- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-12
- Bylos Nr.
- e2A-874-603/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17115-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „JGK Statyba“
- Ieškovas
- akcinės bendrovės ,,Energijos skirstymo operatorius“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „JGK Statyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,JGK Statyba“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau - AB) „Energijos skirstymo operatorius“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „JGK Statyba“ 221,04 Eur skolos, 5,52 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2010 m. rugpjūčio 27 d. Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos su atsakove, pagrindu, tiekė elektros energiją į nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini). Už tiektą elektros energiją atsakovei laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 31 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. buvo išrašytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), kurių atsakovė neapmokėjo, todėl liko skolinga 221,04 Eur. Ieškovės teigimu, pagal Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 8 punktą elektros energija yra prekė, kuri pateikiama elektros energijos vartotojui, o remiantis Energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintomis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėmis (56.5 punktas), energijos vartotojas turi pareigą nustatytais terminais ir tvarka pagal galiojančias kainas bei tarifus atsiskaityti su elektros energijos tiekėju už patiektą elektros energiją, elektros energijos persiuntimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas ir (ar) galią. Ieškovė prašė priteisti 5,52 Eur delspinigių, kurie paskaičiuoti remiantis sudarytos sutarties 11.15 punktu bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2015-03-05 įsakymu Nr. 1K-084 „Dėl delspinigių dydžio nustatymo 2015 m. antrajam ketvirčiui“; jie paskaičiuoti taikant 0,02 proc. dydį už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 31 d. iki 2019 m. balandžio 30 d.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB ,,JGK Statyba“ atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad šis ieškovės ieškinys yra pakartotinis, kadangi 2019 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-72700-936/2019 teismas paliko ieškinį nenagrinėtą dėl ieškovės kaltės. Atsakovės teigimu, ji prekės negavo, todėl neprivalo mokėti už neegzistuojančią paslaugą. Nurodė, kad šiai dienai apskaitos prietaisai rodo 0000 KW, o elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartyje nenumatyta prievolė mokėti atskirai už elektros energiją, instaliuotą galią, reaktyvinę galią ir pan. Pažymėjo, kad už instaliuotą galią atsakovė sumokėjo 204,19 Eur, remiantis 2016 m. kovo 23 d. naujojo vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė nurodė, kad yra kvartalo (duomenys neskelbtini)adresu (duomenys neskelbtini), statytojas, o šiame objekte yra nebaigtas statyti vienbutis gyvenamasis namas. Būsimo namo įgijėjo naudai atsakovė su ieškove sudarė išankstinę 2016 m. kovo 23 d. sutartį (duomenys neskelbtini). Kadangi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2015 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 49VĮ-306(14.49.2.) pripažino pasibaigusią valstybinės žemės nuomos sutartį su atsakove uždarąja akcine bendrove ,,JKG Statyba“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2017 m. kovo mėn. priėmė privalomą nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, nes statytojas (atsakovė) neatitinka privalomų reikalavimų statytojo teisei įgyvendinti. Atsakovės teigimu, dėl nuomos sutarties vienašališko nutraukimo šiuo metu vyksta ginčas teisme (Vilniaus apygardos teismui paduotas apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8192-734/2018), taip pat teisme nagrinėjama dar viena byla pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,JKG Statyba“ dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo (civilinės bylos Nr. e2-24930-862/2017). Atsakovės manymu, nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad atsakovė nuo 2015 m. negalėjo tęsti objekto, esančio (duomenys neskelbtini), statybos ir faktiškai vartoti elektros energijos. Taip pat nurodė, kad ieškovės išrašytose sąskaitose prekės pavadinamas ne elektros energija, o ,,galios dedamoji“, kas reiškia, jog ieškovė pripažįsta, kad atsakovė negavo sutartyje numatytos prekės. Atsakovės teigimu, ieškovė pažeidė tiek sutarties sąlygas, tiek ir bendrąją pardavėjo pareigą perduoti pirkėjui atitinkamos rūšies, kokybės ir asortimento prekes, o iš sutarties turinio neįmanoma nustatyti nei perduotinos prekės, nei kainos ir asortimento.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 24 d. sprendimu ieškovei priteisė iš atsakovės 221,04 Eur skolos ir 5,52 Eur delspinigių, 6 (šešių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 226,56 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. birželio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 18,18 Eur bylinėjimosi išlaidų; valstybės naudai – 7,04 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
5. Teismas nurodė, kad elektros energijos vartotojui mokėti už leistinos naudoti galios kilovato (kW) dedamąją, nepriklausomai nuo suvartotos elektros energijos kiekio ir elektros energijos vartojimo fakto pareiga numatyta teisės aktuose, nuo tokios pareigos atleisti tik pirmosios grupės (buitiniai) vartotojai, kuriais yra fiziniai asmenys, perkantys elektros energiją asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, o antros ir trečios grupės vartotojai moka galios dedamąją.
