- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-13
- Bylos Nr.
- 2-471-157/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00060-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Rasa Gudžiūnienė, Virginija Čekanauskaitė
- Ieškovas
- G. Š., V. G. Š.
- Trečiasis asmuo
- Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius Ūkio banko rizikos kapitalo valdymas
- Kategorijos
- 94.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Gudžiūnienės ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų G. Š. ir V. G. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarties dėl civilinių bylų sujungimo civilinėje byloje Nr. 2KT-140/2015.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 23 d. nutartimi perdavė Panevėžio apygardos teismui civilinę bylą Nr. 2-716-589/2014 pagal ieškovo UAB „Ūkio banko rizikos kapitalo valdymas“ ieškinį atsakovams G. Š., Vidai G. Š., I. Š., D. Š., S. Š., N. Š., K. Š., B. Š., institucija teikianti išvadą – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl pažeistų savininko teisių gynimo ir iškeldinimo iš patalpų, spręsti klausimą dėl šios bylos sujungimo su Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama civiline byla Nr. 2-592-755/2014 pagal ieškovų G. Š. ir V. G. Š. ieškinį atsakovui UAB „Ūkio banko rizikos kapitalo valdymas“, trečiasis asmuo ieškovų bankroto administratorius UAB „Inovestus“, dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiu.
Nurodė, kad Panevėžio apygardos teisme ir Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjamų civilinių bylų reikalavimai yra susiję, nes G. Š. ir V. G. Š. nuginčijus vienašališką Lizingo sutarties ir Išperkamosios nuomos sutarties nutraukimą tarp šalių neliktų ginčo nagrinėjamoje byloje. Be to, civilinėse bylose dalyvauja tie patys asmenys, bylose esantys įrodymai yra svarbūs abiejų bylų išsprendimui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi sujungė Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-716-589/2014 pagal ieškovo UAB „Ūkio banko rizikos kapitalo valdymas“ ieškinį atsakovams G. Š., V. G. Š., I. Š., D. Š., S. Š., N. Š., K. Š., B. Š., institucija teikianti išvadą – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl pažeistų savininko teisių gynimo ir iškeldinimo iš patalpų su Panevėžio apygardos teismo civiline byla Nr. 2-592-755/2014 pagal ieškovų G. Š. ir V. G. Š. ieškinį atsakovui UAB „Ūkio banko rizikos kapitalo valdymas“, trečiasis asmuo ieškovų bankroto administratorius UAB „Inovestus“, dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiu. Šiai civilinei bylai suteikė Nr. 2-716-589/2014 (teisminio proceso Nr. 2-08-3-00060-2014-6) ir perdavė ją nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui (CPK 136 str. 4 d.).
Teismas, remdamasis abiejų civilinių bylų medžiaga, sprendė, kad jos abi yra tarpusavyje susijusios. Nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovas UAB „Ūkio banko rizikos kapitalo valdymas“ prašo iškeldinti atsakovus iš ieškovui priklausančio gyvenamojo namo, garažo, ūkinių pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Reikalavimas grindžiamas tuo, kad atsakovai G. Š. ir V. G. Š. tinkamai nevykdė įsipareigojimų pagal Lizingo sutartį Nr. LF0912006 ir Išperkamosios nuomos sutartį Nr. NI0912003, todėl jos buvo vienašališkai nutrauktos 2013-08-21 pranešimu. Tuo tarpu Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamojoje civilinėje byloje G. Š. ir V. G. Š. ginčija lizingo ir išperkamosios nuomos sutarčių nutraukimo teisėtumą. Taigi patenkinus G. ir V. G. Š. ieškinį jie toliau tęstų įsipareigojimų pagal ginčijamas sutartis vykdymą ir UAB „Ūkio banko rizikos kapitalo valdymas“ neturėtų įstatyminio pagrindo reikalauti juos iškeldinti iš ginčo nekilnojamojo turto.
Teismas sprendė, kad Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamas reikalavimas galėtų būti priešieškiniu civilinėje byloje, nagrinėjamojoje Panevėžio miesto apylinkės teisme (CPK 143 str.2 d. 3 p.), o šias civilines bylas sujungus, jos būtų išnagrinėtos greičiau ir ekonomiškiau (CPK 7 str., 136 str. 4 d.).
