- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-13
- Bylos Nr.
- 2A-711-656/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12326-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Ignotas (pran.), Rūta Petkuvienė, Rosita Patackienė
- Ieškovas
- J. V.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Generalinės prokuratūros
- Kategorijos
- 44.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pranešėjo Andriaus Ignoto, teisėjų Rositos Patackienės ir Rūtos Petkuvienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo J. V. ir atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Teisingumo ministerijos bei Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. V. patikslintą ir papildytą ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Generalinės prokuratūros, dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Šalies argumentai
Ieškovas J. V. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos ieškovo naudai 34 441,96 EUR turtinės žalos,10 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo ir nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2012-07-16 nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr.1-19-397/2012, ieškovas J. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalyje, BK 300 straipsnio 3 dalyje. Šiuo nuosprendžiu jam pagal BK 228 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė laisvės atėmimas 6 mėnesiams, pagal BK 300 straipsnio 3 dalį paskirta bausmė laisvės atėmimas 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 8 mėnesiams, pritaikius BK 75 straipsnį, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metų ir 6 mėnesių laikui ir nustatyta jam pareiga neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Pagal BK 184 straipsnio 2 dalį J. V. išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių; nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintas. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovo apeliacinį skundą, 2014-06-27 priėmė išteisinamąjį nuosprendį, kuriuo Kauno apygardos teismo 2012 metų liepos 16 dienos nuosprendžio dalį, kurioje J. V. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, panaikino ir šioje dalyje priėmė naują nuosprendį, J. V. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį išteisino nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių. Panaikino nuosprendžio dalį dėl J. V. paskirtų bausmių bendrinimo, J. V. paskirtas kardomąsias priemones – laikinus nuosavybės teisių apribojimus.
Ieškovas prašo pripažinti neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, atlikusių ikiteisminį tyrimą, bei prokuroro, vadovavusio ikiteisminiam tyrimui, veiksmus, iš kurių kildina jo patirtą neturtinę ir turtinę žalą. Tokiais veiksmais ieškovas įvardina 1) ikiteisminis tyrimas buvo atliktas paskubomis, neįsigilinus į visas bylos aplinkybes, nepašalinus visų abejonių, nesurinkus visų įrodymų, paneigiančių ar pagrindžiančių įtariamųjų kaltę ir neįsitikinus, kad egzistuoja visi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai būtini kilti baudžiamajai atsakomybei, procesinis sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo užbaigimo kaltinamuoju aktu skubotas; 2) ikiteisminis tyrimas atliktas neobjektyviai; 3) paaiškėjus aplinkybėms teisme, kad viešasis tualetas yra pastatytas teisėtai turint visus reikiamus leidimus, prokuroras nesiėmė iniciatyvos keisti ar performuluoti kaltinimą, papildyti ikiteisminį tyrimą; 4) ikiteisminį tyrimą atliko ne tos specializacijos pareigūnai, nors nuo pat pradžių buvo aišku, kad byla yra ne korupcinio, bet ekonominio pobūdžio; 5) ikiteisminio tyrimo metu kaltinimas buvo suformuluotas nepagrįstai, įteikus įtarimus, įtariamiesiems iki galo liko neaišku kuo jie įtariami, nebuvo bandoma įrodyti jame pateiktų duomenų (bendrininkavimo), prokuroras, formuodamas kaltinimą elgėsi aplaidžiai, nes kaltinimas bendrininkavimu piktnaudžiauti tarnyba ir pasisavinti ar iššvaistyti turtą buvo palaikomas nerūpestingai.
Ieškovas nurodė teismo veiksmų neteisėtumą patvirtinančias aplinkybes:1) teismo neveikimą, nesiėmus jokių veiksmų grąžinti bylą prokurorui papildyti ir pakeisti kaltinimą, paaiškėjus aplinkybėms dėl savavališkos statybos fakto nebuvimo; 2)apkaltinamojo nuosprendžio ieškovo atžvilgiu priėmimą, 3) nepanaikinimą laikino nuosavybės teisių apribojimo, priėmus 2012-07-16 Kauno apygardos teismo nuosprendį, dėl ko nuo 2012-07-16 iki 2014-06-27 ieškovo nuosavybės teisės buvo apribotos neteisėtai; 4)neteisėtai kriminalizavus civilinius teisinius santykius.
Nuosavybės teisių apribojimas neteisėtai buvo tęsiamas nuo 2012-07-16 iki 2014-06-27. Dėl patirtų įvairaus pobūdžio dvasinių išgyvenimų ir psichinių sutrikimų, ieškovo pajamos ir galimybės užsidirbti ženkliai sumažėjo prasidėjus baudžiamajam procesui, tai reiškia, kad 31 322,52 EUR suma (sumažėjusio darbo užmokesčio suma) laikytina negautomis pajamomis. Ieškovas prašo priteisti taip pat turtinę žalą, kurią sudaro 10 000 Lt (2896,20 EUR) ieškovo turėtos advokato pagalbos išlaidos. Ieškovas prašo priteisti nuostolius, kuriuos sudaro kelionių į teismo posėdžius, taip pat dėl sveikatos sutrikimų išleistos lėšos vaistams, kurių bendra suma 223,24 EUR.
Baudžiamasis procesas, prasidėjęs 2010 m. ir pasibaigęs 2014 m. birželio 27 d. ieškovui sukėlė daug dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, dvasinį sukrėtimą, jam buvo nustatyti įvairūs psichikos sutrikimai, dėl sveikatos sutrikimų ir nuolatinių teismo posėdžių negalėjo susirasti ir išlaikyti darbo, todėl ieškovas patirtą neturtinę žalą vertina 10 000 EUR ir prašo priteisti iš atsakovo 10 000 EUR neturtinei žalai atlyginti.
Advokatui D. S. už atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme sumokėjo 10 000 Lt.
Atsakovo atstovų argumentai
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašė ieškinį atmesti, nes išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nereiškia iki tol buvusių baudžiamųjų procesinių sprendimų neteisėtumo. Pirmosios instancijos teismas, negalėdamas vertinti įrodymų, kurie buvo pateikti tik Lietuvos apeliaciniam teismui, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs visus turimus įrodymus priėmė atitinkamą nuosprendį. Ieškovo nurodomo sveikatos pablogėjimo gydymas byloje nepatvirtintas medicininiais dokumentais, receptais, vaistų įsigijimą patvirtinančiais įrodymais. Vienareikšmiškai spręsti, kad sveikatos sutrikimai ieškovui atsirado dėl baudžiamojo proceso veiksmų negalima. Vienintelis ieškovo patirtų išlaidų įrodymas yra 2014-12-15 kvitas 10 000 Lt sumai, kai baudžiamasis procesas prasidėjo nuo 2010 m. Nėra aišku už kokius konkrečiai darbus buvo atsiskaityta, ar šios paslaugos buvo būtinos procese. Rašytiniuose paaiškinimuose išdėstyta aplinkybė dėl nepriimtino sprendimo dėl ieškovo nuosavybės teisių apribojimo panaikinimo, neparemta ieškinio reikalavimu atlyginti dėl to buvusią žalą.
Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, taip pat prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad gynyba išteisinimui reikšmingus duomenis surinko ir pateikė ne ikiteisminio tyrimo metu, ne bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu, o tik apeliacinėje instancijoje, todėl tai nereiškia, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras pažeidė BPK normas, veikė nerūpestingai. Ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir atlikimo neteisėtumas grindžiamas retrospektyviu vertinimu po išteisinamojo nuosprendžio. Neturint duomenų, kokie organiniai pakitimai sukėlė ieškovo sveikatos sutrikimą (organinio nerimo sutrikimą), kyla abejonė, ar jis priežastiniu ryšiu siejamas su ieškovo patirtu baudžiamuoju persekiojimu. 2008 m. ir vėlesniais metais buvo ekonominė krizė, todėl ieškovo algos pokyčiai buvo nulemti ne ikiteisminio tyrimo, o objektyvių ekonominių veiksnių. Nėra pateikta duomenų, kad ieškovas bandė įsidarbinti ir tai nepavyko būtent dėl nepriekaištingos reputacijos praradimo. Ieškinyje nenurodyta, kokia neturtinė žala buvo patirta dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo. Prašė mažinti priteistinos žalos dydį pagal CK 6.282 str. dėl ieškovo nerūpestingumo, nes statybų žurnalas ginčo objektui nebuvo vedamas, tuo tarpu ieškovas, kaip statybų vadovas, buvo atsakingas už tai, ieškovas nesutikrino darbų, nes nebuvo žurnalo, todėl toks nerūpestingas ieškovo elgesys prisidėjo, kad jo atžvilgiu prasidėjo baudžiamasis persekiojimas.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ikiteisminis tyrimas Kauno apygardos prokuratūroje buvo pradėtas 2009-01-29 pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 228 str. 1 d., gavus Kauno miesto savivaldybės administracijos Antikorupcinės komisijos 2009-01-23 raštą dėl ikiteisminio tyrimo ir ją pagrindžiančią medžiagą. Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro sprendimu ikiteisminį tyrimą pavesta atlikti Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybai, o ikiteisminis tyrimas buvo pavestas organizuoti Kauno apygardos prokuratūros prokurorui. Ikiteisminio tyrimo pradėjimo metu galiojusio BPK 166 straipsnis kaip vieną iš pagrindų pradėti ikiteisminį tyrimą numatė skundo, pranešimo, pareiškimo apie nusikalstamą veiką gavimą. BPK 168 str. nustatyta, kad prokuroras atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Nenustatyta, kad duomenys apie nusikalstamą veiką vertinami kaip akivaizdžiai neteisingi, kai pareiškėjo skunde, pranešime ar pareiškime nurodytų faktų patikimumui nustatyti nereikia atlikti ikiteisminio tyrimo dėl jų akivaizdaus netikrumo. Ikiteisminį tyrimą atlikę Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai, kuriems prokuroro buvo pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą, neturėjo jokio juridinio pagrindo abejoti tokio pavedimo ar ikiteisminio tyrimo pradžios teisėtumu, ir remiantis BPK 172 straipsniu, tokį pavedimą vykdė. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas prokuratūrai gavus Kauno miesto savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisijos raštą. Taigi savivaldybė, atlikusi vidinius tyrimus, ėmėsi atitinkamų veiksmų bei pati kreipėsi į prokuratūrą. Atliekant ikiteisminį tyrimą buvo apklausta daug liudytojų, susipažinta su įvairiais dokumentais, prokuroras pateikė užduotis UAB „Ekspertika“, FNNT dėl specialisto išvados pateikimo. Šie proceso veiksmai atlikti nenukrypstant nuo BPK normų. Specialistų pateikta medžiaga sustiprino įtarimus ir paskatino asmenis pripažinti įtariamaisiais. Ieškovas nekvestionuoja jam skirtų ir taikytų procesinių prievartos priemonių, tad nėra pagrindo abejoti tokių priemonių teisėtumu ir pagrįstumu. Ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjusios aplinkybės ir surinkta informacija baudžiamojo proceso prasme buvo pakankama ieškovui pareikšti įtarimą BPK 187 str. numatyta tvarka.Apeliacinio teismo atitinkamų duomenų įvertinimas instancine tvarka ir nustatymas, kad ieškovui nėra pagrindo baudžiamajai atsakomybei kilti automatiškai nereiškia, kad kilo pagrindas valstybės atsakomybei atsirasti. Apeliacinės instancijos teismas išteisinamąjį nuosprendį priėmė tik tada, kai asmenys pateikė teismui papildomus įrodymus ir tokie duomenys buvo vertinami teisminio nagrinėjimo metu. Ieškovo prašoma priteisti neturtinė žala nepagrįstai didelė.
II. Teismo sprendimo esmė
Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo Lietuvos Respublikos ieškovo J. V. naudai 3044,01 EUR turtinės žalos ir 1500 EUR neturtinės žalos atlyginimo. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisijos atliktą tyrimą bei išreikštas pastabas dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, buvo duomenų, sudarančių pagrindą tokio ikiteisminio tyrimo pradžiai (BPK 166 str. 1 d. 1 p.). Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 228 str. 1 d. Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro sprendimu ikiteisminį tyrimą pavesta atlikti STT Kauno valdybai, o ikiteisminis tyrimas buvo pavestas organizuoti Kauno apygardos prokuratūros prokurorui. 2010-01-13 prokuroras ikiteisminio tyrimo medžiagoje, pradėtoje dėl piktnaudžiavimo, nustatė, kad atliekant tyrimą gauta duomenų, kad statant Kaune viešąjį tualetą, atitinkamų asmenų veikoje yra ir požymiai nusikaltimų, numatytų BK 184 str. 2 d., 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., todėl tyrimas turi būti atliekamas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 str. 2 d., 184 str. 2 d., 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., padarymo. Ieškovo argumentai, kad susiklosčiusią situaciją reikėjo vertinti priešingai nei tai darė ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokurorai dar ir dėl to, kad Kauno miesto savivaldybė nesiėmė jokių veiksmų savo galimai pažeistų teisių gynybai, nebuvo pareiškusi jokio ieškinio jokiems atsakovams ir nebuvo pareiškusi pretenzijų, įvertinus tai, kad kai kurie įtariamieji buvo savivaldybės administracijos darbuotojai, laikytini nepagrįstais. Vertinant iš baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso pozicijų, suinteresuotų asmenų neatliekami veiksmai (pretenzijų, skundų pateikimas ar kt.) nesukuria pareigos ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar prokurorui nepradėti ikiteisminio tyrimo ir automatiškai nereiškia, kad nusikalstamos veikos nebuvo padarytos. Savivaldybė, atlikusi vidinius tyrimus, ėmėsi atitinkamų veiksmų bei pati kreipėsi į prokuratūrą. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas neteisėtai ir kad buvo pavestas atlikti Specialiųjų tyrimų tarnybai neteisėtai ar pažeidžiant teisės aktuose numatytus reikalavimus.
