- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-27
- Bylos Nr.
- 2-1839/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Driukas
- Ieškovas
- G. Š., V. G. Š.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų G. Š. ir V. G. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2KT-696-212/2014 buvo atsisakyta priimti ieškovų G. Š. ir V. G. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarties ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Panevėžio apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-592-755/2014 dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiu pagal ieškovų G. Š. ir V.G. Š. ieškinį atsakovui UAB „Ūkio banko rizikos kapitalo valdymas“, trečiajam asmeniui ieškovų bankroto administratoriui UAB „Inovestus“.
Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-716-589/2014 pagal ieškovo UAB „Ūkio banko rizikos kapitalo valdymas“ ieškinį atsakovams G. Š., V. G. Š., I. Š., D. Š., S. Š., N. Š., K. Š., B. Š., institucija teikianti išvadą – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 23 d. nutartimi perdavė civilinę bylą Nr. 2-716-589/2014 Panevėžio apygardos teismui spręsti klausimą dėl bylų sujungimo.
Panevėžio apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi sujungė Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-716-589/2014 pagal ieškovo UAB „Ūkio banko rizikos kapitalo valdymas“ ieškinį atsakovams G. Š., V.G. Š., I. Š., D. Š., S. Š., N. Š., K. Š., B. Š., institucija teikianti išvadą – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius dėl pažeistų savininko teisių gynimo ir iškeldinimo iš patalpų su Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama civiline byla Nr. 2-592-755/2014 pagal ieškovų G. Š. ir V. G. Š. ieškinį atsakovui UAB „Ūkio banko rizikos kapitalo valdymas“, trečiajam asmeniui ieškovų bankroto administratoriui UAB „Inovestus“ dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiu. Teismas konstatavo, kad abi bylos yra susijusios. Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovas UAB „Ūkio banko rizikos kapitalo valdymas“ prašo iškeldinti atsakovus iš ieškovui priklausančio gyvenamojo namo, garažo, ūkinių pastatų, esančių adresu Tiškevičiaus g. 13, Panevėžyje. Ieškovas reikalavimą grindžia tuo, kad atsakovai G. Š. ir V.G. Š. tinkamai nevykdė įsipareigojimų pagal Lizingo sutartį Nr. LF0912006 ir Išperkamosios nuomos sutartį Nr. NI0912003, todėl sutartys buvo vienašališkai nutrauktos 2013 m. rugpjūčio 21 d. pranešimu. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamojoje civilinėje byloje ieškovai ginčija lizingo ir išperkamosios nuomos sutarčių nutraukimo teisėtumą. Patenkinus šį ieškinį ieškovai toliau tęstų įsipareigojimų pagal ginčijamas sutartis vykdymą ir UAB „Ūkio banko rizikos kapitalo valdymas“ neturėtų įstatyminių pagrindų reikalauti iškeldinti ieškovus iš UAB „Ūkio banko rizikos kapitalo valdymas“ priklausančio nekilnojamojo turto. Pažymėjo, kad iš faktinių civilinėse bylose nurodomų aplinkybių galima spręsti, kad Panevėžio apygardos teisme pareikštas reikalavimas galėtų būti priešieškiniu civilinėje byloje, nagrinėjamojoje Panevėžio miesto apylinkės teisme (CPK 143 str. 2 d. 3 p.), tad civilines bylas sujungus, jos būtų išnagrinėtos greičiau ir ekonomiškiau.