Teismas sprendė, kad sujungtos civilinės bylos perduotinos nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui (CPK 27 str.), nes Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamojoje civilinėje byloje pareikšti reikalavimai, – pripažinti sutarčių nutraukimą neteisėtu, yra neturtinio pobūdžio (CPK 85 str. 1 d. 11 p.) – ieškovai neprašo taikyti restitucijos, priteisti turtą ar lėšas, o patenkinus šį ieškinį, ieškovų skolos, t. y. nesumokėtų įmokų dydis, nesikeistų, nes jis jau yra užfiksuotas ir patvirtintas Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje G. Š. ir Vidai G. Š. iškeltoje fizinio asmens bankroto byloje (civilinė byla Nr. 2FB-335-452/2015). Teismas taip pat nurodė, kad kasacinis teismas laikosi tos nuostatos, jog ginčas laikomas turtiniu, kai sandorio negaliojimas lemia restitucijos taikymą, nes tokiu atveju įmanoma įvertinti priteistiną turtą ar priteistinas lėšas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2009).
Teismas pažymėjo, kad Panevėžio apygardos teismo byloje Nr. 2-592-755/2014 ieškovai nurodė, kad ieškinio suma yra 1 277 863,12 Lt, tačiau ieškinio sumą nustato teismas (CPK 85 str.2 d.). Pabrėžė, kad ginčijant tik sutarčių nutraukimą šalių ginčą nėra pagrindo laikyti turtiniu (CPK 80 str.1 d. 3 p.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovai G. Š. ir V. G. Š. atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarties dalį, kuria sujungus Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-716-589/2014 su Panevėžio apygardos teismo civiline byla Nr. 2-592-755/2014, ir suteikus šiai civilinei bylai Nr. 2-716-589/2014 (teisminio proceso Nr. 2-08-3-00060-2014-6), ji perduota nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui. Prašo panaikinus šią teismo nutarties dalį klausimą išspręsti iš esmės – sujungtą civilinę bylą perduoti nagrinėti Panevėžio apygardos teismui. Skunde teigiama, kad teismas be pagrindo sprendė, jog byla yra teisminga Panevėžio apygardos teismui, nes šiuo klausimu iš esmės pasisakė Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. lapkričio 27 d. nutartyje, kuria buvo patenkintas ieškovų atskirasis skundas dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti jų atskirąjį skundą dėl teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarties. Nurodoma, kad pagal CPK 33 straipsnio 4 dalį numatyta, kad tais atvejais, kai vienas iš ieškovo reikalavimų teismingas apygardos teismui, ieškinys dėl visų reikalavimų nagrinėtinas apygardos teisme.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Ūkio banko rizikos kapitalo valdymas“ prašo jį atmesti, o skundžiamą Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad nagrinėjamu atveju pareikštas ieškinys yra neturtinio pobūdžio, nes ieškovai neprašo priteisti jiems lėšų ar kito turto, o tik reiškia reikalavimą, kuriuo iš esmės prašo panaikinti sandorius, nesukeliančius jokių turtinių prievolių, todėl byla nagrinėtina apylinkės teisme.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirojo skundo ribų, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str., 338 str.).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad prieš pradedant nagrinėti atskirojo skundo argumentus, yra tikslinga dar kartą pažymėti aktualias faktines ir kitas bylos aplinkybes, kuriomis remiamasi sprendžiant dėl skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, Panevėžio apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-592-755/2014 dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiu pagal ieškovų G. Š. ir V. G. Š. ieškinį atsakovui UAB „Ūkio banko rizikos kapitalo valdymas“, trečiasis asmuo ieškovų bankroto administratoriui UAB „Inovestus“.
Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-716-589/2014 dėl pažeistų savininko teisių gynimo ir iškeldinimo iš patalpų pagal ieškovo UAB „Ūkio banko rizikos kapitalo valdymas“ ieškinį atsakovams G. Š., V. G. Š., I. Š., D. Š., S. Š., N. Š., K. Š., B. Š., institucija teikianti išvadą – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 23 d. nutartimi perdavė civilinę bylą Nr. 2-716-589/2014 Panevėžio apygardos teismui spręsti klausimą dėl bylų sujungimo.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi paminėtas civilines bylas Nr. Nr. 2-716-589/2014 ir Nr. 2-592-755/2014 sujungė ir perdavė civilinę bylą Nr. 2-716-589/2014 nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui. Konstatavo, kad šios civilinės bylos tarpusavyje yra susijusios, jose dalyvauja tos pačios šalys – G. Š., V. G. Š., UAB „Ūkio banko rizikos kapitalo valdymas“, ginčai tarp šalių kilę iš to paties faktinio pagrindo – įsipareigojimų pagal Lizingo sutarties Nr. LF0912006 ir Išperkamosios nuomos sutarties Nr. NI0912003 (ne) tinkamo vykdymo, todėl jas sujungus ginčas tarp šalių bus išnagrinėtas operatyviau ir ekonomiškiau. Pažymėjo, kad iš faktinių civilinėse bylose nurodomų aplinkybių galima spręsti, kad Panevėžio apygardos teisme pareikštas reikalavimas galėtų būti priešieškiniu civilinėje byloje, nagrinėjamojoje Panevėžio miesto apylinkės teisme.