Ieškovas J. V. Kauno apygardos teismo 2012-07-16 nuosprendžiu išteisintinas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių, o apeliacinės instancijos teismo 2014-06-27 buvo išteisintas ir pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių. Apkaltinamasis nuosprendis apeliacine tvarka buvo panaikintas, konstatuojant, jog „ikiteisminis tyrimas šioje byloje atliktas neobjektyviai, neišsamiai, nesistengiant nustatyti visų reikšmingų tyrimui aplinkybių, nukrypstant į nereikšmingą, daug pastangų reikalaujančių aplinkybių aiškinimąsi, kurios, kaip vėliau nustatyta, buvo interpretuojamos klaidingai“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-06-27 nuosprendis). Tai reiškia, kad ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų, prokuroro, kuris atsakingas už ikiteisminio tyrimo organizavimą ir vadovavimą (BPK 164 str. 1 d.), veiksmų neteisėtumas neobjektyviai ir netinkamai atlikus ikiteisminį tyrimą pagrįstas procesiniu dokumentu – Lietuvos apeliacinio teismo 2014-06-27 nuosprendžiu, panaikinusiu apkaltinamąjį nuosprendį. Prokuroras nebuvo tiek atidus ir rūpestingas, kiek nurodomomis aplinkybėmis buvo būtina, todėl padarė klaidas, turėjusias esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Jas nurodė tiek Kauno apygardos teismas 2012-07-16 išteisinamojo nuosprendžio dalyje, tiek Lietuvos apeliacinis teismas 2014-06-27 nuosprendyje – įrodymų nebuvimas ar esančių nepatvirtinimas kaltinime nurodomų aplinkybių, civilinės atsakomybės neatribojimas nuo baudžiamosios atsakomybės buvo pagrindu išteisinti ieškovą dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 str. 2 d., 184 str. 2 d., 300 str. 3 d., padarymo, o to priežastimi laikytina konstatuotas neobjektyviai ir netinkamai atliktas ikiteisminis tyrimas.
Generalinės prokuratūros atstovės teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės apie naujų įrodymų pateikimą tik apeliacinės instancijos teisme – 2012-10-03 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, UAB „Koralas“ dokumentų, apie kurių buvimą prokurorui negalėjo būti žinoma atliekant ikiteisminį tyrimą, taip pat negali būti pagrindas teismui daryti kitokią išvadą. Lietuvos apeliacinis teismas, nepriklausomai nuo naujai apeliacinės instancijos teisme pateiktų įrodymų vertinimo, nuosprendyje konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas atliktas neobjektyviai ir neišsamiai, o teismas padarė išvadas, kurių akivaizdžiai nepatvirtina jokie bylos įrodymai arba kurios paremtos tik prielaidomis arba nepatikimais ir prieštaringais duomenimis. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo įvertinti nauji įrodymai tik vienareikšmiškai paneigė pirmosios instancijos teismo išvadas, kuriomis buvo pagrįstas apkaltinamasis nuosprendis.
Įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais byloje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo duomenys, kurie iš esmės visi buvo surinkti iki įtarimo ieškovui pareiškimo 2010-01-18, nebuvo pakankami išvadai dėl ieškovo kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 str. 2 d., 184 str. 2 d., 300 str. 3 d., padaryti, įrodymų nebuvimas ar esančių nepatvirtinimas kaltinime nurodomų aplinkybių, civilinės atsakomybės neatribojimas nuo baudžiamosios atsakomybės buvo pagrindu išteisinti ieškovą dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 str. 2 d., 184 str. 2 d., 300 str. 3 d., padarymo, o to priežastimi buvo neobjektyviai ir netinkamai atliktas pats ikiteisminis tyrimas, atsakomybė už kurio organizavimą ir vadovavimą jam tenka prokurorui (BPK 164 str. 1 d.), nurodytų aplinkybių visuma, jas vertinant prokuroro pareigos imtis visų įmanomų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika (BPK 2 str.) aspektu, suponuoja išvadą, kad prokuroras nebuvo tiek atidus ir rūpestingas, kiek nurodomomis aplinkybėmis buvo būtina ir dėl to padarė klaidas, turėjusias esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese.
Vien ieškovo nurodoma paaiškėjusio statybos teisėtumo aplinkybė, kad baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu prokuroras nesiėmė iniciatyvos keisti ar performuluoti kaltinimą, papildyti ikiteisminį tyrimą, pati savaime nesudaro pagrindo pripažinti šiuos prokuroro veiksmus neteisėtus ar turėjusius esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, dėl kurių valstybei galėtų atsirasti civilinė atsakomybė.
Vertinti teismo veiksmus neperduodant bylos prokurorui papildyti ikiteisminį tyrimą kaip neteisėtus ar klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, nėra pagrindo. Kaltinimo dalis dėl neteisėtos (savavališkos) statybos vykdymo galutinai buvo paneigta statybos teisėtumo klausimą papildomai ištyrus pirmosios instancijos teismo posėdžiuose ir Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pašalinta iš kaltinimo.
Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė išvadas, kurių akivaizdžiai nepatvirtina jokie bylos įrodymai arba kurios paremtos tik prielaidomis arba nepatikimais ir prieštaringais duomenimis, nesprendė klausimo dėl civilinių teisinių santykių, kylančių iš rangos ir subrangos sutarčių, atribojimo nuo baudžiamųjų teisinių santykių, nepasisakė, ar nuteistieji sąmoningais veiksmais sudarė situaciją, kad žalą patyręs turto savininkas civilinėmis priemonėmis negalėtų atkurti pažeistų teisių ar toks teisių gynimo būdas būtų apsunkintas. Tokia išvada suponuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė nustatytas įrodymų vertinimo, nuosprendžio motyvavimo ir išvadų darymo taisykles, kas paveikė teisėto bei pagrįsto nuosprendžio priėmimą (BPK 301 str., 305 str. 1 d.). Kauno apygardos teismas veikė neapdairiai, padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, kas yra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei kilti (CK 6.272 str. 1 d.).
Priimdamas ieškovo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, nepriteisdamas iš ieškovo jokios sumos, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nepriimdamas sprendimo dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo panaikinimo J. V., Kauno apygardos teismas veikė neapdairiai. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuosprendis neįsiteisėjo, o ieškovas nepateikė jokių patikimų įrodymų, kad apribojimas jam sukėlė neigiamų pasekmių, spręstina, kad šie teismo neatidūs veiksmai neturėjo lemiamos reikšmės ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese.
Byloje nustatyta, kad įtarimas ieškovui ikiteisminiame tyrime Nr. 20-9-00009-09 buvo surašytas 2010-01-18, įteiktas 2010-01-19, o galutinis sprendimas baudžiamojoje byloje buvo priimtas 2014-06-27. Įvertinus tai, kad per šį laikotarpį byla buvo išnagrinėta tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, byla buvo didelės apimties (joje įtarimai buvo pareikšti ne tik ieškovui, o dar vienuolikai asmenų, byloje buvo apklausta daug liudytojų, pateiktos dvi užduotys specialistams, ištirta daug rašytinių įrodymų, įrodymai taip pat buvo tirti apeliacinės instancijos teisme), teigti, kad šis bylos nagrinėjimo laikotarpis buvo nepagrįstai ilgas tokio pobūdžio bylai, teismas neturi pagrindo. Posėdžiai buvo atidedami dėl priežasčių, už kurias teismas neatsakingas, o ne dėl teismo delsimo. Vertinti pirmosios instancijos teismo veiksmus, organizuojant bylos nagrinėjimą, kaip neteisėtus teismas neturi jokio pagrindo. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo taktikos parinkimas yra prokuroro prerogatyva.
