Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Beinoravičienė

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J.V. patikslintą ir papildytą ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, atstovaujamai Specialiųjų tyrimų tarnybos, atstovaujamai Generalinės prokuratūros, dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl valstybės atsakomybės pagal CK 6.272 str. taikymo sąlygų

Dėl teisėsaugos institucijų neteisėtų veiksmų

Dėl ieškovo rašytinių paaiškinimų dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro 4 argumento (b.l. 118-119)

Byloje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas, kuriame ieškovui buvo pareikštas įtarimas, Kauno apygardos prokuratūroje buvo pradėtas 2009-01-29 pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 228 str. 1 d. (i.t.b. Nr. 20-9-00009-09, b.l. 1, t. I). Nuo 2009-01-29 ikiteisminiame tyrime buvo atliekami įvairiausi procesiniai veiksmai – renkami dokumentai, liudytojais apklausiami asmenys, apžiūrimi objektai, teikiamos užduotys specialistams ir pan. Jo metu atliktos 2 specialistų analizės ir pateiktos 2 specialistų išvados (2 t. 200-212, 3 t. 1-67, 5 t. 27-36 b. l.). Šiuos veiksmus iš esmės visus atlikus 2010-01-18 ieškovui buvo surašytas pranešimas apie įtarimą. Ikiteisminio tyrimo metu įtarimai buvo pareikšti 12 asmenų. Po įtarimo pareiškimo ieškovui jokie nauji procesiniai veiksmai, skirti rinkti duomenis, galinčius patvirtinti ar paneigti aplinkybes, susijusias su tiriamomis galimai įvykdytomis nusikalstamomis veikomis, prokuroro ir/ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų nebuvo atliekami. Po 2010-01-18 buvo reiškiami iš esmės tik įtarimai kitiems asmenims, jie apklausiami pakartotinai (tik ne kaip liudytojai ar specialieji liudytojai, o kaip įtariamieji), nagrinėjami proceso dalyvių prašymai, skundai, ikiteisminio tyrimo medžiaga formuojama bylos baigčiai, o 2010-03-16 ikiteisminis tyrimas prokuroro buvo paskelbtas baigtu (i.t.b. Nr. 20-9-0009-09, b.l. 39-40, t. 19), 2010-04-28 surašytas kaltinamasis aktas, iš esmės tapatus 2010-01-18 ieškovui pareikštam įtarimui, kurį prokuroras grindė duomenimis, surinktais ikiteisminiame tyrime iki 2010-01-18 (i.t.b. Nr. 20-9-00009-09, b.l. 206-238, t. 19). Prokuroras bylą 2010-04-30 perdavė nagrinėti Kauno apygardos teismui (i.t.b. Nr. 20-9-00009-09, b.l. 1, t. 20). Ieškovas J.V. Kauno apygardos teismo 2012-07-16 nuosprendžiu išteisintinas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių, o apeliacinės instancijos teismo 2014-06-27 buvo išteisintas ir pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių. Nagrinėjamu atveju faktas yra tai, kad apkaltinamasis nuosprendis apeliacine tvarka buvo panaikintas, konstatuojant, jog „ikiteisminis tyrimas šioje byloje atliktas neobjektyviai, neišsamiai, nesistengiant nustatyti visų reikšmingų tyrimui aplinkybių, nukrypstant į nereikšmingą, daug pastangų reikalaujančių aplinkybių aiškinimąsi, kurios, kaip vėliau nustatyta, buvo interpretuojamos klaidingai“. Taigi Lietuvos apeliacinio teismo 2014-06-27 nuosprendžiu yra nekvestionuotinai ir vienareikšmiškai konstatuota, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje atliktas neobjektyviai, neišsamiai, nesistengiant nustatyti visų reikšmingų tyrimui aplinkybių, nukrypstant į nereikšmingą, daug pastangų reikalaujančių aplinkybių aiškinimąsi, kurios, kaip vėliau nustatyta, buvo interpretuojamos klaidingai. Tai reiškia, kad ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų, prokuroro, kuris atsakingas už ikiteisminio tyrimo organizavimą ir vadovavimą (BPK 164 str. 1 d.), veiksmų neteisėtumas neobjektyviai ir netinkamai atlikus ikiteisminį tyrimą pagrįstas procesiniu dokumentu – Lietuvos apeliacinio teismo 2014-06-27 nuosprendžiu, panaikinusiu apkaltinamąjį nuosprendį. Nurodytos aplinkybės, jas vertinant BPK 1 str. 1 d. normos, numatančios, kad baudžiamojo proceso paskirtis ginant žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, bei prokuroro pareigos imtis visų įmanomų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika (BPK 2 str.) aspektu, suponuoja išvadą, kad prokuroras nebuvo tiek atidus ir rūpestingas, kiek nurodomomis aplinkybėmis buvo būtina, todėl padarė klaidas, turėjusias esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Jas nurodė tiek Kauno apygardos teismas 2012-07-16 išteisinamojo nuosprendžio dalyje, tiek Lietuvos apeliacinis teismas 2014-06-27 nuosprendyje – įrodymų nebuvimas ar esančių nepatvirtinimas kaltinime nurodomų aplinkybių, civilinės atsakomybės neatribojimas nuo baudžiamosios atsakomybės buvo pagrindu išteisinti ieškovą dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 str. 2 d., 184 str. 2 d., 300 str. 3 d., padarymo, o to priežastimi laikytina konstatuotas neobjektyviai ir netinkamai atliktas ikiteisminis tyrimas.

Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu Generalinės prokuratūros atstovės nurodytos faktinės aplinkybės apie atliktų veiksmų pakankamumą: duodant pavedimą surinkti visus duomenis (Nr. 20-9-00009-09, b.l. 1, t. 1), duodant užduoti atlikti objektų tyrimą (b. Nr. 20-9-00009-09, b.l. 158-164, t. 2), reikalaujant iš savivaldybės dokumentų (b. Nr. 20-9-00009-09, b.l. 91, t. 3), apžiūrint patalpas (b. Nr. 20-9-00009-09, b.l. 1-4, 14-17, t. 6), siunčiant dokumentus, išimtus iš UAB „TK sprendimai“ pateiktus jos iniciatyva (b. Nr. 20-9-00009-09, b.l. 31, 32 t. 6, reikalaujant dokumentų iš UAB „Elgamos Šviesa“ (Nr. 20-9-00009-09, b.l. 28, t. 6), renkant duomenis iš apklausų, t.y. apie tai, jog duomenys buvo renkami iš visų šaltinių, nepaneigia įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu konstatuotų aplinkybių, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje atliktas neobjektyviai, neišsamiai, nesistengiant nustatyti visų reikšmingų tyrimui aplinkybių, nukrypstant į nereikšmingą, daug pastangų reikalaujančių aplinkybių aiškinimąsi, kurios, kaip vėliau nustatyta, buvo interpretuojamos klaidingai. Generalinės prokuratūros atstovės teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės apie naujų įrodymų pateikimą tik apeliacinės instancijos teisme – 2012-10-03 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (b.b. Nr. 1-19-397/2012, b.l. 82-125, t. 27), UAB „Koralas“ dokumentai (b.b. Nr. 1-19-397/2012, b.l. 128-129, t. 27), apie kurių buvimą prokurorui negalėjo būti žinoma atliekant ikiteisminį tyrimą, taip pat negali būti pagrindas teismui daryti kitokią išvadą. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas, nepriklausomai nuo naujai apeliacinės instancijos teisme pateiktų įrodymų vertinimo, nuosprendyje konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas atliktas neobjektyviai ir neišsamiai (žr. motyvus 2014-06-27 nuosprendžio 26 l.), o teismas padarė išvadas, kurių akivaizdžiai nepatvirtina jokie bylos įrodymai arba kurios paremtos tik prielaidomis arba nepatikimais ir prieštaringais duomenimis. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo įvertinti nauji įrodymai tik vienareikšmiškai paneigė pirmosios instancijos teismo išvadas, kuriomis buvo pagrįstas apkaltinamasis nuosprendis. Taip pat pažymėtina, kad buvęs „TK sprendimai“ direktorius A.G.L. parodymus šioje byloje buvo davęs kaip liudytojas kelis kartus iki įtarimo jam pareiškimo (i.t.b. Nr. 20-9-00009-09, b.l. 32-34, 35-36, t. 14). Tokius parodymus buvo davęs ir E.R. (i.t.b. Nr. 20-9-00009-09, b.l. 53-55, t. 14), kuris bylos nagrinėjimo teisme apeliacinėje instancijoje atsakydamas į klausimą, kodėl jis anksčiau neužsiminė apie UAB „Koralas“, nurodė, kad jo niekas apie tai neklausė (b.b. Nr. 1-19-397/2012, b.l. 153, t. 27). Parodymus davė ir ieškovas J.V. Tinkamas tiriamo objekto apžiūros užtikrinimas, tinkamų klausimų liudytojams, specialistams uždavimas, siekiant išsiaiškinti kokie darbai faktiškai objekte yra atlikti, kieno tiksliai ir kada, teko prokurorui dar iki bylos perdavimo teismui (BPK 164 str. 1 d.).

Prokuroro pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, vykdant jam pavestas funkcijas, pažeidimą patvirtina aukščiau minėtos įsiteisėjusiuose nuosprendžiuose konstatuotos aplinkybės. Kadangi įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais byloje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo duomenys, kurie iš esmės visi buvo surinkti iki įtarimo ieškovui pareiškimo 2010-01-18, nebuvo pakankami išvadai dėl ieškovo kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 str. 2 d., 184 str. 2 d., 300 str. 3 d., padaryti, įrodymų nebuvimas ar esančių nepatvirtinimas kaltinime nurodomų aplinkybių, civilinės atsakomybės neatribojimas nuo baudžiamosios atsakomybės buvo pagrindu išteisinti ieškovą dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 str. 2 d., 184 str. 2 d., 300 str. 3 d., padarymo, o to priežastimi buvo neobjektyviai ir netinkamai atliktas pats ikiteisminis tyrimas, atsakomybė už kurio organizavimą ir vadovavimą jam tenka prokurorui (BPK 164 str. 1 d.), nurodytų aplinkybių visuma, jas vertinant prokuroro pareigos imtis visų įmanomų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika (BPK 2 str.) aspektu, suponuoja išvadą, kad prokuroras nebuvo tiek atidus ir rūpestingas, kiek nurodomomis aplinkybėmis buvo būtina ir dėl to padarė klaidas, turėjusias esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Aukščiau nurodytos aplinkybės yra pagrindu valstybės civilinei atsakomybei kilti dėl prokuroro veiksmų. Šiuo atveju pažymėtina, kad atsakomybė kildintina būtent iš prokuroro, o ne ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, nes prokuroras vadovauja ikiteisminiam tyrimui, užtikrindamas visų aplinkybių, reikalingų nusikalstamai veikai ištirti, nustatymą, bei sprendžia dėl įtarimo pareiškimo, ikiteisminio tyrimo nutraukimo, kaltinamojo akto surašymo ir bylos perdavimo teismui, kaltinimo teisme keitimo, prašymo bylos nagrinėjimo teisme metu grąžinti bylą ikiteisminiam tyrimui papildymo ir pan.