2014 m. rugpjūčio 14 d. Panevėžio apygardos teisme buvo gautas ieškovų atskirasis skundas dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarties.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi atsisakė priimti atskirąjį skundą dėl 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarties. Nurodė, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktą skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apskundimo objektas. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartis yra neskundžiama, todėl ieškovų atskirasis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiems asmenims.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovai prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartį ir perduoti Panevėžio apygardos teismui atskirojo skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė iš esmės tik vieną nepagrįstą atskirojo skundo nepriėmimo priežastį - atskiruoju skundu skundžiama 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartis neva negali būti apskundimo objektu. Tokią išvadą teismas padarė visiškai nenagrinėjęs, neatsižvelgęs ir net nepasisakęs dėl atskirajame skunde išdėstytų argumentų, kad 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartis gali būti skundžiama toje dalyje, kurioje nutarta bylą perduoti pirmąja instancija nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui vadovaujantis CPK 34 str. 4 d.Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atskirojo skundo dėl 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarties priėmimo klausimą, turėjo pasisakyti dėl aukščiau nurodytu argumentų, juos įvertinti ir priimti motyvuotą nutartį, kaip to reikalaujama CPK 291 str. 1 d. 5 p. Tačiau skundžiama 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartis yra be motyvų, kadangi nurodyta tik pati išvada - atskirasis skundas nepriimamas, o jokie argumentai, kodėl teismas tokią išvadą padarė, nenurodyti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti apeliantų atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Atskirasis skundas tenkintinas
CPK 136 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima nagrinėti skyrium. Ši norma nustato ir subjektus, kurie sprendžia bylų sujungimo klausimus: jei bylos nagrinėjamos tame pačiame teisme, dėl jų sujungimo sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, o jei skirtinguose teismuose – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.
Vienas civilinio proceso tikslų yra kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas (CPK 2 straipsnis). Šis tikslas atspindi tiek privatų (proceso šalių), tiek viešąjį (visos visuomenės) interesą, kad civilinė byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Norint pasiekti aptariamą civilinio proceso tikslą, įstatymas teismui ir proceso šalims nustato bendrąją pareigą siekti, kad byla būtų išnagrinėta operatyviai. Bendroji pareiga yra detalizuojama įvairiose įstatymo nuostatose, tame tarpe ir CPK 7 straipsnyje, įpareigojančiame teismą užkirsti kelią proceso vilkinimui, siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu ir kuo ekonomiškiau, o šalis – sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas neabejotinai turi būti derinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu –teisingu ginčo išsprendimu.
Pagal bylos medžiagą yra prielaidų manyti, jog Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-592-755/2014 dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiu pagal ieškovų G. Š. ir V.G. Š. ieškinį atsakovui UAB „Ūkio banko rizikos kapitalo valdymas“, trečiajam asmeniui ieškovų bankroto administratoriui UAB „Inovestus“ ir Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-716-589/2014 pagal ieškovo UAB „Ūkio banko rizikos kapitalo valdymas“ ieškinį atsakovams G. Š., V.G. Š., I. Š., D. Š., S. Š., N. Š., K. Š., B. Š., institucija teikianti išvadą – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl pažeistų savininko teisių gynimo ir iškeldinimo iš patalpų, yra susijusios tarpusavyje ir jas sujungus ginčas tarp šalių bus išnagrinėtas operatyviau ir ekonomiškiau. Abiejose bylose dalyvauja tos pačios šalys – G. Š., V.G. Š., UAB „Ūkio banko rizikos kapitalo valdymas“. Ginčai tarp šalių kilę iš to paties faktinio pagrindo – įsipareigojimų pagal Lizingo sutarties Nr. LF0912006 ir Išperkamosios nuomos sutarties Nr. NI0912003 (ne)tinkamo vykdymo. Taigi, Panevėžio miesto apylinkės teismas turėjo pagrindo kreiptis į Panevėžio apygardos teismą spręsti klausimui dėl šių civilinių bylų sujungimo. Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymas nenumato galimybės skųsti teismo nutarčių dėl bylų sujungimo ar atsisakymo bylas sujungti, nes tokios teismo nutartys neužketa kelio tolesnei bylos eigai (CPK 334 str. 1 d. 1 p. ir 2 p.).