Ieškovas neįrodė, kad ieškovo pajamos ir galimybės užsidirbti ženkliai sumažėjo dėl konstatuotų prokuroro ir teismo neteisėtų veiksmų, todėl ieškinio reikalavimas dėl 31 322,52 EUR negautų pajamų priteisimo atmestas.
Visos patirtos atstovavimo išlaidos priežastiniu ryšiu susijusios su neteisėtais veiksmais (neteisėtu apkaltinamuoju nuosprendžiu), nes patirtos bylą nagrinėjant teisme, todėl yra pagrindas iš atsakovo ieškovo naudai priteisti 2896,20 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovo kelionės išlaidos priežastiniu ryšiu susijusios su neteisėtais veiksmais (neteisėtu apkaltinamuoju nuosprendžiu), todėl yra pagrindas iš atsakovo ieškovo naudai priteisti 147,81 EUR kelionės į teismo posėdžius išlaidų. Ieškovas neįrodė, kad sveikatos sutrikimai priežastiniu ryšiu susiję su baudžiamuoju persekiojimu.
Dėl pakankamai ilgą laiką trukusio baudžiamojo persekiojimo (nuo 2010-01-19 iki 2014-06-27), neteisėto apkaltinamojo teismo nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimo, patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, išgyveno netikrumą dėl ateities, didelis dvasinis sukrėtimas galėjo turėti įtakos ir ieškovo sveikatos būklei. Ieškovui buvo nustatyta mišraus nerimo ir depresinio sutrikimo diagnozė ir organinio nerimo sutrikimo diagnozė.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovas buvo nepagrįstai nuteistas už 2 apysunkius nusikaltimus, dėl pakankamai ilgą laiką trukusio baudžiamojo persekiojimo (nuo 2010-01-19 iki 2014-06-27), neteisėto apkaltinamojo teismo nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimo, ieškovas patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, baudžiamasis persekiojimas ir neteisėtas apkaltinamasis nuosprendis galėjo turėti neigiamos įtakos ieškovo sveikatos būklei. Tačiau, teismo vertinimu, byloje nėra patikimų įrodymų apie kokias nors kitas neigiamas neteisėto nuteisimo pasekmes, apie sunkius padarinius, pagaliau, atsižvelgiant į neturtinės žalos atlyginimo dydžio praktiką šios kategorijos bylose bei kompensacinę instituto paskirtį, ypatingai įvertinus ieškovo jau gautą satisfakciją Lietuvos apeliaciniam teismui priimant išteisinamąjį nuosprendį, teismas mano esant protinga ir teisinga priteisti ieškovui iš Lietuvos valstybės 1500 EUR dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Byloje taip pat nėra pakankamai duomenų apie ieškovo atžvilgiu taikytos procesinės prievartos priemonės padarytų neturtinę žalą.
Procesą užbaigusiame 2014 m. birželio 27 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendyje nekonstatuota, kad ieškovas atliko tam tikrus teisės neatitinkančius veiksmus/neveikimą, jei ne baudžiamąja prasme, tai darbo santykių, civilinių teisinių santykių prasme nesilaikant bendro pobūdžio pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Nėra pagrindo mažinti priteistinos žalos dydį pagal CK 6.282 str. dėl ieškovo nerūpestingumo, nes statybų žurnalas ginčo objektui nebuvo vedamas, tuo tarpu ieškovas, kaip statybų vadovas, buvo atsakingas už tai, todėl pasirašęs aktą nesutikrinęs su statybų žurnalų, kurio nebuvo.
III. Apeliacinių skundų argumentai
Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Prokuroras nepadarė akivaizdžių ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų vertinimo klaidų, todėl prokuroro veiksmai nepripažintini neteisėtais.Pirmosios instancijos teismas neanalizavo atskirų baudžiamojoje byloje priimtų procesinių veiksmų teisėtumo ir rėmėsi tik išteisinimo faktu.Pagal EŽTT praktiką net jei teismas padarė fakto ir teisės klaidų priimdamas sprendimą, tai nesudaro pagrindo konstatuoti valstybės neteisėtų veiksmų.Nenustačius, kad dėl neteisėtų prokuratūros ar teismo veiksmų baudžiamasis procesas neleistinai užtruko, negalimas ir žalos atlyginimas, nes neegzistuoja visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos.Neįrodyta, kad Kazlų Rūdos pirminės sveikatos priežiūros centro pažymoje nurodyti ieškovo sveikatos sutrikimai priežastiniu ryšiu susiję su baudžiamuoju persekiojimu.Teismas priteisdamas 10000 Lt (2896,20 Eur) turtinę žalą nesivadovavo LR Vyriausybės 2001-01-22 nutarimu Nr.69 patvirtintu teisės aktu „Už antrinės teisinės pagalbos tiekimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžiai ir mokėjimo taisyklės“, neanalizavo, kokiais kriterijais vadovaujantis visa sumokėta suma laikytina žala.
Šalies argumentai
Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovas neįrodė, kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė pareigūnų nerūpestingumas ir neatidumas, nevykdė įrodinėjimo pareigos.Teismas tik perkėlė ištiesinamojo nuosprendžio teiginius kaip neįrodinėtinus ir nediskutuotinus, tačiau jų nevertino ikiteisminio tyrimo, prokurorų ir teismo klaidų aspektu. Nevertino naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui aplinkybės.Teismo sprendime pasisakoma dėl rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės, kad ikiteisminį tyrimą atliko ne tos specializacijos pareigūnai, kas reiškia išėjimą už ieškinio ribų.Turtinė 10000 Lt žala priteista nepagrįstai, nes sumos sumokėjimas turi mokėjimo, kuris priklausos nuo bylos baigties požymius ir yra draudžiamas. Advokatas nenurodė, kokias konkrečiai paslaugas teikė. Teismas savo iniciatyva rinko įrodymus, kur kokioje bylos vietoje yra įrodymai apie procesinius veiksmus – posėdžius.Teismas nepagrįstai priteisė turtinę žalą, nes neįrodytas ieškovo sveikatos sutrikimų ryšys baudžiamuoju persekiojimu.Teismas nepagrįstai netaikė CK 6.282 str. ir neatsižvelgė į tai, kad ieškovas būdamas statybos darbų vadovu pasirašė atliktų darbų aktus, nors neįsitikino, kad ten užfiksuoti realūs tikrovę atitinkantys duomenys. Dėl galimų klastojimų ir jų pagrindu išmokėtų pinigų ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Ieškovas J. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pakeisti sprendimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo iš dalies ir reikalavimą priteisti neturtinę žalą tenkinti visiškai. Ieškovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais įrodymais:
Teismas konstatavo, kad nuo 2010-01-19 iki 2014-06-27 trukęs baudžiamasis atsakovo persekiojimas sukėlė ieškovui neigiamus dvasinus išgyvenimus, nepatogumus ir pan. bei tai galėjo turėti įtakos ir apelianto sveikatos būklei. Teismas nurodė, kad pagal Kazlų Rūdos priminės sveikatos priežiūros centro 2015-01-14 pažymą ieškovui baudžiamojo persekiojimo metu buvo nustatyta mišraus nerimo ir depresinio sutrikimo diagnozė, vidutinio sunkumo depresijos epizodo diagnozė ir kt. sutrikimai. Tačiau teismas nepagrįstai nekonstatavo priežastinio ryšio tarp patirtų išgyvenimų ir apelianto sveikatos sutrikimų. Ieškovo prašymu apklausti trys liudytojai parodė, kad ieškovo sveikatos sutrikimai pasunkėjo baudžiamojo persekiojimo laikotarpiu. Tai sudarė pagrindą teismui konstatuoti priežastinį ryšį ir priteisti ne 1500 eur, bet 10000 eur neturtinę žalą.Teismas, nustatydamas neturinės žalos dydį, netinkamai rėmėsi pasenusia kasacinio teismo praktiką. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos ekonominę situaciją 2015 metais. Teismas rėmėsi bylomis, kurių faktinės aplinkybės skiriasi. Lietuvos apeliacinis teismas išteisinamajame nuosprendyje konstatavo, kad baudžiamojoje byloje buvo neteisėtai kriminalizuoti civiliniai santykiai, buvo priimtas neteisėtas apkaltinamasis nuosprendis paskiriant laisvės atėmimo bausmę, nors jos vykdymą atidedant. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovo turtui ilgą laiką buvo taikomas areštas.Teismas nepagrįstai konstatavo, kad 1500 eur satisfakcija už dvasinius išgyvenimus yra pakankama. Vien išteisinamasis nuosprendis nėra pakankama satisfakcija, todėl teismas nepakankamai vertino piniginės satisfakcijos reikšmę.Ieškovo nuosavybei buvo taikomas laikinasis apribojimas, kuris nebuvo panaikintas baigus teismo procesą, ir tai sukėlė papildomų dvasinių išgyvenimų. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas turėjo didelę įtaką ieškovo savijautai ieškant naujos darbovietės. Ieškovas turėdavo susidurti su situacija, kai turėdavo spręsti, ar atskleisit darbdaviui aplinkybes apie baudžiamąjį persekiojimą ir net nuteisimą, buvo didelė tikimybė, kad darbdavys galėjo ieškovo nepriimti ar atleisti iš darbo.