Dėl ieškovo rašytinių paaiškinimų dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro 3 argumento (b.l. 118). Dėl ieškovo teiginių, kad paaiškėjus aplinkybėms, kad viešasis tualetas pastatytas teisėtai, prokuroras nesiėmė iniciatyvos keisti ar performuluoti kaltinimą, papildyti ikiteisminį tyrimą. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo gauti duomenys, paneigiantys kaltinimo dalį dėl neteisėtos (savavališkos) statybos vykdymo, Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2010-09-06 sprendimu buvo panaikintas Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus surašytas 2009-03-03 savavališkos statybos aktas Nr. SA-6, kuriuo buvo grindžiama minėtoji kaltinimo dalis. Iš bylos medžiagos spręstina, kad kaltinimo dalis dėl neteisėtos (savavališkos) statybos vykdymo galutinai buvo paneigta tik statybos teisėtumo klausimą papildomai ištyrus pirmosios instancijos teismo posėdžiuose. Kauno apygardos teismas 2012-07-16 nuosprendžiu konstatavo, kad „nelaikytini pagrįstais ir kaltinimo teiginiai, kad pirmoji viešojo tualeto statyba Šv. Gertrūdos ir A. Jakšto gatvių sankirtoje buvo pradėta be statybos leidimo ar KPD Kauno teritorinio padalinio suderinimo, tai yra neteisėtai. Tai paneigia byloje esantys anksčiau aptarti dokumentai, iš kurių seka, kad apie viešojo tualeto statymo vietą KPD Kauno padalinio vyr. specialistei buvo žinoma, ji savo parašu ir spaudu tai buvo atžymėjusi viešojo tualeto pastatymo projekte, be to ir KPD rašto turinio seka, statyba Jakšto ir Šv. Gertrūdos g. sankirtoje buvo uždrausta ne dėl tam reikalingo specialaus leidimo ar suderinimo nebuvimo, bet tik dėl to, kad paaiškėjus apie rastas kultūros paveldo vertybes, jos būtų išsaugotos. Pažymėtina ir tai, kad byloje dalyvavę specialistai pripažino, jos statomam tualetui, kaip nesudėtingam II grupės statiniui bei su juo susijusiems įvadiniams tinklams statybos leidimas pagal statybas reglamentuojančias normas nereikalingas. Nors minėto viešojo tualeto statybos ne vieną kartą buvo pripažįstamos savavališkomis, kaip seka iš 2010-09-06 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo ir 2011-12-04 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo tokie administraciniai aktai teisme buvo panaikinti“. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad vien ieškovo nurodoma aplinkybė, kad baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu prokuroras nesiėmė iniciatyvos keisti ar performuluoti kaltinimą, papildyti ikiteisminį tyrimą, pati savaime nesudaro pagrindo pripažinti šiuos prokuroro veiksmus neteisėtus ar turėjusius esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, dėl kurių valstybei galėtų atsirasti civilinė atsakomybė.

Sprendžiant dėl kitų ieškovo patikslintame ieškinyje ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų prokuroro veiksmų teisėtumo, konstatuotina, kad šiuose veiksmuose teismas neįžvelgia pagrindo valstybės civilinei atsakomybei kilti.

Dėl teismo neteisėtų veiksmų

Ieškovas be neteisėtų prokuroro veiksmų ir neveikimo neteisėtais prašo pripažinti ir teismo veiksmus, iš kurių kildina jo patirtą neturtinę ir turtinę žalą. Tokiais veiksmais ieškovas įvardina: 1) teismo neveikimą, nesiėmus jokių veiksmų grąžinti bylą prokurorui papildyti ir pakeisti kaltinimą, paaiškėjus aplinkybėms dėl savavališkos statybos fakto nebuvimo; 2) apkaltinamojo nuosprendžio ieškovo atžvilgiu priėmimą, 3) nepanaikinimą laikino nuosavybės teisių apribojimo, priėmus 2012-07-16 Kauno apygardos teismo nuosprendį, dėl ko nuo 2012-07-16 iki 2014-06-27 ieškovo nuosavybės teisės buvo apribotos neteisėtai; 4) neteisėtai kriminalizavus civilinius teisinius santykius (b.l. 119-121, 66-75).

Sprendžiant dėl teismo veiksmų teisėtumo nesiėmus jokių veiksmų grąžinti bylą prokurorui papildyti ir pakeisti kaltinimą, paaiškėjus aplinkybėms dėl savavališkos statybos fakto nebuvimo, konstatuotina, kad ir šiuose veiksmuose teismas neįžvelgia pagrindo valstybės civilinei atsakomybei kilti. Byloje nustatyta, kad 2010-10-07 Kauno apygardos teisme vykęs teisiamasis posėdis buvo atidėtas 2010-10-14 9 val. (i.t.b. Nr. 20-9-00009-09, b.l. 25-29, t. 21) kaltinamojo S.P. advokatui paprašius išreikalauti 2010-09-06 priimtą Vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1123/2010 (i.t.b. Nr. 20-9-00009-09, b.l. 51-58, t. 21), kuriame paneigtos aplinkybės, kad statybos pradėtos neturint leidimo, teismui tokį prašymą patenkinus, suteikus prokurorui galimybę su juo susipažinti. 2010-10-14 Kauno apygardos teisme vyko teisiamasis posėdis šioje baudžiamojoje byloje (i.t.b. Nr. 20-9-00009-09, b.l. 99-105, t. 21), kurio metu prokuroras R.G. nurodė susipažinęs su Vyriausiojo administracinio teismo sprendimu, kuris nėra pagrindu keisti kaltinimus, jo metu buvo sprendžiami kitų kaltinamųjų prašymai, tarp jų grąžinti bylą prokurorui tyrimui papildyti. Pastarąjį prašymą Kauno apygardos teismas 2010-10-15 nutartimi atmetė, nes byla gali būti perduodama prokurorui papildyti ikiteisminį tyrimą, tik jei yra prokuroro prašymas (BPK 254 str. 3 d.). BPK 254 str. 3 d. nustato, kad jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, ir tai trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Byla gali būti perduota prokurorui ir tuo atveju, jeigu yra jo prašymas papildyti ikiteisminį tyrimą. Byloje nėra duomenų, kad toks prokuroro prašymas buvo gautas, taip pat duomenų, kad kaltinamasis aktas surašytas nesilaikant BPK 219 str. reikalavimų (CPK 178 str.). Todėl vertinti teismo veiksmus neperduodant bylos prokurorui papildyti ikiteisminį tyrimą kaip neteisėtus ar klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, nėra jokio pagrindo. Kaip minėta, kaltinimo dalis dėl neteisėtos (savavališkos) statybos vykdymo galutinai buvo paneigta statybos teisėtumo klausimą papildomai ištyrus pirmosios instancijos teismo posėdžiuose ir Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pašalinta iš kaltinimo. Kauno apygardos teismas 2012-07-16 nuosprendžiu konstatavo, kad „nelaikytini pagrįstais ir kaltinimo teiginiai, kad pirmoji viešojo tualeto statyba Šv. Gertrūdos ir A. Jakšto gatvių sankirtoje buvo pradėta be statybos leidimo ar KPD Kauno teritorinio padalinio suderinimo, tai yra neteisėtai. Tai paneigia byloje esantys anksčiau aptarti dokumentai, iš kurių seka, kad apie viešojo tualeto statymo vietą KPD Kauno padalinio vyr. specialistei buvo žinoma, ji savo parašu ir spaudu tai buvo atžymėjusi viešojo tualeto pastatymo projekte, be to ir KPD rašto turinio seka, statyba Jakšto ir Šv. Gertrūdos g. sankirtoje buvo uždrausta ne dėl tam reikalingo specialaus leidimo ar suderinimo nebuvimo, bet tik dėl to, kad paaiškėjus apie rastas kultūros paveldo vertybes, jos būtų išsaugotos. Pažymėtina ir tai, kad byloje dalyvavę specialistai pripažino, jos statomam tualetui, kaip nesudėtingam II grupės statiniui bei su juo susijusiems įvadiniams tinklams statybos leidimas pagal statybas reglamentuojančias normas nereikalingas. Nors minėto viešojo tualeto statybos ne vieną kartą buvo pripažįstamos savavališkomis, kaip seka iš 2010-09-06 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo ir 2011-12-04 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo tokie administraciniai aktai teisme buvo panaikinti“. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad vien ieškovo nurodoma aplinkybė, kad teismas nesiėmė jokių veiksmų grąžinti bylą prokurorui papildyti ir pakeisti kaltinimą, paaiškėjus aplinkybėms dėl savavališkos statybos fakto nebuvimo, nesudaro pagrindo pripažinti šiuos teismo veiksmus neteisėtus ar turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese.

