Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

Ieškinyje ieškovas R. J. nurodo, kad 2022 m. kovo 31 d. tarp atsakovės ir ieškovo buvo sudaryta preliminarioji turto pirkimo–pardavimo sutartis 2203/30 (toliau – Sutartis1). Sutartį1 sudarė tik ieškovas, nors turtą jis ketino pirkti kartu su savo žmona I. J. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pagal Sutarties1 1 punkto sąlygas atsakovė įsipareigojo pastatyti ir atskiros notarinės pirkimo–pardavimo sutarties (toliau – Pagrindinė sutartis1) pagrindu parduoti, o ieškovas nupirkti už šioje Sutartyje1 numatytą kainą, tvarka, terminais ir sąlygomis šį nekilnojamąjį turtą: (1) Statomą dvibučiame gyvenamajame name (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Dvibutis namas1) butą per du aukštus, adresu (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Butas1), (2) Stoginę vienam automobiliui (toliau – Automobilio stoginė1), (3) Nekilnojamajam turtui tenkančią žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas1), kuriame statomas Daugiabutis namas1, dalį, proporcingai tenkančią įsigyjamam nekilnojamajam turtui, kurios dydis galutinai nustatomas sudarant Pagrindinę sutartį1 (toliau – Butas1, Automobilio stoginė1 ir Žemės sklypo dalis1 kartu – Nekilnojamuoju turtu1, Turtu2). Sutarties1 2.1. punkte numatyta, kad Nekilnojamojo turto1 kaina yra 318 000 Eur. Sutarties1 3.1. punktas įtvirtina, kad ieškovas iki 2022 m. balandžio 1 d. sumoka atsakovei 45 000 Eur avansą. Vykdant Sutartį1 atsakovei buvo pervestas 45 000 Eur avansas iki Sutartyje1 nurodyto termino. Likusią kainos dalį ieškovas sumoka ne vėliau kaip Pagrindinės sutarties1 pasirašymo dieną arba už ieškovą tikslinę paskolą Nekilnojamojo turto1 įsigijimui sumoka bankas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų po Pagrindinės sutarties1 pasirašymo dienos.

Teisme gautame T. J. ieškinyje prašoma: 1) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 50 000,00 Eur avansą; 2) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 22 260,00 Eur baudą; 3) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 447,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų (nuostolių); 4) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 5 procentų dydžio procesines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo momento; 5) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovas, chronologine laiko seka, nurodydamas atsakovės veiksmus, pažymi, kad ieškovo 2023 m. kovo 3 d. pranešimo atsakovei išsiuntimo dieną Sutartis2 buvo pasibaigusi: 2022 m. rugpjūčio 16 d. suėjo terminas atsakovei atlikti visus Sutartyje2 numatytus statybos darbus; 2022 m. lapkričio 16 d. buvo statybos darbų atlikimo pabaiga; 2022 m. lapkričio 30 d. buvo paskutinė diena, kuomet atsakovė turėjo pranešti ieškovui apie statybos darbų pabaigą; 2022 m. gruodžio 14 d. buvo paskutinė diena ieškovui patikrinti darbus ir šalims pasirašyti Atliktų darbų aktą2; 2023 m. sausio 4 d. suėjo terminas sudaryti Pagrindinę sutartį2. Nors Atsakovė 2023 m. sausio 27 d. elektroniniu laišku siųstu ieškovui teigė, kad statybos darbų baigtumas siekia 85 procentus, todėl neva ji yra pasirengusi sudaryti Pagrindinę sutartį2, tačiau tokie teiginiai tebuvo tik gynybinė pozicija siekiu išvengti kilsiančios atsakomybės už Sutarties2 pažeidimą, kadangi dėl atsakovės netinkamo Sutarties2 vykdymo terminas sudaryti Pagrindinę sutartį2 pasibaigė 2023 m. sausio 4 d., kuomet nebuvo sudaryta Pagrindinė sutartis2. Pasibaigus Sutarčiai2 atsakovei kilo pareiga grąžinti ieškovui jo sumokėtą 50 000,00 Eur avansą, tačiau atsakovė jo negrąžino ir šiai dienai toliau neteisėtai naudojasi ieškovui priklausančia pinigų suma.

Ieškovas R. J. pradiniu ieškiniu, be kitų reikalavimų, prašė priteisti iš atsakovės 45 000,00 Eur avansą; 22 260,00 Eur baudą; 447,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų (nuostolių); 5 procentų dydžio procesines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo momento. Atitinkamai ieškovas T. J. pradiniu ieškiniu, prašė priteisti iš atsakovės 50 000,00 Eur avansą; 22 260,00 Eur baudą; 447,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų (nuostolių); 5 procentų dydžio procesines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo momento.

Teisme 2023 m. spalio 4 d. gautas pareiškimas dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo, kuriame ieškovai nurodė, kad atsakovė 2023 m. spalio 3 d. atliko ieškovams po 22 740,00 Eur sumos avanso grąžinimo mokėjimus, dėl ko ieškovai vietoje pirminių reikalavimų prašo iš atsakovės ieškovų naudai priteisti po 27 260,00 Eur avanso, 22 260,00 Eur baudą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo momento ir ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas (2 t., el. b. l. 26-27).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalimi ieškovas bet kurioje proceso stadijoje gali atsisakyti ieškinio, o teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukti bylą.

Taigi, įstatymas suteikia teisę ieškovams atsisakyti ieškinio ar jo dalies. Nėra nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių ši ieškovų teisė negalėtų būti realizuota. Ieškovai nurodo, kad jiems yra žinomos dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo pasekmės. Todėl teismas, vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 4 punktu, nutraukia bylos dalį dėl 22 740,00 Eur negrąžinto avanso pritesimo iš atsakovės ieškovui T. J. ir bylos dalį dėl 17 740,00 Eur negrąžinto avanso priteisimo iš atsakovės ieškovui R. J..

Nutraukus bylos dalį dėl 22 740,00 Eur ir 17 740,00 Eur negrąžinto avanso priteisimo ieškovui T. J. grąžinama 75 procentai už šį reikalavimą sumokėto žyminio mokesčio – 731,95 Eur, ieškovui R. J. – 675,00 Eur (CPK 87 straipsnio 2 dalis).

Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).

