- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-01
- Bylos Nr.
- 2-1382-516/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00186-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- G. Š., V. G. Š.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Ūkio banko rizikos kapitalo valdymas“
- Kategorijos
- 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.8.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų G. Š. ir V. G. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovų ieškinį, civilinėje byloje Nr. 2-572-198/2015 pagal G. Š. ir V. G. Š. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Ūkio banko rizikos kapitalo valdymas“, bankrutavusiai akcinei bendrovei Ūkio bankui (trečiasis asmuo –ieškovų bankroto administratorius uždaroji akcinė bendrovė „Inovestus“) dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Motyvuojamoji dalis
Ginčas byloje kilo dėl atsisakymo priimti ieškinį pagrįstumo ir teisėtumo.
Ieškovai G. Š. ir V. G. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Ūkio banko rizikos kapitalo valdymas“, bei bankrutavusiai akcinei bendrovei (toliau – ir BAB) Ūkio bankui, prašydami pripažinti negaliojančia 2009 m. gruodžio 18 d. sutartį, sudarytą 23-ajame Kauno miesto notaro biure, notarinio registro Nr.8989, ir taikyti restituciją – priteisti statinius ir sklypą ieškovams (grąžinti ieškovų nuosavybėn).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2015 m. gegužės 19 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų ieškinį.
Teismas pažymėjo, kad Panevėžio apygardos teisme 2014 m. birželio 30 d. buvo priimtas ieškovų G. Š. ir V. G. Š. ieškinys atsakovui UAB „Ūkio banko rizikos kapitalo valdymas“ (trečiasis asmuo – ieškovų bankroto administratoriui UAB „Inovestus“), kuriuo ieškovai prašė pripažinti 2009 m. gruodžio 18 d. Lizingo sutarties Nr.LF0912006 ir tos pačios datos Išperkamosios nuomos sutarties Nr.N10912003 nutraukimą negaliojančiu (civilinė byla Nr.2-592-755/2014). Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr.2-716-589/2014 pagal ieškovo UAB „Ūkio banko rizikos kapitalo valdymas“ ieškinį atsakovams G. Š., V. G. Š., I. Š., D. Š., S. Š., N. Š., K. Š., B. Š. dėl pažeistų savininko teisių gynimo ir iškeldinimo iš patalpų buvo sujungta su minėta civiline byla Nr.2-592-755/2014, suteikus sujungtai bylai Nr.2-716-589/2014 ir perdavus nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui (Civilinė byla Nr.2KT-696-212/2014). Lietuvos apeliacinis teismas šią Panevėžio apygardos teismo nutartį dėl bylų sujungimo ir teismingumo paliko nepakeistą (civilinė byla 2-471-157/2015).
Teismas konstatavo, kad ieškovai 2015 m. gegužės 14 d. ieškiniu prašydami pripažinti 2009 m. gruodžio 18 d. sutartį, sudarytą 23-ajame Kauno miesto notaro biure, notarinio registro Nr.8989, negaliojančia, iš esmės reiškia analogišką (tapatų) ieškinį, siekia tų pačių pasekmių, kaip ir ieškiniu, kuris nagrinėjamas Panevėžio miesto apylinkės teisme. Teismas pažymėjo, kad ieškovai Panevėžio miesto apylinkės teisme vykusių posėdžių metu galėjo pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus. Teismas akcentavo, kad tai, jog ieškovai šiuo metu pateiktame ieškinyje Panevėžio apygardos teismui nurodo dar vieną atsakovą (BAB Ūkio banką) ir kitaip formuluoja reikalavimą, prašydami taikyti restituciją, kurią teismas gali taikyti ir ex officio – nekeičia Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjamo ieškovų ieškinio esmės, ieškiniais siekiamų pasekmių. Teismo vertinimu, ieškovai 2015 m. gegužės 14 d. pateikdami ieškinį Panevėžio apygardos teismui, siekia vilkinti civilinės bylos Nr. 2-716-589/2014 nagrinėjimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovai ieškiniu prašo taikyti analogiškas laikinąsias apsaugos priemones, kurias prašė taikyti, pateikdami 2014 m. balandžio 18 d. ieškinį, kuris dabar nagrinėjamas Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-4169-223/2015 (ankstesnis Nr. 2-716-589/2014), žinodami, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. spalio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2-1619/2014 ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovai G. Š. ir V. G. Š. atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Pateiktas ieškinys nėra tapatus Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjamam ieškovų ieškiniui (po bylų sujungimo tapusiam priešieškiniu byloje, kurio dabartinis Nr. 2-4169-223/2015) nei keliamais reikalavimais, nei teisiniu pagrindu, nei pasekmėmis. Priešieškiniu buvo formuluoti reikalavimai pripažinti Lizingo ir Išperkamųjų nuomos sutarčių nutraukimą negaliojančiu, remiantis tuo, kad nebuvo laikomasi