Kauno apygardos teismo 2012-07-16 nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-397/2012, ieškovas J.V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalyje, BK 300 straipsnio 3 dalyje, o pagal BK 184 straipsnio 2 dalį J. V. išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Ieškovas apeliacinės instancijos teismo buvo išteisintas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių. Nagrinėjamu atveju faktas yra tai, kad neįsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis buvo apeliacine tvarka panaikintas, o apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad „pirmosios instancijos teismas savo ruožtu netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė išvadas, kurių akivaizdžiai nepatvirtina jokie bylos įrodymai arba kurios paremtos tik prielaidomis arba nepatikimais ir prieštaringais duomenimis. <...> Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje <...> nepriimtas sprendimas dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo panaikinimo J. V. Be to, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nuteistieji, jo nuomone, padarė nuosprendyje nurodytas nusikalstamas veikas, nesprendė klausimo dėl civilinių teisinių santykių, kylančių iš rangos ir subrangos sutarčių atribojimo nuo baudžiamųjų teisinių santykių. Nuosprendyje nepasisakyta, ar nuteistieji sąmoningais veiksmais sudarė situaciją, kad žalą patyręs turto savininkas civilinėmis teisėmis priemonėmis negalėtų atkurti savo pažeistų teisių ar toks teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, pvz. be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio ar žalą padariusio asmens, sandoris sudarytas taip, kad vėliau neįmanoma būtų įrodyti jo tikrojo turinio, vengdamas prievolės, asmuo tyčia tapo beturčiu, pasislėpė ir pan.“. Teismas atmeta atsakovą atstovaujančios LR Teisingumo ministerijos atstovo argumentą, jog skirtingas įvairių instancijų teismų įrodymų vertinimas nėra laikytinas neteisėtais teismo veiksmais. Nagrinėjamu atveju Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu nekvestionuotinai ir vienareikšmiškai konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė išvadas, kurių akivaizdžiai nepatvirtina jokie bylos įrodymai arba kurios paremtos tik prielaidomis arba nepatikimais ir prieštaringais duomenimis, nesprendė klausimo dėl civilinių teisinių santykių, kylančių iš rangos ir subrangos sutarčių, atribojimo nuo baudžiamųjų teisinių santykių, nepasisakė, ar nuteistieji sąmoningais veiksmais sudarė situaciją, kad žalą patyręs turto savininkas civilinėmis priemonėmis negalėtų atkurti pažeistų teisių ar toks teisių gynimo būdas būtų apsunkintas. Tokia išvada suponuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė nustatytas įrodymų vertinimo, nuosprendžio motyvavimo ir išvadų darymo taisykles, kas paveikė teisėto bei pagrįsto nuosprendžio priėmimą (BPK 301 str., 305 str. 1 d.). Lietuvos apeliacinis teismas taip pat nustatė, jog „pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuosprendyje nurodyto dydžio žala Kauno miesto savivaldybei (nors ši ir neigia patį žalos padarymo faktą ir civilinio ieškinio byloje nereiškia) atsirado iš civilinių teisinių santykių – rangos sutarties netinkamo įvykdymo. Jokių veiksmų, kurie apsunkintų, pirmosios instancijos teismo nuomone, turto savininko galimai pažeistų teisių atkūrimą civilinėmis teisinėmis priemonėmis, nuteistieji neatliko ir galimybių miesto savivaldybei ginti savo teises civilinio proceso tvarka neapribojo. Todėl skundžiamas nuosprendis apeliacinių skundų ribose šiuo aspektu negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu“. Taigi Kauno apygardos teismo, priimant 2012-07-16 apkaltinamąjį nuosprendį, veiksmų neteisėtumas pagrįstas procesiniu dokumentu – Lietuvos apeliacinio teismo 2014-06-27 nuosprendžiu, panaikinusiu apkaltinamąjį nuosprendį. Teismas vertina, jog aiškus teismo pareigos tirti ir vertinti įrodymus ir jais pagrįsti teismo išvadas pažeidimas ir klausimo dėl civilinių teisinių santykių, kylančių iš rangos ir subrangos sutarčių, atribojimo nuo baudžiamųjų teisinių santykių, nesprendimas, vertinamas kaip neteisėtas teismo veiksmas, sąlygojęs neteisėtą apkaltinamojo nuosprendžio ieškovo atžvilgiu priėmimą, dėl kurio valstybei atsiranda pareiga atsakyti. Įvertinus byloje aukščiau nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad priimdamas ieškovo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, tinkamai neįvertinęs byloje surinktų įrodymų, nespręsdamas klausimo dėl civilinių teisinių santykių, kylančių iš rangos ir subrangos sutarčių, atribojimo nuo baudžiamųjų teisinių santykių, Kauno apygardos teismas veikė neapdairiai, padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, kas yra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei kilti (CK 6.272 str. 1 d.).