Šalies argumentai
6. Teismas pažymėjo, kad atsakovė yra juridinis asmuo, elektros energija jai teikiama verslo tikslais, t. y. pastatų statybai, vadovaujantis rašytine sutartimi, kuri galiojo ieškinyje nurodytų mokesčių apskaičiavimo metu. Teismas nurodė, kad sutartis sudaryta vadovaujantis buitinio vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų paraiška ir prašymu sudaryti elektros pirkimo pardavimo sutartį objektui – gyvenamajam namui, unikalus Nr. 4400-4045-3261, esančiam Trakėnų g., Vilniuje, paduotu 2016 m. kovo 15 d. atsakovės vadovo A. K. (e.b.l. 50), taip pat 2016 m. kovo 23 d. naujojo vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Įvertinęs rašytinius įrodymus teismas konstatavo, jog žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), nuomininkas bei šiame sklype esančių statinių statytojas nuo 2000 m. spalio 30 d. yra atsakovė UAB „JGK statyba“.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pažymėjo, jog nors Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. kovo mėn. privalomuoju nurodymu atsakovės pareikalavo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, kadangi atsakovė neatitinka privalomų reikalavimų statytojo teisei įgyvendinti, tačiau atsakovė 2017 m. birželio 30 d. pateikė prašymą ieškovei nenutraukti elektros energijos tiekimo sutarties. Taip pat teismas pažymėjo, kad šalys pripažįsta aplinkybę, jog sudaryta elektros energijos tiekimo sutartis yra galiojanti, o ieškovė yra rezervavusi atsakovei sutartyje numatyto 15 kW dydžio galios energiją bei yra pasirengusi bet kuriuo metu atkurti atsakovei elektros energijos tiekimą.
8. Įvertinęs šalių sudarytos 2010 m. rugpjūčio 27 d. Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 123312-50120/207232 nuostatas teismas nustatė, jog atsakovė be kita ko įsipareigojo sumokėti ne tik už patiektą elektros energiją, bet ir už galią bei reaktyviąją (sunaudotą ir/ar į RST tinklą perduotą) energiją pagal pateiktą apmokėjimo dokumentą. Pažymėjęs, kad pagal teisinį reglamentavimą ir šalių sudarytą sutartį elektros energijos kainą sudaro dvi dedamosios dalys - vieno leistinos naudoti galios kilovato (kW) kaina mėnesiui ir sunaudotos elektros energijos kilovatvalandės (kWh) kaina, o galios dedamoji mokama nepriklausomai nuo abonento suvartotos elektros energijos kiekio ir elektros energijos vartojimo fakto, t. Atsakovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovė ginčo laikotarpiu faktiškai nevartotojo elektros energijos ir apie tai buvo pranešusi paslaugų tiekėjui, nepašalina atsakovės prievolės atsiskaityti su ieškove už suteiktą galimybę naudotis 15 kW galios elektros energija. Ieškovė įsipareigojo atsakovei suteikti galimybę naudotis 15 kW galios elektros energiją, t.y. ieškovė rezervavo atsakovei atitinkamą galią ir jos negali suteikti kitiems vartotojams, už ką sutartis ir Elektros energijos kainų ir tarifų taikymo tvarka numato vartotojui mokėti galios dedamąją, kuris mokamas nepriklausomai nuo suvartotos elektros energijos kiekio ir elektros energijos vartojimo fakto.