Šalies argumentai
Atsakovą Lietuvos Respubliką atstovaujanti Specialiųjų tyrimų tarnyba pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros apeliacinių skundų.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos Generalinė Prokuratūra atsiliepime prašė patenkinti Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos apeliacinį skundą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti visiškai ir nurodė:
Sprendimo nuostata bendrą baudžiamosios bylos tyrimo ir nagrinėjimo teisme laiką laikyti ilgu, prieš tai konstatavus, kad proceso delsimas nenustatytas ir dėl to priteisti neturtinę žalą, visiškai neatitinka kasacinio teismo ir EŽTT praktikos bei valstybės civilinės atsakomybės sąlygas nustatančių teisės normų.Byloje surinkti įrodymai nepakankami konstatuoti, kad šiuo metu diagnozuotas organinio nerimo sutrikimas susijęs su baudžiamuoju persekiojimu. Ieškovas pats pripažino, kad jaunystėje buvo traukuliai, kurie atsinaujino. Sveikatos sutrikimus ir priežastinį ryšį turi įrodyti ieškovas, o ne atsakovai turi paneigti.Turtinė žala priteista nepagrįstai.
Atsiliepimas
Atsakovą Lietuvos Respubliką atstovaujanti Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūra prašė ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovo sveikata sutriko baudžiamojo persekiojimo metu ir dėl šio persekiojimo ir būtent dėl pareigūnų ir teismo neteisėtų veiksmų. Ieškovo pateiktų įrodymų nepakanka. Ieškovas nepateikė įrodymų, kokia buvo jo būklė iki baudžiamojo persekiojimo pradžios.Ieškovas nurodydamas, kad teismas priteisdamas 1500 eur neturtinę žalą rėmėsi pasenusia kasacinio teismo praktika, nenurodė, kokia nauja praktika reikia remtis.Apeliacinio skundo argumentai dėl antrosios satisfakcijos nepagrįsti, nes teisės aktai nenumato tokios satisfakcijos greta turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.Ieškovas neįrodė, kokia turtinė ir neturinė žala patirta dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo. Ieškovo argumentai dėl nepatogumų ir nemalonių situacijų ieškant naujo darbo deklaratyvūs.Ieškinyje nebuvo keliamas reikalavimas dėl visų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pagal CPK 93 str. 2 d. nuostatas bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Sprendimu iš reikalautos 44441,96 eur sumos priteista 4544,01 eur, kas sudaro 10,2 proc.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija atsiliepime prašė tenkinti Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros apeliacinį skundą.
Šalies argumentai
Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų valdyba prašė atmesti ieškovo apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Nustatant neturinės žalos dydį atkreiptinas dėmesys į paties ieškovo elgesį. Ieškovas nevedė statybos darbų žurnalo ir kaip statybos darbų vadovas pasirašęs aktą nesutikrinęs su statybų žurnalu iš dalies prisidėjo, kad atliktų darbų aktuose nebūtų užfiksuoti realūs tikrovę atitinkantys duomenys ir tokiu elgesiu prisidėjo prie perspektyvinio pareigūnų manymo, kad gali būti padarytos nusikalstamos veikos.Apkaltinamasis pirmosios instancijos teismo nuosprendis niekada neįsigaliojo, todėl de jure nebuvo tokios situacijos, kurios metu ieškovas laikomas nuteistu.Satisfakcija neturi būti suprantama vien tik kaip atlyginimas pinigais.Neįrodyta, kad ieškovo sveikata sutriko iki baudžiamojo persekiojimo, nes ieškovas turėjo sveikatos problemų ir jaunystėje.Priteistos neturinės žalos dydis atitinka kasacinio teismo praktiką.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija prašė atmesti ieškovo J. V. apeliacinį skundą ir atsiliepimą grindė iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.
Šalies argumentai
Ieškovas prašė atmesti Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad ieškinyje nėra duomenų, kaip konkrečiai pasireiškė pareigūnų nerūpestingumas ir neatidumas. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką neteisėti veiksmai yra grindžiami bendros rūpestingumo pareigos pažeidimu ikiteisminio tyrimo metu nesurenkant įrodymų apie visas reikšmingas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, netinkamai vertino surinktus įrodymus ir pradarė išvadas, kurių nepatvirtina surinkti įrodymai, kurios paremtos prielaidomis arba nepatikimais ir prieštaringais duomenimis.Turtinė žala, kurią sudaro atlyginimo advokatui išlaidos, priteista pagrįstai. Jeigu ikiteisminis tyrimas būtų buvęs atliktas rūpestingai ir atidžiai ir būtų buvę surinkti ieškovo kaltę paneigiantys įrodymai, nebūtų nekompetentingo ir nekvalifikuoto polinkio kriminalizuoti civilinius teisnius santykius, ikiteisminis tyrimas būtų buvęs nutrauktas ir ieškovui net nebūtų atsiradę išlaidų susijusių su advokato teisine pagalba.Ieškovas nurodė, kad baudžiamojo persekiojimo metu atsinaujino traukuliai, diagnozės pasitvirtino baudžiamojo persekiojimo metu.Ieškovas neatliko jokių veiksmų, kurie lemtų baudžiamojo persekiojimo pradėjimą.