Sprendžiant dėl teismo veiksmų nepanaikinus laikino nuosavybės teisių apribojimo, priėmus 2012-07-16 Kauno apygardos teismo nuosprendį, teisėtumo, pažymėtina, kad byloje nustatyta, kad 2010-01-18 prokuroras R.G. priėmė nutarimą laikinai apriboti nuosavybės teises, kuriuo nutarė laikinai apriboti J.V. nuosavybės teises į jam priklausantį turtą: 1) butą, esantį (duomenys neskelbtini); 2) žemės sklypą- gyvenamąją teritoriją (duomenys neskelbtini), 3) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 4) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. Nr. 20-9-00009-09, b.l. 55-56, t. 16), kurį grindė ieškovui surašytu įtarimu, taip pat siekiu užtikrinti didelės vertės civilinį ieškinį. 2010-07-16 Kauno apygardos nuosprendžiu iš J. V. nepriteista jokia suma, todėl nuosavybės teisių apribojimas buvo netikslingas. Lietuvos apeliacinis teismas 2014-06-27 nuosprendžiu taip pat konstatavo, kad „nuosprendžio rezoliucinėje dalyje <...> nepriimtas sprendimas dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo panaikinimo J. V.“. Konstatuotina, kad priimdamas ieškovo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, nepriteisdamas iš ieškovo jokios sumos, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nepriimdamas sprendimo dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo panaikinimo J. V., Kauno apygardos teismas veikė neapdairiai. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuosprendis neįsiteisėjo, o ieškovas nepateikė jokių patikimų įrodymų, kad apribojimas jam sukėlė neigiamų pasekmių, spręstina, kad šie teismo neatidūs veiksmai neturėjo lemiamos reikšmės ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese.

Paaiškinimuose bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovas nurodė, kad bylos nagrinėjimo teisme trukmė buvo ilga, o tokį savo teiginį grindė tuo, kad prokuroras parinko netinkamą taktiką, nes byloje buvo 12 kaltinamųjų, bylos medžiaga daugiatomė. EŽTT procesą vertina kaip jo stadijų visumą, todėl reikalavimas baudžiamąjį procesą atlikti per įmanomai trumpą laiką reiškia laiką nuo oficialaus kompetentingos institucijos pranešimo asmeniui apie įtarimą, kad jis padarė nusikalstamą veiką, iki galutinio sprendimo procese priėmimo. Kriterijai, kuriais remiantis turi būti vertinama baudžiamojo proceso trukmė nustatyti EŽTT praktikoje: konkrečios bylos sudėtingumas, asmenis, dėl kurio taikytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys, valdžios institucijų elgesys organizuojant bylos procesą. Nacionalinis teismas, spręsdamas, ar buvo pažeista asmens teisę į įmanomai trumpą procesą bei vertindamas, ar proceso trukmė atitiko Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimus, turi atsižvelgti į EŽTT praktikoje suformuotus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-02-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2010). Byloje nustatyta, kad įtarimas ieškovui ikiteisminiame tyrime Nr. 20-9-00009-09 buvo surašytas 2010-01-18, įteiktas 2010-01-19, o galutinis sprendimas baudžiamojoje byloje buvo priimtas 2014-06-27. Įvertinus tai, kad per šį laikotarpį byla buvo išnagrinėta tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, byla buvo didelės apimties (joje įtarimai buvo pareikšti ne tik ieškovui, o dar vienuolikai asmenų, byloje buvo apklausta daug liudytojų, pateiktos dvi užduotys specialistams, ištirta daug rašytinių įrodymų, įrodymai taip pat buvo tirti apeliacinės instancijos teisme), teigti, kad šis bylos nagrinėjimo laikotarpis buvo ilgas tokio pobūdžio bylai, teismas neturi pagrindo. Tuo labiau, kad šios bylos ilgą trukmę ieškovas siejo tik su prokuroro netinkamos taktikos parinkimu, neišskyrus bylų ar pan., tačiau teismo posėdžio metu nenurodė konkretaus teismo delsimo atlikti veiksmus. Iš bylos medžiagos matyti, kad kelios ilgesnio posėdžio pertraukos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo darytos dėl negalimumo suderinti visų proceso dalyvių, jų atstovo galimumo atvykti į teismą tam tikru metu (užimtumo kitose bylose, atostogų) (i.t.b. Nr. 20-2-00009-09, b.l. 118, t. 21, b.l. 121, t. 22, b.l. 28, 119-20, t. 23), taigi posėdžiai buvo atidedami dėl priežasčių, už kurias teismas neatsakingas, o ne dėl teismo delsimo. Todėl vertinti pirmosios instancijos teismo veiksmus, organizuojant bylos nagrinėjimą, kaip neteisėtus teismas neturi jokio pagrindo. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo taktikos parinkimas yra prokuroro prerogatyva. Pagal BPK nuostatas pareiga organizuoti ikiteisminį tyrimą yra pavesta prokurorui, kuris visus reikalingus ikiteisminio tyrimo veiksmus arba atlieka pats, arba tai paveda daryti ikiteisminio tyrimo įstaigai, taip pat kuris sprendžia dėl tyrimų sujungimo ir atskyrimo (BPK 170 str. 1 d., 4 d. 1 p.) ir kt. klausimus. Vertinti prokuroro veiksmus vienoje byloje pareiškiant kaltinimus 12 asmenų dėl tų pačių inkriminuojamų nusikalstamų veikų, kurie grindžiami tais pačiais įrodymais, kaip neteisėtos tyrimo taktikos ar strategijos parinkimu, teismas neturi jokio pagrindo. Teismo vertinimu, bylos nagrinėjimo laikotarpis gali būti šiuo atveju reikšmingas tik sprendžiant žalos dydžio klausimą, vertinant kiek jis prisidėjo prie ieškovo patiriamos neturtinės žalos, jos tęsimosi.

