- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-10
- Bylos Nr.
- e2S-336-252/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-08187-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Pareiškėjas
- BUAB „Kelga“
- Suinteresuotas asmuo
- M. J., I. J.
- Kategorijos
Įžanginė dalis
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-08187-2017-7 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2; 3.3.2.4.
2019 m. balandžio 10 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos BUAB „Kelga“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-701-223/2019 pagal pareiškėjos BUAB „Kelga“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-772-828/2018 suinteresuotiems asmenims M. J. ir I. J.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja BUAB „Kelga“ prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-772-828/2018 dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu pagal M. J. ir I. J. pareiškimą ir priimti naują sprendimą – netenkinti M. J. ir I. J. prašymo patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių bei iš naujo spręsti klausimą dėl M. J. ir I. J. turto padalijimo, nepažeidžiant kreditoriaus BUAB „Kelga“ teisių ir nenukrypstant nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo.
2. Nurodė, Vilniaus apygardos teismo 2018-04-25 nutartimi UAB „Kelga“ buvo iškelta bankroto byla. Bankroto administratorius nustatė, jog šios bendrovės veikla buvo perkelta į naujai įsteigtą įmonę UAB „Kelga transportas“, kurios vadovė ir vienintelė akcininkė yra I. J..
3. Pažymėjo, kad UAB „Kelga“ jau nuo 2017 metų rudens turėjo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams. Paaiškėjo, kad 2018-01-18 Panevėžio apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta M. J. ir I. J. santuoka, o visas M. J. asmeninės nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas buvo perleistas I. J. nuosavybėn. M. J. atiteko UAB „Kelga“ akcijos, kurios 2018-01-24 buvo perleistos trečiajam asmeniui. Įmonė po akcijų pardavimo jokios veiklos nebevykdė.
4. M. J. atliko eilę neteisėtų veiksmų, siekdamas pakeisti UAB „Kelga“ turto struktūrą tokiu būdu, kad kreditoriai neturėtų galimybės nukreipti išieškojimo į šios bendrovės turtą. BUAB „Kelga“ ir jos kreditoriams padaryta 99 665,81 Eur žala. Dėl kurios bendrovė yra pareiškusi ieškinį.
5. Akcentuoja, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi M. J. ir I. J. pažeidė UAB „Kelga“ ir jos kreditorių teisę /interesą gauti bet kokį žalos atlyginimą. Jie elgėsi nesąžiningai, bendra jų valia buvo sukurta schema, siekiant išvengti padarytos žalos UAB „Kelga“ ir jos kreditoriams atlyginimo.
6. Teigė, kad šiuo atveju yra pagrindas proceso atnaujinimui civilinėje Nr. 2YT-772-828/2018 CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kai sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų. Šiuo atveju, abiem sutuoktiniams santuokos nutraukimo metu buvo akivaizdžiai žinoma apie savo atliktus veiksmus ir jais padarytą žalą UAB „Kelga“ ir jos kreditoriams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-01-31 nutartimi BUAB „Kelga“ prašymas atmestas ir atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2YT-772-828/2018.
8. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad BUAB „Kelga“, I. J. ir M. J. pareiškimo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru pareiškimu pateikimo 2017-10-31 metu, reikalavimo teisės į M. J. dar neturėjo, t. y. tarp BUAB „Kelga“ ir M. J. dar nebuvo susiklostęs prievolinis teisinis santykis, kurio pagrindu M. J. turėjo pareigą atlyginti 99 665,81 Eur žalą BUAB „Kelga“. Ieškinys dėl 99 665,81 Eur žalos atlyginimo Vilniaus apygardos teisme pareikštas 2018-11-06, t.y. tuo metu, kai Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose buvo priimtas ir jau įsiteisėjo 2018-01-18 sprendimas civilinėje byloje pagal M. J. ir I. J. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis.
9. Teismas sprendė, kad pareiškimo pateikimo ir civilinės bylos Nr.2YT-772-828/2018 nagrinėjimo metu neegzistavo deliktinė M. J. prievolė, kurią nurodo pareiškėja, todėl nebuvo teisinio pagrindo laikyti BUAB „Kelga“ M. J. kreditoriumi ir įtraukti ją į nagrinėjamą bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. todėl nėra ir įstatyminio pagrindo proceso atnaujinimui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atskiruoju skundu BUAB „Kelga“ prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-01-31 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-772-828/2018.
11. Apeliantė akcentuoja, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą žala atlyginama nuo jos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau – nuo žalos atsiradimo dienos. Įsiteisėjusia teismo nutartimi BUAB „Kelga“ bankrotas pripažintas tyčiniu, konstatuoti ir M. J. neteisėti veiksmai, kurie ir padarė žalos įmonei bei jos kreditoriams.
12. Įmonė neturi jokio turto. Pabrėžia, kad visi M. J. neteisėti veiksmai buvo atlikti iki santuokos nutraukimo. Abu sutuoktiniai elgėsi nesąžiningai siekiant išvengti padarytos žalos UAB „Kelga“ ir jos kreditoriams atlyginimo.
