- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-11
- Bylos Nr.
- e2A-9-856/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00495-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- Šiaulių apygardos prokuratūros
- Atsakovas
- V. M., mažajai bendrijai „V. N.“
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), L. M. ir Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Šiaulių apygardos prokuratūros ir atsakovo V. M. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-9-1028/2022 pagal ieškovės Šiaulių apygardos prokuratūros, ginančios viešąjį interesą, ieškinį atsakovams V. M. ir mažajai bendrijai „V. N.“ dėl kelio servitutų patekti (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini), esančiais adresais nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Šiaulių rajono savivaldybė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, R. L., T. K., D. K., J. M., L. Š., V. Š., D. P., Z. G., D. B., J. B., M. L., R. K., A. K., R. J., N. S., R. S., R. V., D. V., R. V., L. V., J. V., D. V., R. M., S. M., S. G., D. G., N. V., V. V., L. M., T. K., V. J., T. J., N. L., R. L., Ž. M., V. Š., G. Š., D. K., M. K., R. L., D. J., G. D., M. K., A. K., J. K., R. K., J. N., E. N., E. M., T. V., S. V., T. L., L. L., A. S.-M., K. J., B. S., S. S., G. K., A. K., V. J., A. Š., S. S., R. S..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė: 1) nustatyti atsakovui V. M. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (tarnaujantis daiktas) neterminuotą neatlygintinį kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus žemės sklypų: (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (viešpataujantys daiktai) – naudai; 2) nustatyti atsakovui V. M. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (tarnaujantis daiktas) neterminuotą neatlygintinį kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus žemės sklypų: (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (viešpataujantys daiktai) – naudai; 3) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje gautas šešių asmenų prašymas dėl pažeistų interesų gynimo, kuriame nurodyta, jog į jiems priklausančius žemės sklypus ir juose esančius gyvenamuosius namus gali patekti vieninteliu keliu, einančiu per V. M. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurį jis yra išnuomojęs mažajai bendrijai (toliau – ir MB) „V. N.“, kurios (duomenys neskelbtini) yra V. M.. 2018 m. gegužės mėn. žemės sklype įrengtas elektroninis kelio užtvaras. 2018-05-21 kelio užtvaru užtvertas įvažiavimas į kelią, tokiu būdu užblokuojant įvažiavimą į akligatvį, dėl ko apribota galimybė transporto priemonėmis privažiuoti prie savo namų ir iš jų išvažiuoti. Už vienkartinį užtvaro pakėlimą reikalaujama sumokėti nustatytą 2 Eur mokestį. Šalia kelio užtvaro yra pastatyta lenta, kurioje skelbiama žetonų įsigijimo tvarka: vieno žetono kaina - 2 Eur, žetonų atvežimo kaina - 10 Eur. Be to, minėtoje lentoje nurodyta, kad specialios tarnybos dėl įvažiavimo turi teirautis telefonu, kurio numeris nurodytas skelbime. V. M. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-11-24 Servituto sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp UAB „Arokas“ ir AB „Lietuvos dujos“, pagrindu nustatytas kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis. Servitutas nustatytas tarnaujančio daikto 0,0485 m² ploto dalyje privažiuoti antžeminėmis transporto priemonėmis iki požeminių ir antžeminių komunikacijų. Nors detaliajame plane indeksu (duomenys neskelbtini) pažymėtas kelio servitutas, tačiau kelio servitutas, kaip tarnaujantis daiktas, priklausantiems žemės sklypams nebuvo įregistruotas. Iš detaliojo plano akivaizdžiai matyti, kad V. M. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra suprojektuotas kelias. Užtvėrus vienintelį kelią, kuriuo galima transporto priemonėmis privažiuoti prie pareiškėjams priklausančių žemės sklypų ir namų, yra pažeidžiamas viešasis interesas, kadangi kyla reali grėsmė, jog ne tik jie, bet ir kiti asmenys bei specialiųjų tarnybų transportas, negalės privažiuoti prie pareiškėjams priklausančių žemės sklypų ir gyvenamųjų namų, be to, kyla pavojus eismo saugumui, todėl prašoma ginti viešąjį interesą ir kreiptis ieškiniu į teismą dėl kelio servituto nustatymo. 2019-10-08 gautas 17 asmenų prašymas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjai gyvena (duomenys neskelbtini) akligatvyje, adresai: (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuris priklauso V. M. Siekiant užtikrinti eismo saugumą, detaliajame plane buvo numatyti įvažiavimai į pareiškėjų sklypus iš akligatvio. 2019-12-18 gautas 45 asmenų prašymas, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėse iš viso yra apie 50 gyvenamųjų namų, gyvena apie 200 gyventojų. Prašoma apginti pareiškėjų konstitucines teises bei žemės įstatyme išdėstytus principus. Visi pareiškimai buvo sujungti ir atliktas vienas tyrimas, kurio metu nustatyta, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajono savivaldybėje, kurio paskirtis - žemės ūkio, plotas - 4,05 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-11-17 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl detaliojo plano (duomenys neskelbtini) kaime tvirtinimo“ buvo patvirtintas šio žemės sklypo padalijimo, paskirties keitimo, statybos ir teritorijos tvarkymo reglamentų nustatymo gyvenamųjų namų statybai, inžinerinės infrastruktūros, įskaitant gatves ir privažiavimus, schemos parengimo Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, detalusis planas.
3. Rengiant detalų planą buvo suformuoti žemės sklypai unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) ir jiems nustatyti naudojimo reglamentai numatant servitutus: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) - teisė tiesti, aptarnauti ir naudoti požemines ir antžemines komunikacijas bei (duomenys neskelbtini) kelio servitutas. Tačiau kelio servitutas nekilnojamojo turto registre neįregistruotas. 2008 m. detaliuoju planu buvo suformuotas kvartalas gyvenamųjų namų statybai. UAB „Gantruva“ žemės sklypus pirkimo pardavimo sutartimis perleido fiziniams asmenims. 2010-01-07 pirkimo pardavimo sutartimi UAB „Gantruva“ žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė UAB „Arokas“. 2011-01-05 UAB „Arokas“ įkeitė žemės sklypus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Gantruva“ naudai, dėl ko buvo išduotas sutartinės hipotekos lakštas ir 2011-02-17 Nekilnojamojo turto registre įregistruota hipoteka. 2014-01-10 Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipėsi į antstolį, prašydama priimti vykdyti Šiaulių miesto 4-ojo notaro biuro 2014-01-06 vykdomąjį dokumentą dėl hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo išieškojimo iš BUAB „Gantruva“ ir su skolininku subsidiariai atsakingo asmens - įkaito davėjo UAB „Arokas“. Buvo prašoma parduoti hipotekos lakštu įkeistą turtą - žemės sklypus unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). 2014-06-25 paskelbtos pirmosios varžytinės. 2016-11-04 buvo parduoti žemės sklypai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) už 2 349 Eur ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) už 4 868 Eur. Juos nupirko V. M., 2016-11-25 turto pardavimo iš varžytinių aktu įregistravo nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre. MB „V. N.“ (duomenys neskelbtini) V. M. 2017-02-17 pateikė prašymą įregistruoti su daiktinėmis teisėmis susijusį juridinį faktą, nuomos sutartį. 2017-02-21 Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas, jog žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išnuomotas MB „V. N.“. (duomenys neskelbtini), kvartale dalyje žemės sklypų jau yra pastatyti gyvenamieji namai, kituose vyksta statybos darbai. Tiek tinkamam gyvenamojo namo eksploatavimui, tiek ir žemės sklypo naudojimui būtina galimybė patekti į žemės sklypą. Turi būti numatyta galimybė žemės sklypų savininkams prieiti pėsčiomis prie žemės sklypo, o taip pat privažiuoti transporto priemonėmis, kad būtų užtikrinti būtini poreikiai atsivežti įvairius daiktus, kurą į gyvenamąjį namą, jį remontuoti, patekti komunalines paslaugas teikiančių įmonių, greitosios pagalbos automobiliams, užsitikrinti gaisrinės pagalbos suteikimo galimybes ir pan., o taip pat atsivežti statybines medžiagas į žemės sklypą, privažiuoti prie žemės sklypo statybinei technikai, kad nuosavybės teise valdomą žemės sklypą naudoti pagal paskirtį - sklype statyti statinius. Iš detaliojo plano dokumentų matyti, kad (duomenys neskelbtini), žemės sklypų savininkai tiek pėsčiomis, tiek ir transporto priemonėmis prie savo žemės sklypų gali patekti tik privačia (duomenys neskelbtini) gatve, kurios nuosavybės teisė pagal 2016-11-25 turto pardavimo iš varžytinių aktus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) priklauso V. M.. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, V. M. įsigytų žemės sklypų naudojimo būdas yra susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos su nustatytais servitutais: kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis; teisė naudoti, tiesti, aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas; kiti servitutai. Tačiau nėra nustatytas servitutas, suteikiantis gyventojams teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus žemės sklypu. Poreikis nustatyti kelio servitutą atsirado tuomet, kai žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas rakinamas kelio užtvaras, kuris visą laiką yra užrakintas ir trukdo žemės sklypų savininkams patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Gyventojai tvirtina, kad V. M. žodžiu informavo, jog planuoja pastatyti užtvarą ir kitame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra vienintelis (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų patekimas į namus, todėl būtina nustatyti V. M. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), neterminuotą neatlygintinį kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus atitinkamų 6 žemės sklypų naudai. Taip pat V. M. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), neterminuotą neatlygintinį kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus atitinkamų 38 žemės sklypų naudai.
4. Prašomi nustatyti kelio servitutai yra objektyviai būtini, nes nenustačius servituto nurodytų žemės sklypų savininkai objektyviai negalės naudotis savo žemės sklypais ir pastatais ir bet kokia kita patekimo į žemės sklypus alternatyva negalima, kadangi detaliojo plano sprendiniuose šiose vietose buvo numatyti akligatviai gyventojų saugumui padidinti. Žemės sklypų savininkai, negalintys patekti į jiems nuosavybės teise priklausančią teritoriją, pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad kelio danga buvo įrengta už jų pinigus ir už tai pilnai atsiskaityta. Ankstesnis sklypų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas UAB Gantruva buvo sudaręs susitarimą, jog įrengs kelią už gyventojų pinigus. Šis susitarimas buvo įtvirtintas nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo įsipareigojimo sutartyse, nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyse, rangos sutartyse taip pat yra notaro patvirtinti liudijimai, kad už įrengtą kelią atsiskaityta. V. M. įsigijo žemės sklypus, ant kurių jau buvo įrengtas kelias ir prie šio kelio įrengimo neprisidėjo, todėl 0,0813 ha žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,1667 ha žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būtina nustatyti neterminuotą neatlygintinį kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus 6 ir 38 žemės sklypų savininkams. Nagrinėjamu atveju nustačius kelio servitutą, išlaikoma interesų pusiausvyra, kadangi šiuo metu (duomenys neskelbtini)didelei daliai esančių žemės sklypų savininkams nesuteikta teisė transporto priemonėmis ar pėsčiomis patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, o tai iškreipia interesų pusiausvyra ir nepateisinamai suvaržo žemės sklypų savininkų bei (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų teises. Būtent nustačius kelio servitutą V. M. priklausančiuose žemės sklypuose, išlaikomas (duomenys neskelbtini)žemės sklypų savininkų teisių lygiateisiškumas. Žemės sklypai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), teritorijų planavimo dokumentais buvo suformuoti būtent susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybai. Pagal Šiaulių rajono savivaldybės detalųjį planą, patvirtintą 2008-11-17 Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypams, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas servitutas (duomenys neskelbtini) - kelio servitutas, 596 m², todėl šiuose žemės sklypuose jokia kita veikla kaip tik gatvių ar kitų inžinerinių komunikacijų statyba negalima, dėl ko bet kokiu atveju dėl servituto nustatymo V. M. gyvenimo ir aplinkos kokybė nepablogės, be to, bus įgyvendinti detaliajame plane numatyti sprendiniai. Nustačius kelio servitutą, V. M. nuosavybės teisė būtų suvaržyta esant objektyviai būtinybei ir žymiai mažesne apimtimi, negu jau ilgą laiką yra suvaržyta (duomenys neskelbtini) kaime esančių žemės sklypų savininkų nuosavybės teisė. Kadangi servitutą prašoma nustatyti žemės sklypuose, kurie ir buvo suformuoti susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybai, šiuo metu faktiškai jie yra naudojami kaip keliai, servitutą prašoma nustatyti visame žemės sklypo plote.