Paaiškinimai teismo posėdžių metu

Teismo posėdžio metu ieškovas T. J., palaikydamas ieškininius reikalavimus, papildomai paaiškino, kad 2022 m. sausio mėnesio pabaigoje apžiūrėjus Turto2 projektą, įvertinus įkainojamą, nuspręstą pasirašyti Sutartį2. Jiems buvo užtikrinta, kad Sutartyje2 numatyti darbai bus atlikti laiku ir pagal sutartas sąlygas. Sumokėjus didesnį įnašą, buvo patikinta, kad darbai bus atlikti laiku ir geresnėmis sąlygomis, priemonėmis. Kadangi vėlavo langai, pagrindinis darbų vadovas nutraukė darbus, kurie įsibėgėjo kiek vėliau. Ketino ruoštis Pagrindinės sutarties2 sudarymui, tačiau pradėjo matytis statybos darbų defektai. Kilo įtarimų dėl šildymo sistemos kokybės, kaip vėliau paaiškėjo, statytojui pradėjo trūkti lėšų. Buvo pasakyta, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta su Turto2 85 procentų užbaigtumu, kas jų netenkino, kadangi, visų pirma buvo kitaip tartasi, antra, defektai buvo akivaizdūs. Dingo pasitikėjimas atsakove. Buvo pasiūlyta taikiai išsiskirti, tačiau statytojas nesutiko. Kaip minėjo, Pagrindinė sutartis2 nebuvo sudaryta, kadangi nebuvo užbaigtas nuotekų sistemos įrengimas, elektros instaliacijos, automobilių stoginė, dalininė vėdinimo sistema tik įrengta. Pagal Sutartį2 darbai turėjo būti atlikti pilna apimtimi, ką rodo Sutarties2 antras priedas. Faktiškai nuvykus į objektą, buvo matyti, kad darbai, sulygti Sutartimi2 ir joje numatytais terminais, nebuvo atlikti. Iš esmės su praleistais terminais galėjo taikstytis, tačiau Sutarties2 nutraukimą lėmė netinkamai atlikti darbai. Sutartis2 turėjo būti įvykdyta iki 2022 m. rugpjūčio mėnesio vidurio, tačiau tuo metu darbai nebuvo pilnai atlikti, kadangi atsakovė informavo, kad vėluoja langai, tačiau nebuvo nurodyta, kad atsakovė naudojasi Sutarties2 sąlyga dėl termino pratęsimo 3 mėnesiams. 2022 m. spalio mėnesį buvo nurodyta, kad planuojama darbus užbaigti 2022 m. lapkričio mėnesį. Pagrindinę sutartį2 turėjo sudaryti 2022 m. gruodžio mėnesį, dėl ko jis pats turėjo grįžti iš užsienio, tikėjosi priimti darbus. Susitikus su atsakovės atstovu objekte, diskutavo, prašė statytojo pateikti aiškų planą, kada bus užbaigti darbai. 2023 m. sausio mėnesio pabaigoje – vasario mėnesio pradžioje buvo siūlymas atvykti į objektą, tačiau jis pats nedalyvavo, tačiau, kiek žino, objektų vidus nebuvo apžiūrėtas, nes statytojas neįleido į vidų. 2022 m. balandžio mėnesį buvo atsiradusi galimybė dirbti užsienyje, todėl susitarus su statytoju, buvo pasiruošęs sutartį perleisti galimam kitam potencialiam pirkėjui, tačiau 2022 m. spalio mėnesį statytoją patikino, kad planai nesikeis ir Turtą2 jis ketina pirkti, investavo į projektą, samdė interjero dizainerę. Visus patikslinimus teikė dėl interjero, o ne dėl esminių techninių sprendinių. Pateikti patikslinimai buvo smulkūs, visa kita buvo daroma pagal projektą. 2023 m. birželio mėnesį įsigijo kitą nekilnojamąjį turtą. 2022 m. gruodžio 14 d. pasiūlė statytojui taikiai išsiskirti, t. y. nutraukti Sutartį2 ir nebepirkti Turto2, kai įvertinęs atliktus darbus, matė, kad statytojas dirba ne taip, kaip tartasi ir nesutartais terminais. Pasitikėjo R. J., kuris nurodė, kokie darbų defektai buvo atlikti. Jis pats pastebėjo blogai išlietą betoną, netinkamai įrengtus laiptus, kas yra tik maža dalis netinkamai atliktų darbų. Jis pats objekte nesilankė, nuotraukas jam atsiųsdavo R. J. ir A. J.. Statytojui buvo elektroniniame laiške nurodęs, kad A. J. jį atstovauja. Su R. J. yra draugai, bendravo dėl Turto2 pirkimo, bendrai aptarė Sutarties2 ir Sutarties1 sudarymą, dėl jų nutraukimo bendrai nesitarė, nes jis pirmiau nusprendė Sutartį2 nutraukti. Trūko tinkamos komunikacijos su atsakove, todėl nebeliko pasitikėjimo. Teismo prašo ieškinį tenkinti.