jų nutraukimo tvarkos. Šio reikalavimo tenkinimo pasekmė – minėtų sutarčių galiojimo atkūrimas ir jų vykdymas – ieškovai naudotųsi gyvenamąja patalpa ir mokėtų lizingo bei išperkamosios nuomos įmokas. Savo ruožtu šiuo metu pateiktas ieškinys grindžiamas ieškovų patirtu ekonominiu spaudimu sudaryti sutartį. Ieškinio tenkinimo atveju sutartimi parduoti statiniai ir žemės sklypas grįžtų ieškovų nuosavybėn.Teismas padarė klaidingą išvadą, kad ieškovai galėjo pasinaudoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 42 straipsnyje nustatytomis teisėmis ir Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje pakeisti ieškinio pagrindą ar dalyką, t. y. turėjo teisę tikslinti ieškinį. Šiuo metu pateiktame ieškinyje atsakovu įtraukiamas iki tol kitoje byloje nedalyvavęs BAB Ūkio bankas, o tai procesine prasme reikštų, kad visos Panevėžio miesto apylinkės teisme bylos, kuri teisme nagrinėjama jau ilgą laiką, nagrinėjimas turėtų būti pradėtas iš naujo. Be to, BAB Ūkio bankas neturi jokio teisinio suinteresuotumo sprendžiant klausimą dėl ieškovų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų. Taigi priešieškinio tikslinimas užvilkintų minėtos bylos nagrinėjimą. Šio ieškinio pateikimo metu nebuvo galimybės tikslinti priešieškinį kitoje byloje ir dėl to, kad jau buvo baigta pasirengimo bylos nagrinėjimui stadija.Teismas negali nutarčių grįsti prielaidomis, o sprendžiant šio ieškinio priėmimo klausimą nebuvo jokių pagrindų teigti, kad juo siekiama vilkinti Panevėžio miesto apylinkės teismo bylos nagrinėjimą. Priešingai, ieškovai teikė atskirą ieškinį tam, kad kitos bylos nagrinėjimas galėtų tęstis. Be to, tokį sprendimą nulėmė ir tai, kad ieškiniu prašoma takyti restituciją, todėl ieškinio suma yra didelė ir ieškinys teismingas būtent apygardos teismui. Ieškovams nepriimtina, kad tokios sumos ieškinį nagrinėtų apylinkės teismas. Nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškinio pateikimas yra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.
Atsakovai UAB „Ūkio banko rizikos kapitalo valdymas“ ir BAB Ūkio bankas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutartį.
Ieškovai visais įmanomais būdais siekia vilkinti Panevėžio miesto apylinkės teismo nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-4169-223/2015. Jau vykstant civilinės bylos dėl ieškovų iškeldinimo nagrinėjimui, ieškovai pareiškė ieškinį kitam teismui dėl Lizingo sutarties ir Išperkamosios nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, ir prašė stabdyti bylą dėl iškeldinimo, kol nebus išspręstas klausimas dėl minėtų sutarčių nutraukimo. Dabar ieškovai reiškia reikalavimą dėl sutarties pripažinimo negaliojančia dėl ekonominio spaudimo, kuris savo esme, kaip ir nurodo teismas, yra tapatus reikalavimui, kuris yra nagrinėjamas sujungtose bylose.Ieškovų argumentai, kad jie netikslino priešieškinio dėl to, jog siekė taupyti proceso šalių laiką ir neįtraukinėti į ginčą dėl iškeldinimo nesusijusio asmens BAB Ūkio banko, laikytini nepagrįstais. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad vienintelis ieškovų tikslas yra vilkinti vykstantį procesą civilinėje byloje Nr. 2-4169-223/2015: UAB „Ūkio banko rizikos kapitalo valdymas“ pareiškus ieškinį dėl iškeldinimo, ieškovai tik po aštuonių mėnesių pareiškė priešieškinį; ieškovai naudojosi procesinėmis teisėmis (teikė skundus Lietuvos apeliaciniam teismui), kad klausimas dėl pareikšto ieškinio teismingumo būtų nagrinėjamas kuo ilgiau; bylą nagrinėjant iš esmės jie nesirėmė ir nekėlė klausimo dėl sutarčių sudarymo aplinkybių ir šį ieškinį pareiškė tik baigiant nagrinėti civilinę bylą Nr.2-4169-223/2015. Ieškovai naudojasi tuo, kad jiems iškelta bankroto byla ir, įtraukdami į eilinius ginčus atsakovus, didina šių subjektų bylinėjimosi išlaidas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pastebėtina, kad pripažįstant bylas tapačiomis, turi būti nustatyti visi bylų tapatumo požymiai (tiek šalių, tiek dalyko, tiek ir pagrindo tapatumas), o nesant bent vieno iš pirmiau nurodytų požymių, nėra pagrindo konstatuoti, jog bylos tapačios, bei atsisakyti priimti ieškinį, remiantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktu. Nustatyti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik įvertinus, ką iš tikrųjų ginčija (reikalauja) ieškovai ir kokio teisinio rezultato jie siekia ieškinyje pareikštu reikalavimu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio dalykas – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs šioje byloje pateikto ieškinio turinį bei atsižvelgęs į teismų praktikoje esančius išaiškinimus dėl bylų tapatumo, priėjo išvadą, kad ieškovų šioje byloje pateiktas ieškinys negali būti laikomas tapačiu ieškovų priešieškiniui, nagrinėjamam Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-4169-223/2015, kadangi iš esmės skiriasi ieškinių dalykas. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, priešieškinyje ieškovai prašė pripažinti lizingo sutarties ir išperkamosios nuomos sutarties nutraukimą negaliojančiu. Kaip teisingai pastebėjo apeliantai, patenkinus tokį reikalavimą, būtų atkurtas sutarčių vykdymas, tačiau akivaizdu, kad ieškovai dėl tokio reikalavimo patenkinimo neatgautų žemės sklypo bei statinių nuosavybės teisių, o liktų tik šio turto naudotojais. Savo ruožtu nagrinėjamoje byloje ieškovai reiškia reikalavimus dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo. Šių reikalavimų patenkinimo rezultatas teisine prasme iš esmės skirtųsi nuo pirmiau minėto rezultato, kadangi ieškovai atgautų nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą ir būtų jau ne nuomininkais, o turto savininkais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įmokų už naudojimąsi ne savo turtu mokėjimas negali būti ekonomine prasme prilyginamas nuosavybės teisės atgavimui. Remiantis tuo, net ir tikėtinas galutinis ieškovų siekis (motyvas) – neprarasti galimybės naudotis ginčo turtu – automatiškai nesudaro pagrindo pripažinti ieškinio šioje byloje ir priešieškinio civilinėje byloje Nr. 2-4169-223/2015 reikalavimų (dalyko) tapatumą, tuo tarpu, kaip jau buvo minėta, nesant bent vieno iš bylų tapatumo požymių, CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas negali būti taikomas.
Atsižvelgiant į nurodytas išvadas, teisinės reikšmės netenka ir pirmosios instancijos teismo argumentas dėl ieškovų galimybės tikslinti ieškinį kitoje byloje. Be to, nekonstatavus ieškinių tapatumo, nėra teisinio ir faktinio pagrindo pripažinti, kad ieškovai siekia vilkinti Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-4169-223/2015 nagrinėjimą, kadangi teisės į teisminę gynybą realizavimas savaime negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, jeigu nėra akivaizdžių įrodymų, jog subjektine teise nesąžiningai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).
Atkreiptinas dėmesys, kad bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, kur prašoma taikyti restituciją, žyminio mokesčio suma nustatoma įvertinus atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę (CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Nagrinėjamu atveju ieškovai prašo taikyti restituciją – siekia, kad jiems būtų grąžinti sklypas ir statiniai, kurių nuosavybės teisės buvo perduotos ginčijamu sandoriu – todėl, atsižvelgiant į minėtų statinių ir sklypo pardavimo kainą (318 000 Eur), ir atsakovams nepateikus duomenų, jog minėto turto vertė yra kur kas mažesnė (CPK 178 straipsnis), o taip pat vadovaujantis CPK 27 straipsnio 1 punktu, nėra pagrindo konstatuoti, kad šiuo atveju ieškinys yra neteismingas Panevėžio apygardos teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Pastebėtina, kad Panevėžio apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2KT-696-212/2014 pripažino, jog ieškovų G. Š. ir V. G. Š. civilinėje byloje Nr. 2-592-755/2014 pareikšti reikalavimai (pripažinti lizingo ir išperkamosios nuomos sutarčių nutraukimą neteisėtu) yra neturtinio pobūdžio, ieškovai neprašo taikyti restitucijos, priteisti turtą ar lėšas. Būtent atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad byla teisminga Panevėžio miesto apylinkės teismui. Tuo pačiu argumentu rėmėsi ir Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. balandžio 13 d. nutartyje, palikdamas Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartį nepakeistą. Atsižvelgiant į minėtų nutarčių turinį ir šioje byloje pareikšto ieškinio reikalavimus bei jų patenkinimo teisines pasekmes, akivaizdu, kad pirmiau minėtos nutartys ir jose esantys argumentai niekaip nepaneigia ieškovų šiuo metu paduoto ieškinio dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo teismingumo apygardos teismui.
Remdamasis pirmiau nurodytomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas priėjo išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, kaip neteisėta ir nepagrįsta, o klausimas dėl G. Š. ir V. G. Š. ieškinio priėmimo perduotinas Panevėžio apygardos teismui nagrinėti iš naujo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl G. Š. ir V. G. Š. ieškinio uždarajai akcinei bendrovei „Ūkio banko rizikos kapitalo valdymas“, bankrutavusiai akcinei bendrovei Ūkio bankui (trečiasis asmuo –ieškovų bankroto administratorius uždaroji akcinė bendrovė „Inovestus“) dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.