- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-07
- Bylos Nr.
- e2A-2686-432/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Loreta Braždienė, Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- M. J.
- Atsakovas
- G. Š.
Vilniaus apygardos teismo, veikiančio Klaipėdos apygardos teismo vardu, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus ir Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) G. Š. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2025-05-07 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. J. ieškinį atsakovui G. Š. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė iškeldinti atsakovą G. Š. su visu jam priklausančiu turtu iš jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, nustatant, kad atsakovas privalo išsikelti per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo; G. Š. neįvykdžius šio teismo sprendimo per nurodytą 10 dienų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, leisti ieškovei savo lėšomis ir darbu įvykdyti teismo sprendimą – iškeldinti G. Š. su visu jam priklausančiu turtu iš nurodyto buto, pripažįstant ieškovei teisę į patirtų nuostolių, susijusių su sprendimo vykdymu, atlyginimą; priteisti ieškovei iš atsakovo G. Š. bylinėjimosi išlaidas.
2 Ieškovė nurodė, kad 2021-02-11 pirkimo–pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. 363) įsigijo dviejų kambarių butą, kurio bendras plotas 35,30 kv. m., (duomenys neskelbtini), aiškiai išreikšdama valią įsigyti šį nekilnojamąjį daiktą asmeninės nuosavybės teise ir išsimokėdama už jį asmeninėmis lėšomis, todėl šis daiktas jai priklauso asmeninės nuosavybės teise. Nuo 2019 m. iki 2022-04-16, t. y. apie trejus metus ji palaikė artimus santykius ir gyveno nesusituokusi su atsakovu, su kuriuo 2021-04-06 susilaukė sūnaus M. Š.. Jų santykiai pašlijo, todėl nuo 2022-04-17 ji išsikėlė gyventi atskirai į kitą butą, nes bendras gyvenimas su atsakovu pasidarė neįmanomas, o jis atsisakė išsikelti iš ieškovės buto. Atsakovas neprisidėjo prie šalių sūnaus išlaikymo, todėl ieškovė pareiškė ieškinį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo. Tauragės apylinkės teismas 2023-01-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-200-1148/2023 patvirtino taikos sutartį, tačiau atsakovas išlaikymo vaikui neteikė ir ieškovė kreipėsi į antstolius. Ji tik žodžiu ragino atsakovą atlaisvinti butą ir į teismą nesikreipė, nes šalims tekdavo palaikyti ryšius dėl atsakovo bendravimo su sūnumi. 2024-08-12 elektroninio ryšio priemone ji išsiuntė atsakovui pranešimą apie tai, kad per rugpjūčio mėnesį jis atlaisvintų jos butą, tačiau atsakovas neišsikėlė. 2024-08-19 ji vėl elektroninio ryšio priemone parašė priminimą atsakovui, kad šis turi iki 2024-08-31 išsikelti iš buto. Atsakovas neišsikėlė. 2024-08-28 ji trečią kartą elektroninio ryšio priemone parašė priminimą atsakovui, kad šis turi laiko išsikelti iš buto iki 2024-08-31. Taigi, nuosavybės į butą neturintis buvęs jos sugyventinis net ir po įspėjimų atsisako atlaisvinti jos nuosavybę, todėl ieškovė kreipėsi į teismą.
2. Atsakovas atsiliepimo nepateikė, į posėdį neatvyko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Tauragės apylinkės teismas 2025-05-07 sprendimu ieškinį patenkino. Nusprendė iškeldinti G. Š. su visu jam priklausančiu turtu iš M. J. asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini), nesuteikiant atsakovui kitos gyvenamosios patalpos. Nustatė, kad G. Š. privalo išsikelti per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. G. Š. neįvykdžius šio teismo sprendimo per nurodytą 10 dienų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, leisti M. J. savo lėšomis ir darbu įvykdyti teismo sprendimą – iškeldinti G. Š. su visu jam priklausančiu turtu iš nurodyto buto, pripažįstant jai teisę į patirtų nuostolių, susijusių su sprendimo vykdymu, atlyginimą. Priteisė iš atsakovo ieškovei žyminį mokestį – 110 Eur.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dviejų kambarių butas (duomenys neskelbtini) yra ieškovės asmeninė nuosavybė. Ieškovės teigimu, nuo 2019 m. iki 2022-04-16 ji palaikė artimus santykius ir gyveno tame bute nesusituokusi su atsakovu, su kuriuo 2021-04-06 susilaukė sūnaus M. Š.. Jų santykiai pašlijo, todėl nuo 2022-04-17 ieškovė išsikėlė gyventi atskirai į kitą butą, nes bendras gyvenimas su atsakovu pasidarė neįmanomas, o jis atsisakė išsikelti iš jos buto.