Teismo posėdžio metu ieškovas R. J., palaikydamas ieškinius reikalavimus, kartu paaiškino, kad atsižvelgdamas į teritoriją, pasirinko konkretų objektą, kurio darbų vadovė buvo atsakovė. Susisiekus su statytoju, buvo apžiūrimas objektas, sutarta, kad iki dažymo jis bus pastatytas už 300 000,00 eurų. Tuo metu karkasas buvo pastatytas iki antro aukšto. Pirminis bendravimas vyko 2022 m. vasario mėnesį. Prasidėjus karui, jie buvo informuoti, kad kils langų kaina, taip pat sumažinta darbų apimtis. 2022 m. kovo mėnesio viduryje atsiųsta Sutartis1, vyko diskusijos dėl jos derinimo, visi suprato, kad Sutarties1 antrajame priede numatyti darbai bus įgyvendinti. Sutartis1 ir Sutartis2 buvo pateiktos teisininkų vertinimui, nes patys neturėjo reikiamų teisinių žinių. Sutartyse numatytas užbaigtų statybos darbų vertinimas 85 procentais tenkino, kadangi jiems buvo paaiškinta, kad tie 85 procentai ir yra antrame priede numatyti darbai, dėl kurių pilno užbaigtumo nekilo abejonių. Tikėjosi, kad vizualizacijos atitiks realų vaizdą be jokių papildomų nukrypimų. Statytojas prašė sumokėti didesnį avansą, siekiant greitesnių darbo rezultatų, todėl tikėjosi, kad objektas bus pastatytas su Sutartyje1 numatyta kaina. Įvertinę aplinkybes, manė, kad statytojas bus pajėgus įgyvendinti Sutartį1 ir užbaigs statybas pagal sulygtas sąlygas. 2022 m. rugpjūčio mėnesio viduryje, kreipusis dėl statybų eigos, buvo žodžiu informuoti, kad mėnesiui pratęsiamas darbų terminas dėl langų vėlavimo. Sužinojus, kad jų pažįstamas darbų vadovas objekte nebedirbs dėl to, kad buvo netinkamai sumontuoti langai, darbuotojams vėlavo atlyginimas. Pažymima, kad vien dėl langų išbrango pats projektas. Po to architektė parašė laišką apie padriką darbų atlikimą, jų nederinimą tarpusavyje. Atskirus darbus atlikę darbininkai taip pat nuolat keitėsi. Pradėjo kilti klausimai dėl atliekamų darbų kokybės. 2022 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje buvo informuoti dėl šildymo sistemos projekto nederinimo, kas šios kategorijos namui ir jo pridavimui buvo būtina. Sutartis1 ir Sutartis2 buvo praktiškai identiškos su keliais pakeitimais, tačiau projektiniai sprendiniai objektuose skyrėsi. Projektiniai siūlymai, pateikti architektės, buvo pateikti tik todėl, kad statytojui neatlikus sutartų darbų, tokių pertvarų pastatymai ir panašiai, norint daryti sekančius darbus, reikėjo teikti naujus išmatavimus ir panašiai, tačiau jokie projektiniai sprendiniai iš esmės keisti nebuvo ir tokie prašymai atsakovei teikti nebuvo. Atliekant techninę priežiūrą, kilo klausimų, kodėl atsirado konkretūs neatitikimai. Neramumą kėlė ir didelė darbininkų rotacija objekte. Atitinkamoje paskyroje buvo sukurtas aplankas dėl kylančių klausimų, kuriuo pasidalinta tiek su statytoju, tiek su darbininkais. Šiame aplanke buvo patalpinta informacija apie abu objektus. Pirmasis pasiūlymas nutraukti Sutartį1 abipusiu sutarimu 2023 m. sausio 16 d. pateiktas atsakovės atstovui elektroniniu laišku, kadangi 2022 m. gruodžio mėnesį atvykus į objektą jau buvo matyti, kad darbai vykdomi ne pagal projektą, taip pat išsiskyrė požiūriai, pasigedo atsakovės atstovo atsakomybės. Pateiktas pasiūlymas prieš sutariant pirkti objektą visiškai neatitiko to, kas buvo daroma objekte ir kokias pasekmes tai sukels. 2022 m. lapkričio 18 d. gautas pranešimas, kad į jų klausimus nebus kreipiamas dėmesys ir neteikiami atsakymai, todėl darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymas tapo neįmanomas, kadangi tapo žinoma, kad namas bus priduodamas su konkrečiais defektais, kurių statytojas net neketino pašalinti. Po 2023 m. sausio 16 d. informavimo apie ketinimą nutraukti sutartį, atsirado kažkokie papildomi darbai, dėl kurių neva statytojas negalėjo laiku užbaigti statybų objekte. 2023 m. sausio mėnesio pabaigoje gavo pasiūlymą atvykti apžiūrėti objektą ir pasirašyti darbų priėmimo-perdavimo aktą, tačiau, kadangi žinojo apie buvusius defektus, kreipėsi į antstolį dėl faktinių aplinkybių konstatavimą objekte, tačiau į objekto vidų įleisti nebuvo. Iš namo išorės vizualiai buvo matyti, kad darbai galutinai neatlikti tiek namo viduje, tiek ir išorėje. Jei atsakovė būtų geranoriškai atlikusi visus numatytus ir sutartus darbus, būtų įsigijęs minimą namą. 2022 m. gruodžio 13 d. susitikime buvo patikinti, kad bus paruoštas darbų planas, nurodytos konkrečios datos, kada objektas bus užbaigtas, numatyta galimybė jiems koreguoti tam tikrus sprendinius. 2022 m. gruodžio 23 d. pasitikslinus, kur minėtas planas ir kada jis bus pateiktas, buvo atsakyta, kad tokio plano dar nėra. Supratus, kad nėra jokio realaus plano, todėl nieko papildomai nebeužsisakinėjo. 2023 m. sausio mėnesio pirmoje pusėje nuvykus į objektą, matė, kad iš esmės jokiai darbai nebuvo „pajudėję“. Statytojui pateikus Sutartį1, ją suderino, sudarė antrąjį priedą, kuriame nurodė visus darbus, kuriuos statytojas turėjo atlikti. Pagal minėtą priedą objekto išorės sienos padarytos ne su tomis medžiagomis, su kuriomis turėjo būti dirbama, aplinkoje buvo ir kitų nebaigtų darbų momentų, neužbaigta automobilio stoginė, nepastatytos pertvaros, o kurios buvo pastatytos, buvo išsikraipiusios, nebuvo padarytos sienos, lubos, šildymo sistema taip pat nebuvo padaryta, net nebuvo pačio šildymo katilo. Apie pagrindinės sutarties pasirašymą, kol nebuvo pasirašytas darbų priėmimo-perdavimo aktas, negalėjo būti net minties. Tik iš architektės sužinojo, kad statytojas jokio sutarto darbų plano nepateiks, nurodydamas, kad visi darbai bus užbaigti per vieną mėnesį. Kai atvyko į vietą 2023 m. vasario 1 d. darbų priėmimo-perdavimo aktas taip ir nebuvo pateiktas. Taip pat kvietimo vykti pas notarą dėl pagrindinės sutarties sudarymo nebuvo gavęs. Interjero projektai statytojui buvo pateikti 2022 m. birželio 6 d., kai apie darbų eigą statytojas informavo tik 2022 m. rugsėjo – spalio mėnesiais. Jei jiems patiems būdavo pateikiami prašymai, sietini su darbų eiga, jie visuomet operatyviai, ne ilgiau nei per dvi dienas, pateikdavo siūlymus. Net vykstant su antstoliu į objektą dar buvo viltasi, kad pavyks viską suderinti ir galiausiai, atlikus sutartus darbus, bus galima įsigyti namą. Statytojui neištaisius visų defektų, atsižvelgus į jo neatsakingą požiūrį, lėmė sprendimą atsisakyti pirkti namą. Baigiamųjų kalbu metu ieškovas nurodė, kad jis turėjo realų ketinimą įsigyti ginčo objektą, tam dėjo visas pastangas, tačiau dėl atsakovės aplaidumo, susitarimų ir įsipareigojimų nesilaikymo pagrindinė Nekilnojamojo turto1 pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta nebuvo. Pažymima, kad 2023 m. sausio mėnesį jokių naujų darbų statytojui pateikta nebuvo. 2023 m. sausio 27 d. buvo informuoti apie objekto užbaigtumą 85 procentams, dėl ko nebuvo sudaryta galimybė įvertinti atliktų darbų. 2023 m. vasario 1 d. nebuvo įleisti į objektą, nebuvo pateiktas darbų atlikimo aktas. Priešingai, minėtas aktas negalėjo būti pateiktas vien dėl to, kad pagal Sutarties1 antrąjį priedą visi darbai nebuvo padaryti ir Sutarties1 sąlygos nebuvo įgyvendintos. Teismo prašo ieškinį tenkinti pilnai.