Dėl turtinės žalos

Ieškovas nurodė, kad dėl patirtų įvairaus pobūdžio dvasinių išgyvenimų ir psichinių sutrikimų, ieškovo pajamos ir galimybės užsidirbti ženkliai sumažėjo prasidėjus baudžiamajam procesui. Taigi ieškovas 2010-2013 metais gavo 108 150,38 Lt (31 322,52 EUR) mažiau negu kiek būtų gavęs 2006-2009 metais pagal vidutinį metinį atlyginimą, tai reiškia, kad 31 322,52 EUR suma laikytina pagrįstomis negautomis pajamomis. Ieškovas neįrodė, kad ieškovo pajamos ir galimybės užsidirbti ženkliai sumažėjo dėl konstatuotų prokuroro ir teismo neteisėtų veiksmų, todėl ieškinio reikalavimas dėl 31 322,52 EUR negautų pajamų priteisimo, nenustačius tiesioginio priežastinio ryšio tarp negautų pajamų ir neteisėtų pareigūnų, teismo veiksmų, atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 str., 185 str.). Priešingai, iš ieškovo paaiškinimų teismo posėdžio metu ir pateiktos pažymos apie valstybinį socialinį draudimą (b.l. 10-13) nustatyta, kad ieškovas iš UAB „TK sprendimai“ atleistas iš darbo, bankrutavus UAB „TK sprendimai“, vėliau ieškovas nuo 2010-04-06 dirbo UAB „Ave Catering“ darbų vadovu, tačiau 2011-01-31 atleistas iš darbo pagal DK 127 str. 1 d., kaip paaiškino ieškovas jo paties prašymu, nes nemokėjo atlyginimo, susitarė vienaip, darbdavys kitaip darė; vėliau dirbo UAB „Vetera“, statybų vadovu, kurioje 2012-11-09 atleistas iš darbo pagal DK 127 str. 2 d., kaip paaiškino ieškovas, nes nemokėjo atlyginimo, reikėjo išsireikalauti per darbų saugos inspekciją, dėl ko turėjo konfliktų su direktorium; nuo 2013-04-23 dirbo UAB „Statybos broliai“, statybos darbų vadovu, ieškovas gyveno Kazlų Rūdoje, o darbas buvo Vilniuje, kasdien reikėjo važinėti, mažai mokėjo atlyginimo, todėl atleistas 2013-09-03 pagal BK 127 str. 1 d. Per įdarbinimo agentūrą jį pakvietė dirbti į dabartinę darbovietę UAB „NK Statyba“. Taigi ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai dėl atleidimo pagrindų (b.l. 10-13) ir paaiškinimai teismo posėdžio metu paneigia, kad ieškovo pajamos ir galimybės užsidirbti sumažėjo dėl baudžiamojo proceso ir konstatuotų teisėsaugos institucijų pareigūnų ir teismo neteisėtų veiksmų. Nors ieškovo atstovas bandė šias aplinkybes interpretuoti taip, kad ieškovo galimybės užsidirbti ir pajamos sumažėjo dėl baudžiamojo persekiojimo, tačiau paties ieškovo paaiškinimais teismo posėdžio metu jos buvo paneigtos. Ieškovas neįrodė, kad jo algos pokyčiai buvo nulemti ikiteisminio tyrimo. Taip pat atsižvelgtina į tą faktą, kad 2008 ir vėlesniais metais šalis pergyveno didelę ekonominę krizę, kurios metu ženkliai sumažėjo gamyba, statybų sektorius, užimtumas, pajamos. Ieškovas taip pat niekuo neįrodė savo ieškinio teiginių, kad šis daugiau nei 4 metus trukęs baudžiamasis procesas neleido J. V. pretenduoti į pareigas ir apsunkino jo galimybę įsidarbinti, nes nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovas bandė tai daryti ir įsidarbinti nepavyko būtent dėl nepriekaištingos reputacijos praradimo. Priešingai, tokie ieškovo ieškinio teiginiai buvo paneigti paties ieškovo paaiškinimais teismo posėdžio metu.

Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad procesinė prievartos priemonė laikinas nuosavybės teisių apribojimas buvo neteisėtai tęsiamas nuo 2012-07-16 iki 2014-06-27, o apskritai ieškovui buvo apribota galimybė disponuoti savo nuosavu turtu beveik 4 metus, kas sudarė didelius nepatogumus, tačiau ieškovas jokios turtinės žalos šiuo pagrindu atlyginti neprašė ir reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo nereiškė. Byloje nėra jokių duomenų, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas sutrukdė ieškovui sudaryti konkrečius sandorius ir apskritai nėra jokių duomenų, kad ieškovas turėjo sutartinių ketinimų sudaryti turto perleidimo sandorius. Taigi šiuo pagrindu jokio reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo ieškovas nėra pareiškęs, o byloje nėra jokių patikimų duomenų, kad ieškovas dėl taikyto laikino nuosavybės teisių apribojimo patyrė turtinę žalą (CPK 178 str., 185 str.).

Ieškovas prašo priteisti taip pat turtinę žalą, kurią sudaro 10 000 Lt (2896,20 EUR) ieškovo turėtos advokato pagalbos išlaidos. Pagal vieną pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško žalos atlyginimo principą nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, kokia būtų buvusi nepadarius jam žalos, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK6.251 str. 1 d.). Civilinėje teisėje turtinė žala suprantama kaip asmens turtiniai praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis. Tarp jų – ir išlaidos, patirtos dėl kito asmens neteisėtų veiksmų (CK6.249 str. 1 d.). Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant valstybės civilinės deliktinės atsakomybės už žalą, grindžiamą neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, klausimą, dėl baudžiamojo proceso civilinių teisinių padarinių sprendžiama remiantis atitinkamomis CK normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę žalos atlyginimo forma, ir CPK normomis, nustatančiomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Dėl to tais atvejais, kai išteisinto asmens patirtos dėl baudžiamojo proceso išlaidos neatlygintos baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka ir asmuo kreipiasi su civiliniu ieškiniu valstybei, pažeidusiai pozityviąsias pareigas, įgyvendinant Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, tokios išlaidos gali būti turtinės žalos sudėtinė dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).