9. Teismas konstatavo, jog atsakovė neapmokėjo laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 31 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. išrašytų sąskaitų dėl galios dedamojo mokesčio, neginčijo nesumokėto galios dedamojo mokesčio ir jo pagrįstumo, ir sprendė, jog yra pagrindas tenkinti ieškovės ieškinį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Atsakovė UAB „JGK Statyba“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. sprendimą panaikinti ir ieškinio netenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Ieškovė reikalavimą reiškė dėl skolos už pateiktą elektros energiją priteisimo, tačiau teismas skundžiamame sprendime priteisė galios dedamąjį mokestį, tokiu būdu pažeisdamas draudimą savo iniciatyva (tai yra už ieškovę) keisti ar plėsti ieškinio pagrindą, dalyką. Taip pat teismas galimai sąmoningai iškreipė atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Pažymi, jog pareiga mokėjimo dokumentuose tinkamai nurodyti ir teisės aktų nuostatomis pagrįsti reikalavimą (taip pat ir dedamos galios mokestį, jeigu toks įtrauktas į mokėjimo tarifus, bei jo konkretų dydį bei taikymo tvarką), priklauso ieškovei, ieškovė pateikė į bylą tik išrašytus mokėjimo dokumentus už elektros energiją, todėl pirmosios instancijos teismas už ieškovę, nepažeisdamas šalių rungimosi principo, negalėjo nustatyti, prie kurios grupės elektros energijos vartotojų priskirtina atsakovė.
10.2. Teismas neteisingai skaičiavo atsakovės skolą, dėl ko priteisė per didelę skolos sumą iš atsakovės. Nurodo, kad ieškovės 2018-08-31 išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje Serija (duomenys neskelbtini), pažymėta, jog 2018-07-31 neapmokėtas likutis sudaro 0,00 Eur. Taigi teismas skolą turėjo skaičiuoti tik laikotarpiu nuo 2018-07-31 iki 2019-04-30, kas iš viso sudaro 114,03 Eur. Be to, pagrįstų abejonių kelia galios apmokestinimas 21 proc. PVM, kadangi apmokestinamos yra tik prekės ir paslaugų suteikimas, o ne į elektros tarifą įeinanti galios dedamoji dalis.
10.3. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas šalių rungimosi principą, teismo sprendime už ieškovę išdėstė teisės aktus ir jų taikymo praktiką, tačiau nenurodė nė vieno argumento atmesdamas atsakovės argumentus dėl elektros energijos atsakovei neperdavimo.
Atsiliepimas
11. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą teismo prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepime nurodyti tokie argumentai:
11.1. Atsakovė nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, jog išskyrus PVM sąskaitas – faktūras nepateikti jokie kiti rašytiniai įrodymai, kadangi pateikti visi rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys atsakovės prievolę atsiskaityti su ieškove.
11.2. Atsakovė nepaneigė teismo konstatuotų aplinkybių, jog šalių sudaryta elektros energijos tiekimo sutartis yra galiojanti, o ieškovė yra rezervavusi atsakovei 15 Kw dydžio galios energiją. Taigi atsakovei sudarytos sutarties pagrindu kyla pareiga sumokėti ne tik už patiektą elektros energiją, bet ir už galią bei reaktyviąją energiją bei paslaugas, susijusias su elektros energijos tiekimo nutraukimu, apribojimu bei atnaujinimu pagal pateiktą apmokėjimo dokumentą.
11.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai aptarė ginčo teisinius santykius reguliuojantį teisinį reglamentavimą.
11.4. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovė yra antros grupės vartotoja, kadangi yra juridinis asmuo ir elektros energija jai tiekiama verslo poreikiams tenkinti. Nors atsakovė ir nurodo, jog nevartojo elektros energijos, tačiau objekto, kurio įrenginiai yra prijungti prie perdavimo arba skirstomųjų elektros tinklų, tiesioginės linijos savininkas privalo mokėti galios dedamąją nepriklausomai nuo persiųsto elektros energijos kiekio, t. y. nepriklausomai nuo faktinio elektros energijos vartojimo; atsakovė nemokįtų galios dedamojo mokesčio tik tuo atveju, jeigu atsakovės valia būtų demontuoti iki jo objekto nutiesti ieškovės tinklai.