Ieškovų atstovas advokatas Vytautas Dargis baigiamųjų kalbų metu (baigiamoji kalba pateikta byloje), įvertinęs bylos nagrinėjimo metu surinktus įrodymus bei byloje dalyvaujančių asmenų teisinius argumentus pagal visus CPK reikalavimus yra pagrindo teigti, kad ieškovų reikalavimai tenkintini. 2022 m. kovo 31 d. tarp atsakovės ir ieškovo R. J. buvo sudaryta preliminari turto pirkimo-pardavimo sutartis dėl buto per du aukštus statomame dvibučiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat 2022 m. kovo 31 d. tarp atsakovės ir ieškovo T. J. buvo sudaryta preliminarioji turto pirkimo-pardavimo sutartis dėl buto per du aukštus statomame dvibučiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). Tarp šalių nėra ginčo, jog tarp jų susiklostė ikisutartiniai santykiai pagal šias sutartis, todėl tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius reikia vertinti pagal preliminarioms sutartims taikytinas taisykles. Ikisutartiniuose santykiuose šalis sieja specifiniai – pasitikėjimo teisiniai santykiai, kurie reikalauja abipusio sąžiningumo viena kitos atžvilgiu. Ginčo šalys skirtingai aiškina ginčo preliminarių turto pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygas, numatančias kiekvienos ginčo šalies atliktinus organizacinius veiksmus ir terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Dėl to pasitelktinos sutarčių aiškinimo taisyklės šiems prieštaravimams pašalinti. Nagrinėjamu atveju svarbu, kad abu ieškovai yra vartotojai. Jie abu duodami parodymus nurodė, jog sudarydami ginčo preliminariąsias turto pirkimo–pardavimo sutartis siekė įsigyti būstą savo šeimų poreikiams tenkinti. Jų paaiškinimus patvirtina įsitraukimas į interjero dizaino sprendinių parinkimą. Ieškovo T. J. paaiškinimus taip pat patvirtina aplinkybė, kad jis pasibaigus ikisutartiniams santykiams su atsakove pirko namą savo šeimai toje vietovėje. Atsakovė nepateikė priešingas aplinkybes liudijančių įrodymų. Taigi, egzistuoja teisinis pagrindas ginčo preliminariąsias turto pirkimo–pardavimo sutartis aiškinti ieškovų naudai. Taip pat svarbu, kad būtent atsakovė pasiūlė ginčo preliminariųjų turto pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygas. Būtent atsakovės vadovas 2022 m. kovo 17 d. elektroniniu laišku siuntė preliminariųjų turto pirkimo–pardavimo sutarčių projektą. Atsakovė šios aplinkybės neginčija, tačiau teigia, kad ieškovai turėjo galimybę derėtis dėl sutarčių sąlygų. Iš ginčo preliminariųjų turto pirkimo–pardavimo sutarčių turinio ir šalių paaiškinimų galima spręsti apie tikruosius šalių ketinimus. Ieškovai siekė ateityje nupirkti būstus atsakovės statomame dvibučiame gyvenamajame name. Atsakovė siekė rasti pirkėjus statomam dvibučiam gyvenamajam namui ir užsitikrinti, kad jie tikrai pirks statomą namą jo statybai pasiekus tam tikrą lygį. Sudarydamos ginčo preliminariąsias turto pirkimo–pardavimo sutartis šalys realizavo nurodytus ketinimus, t. y. šalys susitarė, jog ieškovai pirks atsakovės statomą namą už sutartą kainą atsakovei tą namą sutartais terminais pastačius iki tam tikro lygio. Ginčo preliminariųjų turto pirkimo-pardavimo sutarčių 1.1.1 punktas nurodo, kad parduodamo buto apdailos lygis ir įranga nurodyti sutarties priede Nr. 2. Ginčo preliminariųjų turto pirkimo–pardavimo sutarčių 1.2 punktas nurodo, kad pagal pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį kartu su žemės sklypo dalimi ir automobilio stogine, bus parduodamas butas su daline apdaila, kurios lygis nustatytas sutarties prieduose. Šios ginčo preliminariųjų turto pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygos aiškiniai pasako, kokius organizacinius veiksmus turėjo atlikti atsakovas ruošdamasis pagrindinės sutarties sudarymui, t. y. jis privalėjo tinkamai atlikti ginčo preliminariųjų turto pirkimo–pardavimo sutarčių priede Nr. 2 išvardintus statybos darbus. Ginčo preliminariųjų turto pirkimo-pardavimo sutarčių 5.5 ir 5.6 punktai numato, jog užbaigęs statybos darbus atsakovas per 10 (dešimt) darbo dienų apie tai informuoja ieškovus, o ieškovai per 10 (dešimt) darbo dienų po atsakovo pranešimo apie statybos darbų pabaigą gavimo dienos iš anksto suderinę konkretų laiką su atsakovu įsipareigoja atvykti apžiūrėti atliktus statybos darbus bei pasirašyti darbų atlikimo aktą. Ginčo preliminariųjų turto pirkimo–pardavimo sutarčių 5.7 ir 5.8 punktai reglamentuoja su darbų atlikimo akto pasirašymu susijusius klausimus, o ginčo preliminariųjų turto pirkimo–pardavimo sutarčių 5.9 punktas numato pagrindinės turto pirkimo - pardavimo sutarties sudarymą per 15 (penkiolika) darbo dienų nuo darbų atlikimo akto pasirašymo dienos atsakovo nurodytoje notarų kontoroje. Šios ginčo preliminariųjų turto pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygos aiškiniai pasako, kokius organizacinius veiksmus turėjo atlikti atsakovas ruošdamasis pagrindinės sutarties sudarymui, t. y. užbaigęs statybos darbus, kuriuos įsipareigojo atlikti, jis privalėjo organizuoti atliktų darbų apžiūrą ir darbų atlikimo akto pasirašymą, po ko atsakovas turėjo pakviesti ieškovus į notarų kontorą sudaryti pagrindinės sutarties. Ginčo preliminariųjų turto pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygos numatė ir konkrečius terminus atsakovui atlikti minėtus organizacinius veiksmus, o šių terminų suma sudaro pagrindinės sutarties sudarymo terminą. Visi numatyti atlikti statybos darbai atsakovo turėjo būti atlikti iki 2022 m. rugpjūčio 16 d. (sutarčių 5.1. punktas). Suėjus šiam terminui atsakovas raštu nepranešė ieškovams apie darbų atlikimo pabaigos termino pratęsimą 3 mėn., tačiau jeigu laikytume, kad statybos darbų atlikimo terminas atsakovo pranešimu buvo pratęstas 3 mėn. laikotarpiui (sutarčių 5.1. punktas), tai atsakovas juos turėjo užbaigti iki 2022 m. lapkričio 16 d. Atitinkamai 2022 m. lapkričio 30 d. buvo paskutinė diena, kuomet atsakovas turėjo pranešti ieškovams apie statybos darbų pabaigą (sutarties 5.5. punktas), o 2022 m. gruodžio 14 d. buvo paskutinė diena šalims pasirašyti atliktų darbų aktą (sutarčių 5.6. punktas). Atitinkamai 2023 m. sausio 4 d. buvo paskutinė diena, kuomet šalys turėjo pasirašyti pagrindinę sutartį (sutarčių 5.9. punktas). Kritiškai vertintinas atsakovo aiškinimas, jog į terminą statybos darbams atlikti ir tuo pačiu terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti turi būti įtrauktas ir ginčo preliminariųjų turto pirkimo-pardavimo sutarčių 5.1 punkte numatytas terminas nustatytiems defektams pašalinti. Pirma, atsakovės aiškinimas prieštarauja ginčo preliminariųjų turto pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygų sistemai. Sutarčių 5.1. punktas numato terminą statybos