Ieškovai G. Š. ir V. G. Š. dėl šios teismo nutarties pateikė atskirąjį skundą, kurį teismas 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi atsisakė priimti. Ieškovai dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti jų skundą, pateikė atskirąjį skundą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinis teismas, 2014 m. lapkričio 27 d. išnagrinėjęs šį skundą, Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartį panaikino ir G. Š. bei V. G. Š. atskirojo skundo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad teismo nutartis, kuria byla perduodama nagrinėti kitam teismui, gali būti skundžiama atskiruoju skundu (CPK 34 str. 4 d.), todėl sutiko su apeliantų teiginiais, jog jie turi teisę skųsti pirmosios instancijos teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarties dalį dėl sujungtų bylų perdavimo nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui. Nustatė, kad Panevėžio apygardos teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkas ta pačia 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi konstatavęs, kad Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-592-755/2014 yra teisminga Panevėžio apylinkės teismui, todėl sujungtos bylos perduotinos nagrinėti šiam teismui, – kartu išsprendė ne tik bylų sujungimo, bet ir Panevėžio apygardos teisme iškeltos, atitinkamam teisėjui priskirtos ir jo nagrinėjamos civilinės bylos teismingumo klausimą, nors pagal CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktą ši teisė yra suteikta tą bylą nagrinėjančiam teisėjui. Tuo klausimu apeliacinis teismas nurodė, kad apygardos teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkas turi įgaliojimus spręsti tik dėl apygardos teisme ir šio teismo veiklos teritorijoje esančiame apylinkės teisme nagrinėjamų susijusių bylų sujungimo (CPK 136 str. 4 d.). Pažymėjo, kad laikantis įstatymo nustatytos tvarkos – nutarus Panevėžio apygardos teismo nagrinėjamą bylą perduoti nagrinėti pagal teismingumą Panevėžio miesto apylinkės teismui, šių bylų sujungimo tikslingumo klausimą turėtų spręsti Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkas arba jo pavaduotojas (civilinė byla Nr. 2-1839/2014).
Vykdydamas minėtus apeliacinio teismo nurodymus Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2014 m. gruodžio 8 d. nutartimi bylą nagrinėjančiam šio teismo teisėjui perdavė spręsti atskirojo skundo dėl teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarties priėmimo klausimą, tačiau šiam teisėjui neperdavė klausimo dėl šios bylos rūšinio teismingumo.
Atkreiptinas dėmesys taip pat į tai, kad apeliantai neginčija fakto, jog šios civilinės bylos sujungtos pagrįstai, nes yra susijusios dėl iš esmės tapačių teismo sprendimo pasekmių – patenkinus ieškovų G. Š. ir V. G. Š. ieškinį UAB „Ūkio banko rizikos kapitalo valdymas“ neteks teisės reikalauti juos iškeldinti. Tačiau, nesutikdami su teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi teigia, kad ši sujungta byla pirmąja instancija nagrinėtina Panevėžio apygardos teisme. Teisėjų kolegijos nuomone, šie apeliantų teiginiai atmestini kaip nepagrįsti toliau nurodytais motyvais (CPK 185 str.).
Dėl bylos teismingumo
Teisėjų kolegija, sprendžia, jog nagrinėjant apeliantų atskirųjų skundų motyvus, tai yra vertinant šios konkrečios bylos faktines aplinkybes, aiškinant bei taikant aktualias civilinio proceso normas bei teismų praktikos taisykles ir atitinkamai sprendžiant dėl skundžiamos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo, visų pirma yra būtina turėti omenyje tai, ką jau yra nurodęs Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje šioje byloje, – vienas pagrindinių civilinio proceso tikslų yra kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas, taip pat ginčo teisingas išnagrinėjimas per kiek įmanoma trumpesnį laiką (CPK 2 str.). Todėl įstatymas teismui ir proceso šalims nustato bendrąją pareigą siekti, kad byla būtų išnagrinėta operatyviai. Bendroji pareiga yra detalizuojama įvairiose įstatymo nuostatose, tame tarpe ir CPK 7 straipsnyje, įpareigojančiame teismą užkirsti kelią proceso vilkinimui, siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu ir kuo ekonomiškiau, o šalis – sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad, be kita ko, esminę reikšmę šioje byloje turi faktas, jog ieškovai yra bankrutuojantys asmenys. Taigi, kaip jau yra imperatyviai nurodyta ne viename apeliacinio bei kasacinio teismo procesiniame sprendime, byloje esantis viešasis interesas suponuoja teismams pareigą siekti, kad tiek šis, tiek kiti su bankroto procesu susiję ginčai būtų išnagrinėti kaip įmanoma operatyviau, ekonomiškiau, nepažeidžiant nei bankrutuojančių asmenų, nei jų kreditorių teisių ir teisėtų interesų.