Atsiliepimas
5. Atsakovas V. M. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Nei vienas iš trečiųjų asmenų, iki kol atsakovas buvo iškviestas į prokuratūrą apklausai, nebuvo kreipęsis dėl servituto nustatymo. Jeigu teismas ir tenkintų ieškinio reikalavimus ir nustatytų servitutą, tai turėtų būti atlyginti nuostoliai arba priteista kompensacija. Užtvaras stovi nuo 2018 metų gegužės mėnesio. Visi žemės sklypų savininkai ir asmenys, kurie lankosi pas žemės sklypų savininkus, sėkmingai patenka į namus, nėra jokių draudimų. Nėra nei vieno rašytinio įrodymo, patvirtinančio, kad spec. tarnybos nepateko į šalia esančio žemės sklypo Nr. 1 žemės sklypus. MB „V. N.” iš anksto yra pagalvojusi apie specialiąsias tarnybas ir skelbime yra nurodyta, kad „specialiųjų tarnybų transporto patekimas užtikrinamas skambinant telefonu (duomenys neskelbtini)”. V. M. įsigijo žemės sklypą Nr. 1 ir žemės sklypą Nr. 2 iš buvusio savininko UAB „Arokas“ 2016-11-25 Turto pardavimo iš varžytinių aktais. Tai rodo, kad UAB „Gantruva“ net neturėjo tikslų parduoti tretiesiems asmenims žemės sklypo Nr. 1 ir žemės sklypo Nr. 2. Nei vienas iš savininkų, pirkdami savo žemės sklypus iš UAB „Gantruva“, nekėlė klausimo, kodėl jiems nėra parduodami žemės sklypas Nr. 1 ir žemės sklypas Nr. 2, kodėl jiems nėra nustatomi servitutai žemės sklype Nr. 1 ir žemės sklype Nr. 2. UAB „Gantruva“, t. y. buvęs žemės sklypo savininkas, buvo įkeitęs žemės sklypą Valstybinei mokesčių inspekcijai ir buvo įkeista hipoteka kaip visiškai savarankiškas daiktas. Jeigu V. M., įsigydamas žemės sklypą Nr. 1 ir žemės sklypą Nr. 2, būtų matęs, kad ten visiems žemės sklypams yra nustatytas servitutas aplinkui gyvenantiems asmenims, jis tokių žemės sklypų nebūtų pirkęs. V. M. asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nacionalinės žemės tarnybos 2010-11-24 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir/ar ja registruotų daiktinių teisių, daiktinės teisės suvaržymų nėra. V. M., kaip savininko, teisės ribojamos nustatytu įregistruotu servitutu tik daliai žemės sklypo (485 m²), tik konkrečios bendrovės aptarnaujančiam transportui, t. y. pravažiuoti antžeminėmis transporto priemonėmis iki požeminių ir antžeminių komunikacijų. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjui priklausančio žemės sklypo daliai nustatytas servitutas (kelio) yra aiškiai apibrėžtas apimtimi, servituto turėtojas – AB „Lietuvos dujos“ teisių ir pareigų perėmėjas AB „Energijos skirstymo operatorius“, bet ne šalia žemės sklypo Nr. 1 esančių sklypų savininkai. Prokuroras, prašydamas nustatyti servitutą žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - žemės sklypas Nr. 2), kur nurodo 38 žemės sklypus, šioje konkrečioje byloje nepateikė jokių įrodymų, kokias jų (38 žemės sklypų savininkų) materialines teises ir kokiu būdu yra pažeidęs atsakovas šioje byloje. V. M. žemės sklypą Nr. 2 įsigijo 2016-12-08 Turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. (duomenys neskelbtini); nuo 2016-12-08 nėra ir nebuvo jokių ginčų su nei vienu iš šalia esančio žemės sklypo Nr. 2 savininku; nuo 2016-12-08 V. M. nei draudė, nei ribojo pravažiavimo nei vienam iš 38 žemės sklypų savininkų; nuo 2016-12-08 V. M. esant savininkui, nėra ir nebuvo jokių aplinkybių, kad specialusis transportas nepravažiuotų žemės sklypu Nr. 2. Prokuroras savo prašymą dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) argumentuoja tik prielaidomis. Atsakovas nesutinka, kad būtų nustatyti žemės sklype Nr. 1 ir žemės sklype Nr. 2 servitutai todėl, kad toks servitutų nustatymas pažeistų atsakovo nuosavybės teisę.
6. Atsakovė MB „V. N.“ atsiliepime į ieškinį nurodė analogiškos aplinkybes.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
7. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. liepos 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nustatė V. M. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (tarnaujantis daiktas) neterminuotą atlygintinį kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (eiti pėsčiomis), vedžioti (vestis) naminius gyvūnus žemės sklypų: 1) 0,0854 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 2) 0,1973 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 3) 0,0901 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 4) 0,0911 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) k.v., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 5) 0,0781 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 6) 0,1120 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (viešpataujantys daiktai) – naudai; nustatė V. M. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (tarnaujantis daiktas) neterminuotą atlygintinį kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (eiti pėsčiomis), vedžioti (vestis) naminius gyvūnus žemės sklypų: 1) 0,0495 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 2) 0,1140 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); 3) 0,1324 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) k.v,, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 4) 0,1450 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 5) 0,1037 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 6) 0,1035 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 7) 0,1035 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 8) 0,1026 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 9) 0,1048 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 10) 0,1245 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 11) 0,1163 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 12) 0,1114 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 13) 0,1098 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) k.v., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 14) 0,0949 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) k.v., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 15) 0,0833 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 16) 0,1000 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 17) 0,0999 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 18) 0,0904 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) k.v., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 19) 0,0903 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) k.v., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 20) 0,0905 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 21) 0,0905 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 22) 0,0908 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 23) 0,1230 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 24) 0,0894 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) k.v., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 25) 0,1501 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., (duomenys neskelbtini)g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 26) 0,0996 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., (duomenys neskelbtini)g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 27) 0,0901 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., (duomenys neskelbtini)g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 28) 0,0907 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., (duomenys neskelbtini)g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 29) 0,0911 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., (duomenys neskelbtini)g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 30) 0,0916 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., (duomenys neskelbtini)g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 31) 0,0940 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., (duomenys neskelbtini)g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 32) 0,1316 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., (duomenys neskelbtini)g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 33) 0,1228 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., (duomenys neskelbtini)g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 34) 0,1360 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 35) 0,1081 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 36) 0,1053 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 37) 0,0948 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 38) 0,0941 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) k.v., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (viešpataujantys daiktai) – naudai; nustatė, kad servitutai atsakovo sklypams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), galioja visos važiuojamosios dalies ir kelkraščio plote; išaiškino atsakovui V. M., kad jokių stacionarių ar kilnojamųjų daiktų, šiukšlių ar panašių daiktų kelyje ir kelkraštyje negali būti; iš atsakovui V. M. priklausančio sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), servituto naudotojų – sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininkų solidariai priteisė 2 349 Eur kompensaciją atsakovo V. M. naudai; iš atsakovui V. M. priklausančio sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), servituto naudotojų – sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininkų solidariai priteisė 4 868 Eur kompensaciją atsakovo V. M. naudai; iš atsakovo V. M. tretiesiems asmenims - gyventojams priteisė 1 094,50 Eur atstovavimo išlaidų, jas priteisiant išlaidas apmokėjusiai D. K.; iš atsakovo V. M. priteisė 75 Eur žyminio mokesčio valstybei; iš trečiųjų asmenų - sklypų, kurių naudai nustatyti servitutai, savininkų - priteisė 161,96 Eur pašto išlaidų valstybei; iš atsakovo V. M. priteisė 161,95 Eur pašto išlaidų valstybei.
8. Teismas nurodė, kad atsakovui priklausantys sklypai pagal detalųjį planą buvo suplanuoti išimtinai susisiekimui ir inžineriniams tinklams. Tuo tarpu servitutai juose suplanuoti dėl to, kad kitaip nebuvo galima patekti į kitus sklypus, suprojektuotus detaliajame plane. (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto sklypo atveju tai akivaizdu, kadangi tai yra akligatvis patenkant į 6 sklypus. (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto sklypo atveju matyti, kad tai yra (duomenys neskelbtini) gatvės dalis, kur likusi gatvės dalis atsiremia į kitų gyvenamosios paskirties sklypų juostą. (duomenys neskelbtini) g. taip pat jungiasi su (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini)g., (duomenys neskelbtini) g. Iš kadastro žemėlapio galėtų atrodyti, kad (duomenys neskelbtini)g. išeina tolyn ir nėra atkirsta nuo kitų gyvenamųjų kvartalų, tačiau realiai taip nėra, kadangi (duomenys neskelbtini)g. ir (duomenys neskelbtini) g. teritorijoje dar nėra jokios infrastruktūros ir netgi pačių gatvių, tik niekur nevedantys lauko keliukai. Tuo galima nesunkiai įsitikinti apsilankius vietoje, tas taip pat labai gerai matyti pasinaudojant Google Maps žemėlapio pagalba. Galų gale, jei šioje kvartalo pusėje būtų dar vienas pravažiavimas, didžiajai daliai trečiųjų asmenų - gyventojų nebūtų jokios prasmės savo iniciatyva įsitraukinėti į teisminį ginčą. Posėdžio metu iš trečiųjų asmenų ir jų atstovės paaiškinimų teismas nustatė, kad visą šį kvartalą apriboja melioracijos grioviai, kas taip pat matyti iš Google Maps žemėlapio. Taigi, ieškinyje nurodytiems suinteresuotiems asmenims - gyventojams nėra galimybės patekti prie savo sklypų pagal detaliojo plano sprendinius kitaip, nei nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės, pravažiuojant malūną, Aitvarų gatve, o toliau važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve. Ar perspektyvoje (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. kvartalas vystysis, nėra aišku, ar bus sprendžiama ir kuriamos galimybės privažiuoti nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės, nėra aišku, tačiau šiuo metu servitutų klausimas sprendžiamas vadovaujantis esama padėtimi, o ne ta, kokia galėtų būti.
9. Teismas nurodė, kad atsakovui priklausančių ginčo sklypų vienintelis tikslas buvo gatvių ir inžinerinių komunikacijų statyba, todėl gyvenamųjų namų sklypų savininkai neprivalo ieškoti alternatyvų patekti iki savo namų kitokiais būdais, nei tai buvo suplanuota detaliuoju planu. Bet koks kitoks situacijos traktavimas neatitinka elementarios logikos, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
10. Teismas nurodė, kad detaliuoju planu buvo suplanuoti servitutai atsakovo ginčo sklypams, jie suplanuoti todėl, kad jau tuo metu buvo nustatytas jų poreikis. Net ir jau detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad privažiavimai prie planuojamų sklypų planuojami akligatviniai, planuojama gatvių schema nesudaro galimybės atsirasti tranzitiniam automobilių srautui. Tai reiškia, kad detaliojo plano rengėjas kaip tik ir numatė, jog vienintelis būdas gyventojams patekti į savo sklypus bus per gatvių statybai specialiai skirtus sklypus, įskaitant ir atsakovo ginčo sklypus. Tuo tarpu vadovaujantis nurodytomis teisės normomis ir teismų praktika, detaliojo plano sprendiniai privalomi visiems, įskaitant atsakovus, kaip individualūs teisės aktai, taip pat jų privalomumas numatytas įstatymu.
11. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis kelio servitutai gyventojams į ginčo sklypus nėra nustatyti. Manytina, kad tai yra sklypus pardavinėjusios įmonės UAB „Gantruva“ kaltė. Iš trečiųjų asmenų (gyventojų) pateiktų įrodymų (pirkimo-pardavimo įsipareigojimų sutarčių, notarinių pirkimo-pardavimo sutarčių, rangos sutarčių) matyti, kad neretai nurodoma, jog į perkamo gyvenamosios paskirties statybos sklypo kainą įeina ir suformuotas kelias su žvyro danga. Notarinėmis sutartimis ginčo sklypų nuosavybės teisė pirkėjams akivaizdžiai neperėjo, tačiau matyti pardavėjo įsipareigojimai suformuoti kelius su žvyro danga pagal projektą. Taip pat matyti, kad už tai yra mokama pirkėjų lėšomis, todėl kyla klausimas, kokia būtų logika pirkėjui mokėti už kelio įrengimą, jei kelias vėliau pirkėjui nepereitų dalinės nuosavybės teise ar į jį bent jau nebūtų nustatytas servitutas. Vadovaujantis trečiųjų asmenų (gyventojų) paaiškinimais sklypai - gatvės, įskaitant ir atsakovo ginčo sklypus, vėliau gyventojams turėjo būti perleisti faktiškai dykai (už simbolinę kainą). UAB „Gantruva“ to nepadarė, servitutai, kaip buvo numatyta detaliuoju planu, taip pat nebuvo nustatyti, todėl akivaizdu, kad ši įmonė savo įsipareigojimus vykdė netinkamai. Tačiau tokia padėtis tik patvirtina, kad tretieji asmenys turi teisę į servitutų nustatymą.
12. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog gyventojai ir atsakovas dėl servitutų ar kitokios formos ginčo sprendimo būdo nesutaria, tą patvirtina ir nesėkmingai pasibaigusi mediacija, ir byloje pateikti įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės apie konfliktišką situaciją. Taip pat nustatytos aplinkybės, išdėstytos prieš tai, duoda pagrindą daryti išvadą, kad nenustačius servituto gyventojams nebūtų įmanoma ne tik normaliomis sąnaudomis, bet ir apskritai savo sklypų su gyvenamaisiais namais naudoti pagal paskirtį, todėl servitutai yra objektyviai būtini, jų būtinumas įrodytas, ir tai šiuo metu yra vienintelis būdas išspręsti gyventojų interesų įgyvendinimą.
13. Teismas nurodė, kad vadovaujantis kasacinio teismo praktika, detaliojo plano atveju servituto prašantis asmuo net neprivalo papildomai įrodinėti, jog servitutas, kaip toks, yra objektyviai būtinas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai reikalavimas nustatyti kelio servitutą atitinka galiojančių detaliųjų planų sprendiniais nustatytą privalomą teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą, ieškovas neprivalo papildomai įrodinėti, kad servitutas, kaip toks, yra objektyviai būtinas, kad tai yra vienintelis būdas išspręsti ieškovo interesų įgyvendinimą, kad jis išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, jog nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų.
14. Teismas pažymėjo, kad atsakovui V. M., kaip ginčo sklypų savininkui ir naudotojui, servitutų nustatymas sklypų naudojimo galimybių prasme iš esmės neturi visiškai jokios įtakos, kadangi atsakovas neturi jokių galimybių kažkaip protingai naudoti ginčo sklypus. Atsakovo ginčo sklypai yra gatvės (kelio) dalys, todėl jie skirti išimtinai transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Tai matyti ir iš Nekilnojamojo turto registro išrašuose esančių jau minėtų apribojimų, pagal kuriuos žemės sklypo naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Iš atsakovo paaiškinimų policijai, prokurorui, atsakovo atstovės paaiškinimų teisme matyti, kad atsakovas šiuos ginčo sklypus įsigijo kaip investiciją. Iš pateiktų į bylą įrodymų matyti, kad atsakovas investicija laiko tikrai neprotingai didelį pasipelnymą iš gyventojų rinkliavų arba ginčo sklypų perpardavimo gyventojams forma. Todėl atsakovo prieštaravimas servitutų nustatymui neturi nieko bendro su jo teisių valdyti, naudotis ir disponuoti ginčo sklypais apribojimu, nes nustačius servitutus to paprasčiausiai nekiltų. Taigi, faktiškai atsakovo prieštaravimas susijęs su nauda iš sklypų gavimo arba servitutų atveju – su jų atlygintinumu. Tikėtina, kad atsakovui neįtinka, jog teismas gali nustatyti ženkliai mažesnį atlygį už servitutą nei nauda, kokią atsakovas norėtų gauti iš gyventojų, vien todėl ir yra prieštaraujama dėl servitutų nustatymo. Akivaizdu, kad vienintelis atsakovo tikslas įsigyjant tokio pobūdžio žemės sklypus buvo pasipelnyti iš gyventojų. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie tai, kokio dydžio rinkliavas už naudojimąsi mažesniuoju sklypu siekė nustatyti atsakovai, taip pat į tai, kad gyventojams ginčo sklypus atsakovas net ginčų pradžioje siekė perparduoti už keletą kartų didesnę kainą, nei pats juos įsigijo, o vėlesniame procese, trečiųjų asmenų teigimu, ta kaina išaugo beveik dešimteriopai, matyti, kad toks pasipelnymas, pasinaudojant UAB „Gantruva“ iš esmės neteisėtu neveikimu sukurta situacija, akivaizdžiai prasilenkia visų pirma su sąžiningumo, o taip pat su teisingumo ir protingumo principais. Tokio pobūdžio bylose teismas neprivalo ginti pavienių asmenų verslo interesų, ypač kai tokie interesai akivaizdžiai neproporcingai pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus bei viešąjį interesą.
15. Teismas nurodė, kad atsisakius nustatyti servitutus tai reikštų galimybių suteikimą atsakovams elgtis visiškai neproporcingai, galbūt net nesąžiningai, trečiųjų asmenų - gyventojų atžvilgiu renkant iš gyventojų kokias tik norisi rinkliavas. Toks teismo sprendimas būtų ne tik neteisingas, bet ir užprogramuotų konfliktus bei teisinius ginčus ateityje. Atsakovų atstovė taip pat teigė, kad servitutų nereikalinga nustatyti, kadangi atsakovai niekada netrukdė gyventojams naudotis ginčo sklypais. Tačiau tokie teiginiai nėra pagrįsti, kadangi teisinis procesas būtent ir prasidėjo dėl to, kad atsakovas pastatė viename iš sklypų užtvarą, dėl kurios kilo daug problemų gyventojams bei aptarnaujančiam transportui, o taip pat trečiųjų asmenų - gyventojų teigimu, buvo žadama analogiškai užtvaru užtverti ir antrą sklypą. Taigi, atsakovų elgesys ginčo situacijoje yra akivaizdus ir, manytina, kartotųsi tuo atveju, jei servitutai nebūtų nustatyti.
16. Teismas nurodė, kad kvartalas buvo suformuotas detaliuoju planu, gyventojai, vadovaudamiesi šiuo planu, kūrė statybos techninius projektus, juos derino su atitinkamomis valstybės institucijomis, suformavo namų valdas bei pastatė pastatus pagal detaliojo plano sprendinius, todėl patekimas iš kitų sklypų pusių, jei kai kuriais atvejais teoriškai ir būtų kažkaip įmanomas, nebeatitiktų namų statybos projektų sprendinių, taip pat suformuoto patekimo į teritorijas ir pastatytus pastatus, garažus ir pan. krypties. Taip pat tai reikštų gatvių, po kuriomis įrengtos komunikacijos, struktūros keitimą, vandens nutekėjimui skirto palei gatvę einančio griovio transformavimą. Tai vėlgi neatitinka nei detaliojo plano sprendimų, nei jau suformuotos infrastruktūros, o atsakovas, ginčo sklypus įsigijęs vėliau, nei gyventojai vykdė sklypų formavimą ir statybas, neturi pagrindo tokių veiksmų reikalauti. Be to, net jei vieno kito sklypo savininkas teoriškai, investavus daug lėšų ir darbo, galbūt galėtų nesinaudoti atsakovo ginčo sklypais, tai nekeičia esmės, nes keliasdešimčiai kitų sklypų servitutai vis tiek reikalingi, o tokiu atveju likusių sklypų savininkų nėra pagrindo diskriminuoti.
17. Teismas pažymėjo, kad gatvė – kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Taigi, jokia kita veikla, išskyrus transporto priemonių ir pėsčiųjų eismą, kelyje negalima. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, kelio elementai yra ne tik važiuojamoji dalis, bet ir žemės sankasa, kelkraščiai, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, želdiniai, apšvietimo įrenginiai su šių elementų užimama žeme. Todėl jokių stacionarių ar kilnojamų daiktų, kaip dabar ginčo sklypuose metalinio garažo ar garažų, taip pat metalo laužo, šiukšlių ar panašiai, kelyje ir kelkraštyje negali būti. Pastatydamas metalinius garažus atsakovas akivaizdžiai piktybiškai siekia kenkti gyventojams, gadindamas bendrą infrastruktūros vaizdą ir trikdydamas transporto priemonių bei pėsčiųjų eismą. Atsižvelgiant į tai, atsakovas metalinius garažus iš ginčo sklypų turi pašalinti, o nustatant servitutą atsakovams uždraustina ateityje atlikti tokius veiksmus, kadangi, vadovaujantis CK 4.111 straipsniu, servitutas gali būti ne tik teisė naudotis svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), bet ir to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas. Nagrinėjamu atveju tokio konkretaus reikalavimo ieškinyje nepareikšta, tačiau draudimas tokiu būdu naudoti kelią, kokiu būdu dabar naudoja atsakovai, įtvirtintas įstatymu, todėl siekiant išvengti tokios piktybiškos veiklos ateityje, servitutas apibrėžtinas tokia forma. Taip pat nustatytina, kad servitutas ginčo sklypams galioja visoje važiuojamojoje dalyje ir kelkraštyje. Atsižvelgiant į kvartalo pobūdį abejotina, kad gatvėmis būtų varomi galvijai, todėl šioje dalyje nustatytina tik tiek, kad naudojantis servitutu ginčo sklypais gali būti vedžiojami naminiai gyvūnai.
18. Teismas nurodė, kad atsakovas juridinis asmuo neturi nuosavybės teisės į ginčo sklypus, todėl atsakovų tarpusavio teisiniai santykiai ir galbūt planuoto gyventojų sąskaita verslo planai nėra reikšmingi. Atsakovas V. M. jokių nuostolių byloje taip pat neįrodinėjo. Faktiškai nuostolių dėl servitutų nustatymo jis ir negali patirti, kadangi ginčo sklypai skirti tik transporto ir pėsčiųjų eismui, juose vykdyti kokią nors kitokią veiklą, statybas draudžiama. Tačiau šiuo atveju svarstytina viešpataujančiųjų daiktų savininkų (gyventojų) prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui (V. M.).
