Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2S-323-357/2020 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00495-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2.; 3.1.18.3.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5. (S)

2020 m. balandžio 15 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų V. M. ir mažosios bendrijos „V. N.“ atskiruosius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 3 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, pateikė ieškinį atsakovui V. M., mažajai bendrijai (toliau – ir MB) „V. N.“, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų: Šiaulių rajono savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, R. L., T. K., D. K., J. M., L. Š., V. Š., D. P., Z. G., V. M., G. M., M. L., R. K., A. K., R. J., N. S., R. S., R. V., D. V., R. V., L. V., J. V., D. V., R. M., S. M., S. G., D. G., N. V., V. V., L. M., T. K., V. J., T. J., N. L., R. L., Ž. M., V. Š., G. Š., D. K., M. K., R. L., D. J., G. D., M. K., A. K., J. K., R. K., J. N., E. N., E. M., T. V., S. V., T. L., L. L., A. S.-M., K. J., B. S., S. S., G. K., A. K., V. J., A. Š., S. S., R. S., dėl kelio servituto nustatymo.

2. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovus V. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir MB „V. N.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), pašalinti įrengtą kliūtį – atidaryti kelio užtvarą, įrengtą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), taip asmenims netrukdant patekti važiuojant transporto priemonėmis ar pėsčiomis į žemės sklypus, iki teismo sprendimo priėmimo. Taip pat taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą V. M., gim. (duomenys neskelbtini), nerengti kelio užtvarų ir neuždaryti kelio atkarpos žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), taip asmenims netrukdant patekti važiuojant transporto priemonėmis ar pėsčiomis į žemės sklypus, iki teismo sprendimo priėmimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. vasario 3 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojo atsakovus V. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir MB „V. N.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), pašalinti įrengtą kliūtį – atidaryti kelio užtvarą, įrengtą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), taip bet kokiems asmenims ir tarnyboms netrukdant patekti važiuojant transporto priemonėmis ar pėsčiomis į žemės sklypus, į kuriuos galima patekti per nurodytą žemės sklypą, iki teismo sprendimo priėmimo. Taikė laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojo atsakovą V. M., gim. (duomenys neskelbtini), nerengti kelio užtvarų ir neuždaryti kelio atkarpos žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), taip bet kokiems asmenims ir tarnyboms netrukdant patekti važiuojant transporto priemonėmis ar pėsčiomis į žemės sklypus, į kuriuos galima patekti per nurodytą žemės sklypą, iki teismo sprendimo priėmimo.

4. Teismas nurodė, kad teismas, preliminariai įvertinęs reikalavimą pagal ieškinio turinį ir ieškovo nurodytas aplinkybes, suinteresuotų trečiųjų asmenų didelį kiekį, taip pat tai, kad šiuo metu kelio užtvaras neveikia, sprendžia, jog ieškinio įvykdymo užtikrinimui būtina imtis procese numatytų priemonių. Nurodė, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės laikytinos proporcingos reiškiamam reikalavimui, padeda užtikrinti ieškovo ir atsakovų, trečiųjų asmenų interesų pusiausvyrą, kadangi iš principo nereikalauja jokių sąnaudų. Ginčas byloje kyla dėl kelio servituto nustatymo, pateikta duomenų, kad (duomenys neskelbtini) gyventojai į savo namus ir žemės sklypus patekti gali tik per žemės sklypus, nuosavybės teise priklausančius V. M., todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, patekimas į (duomenys neskelbtini) būtų apribotas ne tik gyventojams bet ir spec. tarnyboms.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiraisiais skundais atsakovai V. M. ir MB „V. N.“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 3 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliantai prašo priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atskirieji skundai grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Prašo šį atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

5.2. Nurodytos teisės normos, niekaip nėra susijusi su pritaikytomis laikinosiomis priemonėmis (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai, 149 straipsnis).

5.3. Ieškovas, prašydamas taikyti antrąją laikinąją apsaugos priemonę žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini), kur nurodo 38 žemės sklypus, šioje konkrečioje byloje nepateikė jokių įrodymų, kokias jų (38 žemės sklypų savininkų) materialines teises ir kokiu būdu yra pažeidęs atsakovas šioje byloje.

5.4. Prokuroras prašymą motyvuoja vien prielaidomis.

5.5. Rašytinis įrodymas, 2020-01-08 V. M. paaiškinimas (prie ieškovo ieškinio pridėtas 11 priedas), duotas prokurorui D. M. dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paaiškina aplinkybes, kodėl V. M. pastatė užtvarą: mažesniame sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rado daug statybinės technikos, sunkiosios technikos, bobcats, statybinio laužo, šiukšlių konteinerių, transporto priemonių, rastų; jis paprašė patraukti sunkiąją techniką, nes ji gadino žemės sklypų suformuodama provėžas ir padarydama įdubas. Kadangi apie metus laiko technikos nepatraukė, naudojosi jo žemės sklypu, todėl jis įrengė pastotę, stacionarių video kamerą, apšvietimą, pastatė kelio užtvarą.