darbams atlikti ir kartu jį atriboja nuo sutarčių 5.2 punkte numatyto termino nustatytiems defektams pašalinti. Toks sutarčių punktų išskyrimas nėra savitikslis. Sutarčių 5.2 punktas aiškintinas sistemiškai su sutarčių 5.7 ir 5.8 punktuose numatyta atliktų darbų akto sudarymo procedūra, kurios tikslas įvertinti atliktus statybos darbus ir užfiksuoti jų defektus (taip rašo pati atsakovė 2022 m. lapkričio 18 d. elektroniniame laiške ieškovams). Būtent šios procedūros metu nustačius defektus atsakovė įgyja teisę pasinaudoti sutarčių 5.2 punkte numatytu terminu nustatytiems defektams pašalinti. Antra, atsakovės aiškinimas reikštų nesąžiningumą ieškovų atžvilgiu, nes jis iš esmės traktuotinas kaip siurprizinė sąlyga, nes skirtingi terminai subendrinami į vieną terminą. Trečia, atsakovės aiškinimas taip pat gali būti vertinamas kaip neaiški sutarties sąlyga, o tai pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnio 4 dalis įpareigoja ją aiškinti atsakovės nenaudai. Dėl nurodytų priežasčių atmestinas atsakovės aiškinimas. Kritiškai vertintinas ir atsakovės aiškinimas, kad ginčo preliminariųjų turto pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygose nesant nurodyto konkretaus pagrindinės sutarties sudarymo termino, gali būti laikoma, kad pagrindinės sutartys turėjo būti sudarytos per vienerius metus. Pirma, atsakovės aiškinimas prieštarauja ginčo preliminariųjų turto pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygoms, kurios numato konkrečius terminus atlikti statybos darbus ir kitus pasiruošimo pagrindinės sutarties sudarymui veiksmus. Tiek šios sąlygos, tiek šalių elgesys vykdant ginčo preliminarias sutartis (ieškovui elektroniniuose laiškuose atsakovui fiksuoti klausimai dėl statybos darbų terminų ir pan.) indikuoja šalims susitarus dėl konkrečių terminų. Šalių tikrieji ketinimai turi būti gerbiami vadovaujantis CK 6.193 straipsnio 1 dalimi. Antra, toks atsakovės aiškinimas reikštų nesąžiningumą ieškovų atžvilgiu, kadangi pagal tokį aiškinimą atsakovui nekyla jokių neigiamų pasekmių už ginčo preliminariųjų turto pirkimo–pardavimo sutartyse įtvirtintų terminų nesilaikymą. Dėl nurodytų priežasčių atmestinas atsakovės aiškinimas. Priešingai atsakovės teiginiams bylos nagrinėjimo metu surinkti įrodymai patvirtina jos nesąžiningumą ikisutartiniuose santykiuose. Atsakovės nesąžiningumas pasireiškia tuo, kad ji neatliko organizacinių veiksmų sutartais terminais, dėl ko negalėjo būti sudarytos pagrindinės sutartys sutartais terminais. Minėta, kad 2022 m. lapkričio 30 d. buvo paskutinė diena, kuomet atsakovė turėjo pranešti ieškovams apie ginčo preliminariųjų turto pirkimo–pardavimo sutarčių priede Nr. 2 išvardintų statybos darbų pabaigą. Atsakovė ne tik kad nepranešė apie statybos darbų pabaigą, bet ir jų faktiškai neatliko arba atliko nekokybiškai (su defektais atlikti darbai civilinės teisės prasme traktuojami kaip neatlikti). Byloje yra 2023 m. sausio 11 d. darytos namo nuotraukos, iš kurių matyti nebaigti montuoti fasado apdailos elementai (darbai numatyti pagal priedą Nr. 2), vidinės sienos ir pertvaros neaptaisytos OSB ir gipso kartono plokštėm (darbai numatyti pagal priedą Nr. 2), pertvarose nėra mineralinės vatos (darbai numatyti pagal priedą Nr. 2), lubos neaptaisytos gipso kartono plokštėm (darbai numatyti pagal priedą Nr. 2), neįrengtas oras-vanduo šilumos siurblys (darbai numatyti pagal priedą Nr. 2), iki galo neišvedžioti elektros laidai, paskirstymo dėžutės, jungikliai (darbai numatyti pagal priedą Nr. 2), neišklotos trinkelės prieš stoginę (darbai numatyti pagal priedą Nr. 2), neįrengti pakeliami vartai (darbai numatyti pagal priedą Nr. 2). Byloje yra atsakovo pateikta kadastro byla, pagal kurios brėžinius butų I aukštuose iš vis nėra dalies projekte numatytų pertvarų. Kaip liudytojas apklaustas elektrikas paaiškino, kad 2023 m. pradžioje nebuvo atlikęs su elektra ir silpnomis srovėmis susijusių darbų. Byloje yra 2023 m. vasario 6 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir vaizdo įrašas, kurie parodo 2023 m. vasario 1 d. statomo namo būklę iš išorės: per langus matyti, kad nėra pertvarų, nėra pakeliamų vartų, nėra trinkelių prie pavėsinių, dirba statybininkai. Apibendrinant išvardintus įrodymus darytina išvada, kad atsakovė neatliko organizacinių veiksmų, pasireiškiančių atliktinais statybos darbais, nei per sutartus terminus, nei per terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Pažymėtina, jog 2023 m. vasario 6 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir vaizdo įrašas taip pat parodo, kad atsakovė neleido ieškovui R. J. ir ieškovus atstovaujančiam advokatui 2023 m. vasario 1 d. apžiūrėti statomo namo. Toks atsakovės elgesys negali būti paaiškinamas kitaip nei siekiu neleisti surinkti įrodymų apie statomo namo baigtumą, t. y. siekiu nuslėpti netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo faktą. Remiantis contra spoliatorem taisykle laikytina, jog atsakovas neatliko ginčo preliminariųjų turto pirkimo–pardavimo sutarčių priede Nr. 2 išvardintų statybos darbų iki termino pagrindinei sutarčiai sudaryti. Kritiškai vertintini atsakovės atsikirtimai, neva ji negalėjo anksčiau atlikti ginčo preliminariųjų turto pirkimo–pardavimo sutarčių priede Nr. 2 išvardintų statybos darbų dėl ieškovų nebendradarbiavimo. Pirma, atsakovė neįrodė aplinkybės, neva ieškovai nebendradarbiavo, kadangi šis atsikirtimas grindžiamas vien pačios atsakovės subjektyviais samprotavimais. Antra, šalių ir liudytojų parodymais nustatyta, kad atsakovė nepasitelkė statybos dabų vadovo statybos procesui ginčo objekte organizuoti ir jam vadovauti. Iš šalių ir liudytojų paaiškinimų galima spręsti, jog statybos dabų vadovo funkcijas de facto vykdė atsakovės vadovas D. V., neturintis tam reikalingų žinių. Liudytoju apklaustas statybos techninis prižiūrėtojas E. M. liudijo priešingai atsakovės teiginiams, jog atsakovė jį pasitelkė tik kontroliuoti statybos darbų kokybę. Atsakovės vadovas D. V. dažnai buvo išvykęs į užsienį ir prastai organizavo statybos procesą. Jis negalėjo paaiškinti, kodėl iki 2022 m. rudens ginčo objekte nebuvo pradėti namo viduje atliktini statybos darbai ar prašoma iš ieškovų pateikti jiems vykdyti aktualius interjero sprendimus. Atsakovė tik 2022 m. rudenį nusamdė santechniką ir elektriką, tačiau jų galimybės vykdyti darbus buvo ribotos dėl neįrengtų pertvarų ir trūkstamos projektinės dokumentacijos. Ieškovų ir liudytoju apklausto statybos techninio prižiūrėtojo E. M. parodymais priešingai atsakovo paaiškinimams nustatyta, kad santechnikas neturėjo ŠVOK projekto ir netinkamai įrengė grindinio šildymo kontūrus, dėl ko teko jį įrengti iš