Kauno apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei I. Z.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. N. ieškinį atsakovui V. D. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo, institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pateikė išvadą, kurią jos atstovė palaikė teismo posėdžio metu. Nurodė, kad atsižvelgus į šiuo metu esantį pragyvenimo lygį, padidėjusius nepilnametės poreikius akivaizdu, kad atsakovo mokamas išlaikymas nebegali patenkinti net būtinųjų vaiko poreikių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad R. N., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovė V. N. ir atsakovas V. D. (b. l. 7). 2016 m. birželio 28 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove, o atsakovas įsipareigojo teikti 90 Eur išlaikymą periodinėmis piniginėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki dukros pilnametystės (b. l. 6). Atsakovė viena augina du nepilnamečius vaikus (b. l. 8), jai iki (duomenys neskelbtini) nustatytas 20 proc. darbingumas (b. l. 10), mokama netekto darbingumo pensija ir vienišo asmens išmoka (b. l. 11-13, 97), taip pat išmoka vaikui ir parama mokinio reikmėms įsigyti (b. l. 14). Atsakovė transporto priemonių ir nekilnojamojo turto neturi (b. l. 45-47).

Atsakovas yra senatvės pensininkas, jam mokama senatvės pensija ir vienišo asmens išmoka (b. l. 28). Atsakovas nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi (b. l. 29, 30), iš jo yra išieškomas išlaikymo įsiskolinimas R. N. (atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad dėl nežinojimo išlaikymo sumos neindeksavo).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 straipsnio 5 dalis). Įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis); 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas. Taigi išaugę vaiko poreikiai yra vienas iš išlaikymo dydžio pakeitimo kriterijų.

Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus.

Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 23 punktas.

Nustatyta, kad teismo procesinis sprendimas, kuriuo buvo nustatytas 90 Eur išlaikymo dydis (2023 m., pritaikius indeksavimą, buvo 133,97 Eur; b. l. 32), buvo priimtas prieš daugiau nei septynerius metus. Šalių nepilnametė dukra šiuo metu yra moksleivė. Visuotinai žinoma, kad vaikams augant, jų poreikiai didėja. Ieškovė ieškiniu prašė padidinti iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį iki 250,00 Eur sumos. Ji pateikė detalų vaiko poreikių, sudarytų socialinės darbuotojos (šeimai teikiamos socialinės paslaugos) paskaičiavimą (b. l. 72), kuriame nurodoma, kad šalių dukros R. N. išlaikymui per mėnesį (skaičiuojant proporcingai už 3 mėnesių laikotarpį), reikalinga 295 Eur suma. Lentelėje nurodoma, kad komunaliniai patarnavimai sudaro 127 Eur, higienos prekės 15 Eur, maistas 100 Eur, rūbai ir avalynė 60 Eur, vaistai 20 Eur, laisvalaikio ir rekreacinė veikla 22 Eur, išlaidos ugdymui 33 Eur, kas sudarytų 377 Eur, o ne nurodomą 295 Eur sumą). Nors ieškovė į išlaidų lentelę įtraukė namo stogo dangos remonto išlaidas, 67 Eur sumą, tačiau pažymėtina, kad šios išlaidos nėra pastovios, ir dėl jų būtinumo turėtų būti sprendžiama atskiriant jas nuo kasdienių vaiko poreikių. Atitinkamai spręstina ir dėl ieškovės kitų turėtų, į bylą teiktų išlaidų, susijusių su vaiko baldais, būsto, kuriame gyvena nepilnametė, langų remonto darbais, elektrinei viryklei įsigyti. Šios išlaidos taip gali būti įtraukiamos prie kitų, nenumatytų išlaidų. Ieškovė teismo posėdžio metu taip pat patikslino, kad išlaidų lentelėje nurodytos pinigų sumos higienos reikmenims (15 Eur), maistui (100 Eur), nepakanka, o vaistams ir vitaminams vaikui išleidžia apie 45 eurus, su kuo, atsižvelgus į šiuo metu esantį pragyvenimo lygį, iš esmės sutiktina (šiek tiek per didelė laikytina tik išlaidų suma vaistams ir vitaminams). Ieškovė taip pat paaiškino, kad ji taip pat pirko vaikui baseiną, raketes, krepšinio kamuolį, o lankomam plaukimo būreliui pirko kepurę, šlepetes, rankšluostį. Be to dukra nori lankyti lengvosios atletikos būrelį, kuris būtų mokamas, 6 Eur per mėnesį. Taip pat pažymėtina, kad ne visos su vaiku susijusios išlaidos yra įtrauktos į lentelę – nėra išlaidų, susijusių su vaiko bendravimu (gimtadieniais), laisvalaikiu (vaiko atostogomis) ir pan.