5.6. Užtvaras stovi nuo 2018 metų gegužės mėnesio. Visi žemės sklypų savininkai ir asmenys, kurie lankosi pas žemės sklypų savininkus, sėkmingai patenka į namus, niekas nei vienam gyventojui, savininkui ar bet kuriam kitam asmeniui nedraudžia ten vaikščioti ir patekti į savo namus, todėl teismo padaryta išvada, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, patekimas būtų apribotas, yra niekuo iš byloje esančių rašytinių įrodymų nepagrįstas motyvas. Nėra nei vieno rašytinio įrodymo, patvirtinančio, kad spec. tarnybos nepateko į šalia esančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypus, todėl teismo padaryta išvada, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, patekimas spec. tarnyboms būtų apribotas ir yra niekuo iš byloje esančių rašytinių įrodymų nepagrįstas motyvas.

5.7. V. M. dėstomas faktines aplinkybes patvirtinantis rašytinis įrodymas (ieškinio 37 priede yra pateiktas rašytinis įrodymas), kuris patvirtina, kad MB „V. N.“ iš anksto yra pagalvojusi apie specialiąsias tarnybas ir skelbime yra nurodyta, kad „specialiųjų tarnybų transporto patekimas užtikrinamas skambinant telefonu (duomenys neskelbtini)“. Be abejonės, jeigu tik būtų tokios aplinkybės, kad reikia kažkam iš spec. tarnybų patekti, tai ir be teismo nutarties užtvaras būtų pakeltas. V. M. ir MB „V. N.“ tai yra savaime suprantamas dalykas. Kadangi nei viename iš 6 žemės sklypų nėra nei policijos įstaigos, nei gaisrinės įstaigos, nei sveikatos priežiūros įstaigos, laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas yra perteklinis.

5.8. V. M. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame ir MB „V. N.“ išnuomotame Žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtas elektroninis kelio užtvaras yra veikiantis inžinerinis įrenginys, kurio gedimus iššaukia trečiųjų asmenų (galimai gretutinių sklypų savininkų) turto (elektroninio užtvaro) sunaikinimo atvejai, dėl kurių V. M. visais atvejais yra kreipęsis į policiją. Trečiųjų asmenų veika visuomet nukreipiama elektroninio užtvaro atvėrimui, todėl kol vyksta gedimo šalinimas, užtrunkantis nedaugiau nei dieną, elektroninis užtvaras būna atvertas. Teismas neįsigilindamas į tai, kad trumpalaikio gedimo metu užtvaras yra tiesiog atvertas ir patekimas į V. M. asmeninės nuosavybės sklypą neribojamas, daro klaidinančią išvadą, kad nėra galimybės atverti užtvaro, kuomet jis ir taip yra atvertas.

6. Ieškovas Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras pateiktu atsiliepimu prašo atmesti atsakovų atskiruosius skundus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Užtvarų pastatymas yra reali grėsmė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo ieškovui ir tretiesiems asmenims galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas.

6.2. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra prevencinio pobūdžio, jomis siekiama įpareigoti atsakovus atitinkamai veikti bei užkirsti kelią veiksmams, kurie ateityje padarytų žalos asmenims, negalintiems patekti į savo namus bei suteikiančios teisę jiems naudotis keliu, esančiu V. M. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (CPK 145 str. 1 d. 13 p,). Šios laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, tačiau tai neužkerta kelio tokios apsaugos priemonės taikymui, nes teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendė bylos iš esmės ir nepasisakė dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Teismas nurodė aplinkybes, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui taip pat ir laikinai sureguliuoti ginčą.

7. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, prašo atmesti atsakovų atskiruosius skundus, išreikalauti iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato medžiagą bylos, pradėtos pagal V. M. pareiškimą dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gadinimo, atsakovų atskiruosius skundus nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Atsakovai neįrodė atskiruosiuose skunduose nurodytų aplinkybių.

7.2. Vien netinkamos teisės normos pritaikymas, jeigu, pritaikius tinkamą teisės normą, rezultatas išliktų toks pat, nėra pagrindas naikinti iš esmės teisėtą teismo sprendimą (nutartį), nes įstatymo draudžiama naikinti teismo sprendimą (nutartį) formaliais pagrindais (CPK 328 str.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419 2005; 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135 2008; kt.). Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (CPK 328 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 7-38 2008; 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219 2009; 2012 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27 2012, kt.). Atitinkamai, Atsakovų argumentai dėl netinkamai pritaikytų (išvardintų) teisės normų atmestini kaip teisiškai nepagrįsti ir neįrodantys skundžiamos nutarties neteisėtumo.