13. Mano, kad pareiškėja turėjo ir turi galiojančią reikalavimo teisę į M. J. padarytos 99 665,81 Eur žalos atlyginimą. M. J. ir I. J. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, dalyje dėl turto pasidalinimo, neabejotinai pažeidžia UAB „Kelga“ ir jos kreditorių interesus. Atkreipia dėmesį, kad sutuoktiniai į dalintino turto sąrašą neįtraukė ir sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nenurodė jiems priklausančių ir I. J. vardu registruotų UAB „Kelga transportas“ akcijų.
14. Apeliantės vertinimu, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, civilinės bylos Nr. 2YT-772-828/2018 nagrinėjimo metu egzistavo deliktinė M. J. prievolė.
15. Jei teismas manė, kad nėra galimybių išnagrinėti šią bylą, kol nebus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-5150-866/2018, nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme pagal BUAB „Kelga“ ieškinį M. J. dėl žalos priteisimo, turėjo ne atmesti prašymą dėl proceso atnaujinimo, o sustabdyti šios bylos nagrinėjimą.
16. Teigia, kad CPK 368 straipsnyje įtvirtinto termino dėl proceso atnaujinimo nepraleido, nes apie J. santuokos nutraukimą sužinojo 2018 m. spalį. Pabrėžia, kad pareiškėja yra bankrutuojanti įmonė, todėl egzistuoja viešasis interesas.
17. Atsiliepimu į atskirąjį skundą I. J. prašo BUAB „Kelga“ atskirąjį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeista.
18. Nurodo, kad apeliantės argumentai, jog M. J. padarė UAB „Kelga“ žalą yra tik apeliantės nuomonė, bet ne faktas. Jos ieškinys dėl žalos atlyginimo dar nėra išnagrinėtas. Apeliantė M. J. civilinę atsakomybę kildina iš delikto ir kaip neteisėtus jo veiksmus įvardija transporto priemonių pardavimą ir darbuotojų atleidimą, tačiau sandorių neginčija. Bendrovės darbuotojams jokia žala nėra padaryta, su jais atsiskaityta.
19. Apeliantė M. J. tariamai padarytą žalą kildina iš kreditorinių reikalavimų, tačiau nenurodo ar šie reikalavimai jau buvo skyrybų bylos nagrinėjimo metu. Nepagrindė ir priežastinio ryšio tarp veiksmų ir įvardijamos žalos. Atkreipia dėmesį į tai, kad bankroto bylos iškėlimo UAB „Kelga“ savininkas ir vadovas buvo J. A., todėl būtent jis turėjo pareigą perduoti įmonės dokumentus ir turtą, todėl net ir preliminariai vertinant atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo žalos padarymo konstatavimui.
20. Nurodo, kad prašymas atnaujinti procesą yra pateiktas praleidus trijų mėnesių terminą, nes apie santuokos nutraukimą bankroto administratorius galėjo sužinoti nuo bankroto bylos nutarties iškėlimo įsiteisėjimo dienos.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
CPK VVIII skyriaus normos dėl proceso atnaujinimo turi būti taikomos atsižvelgiant į šio procesinio instituto paskirtį ir tikslus. Vienas jų – išvengti galimai neteisėto sprendimo teisinių pasekmių. Dėl to proceso atnaujinimo pagrindas, kuriuo remiasi pareiškėja, turėjo būti vertinamos bylos duomenų visumos kontekste, siekiant pilnutinai išsiaiškinti, ar jos nurodytos aplinkybės leidžia protingai abejoti byloje priimto sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.
Bylos duomenimis nustatyta, kad I. J. ir M. J. 2017-10-31 pateikė Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Nurodė, kad turi įsipareigojimų tik vienam kreditoriui - DnB bankui. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-01-08 sprendimu pareiškėjų prašymas tenkintas ir jų santuoka nutraukta bendru sutikimu, paliekant santuokines pavardes ir patvirtinant santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį. Konstatuota, kad kitų kreditorinių įsipareigojimų išskyrus bankui (duomenys neskelbtini) pareiškėjai neturi. M. J. laikotarpiu nuo 2007-06-12 iki 2018-01-24 buvo UAB „Kelga“ akcininkas ir vadovas. Nuo 2018-01-24 akcininku ir įmonės direktoriumi tapo J. A.. UAB „Kelga“ Vilniaus apygardos teismo 2018-04-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2161-852/2019 (buv. Nr. eB2-3384-852/2018) iškelta bankroto byla. 2018-12-18 Vilniaus apygardos teismo nutartimi BUAB „Kelga“ bankrotas pripažintas tyčiniu.
CPK 365 straipsnio 1 dalyje yra numatyta teisė atnaujinti procesą byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, CPK 366 straipsnyje numatytais pagrindais. Proceso atnaujinimas yra išimtinė, savarankiška civilinio proceso stadija, kuria siekiama užtikrinti teisėtumą civiliniame procese po to, kai šalių ginčas teisme jau išnagrinėtas ir yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas nebegali būti patikrintas kitais procesinių sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo kontrolės būdais – apeliacija ir kasacija – tiek tais atvejais, kai šiais kontrolės būdais buvo pasinaudota, tiek kai jais apskritai nebuvo naudotasi.