11.5. Kadangi atsakovė yra verslo subjektas, turintis ilgametę patirtį, kuriai keliami didesni protingumo, atidumo ir rūpestingumo standartai, turėjo pareigą pasidomėti elektros energijos kainomis ir tarifais bei jų taikymo tvarka, kurie skelbiami viešai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas
12. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
14. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
15. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės prievolės atsiskaityti su ieškove už leistinos naudoti galios kilovato (kW) dedamąją, nepriklausomai nuo suvartotos elektros energijos kiekio ir elektros energijos vartojimo fakto.
16. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir atsakovė UAB „JGK statyba“ 2010 m. rugpjūčio 27 d. sudarė Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (el.b. l. 75-83); 2016 m. gegužės 2 d. priedą prie 2010 m. rugpjūčio 27 d. Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame numatytas objektų sąrašas, į kurį bus tiekiama elektros energija (el. b. l. 139). Taip pat nustatyta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. kovo mėn. privalomuoju nurodymu atsakovės pareikalauta nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, nes statytojas (atsakovė) neatitinka privalomų reikalavimų statytojo teisei įgyvendinti (el. b. l. 142-144), tačiau atsakovė 2017 m. birželio 30 d. pateikė prašymą ieškovei nenutraukti elektros energijos tiekimo sutarties (el. b. l. 141). Taigi byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtinta aplinkybę, jog ieškovė yra rezervavusi atsakovei sutartyje numatyto 15 kW dydžio galios energiją ir yra pasirengusi bet kuriuo metu atkurti atsakovei elektros energijos tiekimą (CPK 178 straipsnis). Aplinkybės, jog atsakovei yra rezervuota 15 kW dydžio galios energija, atsakovė neginčijo nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teisme.
17. Ieškovė reikalavimą atsakovei grindžia šios nutarties 16 punkte nurodytais sutartinius santykius pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais bei byloje pateiktomis laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 31 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. išrašytomis PVM sąskaitomis – faktūromis (el. b. l. 5-10; 27-46; 48; 73-74; 85-90). Atsakovė neneigia, jog yra neapmokėjusi pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų, priešingai, ginčija, jog pateiktose sąskaitose – faktūrose nurodyta skola už elektros energiją, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pakeitė ieškinio dalyką, priteisdamas galios dedamąjį mokestį.
18. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl galios dedamojo mokesčio priteisimo, nurodė teisinį reglamentavimą. Nors teismo nurodyta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. O3-922 patvirtinta visuomeninės elektros energijos kainos ir tarifai bei jų taikymo tvarka galiojanti iki 2015 m. gruodžio 31 d. ir faktinio paslaugų teikimo metu buvo galiojančios Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. O3-398 patvirtinta visuomeninės elektros energijos kainos ir tarifai bei jų taikymo tvarka (galiojantis iki 2017 m. gruodžio 31 d.), Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2017 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. O3E-627 patvirtinta visuomeninės elektros energijos kainos ir tarifai bei jų taikymo tvarka (galiojantis iki 2018 m. gruodžio 31 d.) ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2018 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. O3E-379 patvirtinta visuomeninės elektros energijos kainos ir tarifai bei jų taikymo tvarka (galiojantis iki 2019 m. gruodžio 31 d.), tačiau visų jų 3 punktuose apibrėžta, jog galios dedamoji - tai vieno leistinosios naudoti galios kilovato (kW) kaina vienam kalendoriniam mėnesiui, kuri mokama nepriklausomai nuo abonento suvartotos elektros energijos kiekio ir elektros energijos vartojimo fakto. Taigi, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, mokamas ne tik mokestis už suvartotą elektros energiją, bet ir galios dedamasis mokestis, kuris nepriklauso nei nuo suvartotos elektros energijos kiekio, nei elektros energijos vartojimo fakto. Būtent galios dedamąjį mokestį ir turėjo pareigą mokėti atsakovė, nors elektros energija ir nebuvo vartojama. Ir nors atsakovė įrodinėja, jog sąskaitose – faktūrose nurodyta, kad mokama už elektros energiją, tačiau taip pat matyti, jog prie kiekvienos sąskaitos – faktūros yra detalizacija, kurioje aiškiai nurodyta, jog tai yra galios dedamasis mokestis ir kaip jis apskaičiuojamas (nurodytas kW skaičius ir vieneto kaina bei galutinė suma). Taigi atsakovės argumentai dėl reikalavimo nepagrįstumo atmestini kaip neįrodyti, kadangi reikalavimas pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
19. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su atsakovės argumentu, jog apylinkės teismas pakeitė ieškinio dalyką bei jį suformulavo už ieškovę. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-421/2019). Nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog aplinkybė, kad tiek ieškovė teikdama ieškinį, tiek ir priimdamas sprendimą apylinkės teismas nurodė ne skolą už elektros energiją, o rėmėsi detalizacija, spręsdamas, jog atsakovė turi pareigą sumokėti galios dedamąjį mokestį, nesudaro pagrindo vertinti, jog tai ieškinio dalyko pakeitimas. Viena vertus, materialinis teisinis rezultatas dėl ieškovės ir apylinkės teismo skirtingo susidariusios skolos įvardijimo apskritai nepasikeitė. Kita vertus, kaip jau buvo minėta, galios dedamasis mokestis paskaičiuotas ir detalizuojant sąskaitas – faktūras. Be to, pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo praktiką materialaus ieškovo reikalavimo suformulavimas kita žodine išraiška, nekeičiant reikalavimo esmės, nelaikytinas ieškinio dalyko pakeitimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
20. Nelaikytina šalių rungimosi principo pažeidimu ir aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išsprendė, kuriai vartotojų grupei yra priskirtina atsakovė. Pažymėtina, jog tai savaime išplaukianti aplinkybė taikant teisės normas, kadangi toks skirstymas reglamentuotas būtent teisės aktuose (šios nutarties 18 punkte nurodytuose nutarimuose) ir motyvuojamoje teismo sprendimo dalyje nurodytas skirstymas nereiškia rungimosi principo pažeidimo.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo pritarti ir apeliantės argumentui, jog priteista per didelė skolos suma. Pažymėtina, jog byloje pateiktos neapmokėtos PVM sąskaitos – faktūros, apeliantė nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui įrodymų, jog dalį PVM sąskaitų – faktūrų apmokėjo, tokiu būdu pagrįsdama argumentą dėl neteisingos sumos priteisimo (CPK 178 straipsnis). Taigi vien deklaratyvaus pobūdžio argumentas nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovė neteisingai paskaičiavo skolą, o teismas nepagrįstai remdamasis PVM sąskaitose – faktūrose nurodytomis sumomis, priteisė iš atsakovės skolą.
22. Apeliantė taip pat kvescionuoja paskaičiuotos sumos apmokestinimą 21 proc. PVM. Pažymėtina, jog apeliantė yra verslininkė, todėl turėtų žinoti, tiek elektros skaičiavimo kainas ir tarifus, tiek tai, kas susiję su PVM mokėjimu. Kita vertus, pagal Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 8 punktą elektros energija yra prekė, o galios dedamoji dalis yra vieno leistinosios naudoti galios kilovato (kW) kaina vienam kalendoriniam mėnesiui, taigi atsakovės pasvarstymas neturi teisinės reikšmės priimto teismo sprendimo pagrįstumui.
23. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria taip pat ir atsakovės argumentui, jog apylinkės teismas pažeisdamas rungtyniškumo principą už ieškovę nurodė teisės aktus bei praktiką.
24. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas. Teisinės kvalifikacijos tikslas – nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ginčo šalis, ir, atitinkamai pritaikius šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas, išspręsti ginčą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020 56 punktą).
Dėl bylos procesinės baigties
25. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, nustatydamas susiklosčiusius sutartinius santykius ir konstatuodamas atsakovės prievolę mokėti ieškovei galios dedamąjį mokestį, o ieškovė pagrindė ieškinio reikalavimą. Dėl to yra pagrindas apeliacinio skundo netenkinti ir palikti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neveikia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
27. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Kadangi apeliacinis skundas netenkintas, apeliantei neatlyginamos bylinėjimosi išlaidos.
28. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nusprendžia:
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „JGK Statyba“ apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši nutartis neskundžiama.