Šalies argumentai
Ieškovas prašė atmesti Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
2014 m. birželio 27 d. Lietuvos apeliacinio teismo išteisinamajame nuosprendyje konstatuotas bendrosios rūpestingumo pareigos pažeidimas, kuris pasireiškė per visą proceso eigą. Nuosprendyje nurodomi faktai, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje atliktas neobjektyviai, neišsamiai, nesistengiant nustatyti visų reikšmingų tyrimui aplinkybių, nukrypstant į nereikšmingą, daug pastangų reikalaujančių aplinkybių aiškinimąsi, kurios, kaip vėliau nustatyta, buvo interpretuojamos klaidingai. Pirmosios instancijos teismas savo ruožtu netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė išvadas, kurių akivaizdžiai nepatvirtina jokie bylos įrodymai arba kurios paremtos tik prielaidomis arba nepatikimais ir prieštaringais duomenimis. Visa tai yra ne kas kita, o bendrųjų rūpestingumo ir atidumo pareigų pažeidimų konstatavimas. Atsakovo teiginys, kad nėra priežastinio ryšio tarp sveikatos sutrikimų ir baudžiamojo proceso, yra nepagrįstas. Vien vadovaujantis net trijų liudytojų parodymais, kurie yra nuoseklūs, yra akivaizdu, kad ieškovas patyrė daug dvasinių išgyvenimų, baudžiamasis procesas truko 4 metus, todėl per ilgą nerimo ir netikrumo dėl ateities būseną susiformavo įvairūs psichikos sveikatos sutrikimai.Turtinė žala, kurią sudaro advokatui ikiteisminio tyrimo metu išmokėta atlyginimo suma, atsižvelgiant į didelę paslaugų apimtį priteista pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teismas teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir ieškovo J. V. bei atsakovą Lietuvos Respubliką atstovaujančių Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos apeliacinius skundus atmeta.
Dėl prokuroro ir pirmosios instancijos teismo neteisėtų veiksmų
Apeliantai Teisingumo ministerija ir Generalinės prokuratūra ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas, atitinkamai, dėl teismo bei prokuroro veiksmų neteisėtumo. Teisėjų kolegija atmeta apeliantų argumentus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kuria remiamasi ieškovas ir pirmosios instancijos teismas, nesikeitė. Kasacinis teismas konstatavo, kad neteisėtais veiksmais kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga gali būti teismo pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais (veiksmais) pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010). Neteisėti ikiteisminio tyrimo ir teismo veiksmai buvo grindžiami bendros rūpestingumo pareigos pažeidimu. Pareigūnų veiksmai gali atitikti baudžiamojo proceso teisės normas, todėl apie konkrečius veiksmus nebuvo pasisakyta, nes šiuo atveju neteisėtų veiksmų sąlyga civilinei atsakomybei kilti išpildoma vertinant visą atliktą ikiteisminį tyrimą ir pareigūnų veiksmus. Išteisninamajame 2014 m. birželio 27 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-29/2014 yra konkrečiai konstatuojamas bendrosios rūpestingumo pareigos pažeidimas, kuris pasireiškė per visą proceso eigą. Nuosprendyje nurodomi faktai, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje atliktas neobjektyviai, neišsamiai, nesistengiant nustatyti visų reikšmingų tyrimui aplinkybių, nukrypstant į nereikšmingą, daug pastangų reikalaujančių aplinkybių aiškinimąsi, kurios, kaip vėliau nustatyta, buvo interpretuojamos klaidingai. Pirmosios instancijos teismas savo ruožtu netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė išvadas, kurių akivaizdžiai nepatvirtina jokie bylos įrodymai arba kurios paremtos tik prielaidomis arba nepatikimais ir prieštaringais duomenimis. Taip pat, kad apeliacinio proceso metu gynyba ir nuteistieji, naudodamiesi įstatymo jiems suteiktomis teisėmis, surinko ir pateikė teismui duomenis, kurių nesugebėjo surinkti ikiteisminio tyrimo pareigūnai, kurie paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas, yra ne kas kita, o bendrųjų rūpestingumo ir atidumo pareigų pažeidimų konstatavimas. Išteisinamajame nuosprendyje yra konstatuojamas ikiteisminio tyrimo neobjektyvumas, neišsamus atlikimas, nepagrįstas ir neteisėtas civilinių santykių kriminalizavimas. Ieškovas pagrįstai nurodė, kad buvo pažeista bendroji rūpestingumo ir atidumo pareiga atliekant ikiteisminį tyrimą bei priimant Kauno apygardos teismo nuosprendį. Išteisinamajame nuosprendyje nurodoma: „Pažymėtina, kad specialistė Z. K. negalėjo tiksliai atsakyti į klausimą, ar paminėti darbai realiai buvo atlikti, nes šių aplinkybių ji iš viso netyrė. Specialistų V. J., A. J. paaiškinimai dėl šios aplinkybės apsiriboja teiginiais, kad nustatyti ar buvo įrengta automatinė įranga ir atlikti kiti papildomi darbai jie negalėjo, nes tualetas buvo užrakintas. Akivaizdu, kad tokio pobūdžio išvadomis ir specialistų paaiškinimais teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remtis negalėjo“. Išteisinamajame nuosprendyje taip pat konstatuota: „Byloje nėra ginčo dėl to, kad paminėti papildomi darbai buvo būtini. Byloje taip pat nustatyta, kad šie darbai buvo atlikti. Todėl vien ta aplinkybė, kad jų atlikimas nebuvo suderintas su užsakovu, jokiu būdu nereiškia, kad dėl to rangos sutarties šalių civiliniai teisiniai santykiai, kurie iš esmės atitinka CK 6.189, 6.193, 6.200 straipsnių reikalavimus, transformavosi į baudžiamuosius, t. y. nusikalstamus“. Ieškovas pagrįstai nurodė, kad po tokių nustatytų išteisinamojo nuosprendžio aplinkybių laikytina, kad detalesnis konkrečių veiksmų, pažeidžiančių bendrąją rūpestingumo pareigą, nurodymas jau nebėra privalomas ir yra pakankamas atsakovo veiksmų kvalifikavimui.
Atsakovo atstovų apeliaciniuose skunduose remiamasi kasacinio teismo praktika, pagal kurią išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nėra pagrindas preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Pirmosios instancijos teismas tokia prezumpcija nesirėmė, nes, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, buvo pažeista bendroji rūpestingumo ir atidumo pareiga atliekant ikiteisminį tyrimą bei priimant nuosprendį.
Ieškovas pagrįstai nurodė, kad bendrosios rūpestingumo pareigos turinys baudžiamojo proceso ir civilinės teisės prasme sutampa, nes vien tik tas faktas, kad gynyba buvo surinkusi įrodymus, kurių nesugebėjo surinkti ikiteisminio tyrimo pareigūnai (pvz., ikiteisminio tyrimo pareigūnams nepavyko patekti į viešojo tualeto vidų, nes jis buvo užrakintas), kas lėmė išteisinamojo nuosprendžio priėmimą, rodo, kad buvo elgiamasi aplaidžiai, nerūpestingai ir neatidžiai. Neteisėtų veiksmų, pasireiškiančių bendrosios rūpestingumo ir atidumo pareigos pažeidimu, atvejis ir civiline teisine prasme yra reikšmingas bei sukeliantis civilinę atsakomybę atsakovui.