Iš 2010 m. spalio 13 d. advokato orderio serija LAT Nr. 677255 ir baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ieškovo gynėjas nuo 2010 m. spalio 13 d. baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme buvo advokatas Darius Sauliūnas (b. Nr. 20-9-00009-09, b.l. 50, t. 21). Nagrinėjamu atveju ieškovas atstovui Dariui Sauliūnui už atstovavimą (gynybą, atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą, kitas teisines paslaugas) baudžiamajame procese sumokėjo 10 000 Lt (2896,20 EUR), ką patvirtina 2014 m. gruodžio 15 d. pinigų priėmimo kvitas (b.l. 15). Į bylą pateiktame pinigų priėmimo kvite yra nurodoma, kad mokama už gynybą, atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą, kitas teisines paslaugas advokatui Dariui Sauliūnui. Aplinkybė, kad minėtas kvitas išrašytas 2014-12-15, t.y. po baudžiamojo proceso pabaigos, nepaneigia teismo įsitikinimo, kad ieškovas apmokėjo nurodyto dydžio išlaidas advokato pagalbai, o išlaidos faktiškai buvo patirtos už advokato atstovavimą pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose, nes iš 2010 m. spalio 13 d. advokato orderio serija LAT Nr. 677255 ir baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ieškovo gynėjas advokatas Darius Sauliūnas nuo 2010 m. spalio 13 d. atstovavo ieškovą baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju visos patirtos atstovavimo išlaidos priežastiniu ryšiu susijusios su neteisėtais veiksmais (neteisėtu apkaltinamuoju nuosprendžiu), nes patirtos bylą nagrinėjant teisme. Todėl yra pagrindas iš atsakovo ieškovo naudai priteisti 2896,20 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios faktiškai patirtos ir susijusios su neteisėtu apkaltinamuoju nuosprendžiu.

Ieškovas prašo priteisti nuostolius, kuriuos sudaro kelionių į teismo posėdžius, taip pat dėl sveikatos sutrikimų išleistos lėšos vaistams, kurių bendra suma 223,24 EUR. Ieškovo išlaidos dėl važiavimo į teismo posėdžius tik iš dalies pagrįstos rašytiniais įrodymais. Ieškovo pateikti AB 34 Lietuvos geležinkeliai kelionės bilietai 283,30 Lt sumai (kas sudaro 82,05 EUR) (b.l. 16-25, 20 b.l. esantis atšviestas pirmas kvitas kairėje neįskaitomas už kokias paslaugas, kokiu laikotarpiu, ieškovas originalo nepateikė, todėl į šią sumą neįtraukiamas). Teismui pateikti 3 degalų pirkimo kvitai 189,07 Lt (54,76 EUR) sumai (b.l. 18, 24) (19 b.l. pirmas kairėje esantis kvitas atšviestas neįskaitomai, ieškovas originalo nepateikė, todėl į sumą neįskaitomas). Teismui pateikti 2 kvitai už autobuso bilietus 38 Lt (11 EUR) sumai (b.l. 22). Taigi ieškovo pagrįstos leistinais rašytiniais įrodymais kelionės išlaidos sudaro 147,81 EUR. Nagrinėjamu atveju šios pagrįstos išlaidos priežastiniu ryšiu susijusios su neteisėtais veiksmais (neteisėtu apkaltinamuoju nuosprendžiu). Įrodymų, paneigiančių šiuos įrodymai, atsakovo atstovai nepateikė (CPK 178 str.). Todėl yra pagrindas iš atsakovo ieškovo naudai priteisti 147,81 EUR kelionės į teismo posėdžius išlaidų. Kadangi kitoje dalyje ieškovo reikalavimas dėl patirtų kelionės išlaidų priteisimo nėra pagrįstas leistinais rašytiniais įrodymais, jis atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 str.).

Ieškovas taip pat pateikė 2 kvitus 31,54 Lt (9,13 EUR) sumai, kad pirko vaistus (b.l. 31, 32). Iš šių kvitų matyti, kad pirkta dantų pasta, xanax, rudotel, tačiau teismui nepateikti įrodymai, kad vaistai xanax, rudotel, yra skirti gydytojų ieškovui dėl Kazlų rūdos pirminės sveikatos priežiūros centro nurodytų sutrikimų ir priežastiniu ryšiu susiję su byloje konstatuotais neteisėtais veiksmais, todėl šioje dalyje ieškinio reikalavimas atmestinas kaip neįrodytas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Ieškovas nurodo, kad baudžiamasis procesas, prasidėjęs 2010 m. ir pasibaigęs 2014 m. birželio 27 d. ieškovui sukėlė daug dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, dvasinį sukrėtimą, jam buvo nustatyti įvairūs psichikos sutrikimai, dėl sveikatos sutrikimų ir nuolatinių teismo posėdžių negalėjo susirasti ir išlaikyti darbo, todėl ieškovas patirtą neturtinę žalą vertina 10 000 EUR ir prašo priteisti iš atsakovo 10 000 EUR neturtinei žalai atlyginti.

Iš ieškovo paaiškinimų, o taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo šioje situacijoje principais, galima spręsti, kad J.V. dėl pakankamai ilgą laiką trukusio baudžiamojo persekiojimo (nuo 2010-01-19 iki 2014-06-27), neteisėto apkaltinamojo teismo nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimo, patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, išgyveno netikrumą dėl ateities, didelis dvasinis sukrėtimas galėjo turėti įtakos ir ieškovo sveikatos būklei. Kaip seka iš byloje pateiktos 2015-01-14 VšĮ Kazlų rūdos pirminės sveikatos Priežiūros centro pažymos (b.l. 14), 2010-12-31 ir 2011-11-11 abiem atvejais J. V. nustatyta mišraus nerimo ir depresinio sutrikimo diagnozė; 2012-05-25 ir 2012-11-06 abiem atvejais nustatyta vidutinio sunkumo depresijos epizodo diagnozė; 2013-10-30 nustatyta organinio nerimo sutrikimo diagnozė. Atsakovų atstovai nepateikė jokių patikimų rašytinių įrodymų, paneigiančių šiuos ieškovo įrodymus ar patvirtinančių, kad organinio nerimo sutrikimo diagnozė ieškovui buvo diagnozuota dėl iki baudžiamojo persekiojimo pradžios atsiradusių ligų, traumų (CPK 178 str.). Ieškovas buvo neteisėtai nuteistas už du apysunkius nusikaltimus, jam buvo skirta laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant, tačiau nuosprendis nebuvo įsiteisėjęs. Aukščiau išdėstyti tokio pobūdžio ieškovo išgyvenimai ir nepatogumai vertinti kaip ieškovo patirta neturtinė žala (LR CK 6.250 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad nustatydamas piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydį, teismas vadovaujasi tiek bendraisiais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais, tiek specifiniais, tam tikrai bylų kategorijai būdingais, taip pat teismo konkrečioje byloje reikšmingais pripažintais kriterijais, be to, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgdamas, be kita ko, ir į teismų praktiką iš esmės panašiose bylose.