CPK 365 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys. Neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais, t. y. jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.
Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu. Nurodo, kad iškėlus bankroto bylą UAB „Kelga“, paaiškėjo, kad buvęs šios bendrovės direktorius ir akcininkas M. J. santuokos nutraukimo byloje priimto teismo sprendimo pagrindu visą savo asmeninį nekilnojamąjį turtą perdavė buvusiai sutuoktinei I. J., kai jo vadovavimo laikotarpiu bendrovei ir kreditoriams padaryta žala siekia 99 665,81 Eur, dėl ko šios bendrovės kreditoriai turėjo būti įtraukti trečiaisiais asmenimis, nes sutuoktiniai turtą dalijosi kaip įgytą santuokoje.
CK 3.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta sutuoktinio, pareiškusio ieškinį dėl turto padalijimo, pareiga nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiunčiant pareiškimo kopiją, yra imperatyvi. Ši nuostata taikytina ir nutraukiant santuoką bendru sutarimu. Sutuoktiniams neįvykdžius šios pareigos, kreditoriai turi teisę prašyti atnaujinti bylos dalies dėl santuokoje įgyto turto padalijimo procesą. Jeigu tokių asmenų teisės yra pažeistos, jie turi teisę reikalauti atnaujinti procesą pirmiau nurodytos normos pagrindu. Kadangi UAB „Kelga“ iškelta bankroto byla, tai bankroto administratorius, gindamas kreditorių interesus turi teisę prašyti atnaujinti procesą, kad būtų apgintos kreditorių teisės.
Pirmos instancijos teismas turėjo pareigą pasidomėti, ar nutraukiant santuoką buvo įtrauktas visas turimas šalių turtas, apie ką nurodo ir apeliantė. Iš pridėto teismo sprendimo matyti, kad šalys visą asmeninės nuosavybės teise turimą M. J. turtą dalijo kaip santuokinį turtą, nors jis pagal nurodytas datas buvo įgytas iki santuokos sudarymo, tačiau santuokoje įgyto turto - UAB „Kelga transportas“ nedalino, kas privalu buvo padaryti. Taip pat matyti, kad nei sutuoktinių pareiškime, nei santuokos nutraukimo sutartyje, šalys nenurodė aplinkybių, kurios yra svarbios, t.y. nuo kada jie pradėjo vesti bendrą ūkį, kodėl dalina asmeninį vieno iš sutuoktinių turtą, netgi UAB „Kelga“ akcijas, kurias M. J. nuosavybės teise valdomos dar nuo 2007-06-12.
Šiuo atveju reikšminga ir tai, kad laikotarpiu artimu I. J. ir M. J. prašymo dėl santuokos nutraukimo pateikimo, UAB „Kelga“ vadovaujama vienintelio savo akcininko M. J., ypač aktyviai sudarinėjo įmonės turto pardavimo sandorius, t.y. pardavė net 21 įmonės transporto priemonę, nuo 2017 m. lapkričio mėnesio iki 2018 m. vasario UAB „Kelga“ turtą ir veiklą perkėlė į kitą įmonę UAB „Kelga transportas“, kurios akcininke nuo 2017-11-02 yra I. J. ir kurios akcijos nebuvo įtrauktos į dalintiną sutuoktinių turtą. Nutarties 28 punkte ir pirmiau aptartos aplinkybės leidžia spręsti, kad sutuoktinių pasirinktas turto padalijimo būdas, galėjo turėti tiesioginės įtakos UAB „Kelga“ ir jos kreditorių turtinėms teisėms, kas sudaro pagrindą atnaujinti užbaigtos santuokos nutraukimo bylos procesą remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.
Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus argumentus, kad bankroto administratorius turėjo objektyvią galimybę apie I. J. ir M. J. santuokos nutraukimo byloje priimtą teismo sprendimą sužinoti teismui priėmus nutartį iškelti UAB „Kelga“ bankroto bylą. Bylos duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad bankroto administratorius į pirmosios instancijos teismą su prašymu susipažinti su civiline byla Nr. 2YT-772-828/2018 kreipėsi 2018-10-04, o prašymą atnaujinti procesą šioje byloje pateikė 2018-12-05, todėl vertinti, kad toks prašymas pateiktas praleidus CPK 268 straipsnyje nustatytą terminą, kaip teigia atsiliepime I. J., jokio pagrindo nėra.
Dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kaip neturinčių reikšmės procesiniam bylos rezultatui, teismas nepasisako.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, netinkamai taikė civilinės bylos proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl proceso atnaujinimo, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-772-828/2018 ir bylos nagrinėjimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 31 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti BUAB „Kelga“ prašymą dėl proceso atnaujinimo, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-772-828/2018 ir bylos nagrinėjimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.