19. Teismas nurodė, kad nustačius servitutus tretieji asmenys - gyventojai iš to gaus neabejotiną naudą, kadangi bus užtikrinta jų teisė prieiti ir privažiuoti iki savo sklypų (namų). Atsakovui tokiu atveju jokia nauda neatsiranda nepaisant to, kad jis yra ginčo sklypų savininkas. Tai neatitinka šalių interesų proporcingumo ir pusiausvyros. Atsakovo pagrindinis tikslas įsigyjant ginčo sklypus, akivaizdu, buvo gerokai brangesne kaina ginčo sklypus parduoti suinteresuotiems gyventojams. Nustačius servitutus, gyventojų interesas juos įsigyti gerokai sumažėtų, todėl sumažėtų atsakovo galimybės kada nors gauti naudą iš sklypų. Atsižvelgiant į tai teismas sprendė, jog yra pagrindas priteisti iš trečiųjų asmenų - gyventojų, suinteresuotų servitutais, vienkartinę kompensaciją atsakovui. Labai tikėtina, kad ginčo sklypai apskritai turėjo būti perleisti gyventojams. Jei taip nebūtų įvykę, pagal sudarytų sutarčių su UAB „Gantruva“ turinį vertintina, kad turėjo būti nustatytas servitutas, kuris turėjo būti nemokamas, nes gatvės turėjo būti įrengtos už gyventojų pinigus. Atsakovas ginčo sklypuose iš esmės negali vykdyti jokios veiklos, negali užsiimti statybomis, todėl jo vienintelis praradimas servitutų atveju yra suma, sumokėta už ginčo sklypus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į ginčo situaciją ir atsakovo pasinaudojimą kitų asmenų sukurta neteisinga situacija, dėl ko kilo galimybė įsigyti ginčo sklypus nežinant suinteresuotiems gyventojams, vertintina, kad turi būti nustatyta vienkartinė kompensacija.
20. Teismas nurodė, kad tretieji asmenys - gyventojai pateikė įrodymų, jog savo lėšomis prisidėjo prie kelio įrengimo, dėl to servitutas turėtų būti nemokamas. Sutiko, kad atsakovai niekaip neprisidėjo prie gatvių įrengimo, tačiau nurodė, jog į tai atsižvelgtina nustatant kompensacijos dydį. Tuo tarpu investavimas į kelio įrengimą buvo reikalingas ir naudingas patiems gyventojams. Jeigu norint normaliai naudotis servituto suteiktomis teisėmis yra būtina remontuoti ir kitaip tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą, servituto turėtojas privalo visa tai atlikti tinkamai ir laiku. Taigi, servituto atveju gyventojai taip pat turėtų tokią pareigą. Be abejo, į tokias gyventojų investicijas galėtų ir turėtų būti atsižvelgiama, jei atsakovas jiems perleistų ginčo sklypus, kadangi gyventojai savo lėšomis prisidėjo prie atsakovo turto pagerinimo, dėl to galimai pakilo sklypų vertė. Tačiau kompensacijos atveju tokia aplinkybė neduoda pagrindo išvadai, kad kompensacija išvis neturėtų būti mokama, nes nėra aišku, ar ateityje žemės sklypai gyventojams bus perleisti.
21. Teismas nurodė, kad tokie būdai, kokiais atsakovas dabar naudoja sklypus (užtvarų, garažų statymas), yra netinkami ir neteisėti, neatitinkantys detaliojo plano sprendinių. Taip pat valstybėje nėra sukurta teisinė sistema, leidžianti pastatyti gyvenamųjų kvartalų gyventojus į tokią padėtį, kokia susidarė nagrinėjamu atveju, ir leisti verslo atstovams pasipelnyti iš gyventojų rinkliavomis už važiavimą iki savo namų, kai iš sutartinių santykių ir detaliojo plano akivaizdu, jog formuojant sklypus ir gyventojams juos įsigyjant, tokios sąlygos, rinkliavų galimybės nebuvo numatytos. Verslo santykiai tarp privačių, valstybės nekontroliuojamų verslininkų ir vartotojų galimi tik tada, kai vartotojas (klientas) gali laisvai pasirinkti, ar naudotis paslauga, ar ne (pvz., pasinaudojant mokama parkavimo vieta viešosiose erdvėse). Nagrinėjamu atveju gyventojai pasirinkimo neturi. Apskritai šiuo atveju įžvelgtinas teisinio reguliavimo ydingumas arba spraga, kadangi turėtų būti aiškiai sureguliuota, kas gali įsigyti gatvių sklypus, galbūt turėtų būti nustatyta pirmumo teisė tokius sklypus pirkti, pareiga informuoti gretimų sklypų savininkus apie tokio turto varžytynes, pareiga įregistruoti servitutus ar pan. Bet kuriuo atveju vertintina, kad verslo veikla atsakovai ginčo sklypuose užsiimti negali, todėl nėra dėl ko skaičiuoti periodinių praradimų, taigi, ir periodinės kompensacijos.
22. Teismas nurodė, kad ginčo sklypuose yra negalima komercinė veikla, statybos ar pan., sklypų paskirtis yra susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Todėl neturi reikšmės, kokiai ginčo sklypų daliai nustatomi servitutai, nesvarbus ir servitutų turinys bei laikas, kadangi kelių (gatvių) paskirtis visada bus transporto priemonių ir pėsčiųjų eismas. Turtinių nuostolių dėl servitutų nustatymo, dėl jau nurodytų aplinkybių, dėl sklypų naudojimo pobūdžio, atsakovas nepatirs, jo kaip savininko teisės pačiam naudoti ginčo sklypus pagal jų paskirtį nebus pažeistos. Servituto nustatymu viešpataujančio daikto savininkui visada yra nauda, tačiau servitutas nustatomas ne dėl kokios nors gyventojų komercinės veiklos, todėl jų nauda yra tiesiog elementarus patekimas į namus. Servitutų nustatymas neapriboja atsakovo galimybių ginčo sklypus parduoti už protingą kainą, kad ir tiems patiems gyventojams. Gyventojų suinteresuotumas tuo išlieka, kadangi gyventojai galėtų netrukdomai tvarkytis aplinką, statyti transporto priemones, naudotis papildoma teritorija ir pan. Visos konfliktinės situacijos priežastis apskritai yra atsakovo noras minimaliomis pastangomis uždirbti. Paprastai verslo iš nekilnojamojo turto teikiama grąža yra keli ar keliolika procentų per metus, net kredito įstaigų grąža yra ne ką didesnė. Taigi, savaime suprantama, kad gyventojų interesas ginčo sklypams, manytina, tebėra, tačiau šalys nesutarė dėl protingos kainos. Atsakovas, kaip verslininkas, įsigydamas ginčo sklypus, tokioje situacijoje privalėjo suprasti, kokias rizikas prisiima, galėjo pasidomėti ir detaliuoju planu.
23. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, į trečiųjų asmenų - gyventojų skaičių, į atsakovo tikslus įsigyjant ginčo sklypus, vertino, kad teisinga kompensacija būtų ginčo sklypų įsigijimo kainų dydžio: sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojams – 2 349 Eur, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojams – 4 868 Eur. Didesnės kompensacijos priteisimui nėra pagrindo, kadangi tai faktiškai reikštų ginčo sklypų pirkimą rinkos kainomis neįgyjant į juos nuosavybės teisių. Tokiu būdu yra padengiama suma, atsakovo investuota sklypų įsigijimui. Tuo tarpu atsakovo investicija atsipirks tuo atveju, jei atsakovas sklypus parduos juos įsigyti už patrauklią, protingą kainą norintiems pirkėjams.
24. Teismas nurodė, kad kompensacija priteistina solidariai, kadangi esant dideliam kiekiui asmenų, jos išieškojimas pasidarytų labai sudėtingas. Tuo tarpu gyventojai tarpusavyje bendradarbiauja ir gali nesunkiai susiorganizuoti dėl kompensacijos mokėjimo. Pačios kompensacijos tarp atitinkamų gyventojų turi būti pasiskirstytos lygiomis dalimis.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
25. Apeliaciniu skundu ieškovė Šiaulių apygardos prokuratūra prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 7 d. sprendimą dalyje ir nustatyti žemės sklypams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. 4400- 1801-5475, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), neterminuotą neatlygintinį kelio servitutą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Šalies argumentai
25.1. Pagal Šiaulių rajono savivaldybės detalųjį planą, patvirtintą 2008 m. lapkričio 17 d. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl detaliojo plano (duomenys neskelbtini) kaime tvirtinimo“, buvo patvirtintas žemės sklypo padalijimo, paskirties keitimo, statybos ir teritorijos tvarkymo reglamentų nustatymo gyvenamųjų namų statybai, inžinerinės infrastruktūros, įskaitant gatves ir privažiavimus, schemos parengimo detalusis planas. Rengiant detalų planą buvo suformuoti žemės sklypai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jiems nustatyti naudojimo reglamentai, numatant servitutus: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) - teisė tiesti, aptarnauti ir naudoti požemines ir antžemines komunikacijas bei (duomenys neskelbtini) kelio servitutas.
25.2. Vertinant ginčo žemės sklypus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nustačius neterminuotą atlygintinį kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (eiti pėsčiomis), vedžioti (vestis) naminius gyvūnus, žemės sklypų, žemės naudojimo paskirtis ir būdas nepasikeitė. Tai pripažino ir teismas savo sprendime.
25.3. Sprendiniai žemės sklypams buvo nustatyti 2008 m. lapkričio 17 d. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), tuo tarpu V. M. žemės sklypus įsigijo daug vėliau, t. y. 2016 m. lapkričio 4 d., o numatyti sprendiniai yra privalomi ir šiuo metu, nes detalusis planas nepakeistas ir yra galiojantis.
25.4. 2008 m. gruodžio 18 d. žemės sklypams įregistruotos specialiosios naudojimo sąlygos, t. y. įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai, nuo 2010 m. lapkričio 24 d. numatyti servitutai, t. y. kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėms; servitutas - teisė naudoti požemines, antžemines komunikacijas, servitutas - teisė tiesti požemines, antžemines komunikacijas; servitutas - teisė aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas; kiti servitutai. Vien šių Nekilnojamojo turto registre užregistruotų ribojimų gausa įsigijimo metu maksimaliai ribojo bet kokią veiklą žemės sklype, todėl papildomai nustatytas kelio servitutas iš esmės neįtakoja jokio naujo draudimo ar ribojimo naudotis žemės sklypu nei buvo iki šiol.
25.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 „Dėl vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu“ tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo 9 punkte nustatyta, kad vienkartinė ar periodinė kompensacija už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui mokama už nuostolius, atsiradusius dėl prarastos galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą. Iš teisės akto reglamentacijos akivaizdu, kad vienkartinė kompensacija gali būti skiriama tik tuomet, kai prarandama galimybė naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį.
25.6. Dėl servituto nustatymo jokios įstatymų ginamos atsakovo teisės ir/ar teisėti interesai nebuvo pažeisti ir atsakovai nepatiria jokių nuostolių ar nepatogumų - yra įgyvendinami detaliajame plane numatyti sprendiniai, o servituto taikymas savo esme negali būti tarnaujančiojo daikto savininko pelnymasis iš viešpataujančiojo daikto savininko.
25.7. Teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai priėjo išvados, kad nustačius servitutą, atsakovas nebegalės gyventojams pelningai parduoti įsigytų žemės sklypų. Gyventojai žemės sklypų iš atsakovo nepirko nei iki civilinės bylos pradžios, nei vykstant teisminiam procesui, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad nustačius servitutą aplinkybės pasikeis. Teismo sprendimas paremtas išimtinai spėjimu, kad atsakovas ketina parduoti žemės sklypus už protingą kainą, todėl negali būti laikomas pagrindu nustatyti vienkartinę išmoką. Neįrodytos negautos pajamos nėra nuostolis ir negali būti atlyginamos remiantis spėjimais.
25.8. Teismas tinkamai nustatė aplinkybes, jas aptarė, tačiau visų įrodymų kontekste netinkamai jas įvertino, ko pasėkoje nepagrįstai nustatė sumokėti vienkartinę kompensaciją. Iš bylos duomenų matyti, jog nėra nustatyta būtinų sąlygų kompensacijai mokėti, t. y. nėra pakeista žemės naudojimo paskirtis ir būdas, taip pat nėra padaryta ir kitokių nustatytų ir įrodytų nuostolių.
