Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-03-07 · Civilinė byla Nr. e2S-246-425/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2019-03-07Panevėžio apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2019-04-10Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-07
Bylos Nr.
e2S-246-425/2019
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-08187-2017-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Suinteresuotas asmuo
I. J., M. J.
Pareiškėjas
M. J., I. J.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2S-246-425/2019.Birutė Mėlinauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-08187-2017-7.Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.7.; 3.3.2.4.(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 7 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens I. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. eA2-13707-223/2018 pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Kelga“ prašymą suinteresuotiems asmenims M. J. ir I. J. dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-772-828/2018 pagal pareiškėjų M. J. ir I. J. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pirmosios instancijos teismui pateiktu prašymu pareiškėja BUAB „Kelga“ prašė atnaujinti procesą Panevėžio apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-772-828/2018; priimti naują sprendimą netenkinti M. J. ir I. J. prašymo patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; iš naujo spręsti klausimą dėl M. J. ir I. J. turto padalijimo, nepažeidžiant kreditoriaus BUAB „Kelga“ teisių, nenukrypstant nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ir priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Kartu pareiškėja prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti I. J. asmeninės nuosavybės teise priklausantį arba jos vardu registruotą turtą – žemės sklypus, pastatus, transporto priemonę bei vertybinius popierius.

3. Nurodė, kad tiek M. J., tiek I. J. yra akivaizdžiai nesąžiningi asmenys. Jie atliko eilę veiksmų, siekdami išvengti žalos BUAB „Kelga“ ir jos kreditoriams atlyginti. Yra tikimybė, kad I. J. bandys paslėpti turtą, sužinojusi apie pateiktą prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, gali perleisti santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi įgytą turtą tretiesiems asmenims ar kitais būdais jį apsunkinti, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių atnaujinus procesą, o vėliau priėmus sprendimą, jo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi pareiškėjos BUAB „Kelga“ prašymą tenkino ir areštavo suinteresuotam asmeniui asmeninės nuosavybės teise priklausantį arba jos vardu registruotą turtą – žemės sklypus, pastatus, transporto priemonę bei vertybinius popierius uždraudžiant šiuos objektus parduoti, įkeisti ar bet kokiu kitu būdu perleisti kitiems asmenims.

5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – I. J. turto areštą, kadangi pareiškėja tikėtinai pagrindė savo reikalavimą. Vertino, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių gali pasunkėti teismo sprendimo vykdymas arba vykdymas gali tapti negalimas, kadangi yra grėsmė jog I. J. gali perleisti jai priklausantį turtą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo I. J. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

7. Nurodo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Pabrėžia, jog esant pagrįstų abejonių dėl ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimo, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašė procesą atnaujinti, kaip suinteresuoto asmens M. J. kreditorė, tačiau tai pagrindžiančių dokumentų prie prašymo nepateikė. Be to, dėl 99 665,81 Eur skolos prisiteisimo iš suinteresuoto asmens M. J. Vilniaus apygardos teisme yra iškelta civilinė byla Nr. e2-5150-866/2018, taigi pareiškėja kreipimosi į teismą metu net neturėjo reikalavimo teisės. Taigi pareiškėja, neturėdama reikalavimo teisės į suinteresuotą asmenį M. J., neturėjo ir teisės teismo prašyti procesą atnaujinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto (jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų) pagrindu, todėl vien iš prašymo ir prie jo pridėtų dokumentų pirmosios instancijos teismas negalėjo susidaryti nuomonės, kad pareiškėjai palankus procesinis sprendimas galėtų būti priimtas ir atitinkamai taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

8. Kita vertus, pareiškėja tik abstrakčiais teiginiais apie apeliantės nesąžiningumą teismo prašė areštuoti apeliantės turtą. Jokių tai pagrindžiančių įrodymų teismui pateikta nebuvo, juo labiau kad dalis nekilnojamojo turto yra įkeistas hipoteka, o transporto priemonė apeliantei jau nebepriklauso.

9. Atskirajame skunde pabrėžiama, kad vien tik prašymo pateikimas nesuteikia pareiškėjai pranašumo prieš apeliantę ir atitinkamai savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šiuo atveju pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstą prielaidą, jog apeliantė sieks paslėpti savo turtą ar perleisti jį tretiesiems asmenims. Pareiškėjos prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė yra neproporcinga siekiamiems tikslams ir neduoda pagrindo daryti išvadą, jog jų nepritaikius pareiškėjai galimai palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar tapti neįvykdomas. Taigi, pareiškėja neįrodė būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl teismas visiškai nepagrįstai pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino.

10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja BUAB „Kelga“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismui pateikti dokumentai įrodo, kad suinteresuoti asmenys sudarė eilę sandorių, siekdami išvengti atsiskaitymo su įmonės kreditoriais bei įmonės veiklos perkėlimu, taip pat nesąžiningai santuokos nutraukimo sutartimi pasidalino turtą, dėl ko buvo padaryta žala pareiškėjos kreditoriams.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimties yra keičiama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

13. Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo suinteresuotam asmeniui priklausantį bei jo vardu registruotą turtą.

14. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamoje nutartyje, teisėjas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, o jų taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu teismo sprendimo įvykdymą.