5. Sprendimą priėmęs teismas konstatavo, kad ieškovė, būdama buto savininke, gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jos teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Atsakovas gyvendamas ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute be jos sutikimo, gana ilgą laikotarpį prašomas išsikelti iš buto, tačiau atsisakantis tai padaryti, pažeidžia jos, kaip savininkės, teises ir teisėtus interesus. Tokiu elgesiu jis atima iš ieškovės teisę naudotis jos turtu, nes ieškovė aiškiai nurodo, kad gyventi kartu su atsakovu ji negali, todėl ginant ieškovės nuosavybės teisę, atsakovas su jam priklausančiu turtu buvo iškeldintas iš ieškovei priklausančio buto.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Apeliantas (atsakovas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2025-05-07 Tauragės apylinkės teismo sprendimą kaip nepagrįstą.
7. Apeliantas nurodo, kad šalys, gyvendamos kartu, palaikė sutuoktiniams būdingus santykius žodinės jungtinės veiklos sutarties pagrindu bendromis lėšomis įgijo butą, (duomenys neskelbtini). Atsakovas, pasitikėdamas ieškove, sutiko butą notarinėje buto pirkimo sutartyje įforminti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ieškovės asmeninės nuosavybės teise. Ieškovė, gyvendama su atsakovu, susirado kitą vyrą ir dėl jo palikusi atsakovą, persikėlė gyventi į ieškovei nuosavybės teise priklausantį butą Šilutės mieste. Atsakovas kito gyvenamojo būsto neturi ir neturi galimybių jį įsigyti, todėl laikydamas save buto bendraturčiu, nesirengia iš jo išsikelti. Skundžiamas teismo sprendimas pažeidžia atsakovo nuosavybės teises į butą, neatitinka šalių interesų balanso.
Atsiliepimas
8. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Tauragės apylinkės teismo 2025-05-07 sprendimą palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
9. Ieškovė nurodo, jog nors ieškovė ir atsakovas apie trejus metus palaikė artimus ryšius, tačiau jie asmeninėmis lėšomis ir/ar bendru savo pačių darbu bendro sugyventinių turto neįgijo ir nesukūrė, t. y. jie nebuvo susitarę dėl bendrosios jungtinės veiklos (partnerystės) ir jų nesiejo tikslas įgyti ir kurti bendrąją dalinę nuosavybę, todėl butas priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise. Pažymėtina, kad jei atsakovas klaidingai mano, kad trejus metus pragyvenęs kartu su ieškove įgijo turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise, jis turėjo galimybę šioje civilinėje byloje pareikšti priešieškinį dėl jungtinės veiklos (partnerystės) susitarimo, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, pripažinimo, bendrosios dalinės nuosavybės dalies nustatymo ir turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau atsakovas tokio reikalavimo nepareiškė.
10. Ieškovės vertinimu, jeigu atsakovas norėjo įrodyti (ir tokią pareigą turėjo), kad šalims gyvenant kartu, ieškovės įgytas butas būtų pripažintas bendrąja daline nuosavybe, turėjo galimybę pareikšti priešieškinį, pateikti duomenis bei įrodymus apie tai, kad jie buvo sudarę aiškų susitarimą asmeninėmis lėšomis ir/ar darbu sukurti bendrąją dalinę nuosavybę į konkretų nekilnojamąjį turtą, kad būtent dėl šio jų bendro tikslo šalys kooperavo kiekvienas savo konkretaus dydžio asmenines lėšas, kuriomis bendrai sumokėjo už ieškovės nupirktą butą, turėdami aiškiai išreikštą interesą sukurti šią bendrąją dalinę nuosavybę. Tai, kad šalys buto įsigijimo laiku gyveno kartu kaip šeima, nesukuria atsakovo teisės į jo dalį šioje nuosavybėje. Tai, kad atsakovas neturi lėšų įsigyti savo nuosavą gyvenamąjį būstą, jam nesuteikia pagrindo naudotis svetima nuosavybe.