Atsiliepimas
26. Tretieji asmenys – suinteresuoti gyventojai – atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad ieškovė gina viešąjį interesą, o tretieji asmenys suinteresuoti ginčo sprendimu ir civilinėje byloje yra ieškovės pusėje, prisideda prie ieškovės skundo.
Šalies argumentai
27. Apeliaciniu skundu atsakovas V. M. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
27.1. Teismas, nustatydamas servitutą teismo sprendimu, pažeidė CK 4.126 straipsnio 1 dalies nuostatas, nevertino, ar šiuo atveju yra būtina sąlyga - savininkų nesutarimas, servitutui teismo sprendimu nustatyti, nes suinteresuotos šalys niekada dėl servituto nesitarė. Nagrinėjamoje byloje atsakovas nuosekliai viso teismo proceso metu teigė, kad atsakovo ir trečiųjų asmenų požiūris į atsakovui priklausančius du ginčo objektus žemės sklypus skyrėsi, ir kokiu būdu gretimų žemės sklypų savininkai, t. y. šioje byloje tretieji asmenys, gali įgyvendinti savo teises.
27.2. Teismas ginčui spręsti taikydamas CK 4.126 straipsnio 1 dalies nuostatas, nevertino, ar tretieji asmenys išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teises būtų galima įgyvendinti neapribojant žemės savininko teisių servituto pagrindu; taip pat, kad nenustačius žemės servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis naudoti trečiųjų asmenų turto pagal paskirtį.
27.3. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2007; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 157/2009; kt.). Šiuo konkrečiu atveju ginčą išspręsti buvo galima per nuomos santykius, per įsigijimo santykius, per paslaugų teikimo santykius. Tarp atsakovo ir didesnės dalies trečiųjų asmenų nebuvo net ginčo dėl servituto nustatymo, nebuvo jokių inicijavimų dėl servituto nustatymo sandoriu, todėl visiškai nesuprantamas ieškovės, kaip prokuratūros, vaidmuo šioje byloje, kai iš esmės civilinį ginčą inicijuoja teisėsaugos institucija, todėl pirmos instancijos teismas neteisingai padarė išvadą, kad teismo sprendimu vienintelis būdas išspręsti šį ginčą. Teismas nesilaikė aukščiau aptartos kasacinio teismo praktikos aiškinant CK 4.126 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismo sprendimu nustatė servitutą nepagrindęs, kad šiuo atveju servituto nustatymas yra objektyviai būtinas ir vienintelis būdas trečiųjų asmenų savininkų daiktinių teisių įgyvendinimui.
27.4. Atsakovo ir trečiųjų asmenų žemės sklypų ir juose esančių pastatų savininkų interesai gali būti derinami ir kitais įstatymui neprieštaraujančiais būdais. Šiuo konkrečiu atveju ginčą išspręsti buvo galima per nuomos santykius, per įsigijimo santykius, per paslaugų teikimo santykius (mokant už pravažiavimą), nustatant servitutus tokio dydžio, kokie servitutai buvo nustatyti jau ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, o ne į visus atsakovui priklausančius abu žemės sklypus per visą plotį ir ilgį. Sprendžiant dėl civilinių teisių įgyvendinimo būdų santykio su įstatyminėmis servituto nustatymo teismo sprendimu prielaidomis, svarbu yra tai, kad suinteresuotiems asmenims dėl jų nesusitarus, teismas neturi diskrecijos spręsti dėl jų taikymo.
27.5. Servitutas yra daiktinė teisė ir seka paskui daiktą, jis nustatomas neterminuotai, servituto turėtojui sudėtinga taikyti atsakomybe už netinkama naudojimąsi tarnaujančiuoju daiktu ir pan. Naudojantis žemės sklypu nuomos sutarties, paslaugų sutarties pagrindu, žemės sklypo savininko ir trečiųjų asmenų žemės sklypų savininkų tarpusavio teisės ir pareigos yra apibrėžtos aiškiau, nuomotojas, gindamas savo teises įstatymo nustatyta tvarka, gali taikyti nuomininko pareigų pažeidimo teisinius padarinius ir pan. Šioje byloje atsakovas yra pateikęs eilę įrodymų, kai tretieji asmenys atsakovui nuosavybės teise priklausančiais ginčo žemės sklypais naudojosi kaip savo, t. y. asmeninių poreikių tenkinimui, todėl šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju nustatant servitutą teismo sprendimu, netinkamai taikytos ginčo santykius reglamentuojančios teisės normos.
27.6. Teismas, nustatydamas servitutą teismo sprendimu, neatsižvelgė į konstitucinę nuosavybės teisių apsaugą, taikomo ribojimo proporcingumą. Taikant servituto instituto normas, pamatiniai yra proporcingumo ir civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo principai. Visiškai nesuprantama, kodėl šioje byloje buvo taikomi dvigubi standartai: atsakovas žemės sklypus įsigijo kaip investiciją, jokių apribojimų atsakovui įsigyti žemės sklypus nebuvo, fizinis asmuo su savo nuosavybės teise turimu turtu, jeigu atsakovas neužsiima draudžiama įstatymų ar teises aktais nustatyta veikla, gali naudotis savo turimu turtu kaip nori, todėl teismas, apribodamas nuosavybės teises, padarė turtinę žalą atsakovui.
Šalies argumentai
27.7. Apeliantas nesutinka atlyginti ir pašto išlaidų, nes nuo pat pradžių jis naudojosi EPP sistema, todėl visiškai nesuprantama kodėl, kai byla yra elektroninė, buvo naudojamasi pašto paslaugomis.
Atsiliepimas
28. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Šiaulių apygardos prokuratūra prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
28.1. Ieškovė byloje pateikė įrodymus, jog buvo išnaudotos visos priemonės, kad savininkai susitartų ir rastų visiems tinkamą sprendimo būdą. Papildomai įvertinus, kad gyventojai patekti į jiems nuosavybės teisėmis priklausančius namus gali tik vieninteliu būdu, t. y. per žemės sklypus unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo inicijuotas procesas dėl servituto nustatymo teisminiu būdu. Teismas tinkamai įvertino paminėtas aplinkybes ir jų pagrindu padarė teisingas išvadas.
28.2. Nors apeliantas nurodo, kad buvo pažeistas Konstitucijos 23 straipsnis, jo teises saugo įstatymai, t.y. teismas, nustatydamas servitutą teismo sprendimu, neatsižvelgė į konstitucinę nuosavybės teisių apsaugą, taikomo ribojimo proporcingumą, tačiau apeliaciniame skunde nenurodyta, kokiu būdu padarytas pažeidimas, kokia apimtimi teisinių argumentų, todėl toks teiginys tėra deklaratyvus pozicijos išdėstymas.
28.3. Atsakovas žemės sklypus įsigijo 2016-11-04, kai detaliuoju planu jau buvo numatyti sprendiniai, kurie privalomi ir šiuo metu, todėl papildomo servituto nustatymas tėra detaliojo plano sprendinių įgyvendinimas. Be to, įsigydamas žemės sklypus, atsakovas turėjo matyti, kad sklypai nėra skirti ir ateityje negalės būti naudojami asmeninių poreikių tenkinimui, nes juose įrengtas kelias su žvyruota danga. Atsižvelgiant į tai nėra pagrindo teigti, kad atsakovui įsigyjant žemės sklypus susiformavo pagrįsti ir teisėti lūkesčiai įsigytus žemės sklypus naudoti išimtinai savo reikmėms. Tuo pačiu nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeistos apelianto teisės.
29. Tretieji asmenys – suinteresuoti gyventojai – atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
29.1. Apeliantas skunde nurodo kasacinio teismo 2010-11-23 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2010, kurioje teismas sprendė ginčą dėl servituto nustatymo privačioje žemėje administraciniu aktu. Teismas šioje byloje pasisakė dėl žemės sklypų savininkų nesutarimo iškilus ginčui dėl servituto (CK 4.126 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, toks susitarimas reikštų sandorio tarp šalių sudarymą, o sandoriais nustatyti servitutus turi teisę tik pats tarnaujančiuoju tampančio daikto savininkas (CK 4.125 straipsnis).
29.2. Apelianto ir žemės sklypų savininkų situacijos vertinimai, siūlomi sprendimai ir pozicijos skyrėsi iš esmės. Apeliantas nesutiko, kad jam nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose būtų nustatyti servitutai, nes, jo teigimu, jis realiai prarastų galimybę savo žemės sklypus naudoti todėl, kad nuolat važinėjant po jam nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus kitiems asmenims, tokią nuosavybę laikyti jam finansiškai nenaudinga, turtą pirko kaip investiciją, o negalint iš turto gauti piniginių lėšų, visiškai prarandama įsigyto turto vertė. Teisminė mediacija nedavė rezultatų. Apeliantas vienasmeniškai priima sprendimus (kelio užtvėrimas, mokesčių įvedimas), tačiau su trečiaisiais asmenimis dėl situacijos vertinimo nediskutuoja, kokių nors sandorių nesiūlo.
29.3. Atsakovui 2022-03-15 buvo pasiūlytas susitarimas, kad visi susisiekimo žemės sklypų savininkai laisvai naudojasi teritorijų planavimo dokumente numatytais susisiekimo keliais vieni kitiems nemokėdami mokesčių, tačiau apeliantas atsisakė svarstyti taikaus susitarimo galimybę.
29.4. Visos aukščiau nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina faktą, kad žemės sklypų savininkai nesusitaria dėl žemės sklypų naudojimo tvarkos ir sąlygų nei nustatant servitutą, nei sklypų savininkų susitarimu sudarant sandorį nei iki civilinės bylos nagrinėjimo, nei nagrinėjant civilinę bylą. Šalims susitarti nepavyko net ir ėmusis tam procesinių priemonių (mediacijos), todėl akivaizdu, kad susitarimas neįmanomas ir ginčas dėl servituto turėjo būti išspręstas teismo. Apeliantas skunde nenurodo įstatymo išimčių, kurių pagrindu teismas byloje esančius įrodymus galėtų vertinti apelianto nurodomu būdu.
29.5. CPK 312 straipsnis draudžia apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliantas skundą grindžia teismo pareiga nustatyti, koks sandoris būtų tinkamiausias apsaugant apelianto turtinius interesus. Civilinės bylos nagrinėjimo metu apeliantas nei viename procesiniame dokumente, įskaitant ir nepriimtą priešieškinį, nekėlė nuomos, panaudos ar kito sandorio sudarymo poreikio. Priešieškiniu apeliantas siekė, kad valstybė išpirktų visuomenės poreikiams žemės sklypą. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, apelianto siekis, kad teismas ginčo situaciją vertintų ne servituto nustatymo, o šalių sandorio sudarymo pagrindais, neturi teisinio pagrindo.
29.6. Apeliantas cituoja 2011-05-30 LAT nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2011, kurioje teismas sprendė ginčą dėl servituto - teisės ribotai naudotis žemės sklypo dalimi, kuriame yra trečiajam asmeniui priklausantys pastatai - nustatymo žemės sklype, grąžintame atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Teismas, nagrinėdamas cituojamą bylą, pažymėjo, kad žemės sklypo ir jame esančių pastatų savininkų interesai gali būti derinami ir kitais įstatymui neprieštaraujančiais būdais. Teismas nurodė, kad sprendžiant dėl civilinių teisių įgyvendinimo būdų santykio su įstatyminėmis servituto nustatymo teismo sprendimu prielaidomis, svarbu yra tai, kad suinteresuotiems asmenims dėl jų nesusitarus, teismas neturi diskrecijos (arba tik labai siaurą) spręsti dėl jų taikymo. Nurodytos bylos faktinės aplinkybės ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės ir jų teisinis vertinimas skiriasi iš esmės. Teismas savo iniciatyva neturi pareigos ir teisinių pagrindų ginčo situaciją vertinti kokio nors sandorio (nuomos, panaudos ar pan.) pagrindu.