naujo. Trečia, atsakovė kaip profesionali verslininkė ir de facto statybos vadovas turėjo imtis veiksmų iš ieškovų savalaikiškai gauti interjero sprendinius bei kitus sprendinius, kad būtų užtikrintas sklandus statybos procesas. Elektroninis susirašinėjimas tarp šalių patvirtina, kad atsakovė neprašė informacijos iš ieškovų, paprastai ieškovai savo iniciatyva teikė informaciją atsakovei ar jo pasitelktiems rangovams (pavyzdžiui, 2022 m. gruodžio 13 d. R. J. elektroninis laiškas). Atsakovė klaidina teismą teigdama, neva ieškovai nuolat keitė projektinius sprendinius. Į bylą pateikti techninio projekto ir ieškovų teiktų brėžinių palyginimai atskleidžia, kad ieškovai padarė tik neesminius pakeitimus (statybininkai liudijo, kad jiems atlikti užteko poros savaičių), o brėžiniuose daugiausia tikslinami atstumai ir panašiai statybininkų patogumui. Ketvirta, liudytojais apklausti statybos techninis prižiūrėtojas liudijo, jog ieškovai netrukdė statybos procesui. Priešingai liudijusio santechniko V. L. parodymai vertintini kritiškai, kadangi jis kalbėjo apie pastabas jo netinkamai įrengtam grindiniam šildymui. Išvardintos aplinkybės liudija, kad ieškovai bendradarbiavo su atsakovu ir nesudarė kliūčių atsakovui vykdyti statybos darbų. Statybos darbai užtruko dėl to, kad atsakovė netinkamai juos organizavo ir kontroliavo. Atsakovės nesąžiningumas pasireiškia ne tik tuo, kad ji neatliko laiku neatliko statybos darbų, bet ir vengimu atlikti organizacinius veiksmus, susijusius su atliktų darbų apžiūra ir darbų atlikimo akto pasirašymu. Pažymėtina, kad tik pasirašius darbų atlikimo aktą atsakovė turėjo pakviesti ieškovus į notarų kontorą sudaryti pagrindinės sutarties. Manytina, kad atsakovė vengė kviesti ieškovus į atliktų darbų apžiūrą, kadangi statybos darbai buvo neatlikti, ką patvirtina anksčiau išdėstytos aplinkybės. Apie atsakovės vengimą kviesti ieškovus į atliktų darbų apžiūrą galima spręsti iš atsakovės nenuoseklumo 2023 m. sausį vykusiame elektroniniame susirašinėjime tarp šalių. 2023 m. sausio 20 d. atsakovo elektroniniame laiške ieškovai kviečiami sudaryti pagrindinę sutartį apeinant darbų atlikimo akto pasirašymo procedūrą. 2023 m. sausio 25 d. R. J. elektroniniame laiške iškeliamas klausimas dėl statybos darbų vėlavimo ir informuojama, kad pagrindinės sutarties sudarymas negalimas, kol neatlikti visi numatyti atlikti darbai. 2023 m. sausio 27 d. atsakovo elektroniniame laiške nėra atsakymo į R. J. elektroniniame laiške iškeltus klausimus, bet atsakovė kalba apie Pagrindinės sutarties1 sudarymą ir kviečia ieškovus atvykti į atsakovę atstovaujančią advokatų kontorą, nieko neminint apie darbų atlikimo akto pasirašymo procedūrą. 2023 m. sausio 27 d. R. J. elektroniniame laiške atsakoma, kad susitikimas turi būti organizuojamas objekte faktiniam statybų įvertinimui. 2023 m. sausio 27 d. atsakovo elektoriniame laiške atsakoma, jog ieškovai kviečiami sudaryti darbų atlikimo akto 2023 m. vasario 1 d. 2023 m. vasario 6 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir vaizdo įrašas įrodo, kad atsakovė 2023 m. vasario 1 d. nepateikė atliktų darbų akto ir neleido ieškovui R. J. ir ieškovus atstovaujančiam advokatui apžiūrėti statomo namo, dėl ko neįvyko atliktų darbų apžiūra. Daugiau nei akivaizdu, kad atsakovė vengė atlikti organizacinius veiksmus, susijusius su atliktų darbų apžiūra ir darbų atlikimo akto pasirašymu, dėl ko negalėjo būti sudaryta pagrindinė sutartis. Apibendrinant išvardintas aplinkybes apie atsakovės netinkamą konkrečių pareigų vykdymą svarbus ir dar vienas aspektas. Pagal kasacinį teismą preliminarios sutarties šalys turi dėti protingas pastangas pašalinti kliūtis pagrindinei sutarčiai sudaryti. Atsakovės elgesys 2023 m. sausio – vasario mėn. nesuderinamas su šiuo principu. Iš šalių elektroninio susirašinėjimo matyti, jog atsakovė neteikia ieškovams aktualios informacijos apie statybos darbų terminus, kas sąlygoja nepasitikėjimo atsakovės atsiradimą. Atsakovė 2023 m. vasario 1 d. neleidžia ieškovams apžiūrėti statomo namo, kas tik sustiprina ieškovų nepasitikėjimą atsakove. Iš šalis atstovaujančių advokatų paaiškinimų nustatyta, jog 2023 m. vasario mėn. jie komunikavo telefonu ir bandė spręsti susiklosčiusią situaciją. Šiuo laikotarpiu atsakovė nepateikė ieškovams atsakymų į dar 2022 m. gruodžio 13 d. R. J. elektroniniame laiške užduotus klausimus. Tokiu būdu ieškovams tapo akivaizdu, jog atsakovė tik imituoja ginčo preliminariųjų turto pirkimo-pardavimo sutarčių vykdymą ir tuo pasinaudodamas naudojasi ieškovu sumokėtais avansais. Dėl to ieškovai per advokatą 2023 m. kovo 3 d. pateikė pranešimą apie nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo preliminariosios sutarties pasibaigimą ir sumokėto avanso grąžinimą. Akivaizdu, kad ieškovai iki galo elgėsi sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose, siekė bendradarbiauti su atsakove, tačiau tai buvo neįmanoma dėl atsakovės nesąžiningo elgesio. Dėl to atsakovė laikytina kalta dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Dėl atsakovės nesąžiningų veiksmų nebuvo sudarytos pagrindinės sutartys per ginčo preliminariosiose turto pirkimo–pardavimo sutartyse numatytą terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti, todėl atsakovė privalo ieškovams grąžinti jų sumokėtus avansus ir netesybas. Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Minėta, kad pinigai pagal preliminariąją sutartį perduodami tam tikram tikslui. Jeigu šis tikslas nėra pasiekiamas, t. y. pagrindinė sutartis nesudaryta, laikytina, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, taigi jų gali būti reikalaujama pagal CK 6.237 straipsnį, kurio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Iškėlus šią bylą teisme atsakovė atliko R. J. 22 740,00 Eur sumos avanso grąžinimą ir T. J. 27 740,00 Eur sumos avanso grąžinimą, tokiu būdu iš dalies įvykdydamas savo prievolę. Todėl iš atsakovės R. J. priteistina 22 260,00 Eur avanso, o T. J. – 22 260,00 Eur avanso. Kadangi atsakovė įvykdė dalį ieškinio reikalavimų iškėlus bylą teisme, į tai turi būti atsižvelgta skirstant bylinėjimosi išlaidas. Ginčo preliminariųjų turto pirkimo-pardavimo sutarčių 6.4. punktas numato, kad sutarties nutraukimo (pasibaigimo) atveju dėl pardavėjo (atsakovo) kaltės, pardavėjas (atsakovas) privalo sumokėti pirkėjui (ieškovams) baudą už savo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą, kurios dydis lygus 7 (septyni) procentai nuo kainos. Taigi, atsakovė privalo abiem ieškovams sumokėti po 22 260 Eur baudą. Todėl atitinkami ieškovų reikalavimai tenkintini. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovai prašo tenkinti jų ieškinį.