Pasisakydama dėl atskirojo skundo argumentų, teisėjų kolegija sutinka su apeliantais, kad pagal bendrąją rūšinio teismingumo taisyklę visas bylas kaip pirmoji instancija nagrinėja apylinkės teismas, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27 bei 28 straipsniuose, kurios teismingos apygardos teismams kaip pirmosios instancijos teismams. Pažymi, kad bylų teismingumo apygardos teismams nustatymo kriterijai yra ginčo dalykas (pobūdis), ginčo subjektų (šalių) teisinės padėties ypatumai, ginčo suma. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika, ieškinio rūšinį teismingumą lemia jo reikalavimų pobūdis, tai yra ar reiškiamas reikalavimas yra turtinio pobūdžio ar ne. Tačiau turint omenyje tai, kad ieškovai reiškia reikalavimą dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, tai yra neprašo nei priteisti lėšų ar kito turto, nei prašo taikyti restituciją, o ieškinio patenkinimo atveju, kaip teisingai atsiliepime nurodė atsakovas, joks turtas nebūtų priteisimas, – toks ieškinys yra tik susijęs su turtinio pobūdžio reikalavimu – siekiama toliau vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Todėl šis ieškininis reikalavimas pagal vėliausią teisminę praktiką, nepaisant nurodytos jo sumos, pagal savo prasmę, esmę, – negali būti laikomas turtiniu (CPK 185 str., 85 str. 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-334/2009; 2015 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-219/2015 ir kt.).
Teisėjų kolegijos nuomone, šios pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumo nepaneigia apeliantų nurodomi argumentai, susiję su Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartimi, nes šis teismas, visų pirma, sprendė klausimą tik dėl atskirojo skundo priėmimo, o ieškovų reikalavimų pobūdis, jų esmė nebuvo nustatinėjami ir analizuojami (CPK 185 str.).
Antra, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti ir į tai, kad kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, o taip pat bylos duomenų, pirmiau nurodyta Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-716-589/2014 gauta dar 2014-01-03, joje jau vyko parengiamieji posėdžiai, bylos perdavimo kitam teismui ir sujungimo su kita byla klausimas sprendžiamas nuo 2014-07-20. Panevėžio apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-592-755/2014 gauta 2014-06-26, tačiau iš esmės nebuvo pradėta nagrinėti, nes šalims buvo tik išsiųsti pranešimai apie atsiliepimų į ieškinį pateikimą. Taigi šių abiejų civilinių bylų nagrinėjimas iš esmės iki šiol dar nėra pradėtas.
Todėl siekiant užtikrintini kuo operatyvesnį pirmiau paminėtų civilinio proceso tikslų įgyvendinimą, tai yra kuo greitesnės teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą, vadovaujantis bylų nagrinėjimo ekonomiškumo, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgiant tiek į pačių bylų esmę, pobūdį, tai yra reiškiami reikalavimai yra susiję su asmenų iškeldinimu, be kita ko, ir viešojo intereso aspektą dėl šioje byloje bankrutuojančių asmenų statuso, teisėjų kolegijos nuomone, nustačius, kad sujungta byla teisminga Panevėžio miesto apylinkės teismui, nepaisant to, jog minėtas civilinių bylų sujungimo ir perdavimo kitam teismui klausimas nebuvo išspręstas tiksliai laikantis nustatytos pirmiau paminėtos tvarkos, – skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartis, kuria nuspręsta sujungtą civilinę bylą perduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui, paliekama nepakeista (CPK 185 str.).
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, sprendžia, kad apeliantų nurodomų teiginių visuma nepaneigia šios teismo išvados pagrįstumo, todėl ieškovų G. Š. ir V. G. Š. skundas netenkinamas, o skundžiama teismo nutarties dalis paliekama nepakeista (CPK 2 str., 7 str., 26 str., 185 str., 263 str. 1 d.). Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teismas jų plačiau neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.