11. Atsakovo iškeldinimas iš ieškovei priklausančio buto yra teisėtas jos pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, nes šio reikalavimo esmė yra be sutarties ar kitokio teisinio pagrindo užimamų gyvenamųjų patalpų atlaisvinimas, todėl, ieškovės manymu, Tauragės apylinkės teismo 2025-05-07 sprendimas yra pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
13. Apeliacijos objektą sudaro Tauragės apylinkės teismo 2025-05-07 sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys dėl atsakovo iškeldinimo iš ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto patenkintas visiškai, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normos reglamentuoja tik sutuoktinių (santuoką sudariusių asmenų) turtinius santykius. Nesusituokę kartu gyvenantys asmenys nėra prilyginami sutuoktiniams, todėl tokių asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija. Kartu gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų turtinių santykių šeimos teisės normos nereglamentuoja, dėl to iš tokių santykių kilę ginčai sprendžiami, vadovaujantis bendrosiomis nuosavybės teisę reglamentuojančiomis teisės normomis.
15. Byloje nebuvo ginčo, kad ieškovė ir atsakovas nebuvo susituokę, taigi šiuo atveju įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija.
16. Pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės), sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendrosios dalinės nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad tiek pagal teisinį reguliavimą, tiek ir pagal kasacinio teismo praktiką santuokos nesudariusių asmenų tarpusavio turtiniai santykiai nelaikomi lygiaverčiais santuoką sudariusių asmenų turtiniams santykiams.
17. Sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės, pirmiausia turi būti nustatyta, ar dėl šio konkretaus turto objekto buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ši aplinkybė gali būti įrodinėjama visais leistinais įrodymais, o įrodinėjimo pareiga tenka asmeniui, siekiančiam bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo (CPK 178 straipsnis). Aptarta kasacinio teismo praktika suponuoja, kad net ir nustačius nesusituokusių asmenų gyvenimo drauge, ūkio tvarkymo kartu faktą, dėl kiekvieno konkretaus turto objekto nuosavybės formos turi būti sprendžiama atskirai, t. y. net ir šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį dėl konkretaus nuosavybės teisės objekto bendrosios nuosavybės gali ir nebūti susitarta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 25 punktas).
18. Šiuo konkrečiu atveju atsakovas privalėjo įrodyti, jog: 1) šalims gyvenant kartu buvo sudarytas susitarimas jungtinės veiklos sutarties pagrindu sukurti bendrąją dalinę nuosavybę; 2) kad toks susitarimas buvo sudarytas dėl ieškinyje nurodyto buto; 3) atsakovas įnešė konkretų indėlį k (lėšomis ar darbu) į turto objektą; 4) ieškovo indėlis į konkretų turto objektą pagerino šio objekto vertę ar sudaro dalį šio objekto vertės.
19. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, butas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise pagal 2021-02-11 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 363 priklauso ieškovei M. J.. Atsakovas, tvirtindamas, kad butas įgytas iš bendrų lėšų, šios aplinkybės neįrodė, proceso pirmosios instancijos teisme metu nenuginčijo asmeninės ieškovės nuosavybės teisės į butą. Todėl atsakovas neturi daiktinių teisių į paminėtą butą, o naudojimasis šiuo butu prieš savininkės valią prieštarauja CK 4.98 straipsnio nuostatoms.
20. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškinį (CK 4.98 straipsnis) ir pagrįstai nurodė, kad atsakovui per teismo nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, ieškovė turi teisę savo lėšomis ir darbu jį įvykdyti, pripažįstant ieškovei teisę išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas (CPK 273 straipsnio 1 dalis). Tokių išlaidų gali susidaryti, nes galimai reikės atrakinti spynas, kurių rakto ieškovė neturi, iš ieškovės buto galimai reikės išgabenti atsakovo turtą ir šį turtą saugoti, kol atsakovas jį pasiims.
21. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Sutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jie nepakartojami, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas dėl anksčiau nurodytų motyvų.
22. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Byla išspręsta ne apelianto naudai, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovė neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų, todėl jos jai taip pat neatlyginamos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330, 331 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2025-05-07 sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.