Atsižvelgiant į visas aukščiau paminėtas aplinkybes bei argumentus, iš vienos pusės - į tai, kad ieškovas buvo nepagrįstai nuteistas už 2 apysunkius nusikaltimus, dėl pakankamai ilgą laiką trukusio baudžiamojo persekiojimo (nuo 2010-01-19 iki 2014-06-27), neteisėto apkaltinamojo teismo nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimo, ieškovas patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, baudžiamasis persekiojimas ir neteisėtas apkaltinamasis nuosprendis galėjo turėti neigiamos įtakos ieškovo sveikatos būklei, iš kitos pusės – į tai, kad byloje nėra patikimų įrodymų apie kokias nors kitas neigiamas neteisėto nuteisimo pasekmes, apie sunkius padarinius, pagaliau, atsižvelgiant į neturtinės žalos atlyginimo dydžio praktiką šios kategorijos bylose (LAT CBS teisėjų kolegijos 2002-03-27 nutartis c.b. V.Valenta v LR teisingumo ministerija, LR Generalinė prokuratūra, Nr. 3K-3-537/2002; LAT CBS teisėjų kolegijos 2001-10-29 nutartis c.b. P.Narkevičius v LR Teisingumo ministerija, Nr. 3K-3-34/2001; LAT CBS teisėjų kolegijos 2001-03-27 nutartis c.b. J.Ragelis v LR Teisingumo ministerija, LR Generalinė prokuratūra, Nr. 3K-3-155/2001; ­LAT CBS teisėjų kolegijos 2001-03-12 nutartis c.b. V.Gasiūnas v LR Teisingumo ministerija, Nr.3K-3-301/2001; LAT CBS teisėjų kolegijos 2001-10-10 nutartis c.b. R.P. v LR Teisingumo ministerija, LR Generalinė prokuratūra, Nr.3K-3-75/2001; LAT CBS teisėjų kolegijos 2001-10-17 nutartis c.b. J.S., D.S., S.P.S. v Lietuvos Respublikos Vyriausybė, LR Teisingumo ministerija, LR Generalinė prokuratūra, Nr. 3K-3-961/2001; LAT CBS teisėjų kolegijos 2005-11-23 nutartis c.b. K.R. v Lietuvos respublika Nr. 3K-3-604/2005 ir kt.) bei kompensacinę instituto paskirtį, ypatingai įvertinus ieškovo jau gautą satisfakciją Lietuvos apeliaciniam teismui priimant išteisinamąjį nuosprendį dėl neįsiteisėjusios Kauno apygardos teismo 2012-07-16 nuosprendžio dalies, tokią satisfakciją dar kartą patvirtinant sprendimu šioje byloje, teismas mano esant protinga ir teisinga priteisti ieškovui iš Lietuvos valstybės 1500 EUR dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad dėl atsiradusių sveikatos sutrikimų ir nuolatinių teismo posėdžių negalėjo susirasti ir išlaikyti darbą, 4 metus trukęs procesas neleido J. V. pretenduoti į pareigas, kurioms būtina nepriekaištinga reputacija, du metus buvo taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, kuris nepanaikintas baigus teismo procesą 2012-07-16, dėl ko jis patyrė tam tikrus nepatogumus. Teismas tokius ieškovo teiginius atmeta kaip nepagrįstus jokiais įrodymais (CPK 178 str.). Nors ieškovas nurodė buvus minčių parduoti turtą, bet byloje nėra jokių duomenų apie tokių ieškovo turėtų ketinimų realumą, jo realų siekį sudaryti konkretų sandorį. Byloje taip pat nėra pakankamai duomenų apie ieškovo atžvilgiu taikytos procesinės prievartos priemonės padarytų neturtinę žalą. Taip pat nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovas bandė įsidarbinti ir tai nepavyko būtent dėl nepriekaištingos reputacijos praradimo. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad ieškovo prašoma priteisti 10 000 EUR neturtinė žala visiškai neatitinka kasacinio teismo praktikos tokio pobūdžio bylose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-02 nutartis civilinėje byloje ir kt. aukščiau paminėtose). Todėl įvertinęs visumą nustatytų aplinkybių, remdamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas mano esant pagrindą priteisti ieškovui iš valstybės 1500 EUR neturtinei žalai dėl nustatytų prokuroro ir teismo neteisėtų veiksmų atlyginti.

Dėl atsakovo argumentų dėl žalos mažinimo

Pažymėtina, kad atsakovo atstovo Generalinės prokuratūros atstovė teismo posėdžio metu prašė mažinti priteistinos žalos dydį pagal CK 6.282 str. dėl ieškovo nerūpestingumo, nes statybų žurnalas ginčo objektui nebuvo vedamas, tuo tarpu ieškovas, kaip statybų vadovas, buvo atsakingas už tai, todėl pasirašęs aktą nesutikrinęs su statybų žurnalų, kurio nebuvo, tokiu elgesiu ieškovas prisidėjo prie baudžiamojo persekiojimo pradėjimo. Teismas nesutinka su tokiais atsakovo teiginiais dėl žalos mažinimo pagal CK 6.282 str. 1 d. Procesą užbaigusiame 2014 m. birželio 27 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendyje nekonstatuota, kad ieškovas atliko tam tikrus teisės neatitinkančius veiksmus/neveikimą, jei ne baudžiamąja prasme, tai darbo santykių, civilinių teisinių santykių prasme nesilaikant bendro pobūdžio pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Todėl byloje esančių duomenų ir aplinkybių, dėl kurių ieškovo atžvilgiu neteisėtai buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, visetas pagal teismo vidinį įsitikinimą neleidžia kalbėti apie tam tikrą neigiamą paties ieškovo elgesį, į kurį turėtų būti atsižvelgtina mažinant ieškovui priteistos žalos atlyginimo dydį (CPK 185 str.).

Kiti šalių pasisakymai, argumentai neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Kadangi ieškovas ir atsakovas nuo žyminio mokesčio atleisti, žyminis mokestis ir pašto išlaidos nepaskirstomos (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovo patikslintą ir papildytą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos ieškovo J.V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 3044,01 EUR turtinės žalos ir 1500 EUR neturtinės žalos atlyginimo.

Kitoje dalyje ieškovo patikslintą ir papildytą ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.