Atsakovo atstovai nurodė, kad buvo išsamiai aprašytos galimos nusikalstamos veikos aplinkybės ir, kad nebuvo galima iš anksto žinoti, jog surinkti duomenys bus pripažinti nepakankamais, tik gali suponuoti išvadą, kad nebuvo atliktų konkrečių neteisėtų procesinių veiksmų. Atsakovo atstovų argumentai patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas neobjektyviai, neišsamiai, nesistengiant nustatyti visų reikšmingų tyrimui aplinkybių, nukrypstant į nereikšmingą, daug pastangų reikalaujančių aplinkybių aiškinimąsi, kurios, kaip vėliau nustatyta, buvo interpretuojamos klaidingai, taip pat, kad apeliacinio proceso metu gynyba ir nuteistieji, naudodamiesi įstatymo jiems suteiktomis teisėmis, surinko ir pateikė teismui duomenis, kurių nesugebėjo surinkti ikiteisminio tyrimo pareigūnai, kurie paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas.
Atsakovų atstovų argumentai, kad neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo šalims negali sukurti teisinių pasekmių, juolab turinčių esminę ir lemiamą reikšmę šalių teisėms ir pareigoms, todėl žalos atlyginimo priteisimas šioje byloje negalimas, nepagrįsti. Kaip teigia atsakovo atstovai, žala galėtų būti atlyginama tik tada, jeigu įsiteisėja neteisėtas teismo sprendimas. Baudžiamojo proceso metu ieškovui buvo areštuotas turtas, ieškovas patyrė įvairių dvasinių išgyvenimų, taip pat turėjo mokėti už advokato teisinę pagalbą ir nurodytas pasekmės lėmė jau konstatuoti neteisėti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir pirmosios instancijos teismo veiksmai.
Atsakovo atstovai nepagrįstai nurodė, jog net jei teismas padarė fakto ar teisės klaidų priimdamas sprendimą, tai nesudaro pagrindo konstatuoti valstybės neteisėtų veiksmų. Kaip jau buvo minėta, išteisinamajame nuosprendyje buvo nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė išvadas, kurių akivaizdžiai nepatvirtina bylos įrodymai arba kurios paremtos tik prielaidomis arba nepatikimais ir prieštaringais duomenimis. Teisėjų kolegija sutinka, kad tai yra ne fakto ir ne teisės klaidos, o bendrosios rūpestingumo ir atidumo pareigos pažeidimas, ko pagrindu ir konstatuoti neteisėti veiksmai. Teisėjas akivaizdžiai aplaidžiai ir nerūpestingai atliko savo pareigas: padarė išvadas, kurios neseka iš jokių bylos įrodymų, rėmėsi tik prielaidomis arba nepatikimais ir prieštaringais duomenimis. Jeigu teisėjas būtų atidesnis ir rūpestingesnis, jis būtų priėmęs išteisinamąjį nuosprendį ir būtų išvengta esminės žalos Ieškovui padarymo.
Dėl priteistos neturtinės žalos dydžio
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytą neturtinės žalos sąvoką tokia žala pripažįstamas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Faktą, kad apeliantas dėl baudžiamojo proceso yra patyręs neigiamų emocijų ir išgyvenimų, skundžiamame sprendime pagrįstai yra konstatavęs pirmosios instancijos teismas. Bet koks patraukimas baudžiamojon atsakomybėn sukelia asmeniui neigiamus išgyvenimus, ypač ilgai trunkantis procesas. Baudžiamasis procesas, kaip minėta, buvo objektyviai ilgas. Be to, nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos nuomone, negalima neįvertinti ir to, kad byla pirmosios instancijos teisme baigėsi procesiniu požiūriu apeliantą nereabilituojančiais pagrindais, apeliantas nepateikė įrodymų ir faktiškai nenurodo aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą apie baudžiamojo proceso trukmės apskritai ir pailgėjimo konkrečiai sąlygotus išskirtinio pobūdžio išgyvenimus ar dėl to kilusias itin reikšmingas neigiamas pasekmes, nurodytas CK 6.250 straipsnio 1 dalyje.
Sprendžiant dėl neturtinės žalos, grindžiamos asmens teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimu, analizuotina ir EŽTT praktika tokio pobūdžio bylose prieš Lietuvą. Tokia praktika yra vertinta kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011 ir nurodyta, jog EŽTT konstatavo Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės į įmanomai trumpiausią procesą pažeidimą, pvz., Š. v. Lithuania, no. 55479/00, judgment of 13 November 2000 (proceso trukmė – 4 metai, 2 mėnesiai, 25 dienos vienoje instancijoje; priteista 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (tokio dydžio žalos atlyginimą lėmė išskirtinės aplinkybės); M.v. Lithuania, no. 53161/99, judgment of 6 November 2003 (proceso trukmė – 8 metai ir 3 mėnesiai (viena instancija); priteistas 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimas); G. v. Lithuania, no. 70661/01, judgment of 11 December 2003 (proceso trukmė – 8 metai ir 5 mėnesiai; priteista 4000 eurų neturtinei žalai atlyginti); K. v. Lithuania, no. 21837/02, judgment of 27 June 2006 (proceso trukmė – 6 metai ir 5 mėnesiai; priteista 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti); S. v. Lithuania, no. 37415/02, judgment of 27 June 2006 (proceso trukmė – 6 metai ir 9 mėnesiai (du jurisdikcijos lygmenys); priteista 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti; J. v. Lithuania, no. 6924/02, judgment of 18 July 2006 (proceso trukmė – 5 metai ir 7 mėnesiai (trys jurisdikcijos lygmenys); priteista 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti); G. v. Lithuania, no. 418/04, judgment of 17 July 2007 (proceso trukmė – 5 metai ir 11 mėnesių; teismas, priteisdamas neturtinę žalą – 900 eurų – pažymėjo, kad dalis delsimų priskirtini pareiškėjo advokatui); N. v. Lithuania, no. 302/05, judgment of 20 January 2009 (proceso trukmė – 7 metai ir 5 mėnesiai (trys jurisdikcijos lygmenys); priteista 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti); Š. v. Lithuania, no. 35624/04, judgment of 5 January 2010 (proceso trukmė – 8 metai ir 9 mėnesiai (trys jurisdikcijos lygmenys; priteista 1700 eurų neturtinei žalai atlyginti); N. v. Lithuania, no. 45756/05, judgment of 20 April 2010 (proceso trukmė – 7 metai ir 2 mėnesiai (trys jurisdikcijos lygmenys); priteista 1800 eurų neturtinei žalai atlyginti); K. v. Lithuania, no.12717/06, judgment of 18 January 2011 (proceso trukmė – 9 metai ir 11 mėnesių (trys jurisdikcijos lygmenys); byla pripažinta sudėtinga, tačiau lemiamos klaidos – valdžios institucijų (byla grąžinta papildomam tyrimui, be to, beveik 9 metus pareiškėjui taikytas suėmimas, namų areštas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti); priteista 4800 eurų neturtinei žalai atlyginti). Turint omenyje šią praktiką bei įvertinant tai, kad ieškovu buvo taikyta švelni kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nėra konkrečių įrodymų, kad kardomoji priemonė sutrukdė ieškovui užsiimti įprastu darbu bei kita veikla, teisėjų kolegija sprendžia, kad priteista 1500 Eur suma yra adekvatus neturtinės žalos atlyginimas. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė aplinkybę, kad išteisinamajame nuosprendyje Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo neteisėto civilinių santykių kriminalizavimo aplinkybę. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, minėta aplinkybė nesudaro atskiro pagrindo padidinti neturtinės žalos sumą padidinti.
Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai nekonstatavo priežastinio ryšio tarp patirtų išgyvenimų ir apelianto sveikatos sutrikimų. Ieškovas pats pripažino, kad jaunystėje buvo traukuliai, kurie atsinaujino. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp baudžiamojo persekiojimo ir sveikatos sutrikimų atsinaujinimo. Siekiant nustatyti susirgimo priežastis, būtinos specialios žinios medicinos srityje. Ieškovas neinicijavo teismo medicinos ekspertizės atlikimo. Vien trijų liudytojų, kurie susiję su ieškovu, parodymų nepakanka.
Teisėjų kolegija ieškovo argumentus dėl ieškovo turto arešto pasekmių vertina kaip deklaratyvius. Nėra duomenų, kad besitęsiantis turto areštas realiai užkirto kelią ieškovo planams naudotis ar disponuoti areštuotu turtu, ir nesudaro pagrindo tai laikyti atskira aplinkybe, kuri lemtų didesnį žalos dydį.
Dėl turtinės žalos
Kasacinio teismo suformuota praktika dėl baudžiamojon atsakomybėn patrauktų, bet vėliau išteisintų, asmenų patirtų išlaidų gynybai samdant advokatą priteisimo yra aiški ir nesikeitė. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2011-12-02 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-375-2011, nurodė, kad kai išteisinto asmens patirtos dėl baudžiamojo proceso išlaidos neatlygintos baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka ir asmuo kreipiasi su civiliniu ieškiniu valstybei, pažeidusiai pozityviąsias pareigas, įgyvendinant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, tokios išlaidos gali būti turtinės žalos sudėtinė dalis. Nurodytų išlaidų atlyginimas priteisiamas, jeigu teismas konstatuoja teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus veiksmus, kurie buvo nors ne vienintelė, bet pakankama priežastis tokioms išlaidoms atsirasti. Taigi valstybės civilinė atsakomybė už tokio pobūdžio turtinę žalą gali kilti ne tik tais atvejais, kai yra tiesioginis neteisėtų veiksmų ir prašomos priteisti žalos ryšys, bet ir nustačius netiesioginį priežastinį ryšį.
Nepagrįsti apeliacinių skundų motyvai, kad neaišku už kokias konkrečias teisines paslaugas buvo atsiskaityta. Pagal Lietuvos Respublikos Advokatūros įstatymo 50 str. 1 d., advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį. Šiuo atveju, šalių sutartas užmokestis už teisines paslaugas – patarimus, konsultacijas, atstovavimą teismo posėdžiuose, gynybą, procesinių dokumentų rengimą (ir surašymą, su kuriais galima susipažinti prijungtos baudžiamosios bylos medžiagoje) buvo 2 896,20 Eur. ieškovo gynėjas advokatas D. S. nuo 2010 m. spalio 13 d. atstovavo ieškovą baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas susipažinęs su baudžiamosios bylos Nr. 20-9-00009-09 medžiagą konkrečiai nurodė, teismo posėdžius, kuriuose dalyvavo ieškovas. Baudžiamosios bylos medžiagoje atsispindi visa ieškovo gynėjo suteikta teisinė pagalba nuo susipažinimo su baudžiamosios bylos medžiaga, atstovavimo teismo posėdžiuose, iki apeliacinio skundo parengimo ir atstovavimo apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose, rengė didelės apimties procesinius dokumentus Be to, skundžiamame Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime yra nurodomi visi teismų posėdžiai, kuriuose buvo atstovauta ieškovui. Konkrečiai, pirmosios instancijos teisme buvo surengti 26 posėdžiai, o apeliacinės instancijos teisme 7 posėdžiai. Kaip minėta, nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyti neteisėti prokuroro veiksmai - prokuroro pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, vykdant jam pavestas funkcijas, pažeidimai, konstatuoti įsiteisėjusiame nuosprendyje. Jau konstatuota, kad Kauno apygardos teismas veikė neapdairiai, padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, kas yra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei kilti (CK 6.272 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju visos patirtos atstovavimo išlaidos priežastiniu ryšiu susijusios su neteisėtais veiksmais (neteisėtu apkaltinamuoju nuosprendžiu), nes patirtos bylą nagrinėjant teisme. Todėl yra pagrindas iš atsakovo ieškovo naudai priteisti 2896,20 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios nustatytos šalių susitarimu bei faktiškai patirtos ir susijusios su neteisėtu apkaltinamuoju nuosprendžiu.
Dėl paties ieškovo veiksmų įtakos valstybės atsakomybei pagal CK 6.282 str.
Atsakovai teigia, kad ieškovas nevedė statybos darbų žurnalo ir kaip statybos darbų vadovas pasirašęs aktą nesutikrinęs su statybų žurnalu iš dalies prisidėjo, kad atliktų darbų aktuose nebūtų užfiksuoti realūs tikrovę atitinkantys duomenys ir tokiu elgesiu prisidėjo prie perspektyvinio pareigūnų manymo, kad gali būti padarytos nusikalstamos veikos. Ieškovo dideliu neatsargumu gali būti pripažįstamas toks jo elgesys, kai jis dėl savo nerūpestingumo, neatidumo ar aplaidumo sudarė prielaidas baudžiamajam persekiojimui atsirasti. Išteisinamajame nuosprendyje minėtos aplinkybės nekonstatuotos. Ieškovas reikalauja atlyginti žalą dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų – bendrųjų rūpestingumo pareigų – pažeidimo, todėl šiuo atveju reikšmės galėtų turėti tik tokie ieškovo veiksmai kaip kokių nors ieškovo tyčinių veiksmų tyrimui klaidinti atlikimas, pvz., melagingų parodymų siekiant pareigūnų suklaidinimo davimas ar pan., tačiau byloje tokių epizodų nenustatyta. Ieškovas pagrįstai nurodė, kad, siekiant nustatyti priteistinos žalos dydį, nėra svarbu ir aktualu, kokios tiksliai prielaidos buvo baudžiamajam persekiojimui pradėti, nes žala kildinama ne iš pradėto baudžiamojo persekiojimo apskritai, o iš nerūpestingai ir neatidžiai atlikto ikiteisminio tyrimo ir kitų su tuo susijusių aplinkybių. Be to, išteisinamajame nuosprendyje konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo metu ir baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo nepagrįstai kriminalizuoti civiliniai santykiai. Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčai dėl atliktų statybos darbų apimties bei atliktų darbų akto turinio iš esmės yra civilinio pobūdžio, todėl galimai neteisingo atliktų darbų akto, kuris yra tik civilinių santykių elementas, pasirašymas negali būti pagrindas inicijuoti ikiteisminį tyrimą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.