15. Pirmiausia pažymėtina tai, kad, įvertinus pirmosios instancijos teismui pareikšto pareiškimo dėl proceso atnaujinimo turinį, kuriame nurodomos konkrečios faktinės aplinkybės, susijusios su suinteresuoto asmens buvusio sutuoktinio veiksmais, kuriais galimai buvo padaryta žala įmonei bei susiklosčiusiomis santuokos nutraukimo bendru sutarimu aplinkybėmis, nėra pagrindo išvadai, jog pareikštas pareiškimas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Taigi šiuo atveju egzistavo viena iš sąlygų, leidžiančių spręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

16. Kartu faktinės pareiškime dėl proceso atnaujinimo nurodomos aplinkybės bei prašomame atnaujinti civilinės bylos procese priimto procesinio sprendimo turinys, o būtent, jog nutraukiant suinteresuoto asmens ir jo buvusio sutuoktinio santuoką, visas M. J. iki 2018-01-18 asmeninės nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise perėjo I. J. bei kad po santuokos nutraukimo M. J. turtas liko tik įmonės akcijos be jokios piniginės kompensacijos dėl kito turto. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, nėra pagrindo vertinti, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo daryti išvados, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių pareiškėjui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

17. Taigi apeliacinės instancijos teismo vertinimu nagrinėjamu atveju egzistavo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, dėl ko pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš esmės pagrįstai.

18. Pirmiau išdėstyto vertinimo nekeičia ir atskirajame skunde nurodoma aplinkybė, jog šiuo metu pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo yra atmestas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išties 2019-01-31 nutartimi atsisakė atnaujinti procesą argumentuodamas tuo, jog, atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr.e2-1377-866/2019, kurioje sprendžiamas klausimas, ar M. J. iš tiesų padarė pareiškėjai BUAB „Kelga“ 99 665,81 Eur žalą ir ar turės pareigą ją atlyginti, pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu pateikimo ir prašomos atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimo metu neegzistavo deliktinė M. J. prievolė, dėl ko nebuvo teisinio pagrindo laikyti BUAB „Kelga“ M. J. kreditoriumi ir įtraukti ją į nagrinėjamą bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Tačiau pabrėžtina, jog ši pirmosios instancijos teismo nutartis nėra įsiteisėjusi, dėl jos yra paduotas atskirasis skundas. Taigi šiuo metu nėra pagrindo daryti neginčijamą išvadą, jog negali būti konstatuota naujai paaiškėjusių aplinkybių, sudarančių atnaujinti procesą, bei kad pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu nagrinėjimo metu BUAB „Kelga“ negali būti vertinama, kaip buvusi M. J. kreditorė, juo labiau kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.288 straipsnio nuostatas žalos atlyginimo prievolė siejama su jos padarymo momentu.

19. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, byloje nesant jokių tą paneigiančių duomenų, sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog suinteresuotam asmeniui I. J. priklausiusiai transporto priemonei „(duomenys neskelbtini)“ taikyti areštą nėra pagrindo, kadangi ši transporto priemonė, pagal į bylą pateiktą 2018-12-04 Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, suinteresuotam asmeniui I. J. nepriklauso. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis šioje dalyje keičiama ir iš areštuoto turto objektų sąrašo transporto priemonė pašalinama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

20. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose: Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010).

21. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja BUAB „Kelga“ pateikė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į suinteresuoto asmens pateiktus duomenis apie transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą, šios sutarties datą bei pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo pirmosios instancijos teismui pateikimo datą (pateikta anksčiau, nei sudaryta sutartis), vertina, jog, nepaisant aplinkybės, jog atskirasis skundas yra tenkinamas iš dalies, nėra pagrindo pripažinti pareiškėją BUAB „Kelga“ bent iš dalies pralaimėjus šią civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme, dėl ko pareiškėjai priteisiamos visos jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos – 100,00 Eur (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.). Teismas, atsižvelgdamas į šios civilinės bylos sudėtingumą, pareiškėjai suteiktų teisinių paslaugų kokybę, daro išvadą, kad pateiktų išlaidų, susijusių su advokato pagalba, dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių, yra pagrįstas ir nemažintinas.

22. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kartu su atskiruoju skundu yra pateikti nauji įrodymai – transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis. Įvertinus byloje nagrinėjamo reikalavimo turinį bei aplinkybę, kad pareiškėja atsiliepime į atskirąjį skundą iš esmės išdėstė savo poziciją dėl suinteresuoto asmens papildomai pateiktų naujų įrodymų, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme nepažeis šalių procesinio lygiateisiškumo principo, juo labiau kad suinteresuotas neturėjo galimybės pirmosios instancijos teismui išdėstyti savo pozicijos bei pateikti įrodymų dėl pareiškėjos pareikšto prašymo.

23. Be to, apeliacinės instancijos teismui 2019-03-04 buvo pateiktas prašymas dėl papildomų dokumentų, t.y. teismo nutarčių dėl proceso atnaujinimo bei atskirojo skundo padavimo termino atnaujinimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, prijungimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ši informacija teismui yra prieinama naudojantis „Liteko“ sistema (CPK 179 straipsnio 3 dalis), atsisako priimti apeliacinės instancijos teismui pateiktus įrodymus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 11 d. nutartį pašalinant iš I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausančio arba jos vardu registruoto areštuoto turto transporto priemonę - 2015 m. gamybos lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš suinteresuoto asmens I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškėjos BUAB „Kelga“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 100,00 (vieną šimtą eurų) teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

teisėjas Laimantas Misiūnas