Apskaičiuoti ir įrodymais pagrįsti visas vaiko poreikiams reikalingas išlaidas nėra lengva, nes vieną mėnesį vaiko poreikiai, o tuo pačiu ir išlaidos jiems, gali būti didesni, kitą – mažesni. Išlaidos maistui, būstui, drabužiams, avalynei, ugdymui ir pan. neįrodinėtinos, nes visuotinai suprantamos, žinomos, aiškios, tik sprendžiama dėl jų dydžio pagrįstumo, jei tarp šalių dėl to yra ginčas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 1 punktas, 187 straipsnis). Atsakovas jokiais įrodymais ir paskaičiavimais nepaneigė vaiko išlaikymui reikalingų išlaidų teisingumo ir būtinumo, apsiribodamas tik deklaratyviais paaiškinimais atsiliepime. Pažymėtina, kad atsakovas su vaiku ir ieškove visiškai nebendrauja, dėl ko jam R. N. išlaikymo išlaidų struktūra visiškai nežinoma. Išanalizavus į bylą surinktus įrodymus, spręstina, kad ne mažesnė nei 400 Eur suma šiuo metu yra reikalinga šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui, jo visapusiškam vystymuisi, ši suma atitinka protingus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Priteisiant išlaikymą yra svarbu, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Nuo 2024 m. mokama 96 Eur dydžio išmoką vaikui. Taigi visas teiktino išlaikymo dalis, mažintinas šia suma ir laikytina, kad vaiko išlaikymui reikalinga 304 Eur suma.

Paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios. Nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos tėvų turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių. Ieškovei nustatytas 20 proc. darbingumas, atsakovas yra senatvės pensininkas ir bylos duomenimis taip pat turi sveikatos problemų. Byloje ginčo dėl to, kad šalys dėl to negali gauti papildomų pajamų, nekilo. Ieškovei 2023 m. buvo mokama 436,26 Eur netekto darbingumo pensija ir 34,89 Eur vienišo asmens išmoka, bendra 471,15 Eur suma (b. l. 11-13). Nuo 2024 m ieškovės pajamos Sodros duomenimis yra 481,24 Eur. Atsakovui 2023 m. buvo mokama 588,51 Eur senatvės pensija ir 34,89 vienišo asmens išmoka, bendra 623,40 Eur suma (b. l. 28, 89). Nuo 2024 m. atsakovo pajamos Sodros duomenimis yra 650,72 Eur (b. l. 97-98). Taigi atsakovo gaunamos pajamos yra apie 35 proc. nei ieškovės. Taip pat nustatyta, kad ieškovė turi dar vieną nepilnametį vaiką, kurį privalo iš dalies išlaikyti, t. y. jos gaunamos pajamos paskirstytinos tarp 3 asmenų, tuo tarpu atsakovo – tarp dviejų. Kadangi teismas jau sumažino vaikui reikalingo išlaikymo dydį (nuo 400 iki 304 Eur) ieškovei valstybės mokamų išmokų vaikui suma (96 Eur), kita dalis šios tikslinės išmokos skirta kitam vaikui, todėl į atsakovės gaunamas pajamas jos neįskaičiuotinos. Taip pat atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis 55 metus gyvena su sugyventine (nors gauna ir vienišo asmens išmoką), jam paprašius finansiškai taip pat padeda kartu gyvenantis sūnus, duoda pinigų. Aptartų, byloje surinktų duomenų pagrindu darytina išvada, kad atsakovo V. D. turtinė padėtis, lyginant šalių gaunamas pajamas, yra ženkliai geresnė nei ieškovės V. N. Pažymėtina, kad atsakovas 2016 m. birželio mėn. 13 d., vykstant procesui dėl išlaikymo vaikui priteisimo, jam priklausiusį 3,4 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), galiojant nuomos sutarčiai (paaiškino, kad tuo metu gaudavo 100 Eur per metus už hektarą) perleido sugyventinei J. Č. (b. l. 68-70).

Šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės yra pagrindas pripažinti, kad egzistuoja būtinybė nukrypti nuo tėvų lygių dalių teikiant paramą nepilnamečiui vaikui principo. Atsižvelgus į išdėstytą teismas konstatuoja, kad vaikui atsakovo teikiamo išlaikymo dydžio padidinimas iki 200 Eur per mėnesį (atitinkantis nedidelę, mažesnę nei 1/3 dalį jo gaunamų pajamų) atitinka pasikeitusius nepilnamečio vaiko poreikius ir šalių turtinę padėtį. Teismo vertinimu tokia suma atitinka protingą vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo ir tėvų galimybių pusiausvyrą. Pažymėtina, kad ieškovei, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, neišvengiamai ir taip tenka didesnis vaiko aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.201 straipsnio 1 dalis, CPK 376 straipsnio 3 dalis). Sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kadangi nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo tvarkymo uzufrukto teise klausimas yra išspręstas ankstesne nutartimi, todėl dėl šio ieškovės reikalavimo, kaip perteklinio, nebespręstina.

Teismas išaiškina, kad vadovaujantis CK 3.201 straipsniu, iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar kintant nepilnamečio vaiko poreikiams, šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, tai yra sumažinimo arba padidinimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė 2023 m. spalio 10 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Į bylą pateikta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje yra 566,97 Eur. Atsakovas šioje byloje patyrė 300 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (b. l. 63). Ieškinys buvo patenkintas 68,75 proc., atmestas 31,25 proc. (ieškovė prašė padidinti išlaikymą 160 Eur suma, teismo sprendimu padidinta 110 Eur suma). Atsižvelgus į išdėstytą iš atsakovo valstybei priteistinas 30,00 Eur žyminis mokestis (200-90 Eur) * 12 mėn. * 3 proc. 75 proc., 4,57 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (6,64 Eur * 68,75 proc.) ir 389,59 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos (566,67 Eur * 68,75 proc.) – CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 92 straipsnis, 93, 96, 99 straipsniai). Iš ieškovės atsakovui priteistinos 93,75 Eur jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (300 Eur * 31,25 proc.) – CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktai, 8 straipsnio 1 dalies 6 punktai, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–268, 270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartimi 2-1748-736/2016 nustatytą išlaikymo nepilnamečiui vaikui R. N., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis dydį (90 Eur), bei nustatyti, kad atsakovas V. D., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko R. N., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kiekvieną mėnesį nuo ieškinio gavimo teisme dienos (2023 m. spalio 20 d.) iki R. N. pilnametystės periodinėmis išmokomis moka 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų 00 ct) išlaikymą, indeksuojamą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. D., a. k. (duomenys neskelbtini), 34,57 Eur (trisdešimt keturis eurus 57 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (sumokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Priteisti iš atsakovo V. D., a. k. (duomenys neskelbtini), 389,59 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt devynis 59 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5630, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų).

Priteisti iš ieškovės V. N., a. k. (duomenys neskelbtini), 93,75 Eur (devyniasdešimt tris eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovui V. D., a. k. (duomenys neskelbtini).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.