29.7. Apeliantas žalos pagrindų ar dydžio nekonkretizuoja nei apeliaciniame skunde, nei dėl jų pasisakė civilinės bylos procesiniuose dokumentuose. Teismas sprendimu pagrįstai akcentavo, kad atsižvelgiant į žemės sklypų paskirtį sklypuose negalima komercinė veikla, statybos ar pan., todėl neturi reikšmės, kokiai ginčo sklypų daliai nustatomi servitutai, nesvarbus ir servitutų turinys bei laikas, kadangi kelių (gatvių) paskirtis visada bus transporto priemonių ir pėsčiųjų eismas, ir apelianto, kaip savininko, teisės pačiam naudoti ginčo sklypus pagal jų paskirtį, nebus pažeistos ir tokiu būdu padengiama suma, atsakovo investuota žemės sklypų įsigijimui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
30. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas.
Dėl ieškovės apeliacinio skundo
31. Ieškovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria iš atsakovui priklausančio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) servituto naudotojų (sklypų savininkų) priteista 2 349 Eur kompensacija, iš sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojų (sklypų savininkų) – 4 868 Eur kompensacija. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad vien šių Nekilnojamojo turto registre užregistruotų ribojimų gausa sklypų įsigijimo metu maksimaliai ribojo bet kokią veiklą žemės sklype, todėl papildomai nustatytas kelio servitutas iš esmės neįtakoja jokio naujo draudimo ar ribojimo naudotis žemės sklypu nei buvo iki šiol. Iš bylos duomenų matyti, jog nėra nustatyta būtinų sąlygų kompensacijai mokėti, t. y. nėra pakeista žemės naudojimo paskirtis ir būdas, taip pat nėra padaryta ir kitokių nustatytų ir įrodytų nuostolių.
32. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės nurodomos aplinkybės, jog 2008 m. lapkričio 17 d. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas žemės sklypo padalijimo, paskirties keitimo, statybos ir teritorijos tvarkymo reglamentų nustatymo gyvenamųjų namų statybai, inžinerinės infrastruktūros, įskaitant gatves ir privažiavimus, schemos parengimo detalusis planas, kurį rengiant buvo suformuoti žemės sklypai unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei jiems nustatyti naudojimo reglamentai numatant servitutus, bei tai, jog 2008 m. gruodžio 18 d. žemės sklypams įregistruotos specialiosios naudojimo sąlygos, t. y. įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai, nuo 2010 m. lapkričio 24 d. numatyti servitutai, nepaneigia servituto atlygintinumo pobūdžio.
33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad siūlymai dėl servituto nustatymo ir jo dydžio bei kitų sąlygų teritorinio planavimo dokumentuose nėra kokiu nors būdu privalomi šalims ar teismui, nors juose gali būti tam tikrų duomenų apie servituto būtinumą ar jo dydį. Viena vertus tai reiškia, kad teritorijų planavimo dokumentuose esantys faktiniai duomenys gali būti teikiami kaip vienas iš įrodymų, iš kurių teismas sprendžia dėl servituto būtinumo, dydžio ir kitų reikšmingų servituto nustatymui aplinkybių (CPK 177 straipsnis). Kita vertus, jie neturi didesnės įrodomosios ar prejudicinės galios (CPK 182, 197 straipsniai), todėl servitutui ir jo dydžio nustatymui teritorijų planavimo dokumentuose esantys faktiniai duomenys su siūlymais gali būti vertinami kaip vienas iš įrodymų (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-695/2021).
34. Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegijos vertinimu, būtent detalusis planas bei Nekilnojamojo turto registre užregistruoti ribojimai leidžia spręsti apie objektyvų servitutų nustatymo būtinumą, tačiau, kaip minėta, nepaneigia servituto atlygintinumo pobūdžio.
35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje servituto nustatymo bylose nurodyta, kad šiems teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas. Tai reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitą šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012). Įstatyme įtvirtinta galimybė tarnaujančiojo daikto savininkui atlyginti jo patirtus nepatogumus ir praradimus, susijusius su servituto nustatymu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Kasacinio teismo išaiškinta, kad civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011). Nors servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis, tačiau, priklausomai nuo civilinio santykio šalių valios, jis gali būti ir neatlygintinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009). Taigi, pagal teismų formuojamą praktiką, servitutas atlygintinas, išskyrus atvejus, kai šalys susitaria kitaip.
36. Nagrinėjamu atveju atsakovas V. M. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jeigu teismas tenkintų ieškinio reikalavimus ir nustatytų servitutą, tai turėtų būti atlyginti nuostoliai arba priteista kompensacija. Taigi, esant atsakovo išreikštai valiai dėl atlygintinio servituto, neatlygintinis servitutas šiuo atveju negali būti nustatytas. Aplinkybė, jog ieškovė nepritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui dėl kompensacijos priteisimo, nesudaro pagrindo pripažinti, jog kompensacija priteista nepagrįstai.
37. Apeliantės apeliaciniame skunde nurodytoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 „Dėl vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu“ patvirtintoje tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikoje pateikti išaiškinimai nagrinėjamu atveju teismo nesaisto, kadangi minėta metodika aktuali tik nustatant kompensaciją administraciniu aktu. Juolab, kad kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog teisės aktuose reglamentuota nuostolių dėl konkretaus servituto nustatymo apskaičiavimo metodika gali būti reikšminga aplinkybė nustatant kompensacijos dydį, tačiau jį nustato teismas, o ne teisės aktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011).
38. Įvertinus skundžiamo teismo sprendimo motyvus nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas vertino nustatomų servitutų įtaką tiek viešpataujančiųjų daiktų savininkų (trečiųjų asmenų), tiek tarnaujančiojo daikto savininko (atsakovo) teisėms. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad nustačius servitutus tretieji asmenys - gyventojai iš to gaus neabejotiną naudą, kadangi bus užtikrinta jų teisė prieiti ir privažiuoti iki savo sklypų (namų), o atsakovui V. M. tokiu atveju jokia nauda neatsiranda, nepaisant to, kad jis yra ginčo sklypų savininkas. Todėl tai neatitiktų šalių interesų proporcingumo ir pusiausvyros.
39. Apeliantė nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai priėjo išvados, jog nustačius servitutą atsakovas nebegalės gyventojams pelningai parduoti įsigytų žemės sklypų. Gyventojai žemės sklypų iš atsakovo nepirko nei iki civilinės bylos pradžios, nei vykstant teisminiam procesui, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad nustačius servitutą aplinkybės pasikeis. Neįrodytos negautos pajamos nėra nuostolis ir negali būti atlyginamos remiantis spėjimais.
40. Teisėjų kolegija nesutinka su aukščiau nurodytais apeliantės argumentais. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo pagrindinis tikslas įsigyjant ginčo sklypus buvo gerokai brangesne kaina ginčo sklypus parduoti suinteresuotiems gyventojams, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nustačius servitutus gyventojų interesas juos įsigyti gerokai sumažėtų, todėl sumažėtų atsakovo galimybės kada nors gauti naudą iš sklypų. Taigi, įvertinus tai, kad atsakovas ginčo sklypus įsigijo siekdamas juos parduoti brangesne kaina suinteresuotiems gyventojams, nustačius servitutus atsakovui neabejotinai apribojami teisėti lūkesčiai gauti pelną. Kita vertus, pažymėtina, kad teismas, vadovaudamasis šalių interesų proporcingumo ir pusiausvyros principais, sprendė vienkartinės kompensacijos priteisimo, o ne nuostolių atlyginimo už naudojimąsi servitutu klausimą, atsakovas neįrodinėjo nuostolių dydžio, todėl apeliantės argumentas, jog neįrodytos negautos pajamos nėra nuostolis ir negali būti atlyginamos remiantis spėjimais, atmestinas.
41. Pažymėtina, kad nustatydamas atlygintinį servitutą ir kompensacijos dydį už naudojimąsi servitutu, teismas nėra saistomas tarnaujančiojo daikto savininko pageidavimų ar viešpataujančio daikto savininko pasiūlymų, vadovaujasi jam suteikta nuožiūros teise, remiasi konkrečiomis bylos aplinkybėmis. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismai atsižvelgia į tai, kokiam daiktui, visam ar jo daliai, nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009).
42. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas piniginės kompensacijos pobūdį ir jos dydį, atsižvelgė į šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, pirmosios instancijos teismo argumentus, daro išvada, jog pirmosios instancijos teismo priteista ginčo sklypų įsigijimo kainų dydžio (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojams – 2 349 Eur, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojams – 4 868 Eur) kompensacija atsakovui dėl jo patiriamų suvaržymų, atsižvelgiant į servituto apimtį ir turinį, yra proporcinga trečiųjų asmenų gaunamai naudai, atitinka atsakovo ir trečiųjų asmenų interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis).
43. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą byloje esančių įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių, konstatuoja, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra nepagrįstas ar neteisingas (CPK 12, 178, 179, 185 straipsnis).
Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų
44. CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas; ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar šios teisės yra susijusios su naudojimusi viešpataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus bei konkretus jų poreikis, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012).
45. Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018, 23 punktas; 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-916/2021, 23 punktas).
46. Apeliantas nurodo, kad teismas, nustatydamas servitutą teismo sprendimu, pažeidė CK 4.126 straipsnio 1 dalies nuostatas, nevertino, ar šiuo atveju yra būtina sąlyga – savininkų nesutarimas, servitutui teismo sprendimu nustatyti, nes suinteresuotos šalys niekada dėl servituto nesitarė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu.
47. Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju egzistuoja pirmoji sąlyga nustatyti kelio servitutą, nes gyventojai ir atsakovas dėl servitutų ar kitokios formos ginčo sprendimo būdo nesutaria, tą patvirtina ir nesėkmingai pasibaigusi mediacija, ir byloje pateikti įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės apie konfliktišką situaciją. Savininkų nesutarimo faktą patvirtina ir pats apeliantas, apeliaciniame skunde nurodydamas, jog byloje atsakovas (apeliantas) nuosekliai viso teismo proceso metu teigė, kad jo ir trečiųjų asmenų požiūris į atsakovui priklausančius du ginčo objektus - žemės sklypus – skyrėsi, ir kokiu būdu gretimų žemės sklypų savininkai gali įgyvendinti savo teises.
48. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad suinteresuotos šalys niekada dėl servituto nesitarė, yra prieštaringa ir prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, nes tarp šalių tiek iki bylos nagrinėjimo, tiek ir bylą nagrinėjant teisme nėra sutarimo dėl kelio servituto būtinumo, jo nustatymo, sąlygų. Taigi, apeliacinio skundo argumentai dėl suinteresuotų asmenų galimybės ikiteismine tvarka išspręsti kylančius klausimus bei atsakovo veiksmų siekiant taikiai spręsti bylos baigtį, atmetami kaip nepagrįsti ir neturintys reikšmės sprendžiant klausimą dėl servituto nustatymo būtinybės.
49. Apeliantas nurodo, kad tarp jo ir didesnės dalies trečiųjų asmenų nebuvo net ginčo dėl servituto nustatymo, nebuvo jokių inicijavimų dėl servituto nustatymo sandoriu, todėl visiškai nesuprantamas ieškovės, kaip prokuratūros, vaidmuo šioje byloje. Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismas neteisingai padarė išvadą, kad teismo sprendimu yra vienintelis būdas išspręsti šį ginčą. Teisėjų kolegija, atmesdama šį apeliacinio skundo argumentą, pažymi, kad ieškovė Šiaulių apygardos prokuratūra, gindama viešąjį interesą, ieškinį parengė ir ieškinio reikalavimus suformulavo remdamasi suinteresuotų asmenų – gyventojų pareiškimais, todėl apelianto argumentai, kad tarp atsakovo ir didesnės dalies trečiųjų asmenų nebuvo ginčo dėl servituto, atmetami kaip deklaratyvaus pobūdžio, paremti tik paties apelianto subjektyvia nuomone.