Šalies argumentai

Atsakovės atstovas advokatas Vykintas Bulotas baigiamųjų kalbu metu pažymėjo, kad Sutartis1 ir Sutartis2 pakankamai aiškios, jose aiškiai numatyti terminai, galutinis sutarties terminas – 2023 m. kovo 7 d. Ieškovų veiksmai, jų teiginiai dėl terminų rodo, kad tiek atsakovė, tiek ieškovai žinojo šį terminą. Ieškovai nepateikė aiškaus atsakymo dėl savo ketinimo vykdyti sudarytas Sutartį1 ir Sutartį2 ir galiausiai sudaryti pagrindines sutartis. Visi darbai objektuose buvo atliekami pagal ieškovų pageidavimus, nuolat, ką patvirtino liudytojų parodymai. Šiuo metu objektas yra pilnai užbaigtas, jame nenustatyti jokie defektai. Ieškovų nurodyti trūkumai labiau primena įvairius išvedžiojimus, o ne esminius objekto trūkumus. Ieškovai nutraukė sudarytas sutartis savo valia. Ieškovas T. J. nurodė, kad jau 2022 m. gruodžio mėnesį priėmė sprendimą nutraukti Sutartį1. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, kas priėmė sprendimą nutraukti minimas sutartis. 2023 m. sausio 16 d. ieškovas R. J. atsiuntė atsakovei elektroninį laišką, nurodydamas, kad nori abišaliu susitarimu nutraukti Sutartį1. Atsakovės atstovas nesutiko su Sutarties1 nutraukimu ir pasiūlė sudaryti pagrindinę sutartį. Taigi sprendimą Sutartį1 nutraukti priėmė ieškovas, o ne atsakovė. Ieškovams išreiškus pageidavimą atvykti į objektą, kartu nurodė, kad sutarčių galiojimas yra pasibaigęs ir į objektą nori atvykti faktinių aplinkybių nustatymui. Nagrinėjamu atveju atsakovė tinkamai vykdė savo pareigas, ką rodo, kad objektas šiuo metu yra parduotas su nuostoliu, kas rodo, kad atsakovei nebuvo prasminga nutraukti minimas sutartis. Tariamų darbų netinkamą kokybę paneigia byloje esantys dokumentai, techninio prižiūrėtojo parodymai, visi nustatyti defektai buvo pašalinti. Atsakovė neturėjo tikslo parduoti objektą su paslėptais defektais. Atsakovės atstovas bendravo su ieškovais, atsakydamas net ir į smulkiausius klausimus. Ieškovų elgesys statybų procese buvo labiau netipiškas, nuolatinis dalyvavimas statybų procese, darbuotojų kvalifikacijos tikrinimas ir panašiai. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad pagrindinės sutarys buvo nesudarytos dėl atsakovės kaltės. Priešingai, pagrindinės sutarys nesudarytos dėl ieškovų netinkamų veiksmų. Ieškovams atlygintos jų turėtos išlaidos, išskaičius netesybas. Šiuo atveju nukentėjusioji pusė pardavėjas, o ne pirkėjas. Abi sutarties šalys turi pareigą elgtis sąžiningai. Šiuo atveju, pirkėjai nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindines sutartis. Teismo prašo ieškovų ieškinius atmesti pilna apimtimi ir atsakovei iš ieškovų lygiomis dalimis priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu liudytojas V. L. paaiškino, kad byloje minimuose objektuose atliko santechnikos darbus nuo 2022 m. rudens. Nors sutartį sudarė su atsakovės atstovu, tačiau visus darbus derino su ieškovų architekte. Pirminiai darbai atitiko minimaliai, kadangi ieškovai pradėjo stumdyti konstrukcijas, pertvaras. Pagal ieškovų pageidavimus padarytus darbus turėjo keisti ne kartą. Buvo pakeista vandentiekio sistema iš trišakinės į kolektorinės, išvedžiojus grindinį šildymą pietiniame korpuse pilnai, jis buvo užginčytas kaip padarytas ne pagal projektą, po to ieškovai pateikė patikslintą projektą, kuris tesiskyrė vamzdžių kryptimi, tačiau pirminis darbas atliktas kokybiškai, taip pat persigalvojus dėl dušo kabinos, reikėjo atlikti vėl papildomus darbus, išpjauti pastato konstrukcijas vien dėl ieškovo R. J. prašymo, dėl ko galiausiai buvo apkaltintas dėl nekvalifikuoto darbo. Todėl teko visus darbus perdaryti iš esmės, o ne atliekant korekcijas, tam reikėjo ir naujų medžiagų. Vykdant darbus objektuose, pirkėjai dažnai teikdavo pastabas, daug bendravo su ieškovų architekte. Bendravo su ieškovu R. J., ieškovo T. J. nebuvo matęs. Patvirtina, kad pirkėjų kišimasis į statybų eigą sąlygojo užsitęsusį statybų procesą. Mano, kad pirkėjų nepagrįstos pretenzijos buvo visiškai nepagrįstos, ieškovas R. J. ne kartą buvo kėlęs balsą dėl padarytų darbų. Pretenzijos iš esmės gautos iš pietinio korpuso, šiauriniame korpuse viskas buvo daroma pagal pietinį korpusą. Dėl grindinio šildymo buvo gavęs du projektus, pagal kuriuos dirbo ir tai vėl užtruko pakankamai laiko. Objektuose kasdien buvo atliekami intensyvūs statybų darbai atskirų meistrų. Pamena, kad buvo iškilęs niuansas dėl laiptų, po ko laiptai atsirado po beveik trijų mėnesių, nes R. J. netiko jų montavimo principas, po ko darbuotojai tiesiog atsisakė dirbti ir teko ieškoti naujų darbininkų, kurie sumontuotų laiptus. Visas jo pateiktas sąskaitas apmokėjo atsakovės atstovas, ieškovai jam nieko nemokėjo. Atlikus darbus 2022 m. gruodžio mėnesį, jie atitiko techninės priežiūros reikalavimus ir buvo priimti. Liko nepadarytos potinkinės sistemos nepadarytos vien todėl, kad ieškovai apie jas nieko nei sakė, nei komentavo, todėl darbai negalėjo būti vykdomi toliau.