7.3. Atsakovų žemės sklypas nebuvo gadinamas trečiųjų asmenų. Atsakovai žemės sklypų niekuomet neprižiūrėjo ir netvarkė.

7.4. Byloje pateikti dokumentai, įrodantys būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

7.5. Vienintelis suvaržymas, kurį atsakovai patiria dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra tik jų nesąžiningo noro nepagristai praturtėti, kitos galimybės patekti į savo namus neturinčių gyventojų sąskaita, neįgyvendinimas.

7.6. Teismui pateiktais dokumentais yra neginčytinai įrodyta, kad šeši (duomenys neskelbtini) sklypų ir juose esančių gyvenamųjų namų gyventojai į savo sklypus gali patekti vieninteliu į juos vedančiu privažiavimu, t. y. per atsakovų žemės sklypą. Šiuo privažiavimu minėti gyventojai ilgą laiką nekliudomai ir teisėtai naudojosi, tačiau nuo 2018 m. atsakovams užtvėrus privažiavimą užtvaru, į savo nuosavybę minėtų gyvenamųjų namų gyventojai automobiliais nebepatenka. Dėl tokios situacijos yra sukeliami nepatogumai kitiems gatvės gyventojams, kurie taip pat dalyvauja eisme ir negali saugiai naudotis keliu, yra gadinami kelio borteliai ir niokojama žalioji veja. Dėl tokių atsakovų veiksmų kitos institucijos, teikiančios gyventojams paslaugas, yra priverstos gaišti laiką ir patirti nepatogumų.

7.7. Atskirojo skundo teiginys, jog žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojai gali į savo namus patekti tiesiai iš (duomenys neskelbtini) g., o ne per atsakovų sklypą, neparemtas jokiais tai pagrindžiančiais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

9. Atsakovai prašo jų atskiruosius skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.

10. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, prašo išreikalauti iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato medžiagą bylos, pradėtos pagal V. M. pareiškimą dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gadinimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šių duomenų išreikalavimo tikslingumas turi būti sprendžiamas bylą nagrinėjant iš esmės, todėl šis prašymas netenkinamas.

11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp bylos šalių kyla ginčas dėl kelio servituto nustatymo, byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad (duomenys neskelbtini) gyventojai į savo namus ir žemės sklypus patekti gali tik per žemės sklypus, nuosavybės teise priklausančius V. M.. Dėl šių aplinkybių Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. vasario 3 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojo atsakovus V. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir MB „V. N.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), pašalinti įrengtą kliūtį – atidaryti kelio užtvarą, įrengtą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), taip bet kokiems asmenims ir tarnyboms netrukdant patekti važiuojant transporto priemonėmis ar pėsčiomis į žemės sklypus, į kuriuos galima patekti per nurodytą žemės sklypą, iki teismo sprendimo priėmimo; taikė laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojo atsakovą V. M., gim. (duomenys neskelbtini), nerengti kelio užtvarų ir neuždaryti kelio atkarpos žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), taip bet kokiems asmenims ir tarnyboms netrukdant patekti važiuojant transporto priemonėmis ar pėsčiomis į žemės sklypus, į kuriuos galima patekti per nurodytą žemės sklypą, iki teismo sprendimo priėmimo.

13. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti negalimu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, jog jos taikomos tada, kai taikyti laikinąsias apsaugos priemones prašantis asmuo tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 427 straipsnio 5 dalis). Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas bei nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo.

14. Pažymėtina, jog spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nepasisako dėl ginčo esmės, nes teismas sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Ieškinio tikėtino pagrįstumo preliminarus įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio nusprendžia, ar ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės, nes teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo. Kaip nurodoma teismų praktikoje, tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.

15. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus. Iš bylos duomenų matyti, kad Šiaulių apygardos prokuratūroje buvo gauti (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų prašymai dėl viešojo intereso gynimo, kuriuose teigiama, jog pažeidžiami asmenų lūkesčiai nevaržomai valdyti, naudoti ir disponuoti sklypu. Aplinkybės, ar gyventojų teisės iš tiesų yra pažeidžiamos, ar yra galimybė gyventojams į savo namus patekti ne per atsakovo žemės sklypus, gali būti tinkamai nustatytos ir įvertinus tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Pažymėtina, kad atskirieji skundai grindžiami aplinkybėmis, kurios negali būti vertinamos šioje bylos stadijoje, kadangi jų vertinimas reiškia šalių ginčo išsprendimą iš esmės, kas apeliacinės instancijos teisme, sprendžiant klausimą, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, negali būti padaryta. Taip pat pastebėtina, kad šioje bylos stadijoje atsakovai neįrodė, kad tretieji asmenys gali į savo namus patekti tiesiai iš (duomenys neskelbtini) g., o ne per atsakovų sklypą.