50. Apelianto įsitikinimu, ieškovė neįrodė, kad siektini nustatyti kelio servitutai yra reikalingi ir būtini. Teismas ginčui spręsti taikydamas CK 4.126 straipsnio 1 dalies nuostatas, nevertino, ar tretieji asmenys išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teises būtų galima įgyvendinti neapribojant žemės savininko teisių servituto pagrindu; taip pat, kad nenustačius žemės servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis naudoti trečiųjų asmenų turto pagal paskirtį. Šiuo konkrečiu atveju ginčą išspręsti buvo galima per nuomos santykius, per įsigijimo santykius, per paslaugų teikimo santykius. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.
51. Nagrinėjamu atveju apeliantas, teigdamas, kad ieškovės pateiktas kelio servitutų nustatymas yra priimtinas tik tretiesiems asmenims – gyventojams ir pažeidžia apelianto interesus, turėjo procesinę pareigą pateikti įrodymus, jog galima mažiausiomis sąnaudomis kitais būdais gyventojams patekti į savo sklypus. Apeliantas tokių įrodymų nepateikė. Apelianto nurodytas argumentas, kad ginčą išspręsti buvo galima per nuomos santykius, per įsigijimo santykius, per paslaugų teikimo santykius, neturi teisinės reikšmės, kadangi teismui konstatavus, jog gyventojai ir atsakovas dėl servitutų ar kitokios formos ginčo sprendimo būdo nesutaria, atsakovo nurodyti ginčo sprendimo būdai yra neaktualūs. Be to, bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieškinyje nurodytas pagrindas bei dalykas. Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra). Byloje pareikštas ieškinys dėl servituto nustatymo, todėl teismas neturi teisinio pagrindo pasisakyti dėl apelianto nurodomų nuomos ar paslaugų teikimo santykių, nes tai nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku.
52. Teisėjų kolegija pažymi, kad servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, jog nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018, 23 punktas; 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-916/2021, 23 punktas).
53. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad servitutas priverstinai (teismo sprendimu) gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; teismas turi įvertinti, ar daikto savininkas išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų; servituto nustatymas teismo sprendimu siejamas ne su absoliučiu negalėjimu be servituto savininkui naudotis jam priklausančiu daiktu, o su sąlyga, kad nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1524/2002; 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2005; 2005 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2005; 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2005; 2007 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2007; kt.).
54. Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad priverstinai (teismų sprendimu) nustatant servitutą turi būti siekiama viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2005; 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2007; 2008 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2008).
55. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnis).
56. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės sprendė, jog ieškovė įrodė, kad suinteresuotiems asmenims – gyventojams nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti jiems priklausančių daiktų naudojimo poreikius, t. y. patekti prie savo sklypų. Kaip nustatyta iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, teismas vertino visumą bylos faktinių duomenų, reikšmingų byloje sprendžiamam klausimui dėl būtinybės nustatyti ieškinyje nurodytus kelio servitutus. Teismas išsamiai išanalizavo ir įvertino, ar nenustačius servitutų suinteresuoti asmenys - gyventojai turėtų galimybę patekti prie savo sklypų pagal detaliojo plano sprendinius. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas antrosios sąlygos egzistavimą nustatyti servitutui, padarė išvadą, jog atsakovui priklausančių ginčo sklypų vienintelis tikslas buvo gatvių ir inžinerinių komunikacijų statyba, todėl gyvenamųjų namų sklypų savininkai neprivalo ieškoti alternatyvų patekti iki savo namų kitokiais būdais, nei tai buvo suplanuota detaliuoju planu. Detaliojo plano rengėjas kaip tik ir numatė, jog vienintelis būdas gyventojams patekti į savo sklypus bus per gatvių statybai specialiai skirtus sklypus, įskaitant ir atsakovo ginčo sklypus, todėl detaliojo plano sprendiniai privalomi visiems, įskaitant atsakovus, kaip individualūs teisės aktai.
57. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisinius argumentus, neturi pagrindo nesutikti su šiomis teismo išvadomis. Apeliantas apeliacinio skundo argumentais nepaneigė šių išvadų. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas, aiškindamas CK 4.126 straipsnio taikymą, konstatavo, jog kai reikalavimas nustatyti kelio servitutą atitinka galiojančių detaliųjų planų sprendiniais nustatytą privalomą teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą, ieškovas neprivalo papildomai įrodinėti, kad servitutas, kaip toks, yra objektyviai būtinas, kad tai yra vienintelis būdas išspręsti ieškovo interesų įgyvendinimą, kad jis išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, jog nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Teismas dėl konkretaus servituto nustatymo nusprendžia įvertinęs tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų proporcingumą, taip pat išspręsdamas servituto atlygintinumo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-63-701/2016). Taigi, nagrinėjamos bylos atveju, pirmosios instancijos teismas, vertindamas servitutų nustatymo būtinybę, pagrįstai rėmėsi į bylą pateiktu detaliuoju planu.
58. Teismas, priimdamas sprendimą, taip pat pagrįstai atsižvelgė ir į tai, jog kelio servitutai gyventojams į ginčo sklypus nėra nustatyti dėl sklypus pardavinėjusios įmonės UAB „Gantruva“ neveikimo (kaltės). Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl verslo subjektų neveikimo susidariusios situacijos neigiamos pasekmės negali būti perkeliamos gyvenamųjų namų sklypų savininkams.
59. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė įrodė, jog nenustačius servituto gyventojams nebūtų įmanoma ne tik normaliomis sąnaudomis, bet ir apskritai savo sklypų su gyvenamaisiais namais naudoti pagal paskirtį, todėl servitutai yra objektyviai būtini. Taigi, egzistuoja ir antroji sąlyga nustatyti kelio servitutą.
60. Apeliantas apeliacinio skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad nustatyti servitutai iš esmės nepažeidžia tarnaujančių žemės sklypų savininko – apelianto – teisių ir teisėtų interesų, dėl nustatytino servituto atsakovas nepatirs esmingų nuostolių ar suvaržymų, kadangi atsakovo ginčo sklypai yra gatvės (kelio) dalys, todėl jie skirti išimtinai transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui ir atsakovas negali šių sklypų naudoti kitokiai veiklai. Priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų apeliantas nepateikė.
61. Dėl atsakovo apeliacinio skundo teiginių, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyti servitutai nepagrįstai ir pernelyg stipriai riboja atsakovo nuosavybes teisę, sukelia neproporcingai didelius ir visiškai nebūtinus atsakovo nepatogumus jo veiklai vykdyti, pažymėtina, jog atsakovas žinojo, kokios paskirties žemės sklypą (-us) jis įsigyja, ir turėjo atsižvelgti į tai, kad ateityje jo, kaip savininko, teisės naudotis žemės sklypais gali būti apribotos, nes juose gali būti nustatytas kelio servitutas. Teisėjų kolegijos įvertintina ir ta aplinkybė, kad patiriamus apelianto nepatogumus pirmosios instancijos teismas įvertino priteisdamas jo naudai iš trečiųjų asmenų kompensaciją. Teismas, nustatydamas vienkartinės kompensacijos dydį, tyrė, kokią naudą dėl tokio servituto gauna viešpataujančiojo daikto savininkai (tretieji asmenys) bei kokią reikšmę tai turės tarnaujančiojo daikto savininko (atsakovo) teisių apimčiai. Kaip jau konstatuota, kompensacija atsakovui dėl jo patiriamų suvaržymų, atsižvelgiant į servituto apimtį ir turinį, yra proporcinga trečiųjų asmenų gaunamai naudai, atitinka atsakovo ir trečiųjų asmenų interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Apeliantas apeliacinio skundo argumentais priteistos kompensacijos dydžio nekvestionuoja, todėl šioje dalyje teisėjų kolegija plačiau nepasisako.
62. Nuoseklioje ir išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą). Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.).
63. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nenurodyta, kokie byloje surinkti įrodymai, vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis (įrodymų įrodomoji reikšmė, patikimumas, pakankamumas, leistinumas, prieštaringumas ar kt.), teikė pagrindą teismui remtis tais įrodymais, kuriuos šis atmetė, ir nesiremti tais, kuriais teismas grindė savo išvadas. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia savo teiginių. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apelianto apeliaciniame skunde nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys atsakovo atsikirtimo į ieškinį argumentus, teismo nebuvo įvertinti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, vertino ne tik ieškovės, bet ir atsakovo teikiamą poziciją bei įrodymus, visus įrodymus susiejo tarpusavyje ir padarė logiškas, pagrįstas išvadas, motyvuotai pasisakė, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitais – ne. Tai, kad teismas įrodymus įvertino ne taip, kaip tikėjosi apeliantas, nėra pagrindas pripažinti skundžiamą teismo sprendimą neteisėtą ir nepagrįstą.
64. Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog nesutinka atlyginti ir pašto išlaidų, nes jis naudojosi EPP sistema, todėl visiškai nesuprantama, kai byla yra elektroninė, kodėl buvo naudojamasi pašto paslaugomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims (įskaitant trečiuosius asmenis) neturint prieigos prie Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko Viešųjų elektroninių paslaugų posistemio (EPP), pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą šiems asmenims procesinius dokumentus siųsti paštu. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Taigi, šiuo atveju tenkinus ieškovės ieškinį iš dalies (patenkinta 50 procentų ieškinio reikalavimų), iš atsakovo V. M. valstybei pagrįstai priteista 161,95 Eur pašto išlaidų (teismas iš viso turėjo 323,91 Eur pašto išlaidų).
Dėl iš trečiųjų asmenų solidariai priteistos kompensacijos atsakovui
65. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iš atsakovui priklausančio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) servituto naudotojų (sklypų savininkų) priteisė 2 349 Eur kompensaciją, iš sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojų (sklypų savininkų) – 4 868 Eur kompensaciją. Teismas nurodė, kad kompensacija priteistina solidariai, kadangi esant dideliam kiekiui asmenų jos išieškojimas pasidarytų labai sudėtingas. Tuo tarpu gyventojai tarpusavyje bendradarbiauja ir gali nesunkiai susiorganizuoti dėl kompensacijos mokėjimo, pačios kompensacijos tarp atitinkamų gyventojų turi būti pasiskirstytos lygiomis dalimis. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu teismo vertinimu.
66. Pažymėtina, kad esant solidariajai prievolei, pareiga neskaidoma į dalis ir nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad servitutas nustatytas atskiriems sklypams, kompensacija už konkretų žemės sklypą turi būti priteisiama iš to sklypo savininko (bendrasavininkių). Priešingai nei teigia teismas, kompensaciją priteisus solidariai, atsiranda tikimybė teismo sprendimo nevykdymo atveju visą priteistos kompensacijos sumą išieškoti iš vieno asmens, kuris vėliau savo teisę atgauti iš jo išieškotą sumą įgytų tik regreso tvarka (kreipiantis į teismą dėl jos priteisimo), kas neabejotinai prieštarauja protingumo ir teisingumo principams. Be to, esant dideliam kiekiui asmenų (sklypų savininkų), kompensacijos išieškojimas pasidarytų labai sudėtingas, juolab, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje net nėra nurodyti servituto naudotojus – sklypų savininkus identifikuojantys duomenys (vardas, pavardė, asmens kodas), lakoniškai nurodant, jog kompensacija priteisiama iš žemės sklypų savininkų, identifikuojant tik pačius žemės sklypus. Teismo sprendime nedetalizuojant aukščiau minėtų duomenų, teismo sprendimo nevykdymo atveju net nėra galimybės išduoti įstatymo reikalavimus atitinkantį vykdomąjį raštą, todėl teismo sprendimo rezoliucinė dalis dėl paminėto tikslinama.
Dėl iš trečiųjų asmenų priteistų pašto išlaidų valstybei
67. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iš trečiųjų asmenų - sklypų, kurių naudai nustatyti servitutai, savininkų priteisė 161,96 Eur pašto išlaidų valstybei plačiau to nemotyvuodamas. Atkreiptinas dėmesys, jog tokio pobūdžio išlaidos, esant dviem ir daugiau asmenų, priteisiamos lygiomis dalimis iš kiekvieno.