Teismo posėdžio metu liudytoja A. J. paaiškino, kad su ieškovu T. J. buvo sudaryta sutartis, pagal kurią prižiūrėjo šiaurinio korpuso statybos proceso eigą, tačiau kartu dalyvavo ir pietinio korpuso statybų procese. Pirminis projektas buvo techninis, o atsiradus pirkėjams atsirado naujų projektinių sprendinių, kurie turėjo tenkinti pirkėjų poreikius. Ieškovo R. J. projektas buvo pateiktas 2022 m. kovo mėnesį, kuris mažai kuo skyrėsi nuo architektūrinio projekto, taip pat patikslinimai pateikti 2022 m. gegužės mėnesį, galutiniai brėžiniai pateikti 2022 m. birželio mėnesį, tolau sekė tik patikslinimai. 2022 m. rugsėjo 5 d. patikslinimai pateikti po susitikimo su elektriku, todėl tiesiog buvo papildyti brėžiniai po apžiūros objekte. Dėl ieškovo T. J. namo, nurodo, kad brėžiniai pateikti 2022 m. spalio 17 d. ir 2022 m. lapkričio 18 d. Dėl šildymo sistemos projekto, pažymi, kad jį turėjo pateikti atsakovės atstovas, jis to nepadarė, ir šildymas pradėtas įrenginėti be projekto. 2022 m. gruodžio 13 d. susitikimo metu, kiek žinoma, statytojo buvo klausta, kada planuojama darbų pabaiga. Paskutinį kartą objekte lankėsi 2023 m. sausio 12 d., atliktos fotofiksacijos, po ko informavo atsakovės atstovą informavo, kad darbai nėra iš esmės pajudėję, todėl nėra tikėtina, kad darbai per mėnesio laikotarpį galėtų būti užbaigti. Techninė priežiūra objektams teikta nuo 2022 m. spalio mėnesio, todėl po pastabų buvo darbų, kuriuos teko perdaryti iš naujo, t. y. šildymo sistema ir santechnika. Preliminarios sutarties nutraukimo iniciatoriai buvo pirkėjai dėl statytojo įsipareigojimų nevykdymo.

Teismo posėdžio metu liudytojas R. R. paaiškino, kad objektuose atliko elektros instaliavimo darbus nuo pat statybų pradžios, t. y. nuo 2022 m. birželio mėnesio pirmos pusės, mano, kad pradėjo nuo šiaurinio objekto, tačiau darbai buvo atliekami paraleliai. Darbai buvo atlikti pagal pateiktą projektą, tačiau eigoje buvo teikti architektės papildymai, pakeitimai, kas šiek tiek koregavo ir sąmatą. Pagal pirminį projektą buvo pateikti baziniai sprendiniai, o atsiradus pirkėjams buvo pateikti nauji papildomi darbai pagal jų pageidavimus. 2022 m. lapkričio 18 d. buvo gauti nauji papildymai. 2023 m. sausio mėnesį vėl gautos pastabos dėl konkrečių vietų patikslinimo. Kiekvienas papildomas darbas užima tam tikrą laiką, todėl, kol elektrikas nepadaro savo darbo, negali būti užbaigtos sienos. Visus darbus objektuose, kurie siejosi su jo funkcijomis, jis pilnai padarė. Už atliktus darbus jam apmokėjo atsakovės atstovas. Jam asmeniškai pirkėjai netrukdė atlikti savo darbo. Šiuo metu pietinis korpusas pilnai užbaigtas ir jame jau gyvena gyventojai.

Teismo posėdžio metu liudytojas E. M. paaiškino, kad objekte atliko techninę priežiūrą statytojo prašymu nuo langų sumontavimo, t. y. nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio iki 2023 m. vasaros, kai vieną iš objektų įsigijo naujas pirkėjas. Į objektą atvykdavo per savaitę vieną kartą, jei nustatomi defektai, surašomi aktai kiekvienam konkrečiam rangovui. Pirmasis defektinis aktas surašytas dėl langų montavimo, sekantis – dėl karkaso nelygumų, dėl inžinerijos teiktos pastabos, sietinos su šildymo sistemos funkcionavimu, ją teko permontuoti, pastabos buvo ir dėl santechnikos, taip pat nustatyti projekto neatitikimai fasade. Visi nukrypimai tipiški statyboje, jie nelėmė statinio nefunkcionavimo ar negalimumo juo naudotis. Galutinis objekto pridavimo terminas jam nebuvo žinomas. Pirkėjai buvo išreiškę nusiskundimus, dėl ko jis turėjo vykti į objektą, nustatinėti faktus. Esminiai pakeitimai buvo susiję su inžinerija, juos teko perdaryti 2022 m. rudenį. 2022 m. pabaigoje – 2023 m. pradžioje jau buvo matyti, kad objekto užbaigtumas yra 85 procentai. Pagal jo turimas žinias, objektas galėjo būti parduotas, jei susitarta su daline apdaila. Atliktas sandarumo testas, nustatytas 85 procentų užbaigtumas, todėl pagal reglamentavimą buvo galima parduoti, tačiau tai nereiškia, kad namo užbaigtumas yra 100 procentų ir jis gali būti pilnai eksploatuojamas. Kai pirkėjai atvyko į objektą su antstoliu ir advokatu, buvo aišku, kad arba norima mažinti kainą, arba užfiksuoti, kas padaryta, kad būtų galima nustatyti nuostolius. Iš esmės minimame objekte atlikti darbai buvo atlikti pagal techninį projektą be esminių defektų. Tebuvo nustatyti trūkumai, kurie buvo pašalinti.