16. Antroji sąlyga, būtina taikant laikinąsias apsaugos priemones tai – nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Apeliacinės instancijos pažymi, kad nagrinėjamu atveju buvo prašoma taikyti draudimą atsakovams V. M. ir MB „V. N.“ atlikti veiksmus, kuriais būtų trukdoma žemės sklypų savininkams patekti į savo žemės sklypus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo ir trečiųjų asmenų argumentais, kad užtvarų pastatymas ir yra reali grėsmė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo ieškovui ir tretiesiems asmenims galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas.

17. Atkreiptinas dėmesys, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo, jei būtų tenkintas ieškinys, įvykdymas būtu apsunkintas, nes tretieji asmenų dėl pastatytų užtvarų žemės sklypuose patirtų dar daugiau nuostolių (mokesčiai už užtvaro pakėlimą, išlaidos už sugadintų kelio bortelių ir žalios vejos taisymą ir tvarkymą, problemos dėl saugaus eismo neužtikrinimo, nepatogumai dėl specialiojo transporto, įskaitant greitosios pagalbos ir gaisrinius automobilius, riboto patekimo pro užtvara ir t.t.), dėl kurių galėtų būti inicijuojamas naujas civilinis ginčas.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovų pozicija yra prieštaringa. Atsakovai nurodo, kad nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nes žemės sklypas ir taip nėra užtvertas. Tačiau tuo pačiu metu skundžia teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kas leidžia trečiųjų asmenų teiginį, jog tai atsakovai siekia užtverti žemės sklypą, laikyti tikėtinu. Iš bylos matyti, kad tiek ieškinio reikalavimas, tiek prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis iš esmės sutampa ir sukelia tas pačias teisines pasekmes atsakovams - įpareigojimą suteikti teisę tretiesiems asmenims patekti į jiems priklausančius žemės sklypus. Prie ieškinio pridėti rašytiniai įrodymai, kurie detaliau bus vertinami bylą nagrinėjant iš esmės, pagrindžia ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog (duomenys neskelbtini) kaime (duomenys neskelbtini) gatvėje yra įrengtas kelio užtvaras, bei tos pačios gatvės kitoje vietoje gali būti įrengtas dar vienas kelio užtvaras. Dėl kelio užtvarų nurodytoje gatvėje negali važiuoti transporto priemonės bei eiti asmenys, gyvenantys šioje gatvėje. Kaip nurodo ieškovas, šiuo metu visuomenės interesai naudotis keliu, esančiu ant privačiam asmeniui priklausančio žemės sklypo yra pažeidžiami. Taigi, šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra pagrįstas, kadangi atsakovų patiriami suvaržymai yra mažesni nei tie, kuriuos patirtų tretieji asmenys, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos.

19. Apeliantai teigia, kad teismo nurodytos teisės normos, niekaip nėra susijusi su pritaikytomis laikinosiomis priemonėmis (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai, 149 straipsnis).

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, vien netinkamos teisės normos pritaikymas, jeigu, pritaikius tinkamą teisės normą, rezultatas išliktų toks pat, nėra pagrindas naikinti iš esmės teisėtą teismo sprendimą (nutartį), nes įstatymo draudžiama naikinti teismo sprendimą (nutartį) formaliais pagrindais (CPK 328 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135 2008).

21. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos pagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą, todėl vien aplinkybė, kad teismas nurodė ne tuos straipsnius (t. y. nurodė straipsnius, kuriuose minimos kitokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės), negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo procesinį sprendimą (CPK 328 str.). Taigi, atsakovų argumentai dėl netinkamai pritaikytų (išvardintų) teisės normų atmestini kaip teisiškai nepagrįsti ir neįrodantys skundžiamos nutarties neteisėtumo.

22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovai nepaneigė pirmosios instancijos teismo nurodytų aplinkybių, jog nutarties priėmimo metu kelio užtvaras neveikia, patys nurodo, kad pasitaiko gedimų. Šios aplinkybės taip pat pagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę, kadangi gedimo atveju valstybės institucijos negalėtu greitai patekti į kitus žemės sklypus, jei toks poreikis būtų.

23. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

24. Kiti atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

25. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta. Atskirųjų skundų argumentais naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.