Tačiau, kaip matyti iš Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarties, teismas sprendė ne tik civilinių bylų sujungimo klausimą, bet ir bylų teismingumo klausimą, t.y. nutarė, kad sujungta byla yra teisminga Panevėžio miesto apylinkės teismui. Tuo tarpu CPK 33 str. 4 d. numato, kad jeigu vienas iš ieškovo reikalavimų teismingas apygardos teismui, ieškinys dėl visų reikalavimų nagrinėjamas apygardos teisme. Ši teisės norma taikytina ir sprendžiant bylų sujungimo klausimą. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju Panevėžio apygardos teismui nutarus bylas sujungti, sujungtos civilinės bylos turėjo būti nagrinėjamos Panevėžio apygardos teisme. Nepaisant to, spręsdama bylų sujungimo klausimą, Panevėžio apygardos teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkė ta pačia 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi konstatavo, kad Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-592-755/2014 yra teisminga Panevėžio apylinkės teismui, todėl sujungtos bylos perduotinos nagrinėti Panevėžio apylinkės teismui, t. y. kartu išsprendė ne tik bylų sujungimo, bet ir Panevėžio apygardos teisme iškeltos, atitinkamam teisėjui priskirtos ir jo nagrinėjamos civilinės bylos teismingumo klausimą. Vadovaujantis CPK 34 str. 2 d. 4 p. teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu, iškėlus bylą tame teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles. Taigi, Panevėžio apygardos teismo civilinių bylų skyriaus primininkas šiuo atveju neturėjo teisės spręsti bylos teismingumo klausimo ir nutartimi bylą perduoti nagrinėti kitam teismui CPK 34 str. 2 d. 4 p. pagrindu, nes ši teisė yra suteikta tą bylą nagrinėjančiam teisėjui. Apygardos teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkas turi įgaliojimus spręsti dėl apygardos teisme ir šio teismo veiklos teritorijoje esančiame apylinkės teisme nagrinėjamų susijusių bylų sujungimo (CPK 136 str. 4 d.). Pažymėtina ir tai, kad teismo nutartis, kuria byla perduodama nagrinėti kitam teismui CPK 34 str. 2 d. 4 p. pagrindu, gali būti skundžiama atskiruoju skundu (CPK 34 str. 4 d.). Taigi, apeliantai pagrįstai teigia, kad turi teisę skųsti pirmosios instancijos teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarties dalį dėl sujungtų bylų perdavimo nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui. Dėl nurodytų argumentų skundžiama nutartis naikintina ir atskirojo skundo dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarties priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pagal CPK 334 str. 2 d. gavęs atskirąjį skundą ir sutikdamas su juo, pirmosios instancijos teismas pats turi teisę skundžiamą nutartį panaikinti. Kaip minėta, nutarti, jog civilinė byla Nr. 2-592-755/2014 dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiu yra teisminga apylinkės teismui, įgaliojimus turi bylą nagrinėjantis teisėjas, nes bylos teismingumas yra jurisdikcinė teisėjo vykdoma veikla. Laikantis įstatymo nustatytos tvarkos nutarus Panevėžio apygardos teismo nagrinėjamą bylą perduoti nagrinėti pagal teismingumą Panevėžio miesto apylinkės teismui, šių bylų sujungimo tikslingumo klausimą turėtų spręsti Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkas arba jo pavaduotojas.
Atmestinas, kaip nepagrįstas, apeliantų argumentas, kad skundžiama 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartis yra be motyvų. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008). Pirmosios instancijos teismas nutartyje, nors ir lakoniškai, pasisakė dėl atsisakymo priimti atskirąjį skundą pagrindo, dėl to negalima išvada, kad byloje nustatytas absoliutus pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindas.
Dėl nurodytų aplinkybių skundžiama 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartis, kuria ieškovų atskirąjį skundą atsisakyta priimti, yra nepagrįsta, todėl naikintina, o klausimas dėl apeliantų atskirojo skundo, pateikto dėl 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarties, priėmimo perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartį panaikinti ir G. Š. bei V. G. Š. atskirojo skundo dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarties priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.