68. Kadangi paskirsčius šias išlaidas tretiesiems asmenims – sklypų, kurių naudai nustatyti servitutai, savininkams, iš kiekvieno sklypo savininko (-ų) priteistina suma nesiektų minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“), šių išlaidų atlyginimo valstybei pagrindo priteisti nėra (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų
69. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, siekiama patikrinti teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą materialinių ir procesinių teisės normų taikymo aspektu, o ne išnagrinėti bylą iš naujo, todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, jog kiti apeliacinių skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
70. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą ir įvertinęs apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino visas teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialiosios teisės normas, todėl iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė kompensaciją už naudojimąsi servitutu priteisti solidariai iš trečiųjų asmenų, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, turi būti patikslinta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš trečiųjų asmenų priteista piniginė kompensacija atsakovui, nurodant, kad kompensaciją už konkretų žemės sklypą moka to sklypo savininkas/-ai (bendrasavininkiai). Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų - pašto išlaidų valstybei - priteisimo iš trečiųjų asmenų sklypų, kurių naudai nustatyti servitutai, savininkų. Kadangi sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų byla nesprendžiama iš esmės, bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai nėra tarp šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis, todėl šioje dalyje taip pat yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą patikslinti, nurodant, jog pašto išlaidos valstybei priteisiamos tik iš atsakovo V. M., t. y. iš atsakovo V. M. priteisiama 161,95 Eur pašto išlaidų valstybei.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
71. Tretieji asmenys – žemės sklypų savininkai apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą jų turėtas teisinės pagalbos išlaidas priteisti iš atsakovo. Iš trečiųjų asmenų atstovės pateiktos 2022 m. lapkričio 21 d. PVM sąskaitos faktūros nustatyta, kad tretieji asmenys patyrė 2 178 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro procesinių dokumentų - atsiliepimų į V. M. ir prokuratūros apeliacinius skundus - parengimas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų civilinėje byloje Nr. e2-9-1028/2022. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtoje PVM sąskaitoje faktūroje nėra atskirai nurodyta, kokią sumą sudarė atsiliepimo į ieškovės Šiaulių apygardos prokuratūros apeliacinį skundą parengimas, ir kokią sumą atsiliepimo į atsakovo V. M. apeliacinį skundą parengimas. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, tretiesiems asmenims už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą patirtos išlaidos neatlyginamos. Teisėjų kolegijos vertinimu, atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš atsakovo tretiesiems asmenims (išlaidas apmokėjusiai D. K.) yra pagrindas priteisti 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų (pusę patirtų 2 178 Eur išlaidų) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 7 d. sprendimą dalyje dėl kompensacijos priteisimo patikslinti ir šią teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Priteisti iš R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininko) V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 391,50 Eur (trijų šimtų devyniasdešimt vieno euro ir 50 centų) kompensaciją už naudojimąsi servitutu.
Priteisti solidariai iš T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininkų) V. M. 391,50 Eur (trijų šimtų devyniasdešimt vieno euro ir 50 centų) kompensaciją už naudojimąsi servitutu.
Priteisti iš J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininko) V. M. 391,50 Eur (trijų šimtų devyniasdešimt vieno euro ir 50 centų) kompensaciją už naudojimąsi servitutu.
Priteisti solidariai iš L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininkų) V. M. 391,50 Eur (trijų šimtų devyniasdešimt vieno euro ir 50 centų) kompensaciją už naudojimąsi servitutu.
Priteisti iš D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininkės) V. M. 391,50 Eur (trijų šimtų devyniasdešimt vieno euro ir 50 centų) kompensaciją už naudojimąsi servitutu.
Priteisti iš Z. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), savininko) V. M. 391,50 Eur (trijų šimtų devyniasdešimt vieno euro ir 50 centų) kompensaciją už naudojimąsi servitutu.
Priteisti solidariai iš D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininkų (buvę savininkai iki 2020 metų V. M. ir G. M.)) V. M. 128,10 Eur (vieno šimto dvidešimt aštuonių eurų ir 10 centų) kompensaciją už naudojimąsi servitutu.
Priteisti iš M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininko) V. M. 128,10 Eur (vieno šimto dvidešimt aštuonių eurų ir 10 centų) kompensaciją už naudojimąsi servitutu.
Priteisti solidariai iš R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininkų) V. M. 128,10 Eur (vieno šimto dvidešimt aštuonių eurų ir 10 centų) kompensaciją už naudojimąsi servitutu.
Priteisti iš R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininko) V. M. 128,10 Eur (vieno šimto dvidešimt aštuonių eurų ir 10 centų) kompensaciją už naudojimąsi servitutu.
Priteisti solidariai iš N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininkų) V. M. 128,10 Eur (vieno šimto dvidešimt aštuonių eurų ir 10 centų) kompensaciją už naudojimąsi servitutu.
Priteisti solidariai iš R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)A, (duomenys neskelbtini), savininkų) V. M. 128,10 Eur (vieno šimto dvidešimt aštuonių eurų ir 10 centų) kompensaciją už naudojimąsi servitutu.
Priteisti iš L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)B, (duomenys neskelbtini), savininkės (trečiasis asmuo R. V. žemės pirkimo pardavimo sandoryje nenurodytas) V. M. 128,10 Eur (vieno šimto dvidešimt aštuonių eurų ir 10 centų) kompensaciją už naudojimąsi servitutu.
Priteisti solidariai iš J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininkų) V. M. 128,10 Eur (vieno šimto dvidešimt aštuonių eurų ir 10 centų) kompensaciją už naudojimąsi servitutu.
Priteisti solidariai iš R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininkų) V. M. 128,10 Eur (vieno šimto dvidešimt aštuonių eurų ir 10 centų) kompensaciją už naudojimąsi servitutu.
Priteisti solidariai iš S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininkų) V. M. 128,10 Eur (vieno šimto dvidešimt aštuonių eurų ir 10 centų) kompensaciją už naudojimąsi servitutu.
Priteisti solidariai iš N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininkų) V. M. 128,10 Eur (vieno šimto dvidešimt aštuonių eurų ir 10 centų) kompensaciją už naudojimąsi servitutu.
Priteisti iš L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininkės) V. M. 128,10 Eur (vieno šimto dvidešimt aštuonių eurų ir 10 centų) kompensaciją už naudojimąsi servitutu.
Priteisti iš T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininko) V. M. 128,10 Eur (vieno šimto dvidešimt aštuonių eurų ir 10 centų) kompensaciją už naudojimąsi servitutu.
Priteisti solidariai iš V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininkų) V. M. 128,10 Eur (vieno šimto dvidešimt aštuonių eurų ir 10 centų) kompensaciją už naudojimąsi servitutu.
Priteisti solidariai iš N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininkų) V. M. 128,10 Eur (vieno šimto dvidešimt aštuonių eurų ir 10 centų) kompensaciją už naudojimąsi servitutu.
Priteisti iš Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininko) V. M. 128,10 Eur (vieno šimto dvidešimt aštuonių eurų ir 10 centų) kompensaciją už naudojimąsi servitutu.
Priteisti solidariai iš V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininkų) V. M. 128,10 Eur (vieno šimto dvidešimt aštuonių eurų ir 10 centų) kompensaciją už naudojimąsi servitutu.
Priteisti solidariai iš D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininkų) V. M. 128,10 Eur (vieno šimto dvidešimt aštuonių eurų ir 10 centų) kompensaciją už naudojimąsi servitutu.
Priteisti iš R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininko) V. M. 128,11 Eur (vieno šimto dvidešimt aštuonių eurų ir 11 centų) kompensaciją už naudojimąsi servitutu.
Priteisti iš D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (žemės sklypų (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) ir 31, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), savininko) V. M. 256,22 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt šešių eurų ir 22 centų) kompensaciją už naudojimąsi servitutu.
Priteisti iš G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininko) V. M. 128,11 Eur (vieno šimto dvidešimt aštuonių eurų ir 11 centų) kompensaciją už naudojimąsi servitutu.
Priteisti solidariai iš G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. D., (žemės sklypo (duomenys neskelbtini)14, (duomenys neskelbtini), savininkų) V. M. 128,11 Eur (vieno šimto dvidešimt aštuonių eurų ir 11 centų) kompensaciją už naudojimąsi servitutu.
Priteisti solidariai iš M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininkų) V. M. 128,11 Eur (vieno šimto dvidešimt aštuonių eurų ir 11 centų) kompensaciją už naudojimąsi servitutu.
Priteisti solidariai iš J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininkų) V. M. 128,11 Eur (vieno šimto dvidešimt aštuonių eurų ir 11 centų) kompensaciją už naudojimąsi servitutu.
Priteisti solidariai iš J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (žemės sklypų (duomenys neskelbtini)g. (duomenys neskelbtini) ir 4, (duomenys neskelbtini), savininkų) V. M. 256,22 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt šešių eurų ir 22 centų) kompensaciją už naudojimąsi servitutu.
Priteisti iš E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo (duomenys neskelbtini)g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininko) V. M. 128,11 Eur (vieno šimto dvidešimt aštuonių eurų ir 11 centų) kompensaciją už naudojimąsi servitutu.
Priteisti solidariai iš T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo (duomenys neskelbtini)g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininkų) V. M. 128,11 Eur (vieno šimto dvidešimt aštuonių eurų ir 11 centų) kompensaciją už naudojimąsi servitutu.
Priteisti solidariai iš T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo (duomenys neskelbtini)g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininkų) V. M. 128,11 Eur (vieno šimto dvidešimt aštuonių eurų ir 11 centų) kompensaciją už naudojimąsi servitutu.
Priteisti iš A. S.-M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo (duomenys neskelbtini)g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininkės) V. M. 128,11 Eur (vieno šimto dvidešimt aštuonių eurų ir 11 centų) kompensaciją už naudojimąsi servitutu.
Priteisti iš K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo (duomenys neskelbtini)g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininko) V. M. 128,11 Eur (vieno šimto dvidešimt aštuonių eurų ir 11 centų) kompensaciją už naudojimąsi servitutu.
Priteisti solidariai iš B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo (duomenys neskelbtini)g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininkų) V. M. 128,11 Eur (vieno šimto dvidešimt aštuonių eurų ir 11 centų) kompensaciją už naudojimąsi servitutu.
Priteisti solidariai iš G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininkų) V. M. 128,11 Eur (vieno šimto dvidešimt aštuonių eurų ir 11 centų) kompensaciją už naudojimąsi servitutu.
Priteisti iš V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (žemės sklypų (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininkės) V. M. 256,22 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt šešių eurų ir 22 centų) kompensaciją už naudojimąsi servitutu.
Priteisti iš A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininko) V. M. 128,11 Eur (vieno šimto dvidešimt aštuonių eurų ir 11 centų) kompensaciją už naudojimąsi servitutu.
Priteisti solidariai iš S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininkų) V. M. 128,11 Eur (vieno šimto dvidešimt aštuonių eurų ir 11 centų) kompensaciją už naudojimąsi servitutu.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 7 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patikslinti ir šią teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Iš atsakovo V. M. tretiesiems asmenims - gyventojams priteisti 1 094,50 Eur atstovavimo išlaidų, jas priteisiant išlaidas apmokėjusiai D. K.
Iš atsakovo V. M. priteisti 75 Eur žyminio mokesčio bei 161,95 Eur pašto išlaidų valstybei.
Kitoje dalyje Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tretiesiems asmenims - gyventojams priteisti 1 089 Eur (vieno tūkstančio aštuoniasdešimt devynių eurų) apeliacinėje instancijoje patirtas atstovavimo išlaidas, jas priteisiant išlaidas apmokėjusiai D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.