkeičiamos ar areštuojamos;
7.2. pareiškėja pateikė visumą (visetą) naujų esminių aplinkybių dėl viso vykdymo proceso neteisėtumo bei netinkamo įsiskolinimo paskaičiavimo, todėl ir šios naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės (jų visuma) turėjo būti tinkamai įvertintos. Skundžiama teismo nutartis yra priimta ignoruojant naujas esmines aplinkybes (jų visumą). Šiuo atveju tik bankas ir antstolis yra siekiantys neteisėtos ir nesąžiningos materialinės naudos asmenys, t. y. bankas siekia kaip galima greičiau užbaigti savo neteisėto paskolos sutarties nutraukimo vykdymo pasekmes bei gauti neteisėtų ir nesąžiningų pajamų, o antstolis siekia kaip galima greičiau įvykdyti neteisėtą išieškojimą ir nepagrįstai gauti pajamų už jo vykdymą;
7.3. pareiškėja argumentuotai ir motyvuotai pagrindė prašomų laikinųjų apsaugos priemonių poreikį bei tinkamai ir argumentuotai įrodė galimai palankaus sprendimo neįvykdymo riziką. Vykdymo veiksmai užsitęsė ilgą laiką tik dėl banko ir antstolio neteisėtų veiksmų, kurie pareiškėjos pagrįstai ir tinkamai buvo skųsti visose bylose. Šioje byloje, paaiškėjus naujoms esminėms aplinkybėms, buvo būtina stabdyti skundžiamos nutarties vykdymą, nes gali iškilti reali grėsmė pareiškėjai netekti vienintelio gyvenamosios paskirties būsto (buto). Bankas reikalauja parduoti pareiškėjos turtą iš varžytinių, kurio reali rinkos vertė yra beveik 20 kartų didesnė (nepriklausomų nekilnojamojo turto vertintojų nuomone turto vertė galėtų siekti 300 000 Eur), nei likusi pagal sutarties sąlygas paskaičiuota kredito likučio suma (17 150,52 Eur).
Žemesnės instancijos teismas
8. Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas prašo pareiškėjos atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. nutarties netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Pareiškėja siekia vienintelio tikslo – sustabdyti tolesnius vykdymo veiksmus. Pareiškėjos pateikiami argumentai dėl jos ir banko kreditavimo sutarties vykdymo, nevykdymo, nutraukimo, taip pat dėl ankstesnių antstolio veiksmų ar sprendimų / patvarkymų vykdomojoje byloje, neva naujai paaiškėjusių aplinkybių dėl skolos sudėtinės dalies – delspinigių skaičiavimo, iš esmės nėra susiję su skundžiama pirmos instancijos teismo 2018 m. spalio 4 d. teismo nutartimi, todėl nenagrinėtini;
8.2. šioje byloje būtent antstolis iniciavo klausimo dėl leidimo priverstinai įeiti į įkeistą nekilnojamąjį turtą išsprendimą teismo nutartimi, antstolis turės vykdyti 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartį ir antstoliui nekyla neaiškumų dėl šios nutarties vykdymo. Jei pareiškėjai kiltų neaiškumų, antstoliui realiai pradėjus vykdyti 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartį, vykdymo procese pareiškėjai yra numatytos specialiosios teisių gynimo priemonės (antstolio veiksmų skundimas ir t.t.). Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 23 d. neskundžiama nutartimi ištaisė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartyje padarytą apsirikimo klaidą – nurodant VĮ Registrų centro duomenų išrašą atitinkančius pareiškėjos turto duomenis, todėl pareiškėjos atskirajame skunde nurodytas klausimas dėl 2018 m. spalio 4 d. nutarties išaiškinimo tapo nereikšmingas. Apeliacinis procesas šioje atskirojo skundo dalyje turėtų būti nutrauktas;
8.3. pareiškėjos argumentai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (vykdymo veiksmų sustabdymo) išeina už skundžiamos nutarties ir atskirojo skundo ribų. Pareiškėja nurodo aplinkybes, visiškai nesusijusias su ginču dėl pirmos instancijos teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nutarties išaiškinimo. Pareiškėja prašydama šioje byloje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturi teisės šiomis priemonėmis spręsti kitų savo ginčų su išieškotoju ar antstoliu, kadangi laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos tik toje byloje, kurioje teismo priimtam sprendimui užtikrinti jos skirtos (CPK 144 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmos instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).
10. Atskirasis skundas netenkinamas.
11. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2018 m. spalio 4 d. nutartimi nutarė atsisakyti tenkinti ieškovės prašymus dėl pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nutarties išaiškinimo ir vykdymo veiksmų sustabdymo.
12. CPK 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Sprendimo išaiškinimo tikslas – pašalinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, jį sukonkretinant. Teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2007; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009; ir kt.). Teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2006, 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011).
13. CPK 589 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti.
14. Tiek CPK 278 straipsnio 1 dalis, tiek 589 straipsnio 1 dalis sudaro vieną visumą, taikomos, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų.
15. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimo klaidą, padarytą 2018 m. rugsėjo 24 d. nutarties rezoliucinėje dalyje. Teismas nurodė, jog iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pareiškėjai nuosavybės teisė priklauso visas butas, esantis (duomenys neskelbtini), bendras plotas 21,10 kv. m, statybos pabaigos metai 1941, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei visas butas, esantis (duomenys neskelbtini), bendras plotas 32,50 kv. m, statybos pabaigos metai 1940, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir po ½ dalį butams priklausančių bendro naudojimo patalpų. Siekiant operatyvaus teismo nutarties įvykdymo bei užkertant kelią galimiems šalių ginčams dėl priimtos nutarties dalies vykdymo, pirmosios instancijos teismas 2018 m. rugsėjo 24 d. nutarties rezoliucinę dalį dėl antstolio prašymo dėl leidimo įeiti į skolininkui priklausiančias patalpas išdėstė taip: leisti antstoliui Robertui Vasiliauskui ir turto vertintojui (ekspertui) atliekant turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę priverstinai įeiti į skolininkei A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausiančias gyvenamąsias patalpas – butą su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis: 23-1, 23-2, 23-5, 23-8, 23-9 (½ dalis iš 42,10 kv. m), t. y. 21,05 kv. m, esantį (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 21,10 kv. m., statybos pabaigos metai 1940, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir butą su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis: 23-1, 23-2, 23-5, 23-8, 23-9 (½ dalis iš 42,10 kv. m) t. y. 21,05 kv. m, esantį (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 32,50 kv. m, statybos pabaigos metai 1940, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
16. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. teismo nutarties rezoliucinė dalis yra aiški, suprantama ir nedviprasmiška, o 2018 m. spalio 23 d. nutartimi ištaisius rezoliucinės dalies rašymo apsirikimus, ir nekelianti neaiškumų dėl jos įvykdymo.
17. Apeliantės prašymas išaiškinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartį nevertintinas kaip keliantis abejones dėl prašomos išaiškinti nutarties rezoliucinės dalies aiškumo (suprantamumo). Šiuo prašymu iš esmės siekiama teismo nutarties motyvuojamosios dalies išaiškinimo, t. y. pateikti platesnius teismo nutarties argumentus bei motyvus. Apeliantės argumentai, kad nutartis, kurios išaiškinimo prašė apeliantė, pažeidžia jos interesus, nenagrinėjami, kadangi nėra susiję su skundžiamos nutarties teisėtumu, o nurodomi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų bei leista antstoliui priverstinai įeiti į skolininkei priklausančias patalpas, kontekste. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo peržengti atskirojo skundo nagrinėjimo ribų. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, jog apeliantė pasinaudojo savo teise pateikti atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nutarties, taigi dėl apeliantės argumentų susijusių su minėtos nutarties teisėtumu, apeliacinės instancijos teismas pasisakys kitoje byloje.
18. Apeliacinės instancijos teismas taip pat kaip nepagrįstą atmeta apeliantės prašymą atidėti patvarkymo Nr. S-18-179-7686 dėl areštuoto turto apžiūros 2018 m. liepos 4 d. vykdymą ir teismo nutarties vykdymą, sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0177/14/01375 ir nutraukti pinigų išieškojimo nukreipimą į skolininkės turtą.
19. Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-606-186/2015; 2015 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1045-370/2015; 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1166-516/2015).
20. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantei nurodė, jog jos pareiga šiuo atveju yra argumentuotai pagrįsti prašomų laikinųjų apsaugos priemonių poreikį bei įrodyti galimai palankaus pareiškėjai sprendimo neįvykdymo riziką.
21. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, jog būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1268/2014; 2014 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1472/2014 ir kt.).
22. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, jog apeliantė teikia pakartotinius prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, remdamasi tais pačiais pagrindais (didelės žalos tęsiant išieškojimo veiksmus padarymu, naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis ir pan.), tačiau jokių įrodymų nepateikia, savo pozicijos nepagrindžia. Skundo padavimas pats savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti vykdyti paskelbtas turto varžytines bei stabdyti vykdomąsias bylas ar atidėti vykdymo veiksmus, atvirkščiai, tai turi būti išimtis, kurios taikymą apeliantė visuomet privalo tinkamai ir įtikinamai pagrįsti. Savo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje dalyje pareiškėja grindžia tik deklaratyvaus pobūdžio argumentais ir samprotavimais. Skundo dalykas šioje reikalavimo dalyje visiškai nepagrįstas skunde nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Taigi, apeliantė nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumo (CPK 178 straipsnis).
23. Dėl antstolio teisės apžiūrėti iš varžytinių realizuotinas apeliantei priklausančias patalpas teismai taip pat jau ne kartą pasisakė. Apeliantės argumentai apie įkeisto turto (buto) didelę rinkos vertę (palyginti su išieškomu įsiskolinimo pagal kredito sutartį dydžiu) bei aplinkybė, kad tai yra vienintelis apeliantės gyvenamasis būstas, nagrinėjamoje byloje nėra teisiškai reikšmingi, nes nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku. Argumentai, susiję su skolos bankui nepagrįstumu, taip pat nėra šios apeliacijos dalykas.
24. Nėra pagrindo sutikti ir su atskirojo skundo argumentais, kad antstolis, atlikdamas veiksmus vykdomojoje byloje, elgėsi neteisėtai, kad jis, vykdydamas savo funkcijas, neužtikrino skolininkės teisių ir teisėtų interesų. Vykdymo procesas iš esmės yra nepalankus skolininkui, kadangi iš jo skola išieškoma priverstinai taikant CPK įtvirtintas priverstinio vykdymo priemones (CPK 624 straipsnio 2 dalis), kas jau savaime reiškia tam tikrų teisių ribojimą. Skunde nurodomi vykdymo principai negali paneigti pačios vykdymo proceso esmės. Kadangi pati apeliantė skunde dėsto esminius vykdymo proceso principus, tai leidžia pagrįstai spręsti, kad ji tinkamai suvokia ir supranta vykdymo proceso normas bei savo pareigas šiame procese. Teisės normos negali išimtinai ginti tik vienos šalies, pareiškusios reikalavimus, kurių įvykdymo užtikrinimą garantuoja įstatymo normos, teises, ignoruojant kitos šalies priešingus interesus.
25. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
26. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias sprendimo (nutarties) išaiškinimą bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas nepateikė įrodymų apie patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl bylinėjimosi išlaidos suinteresuotam asmeniui neatlyginamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.